Civilinė byla Nr. e2-762-450/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00342-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1

             (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

                                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žvynas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žvynas“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žvynas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, pareiškėja) 2024 m. birželio 28 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos žvynas“ (toliau – ir bendrovė, apeliantė) nemokumo (bankroto) bylą. Pareiškime nurodė, kad atsakovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. birželio 27 d. duomenimis, atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 71 795,45 Eur. UAB „Baltijos žvynas“ mokestinė nepriemoka pagal pateiktas deklaracijas susidarė nuo 2022 m. birželio 28 d.

2.       VMI su atsakove 2021 m. sausio 26 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-2414 dėl 89 789,87 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo pagal grafiką iki 2022 m. gruodžio 25 d. Bendrovei nevykdant mokėjimų grafike nustatytais terminais, VMI 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-68306 mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta.

3.       Atsakovės nemokumą patvirtina tai, kad atsakovė nuo 2022 m. birželio mėn. neatsiskaito su VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko, atsakovė registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.

4.       Įvertinus VMI pateiktus atsakovės preliminarius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 metus, nustatyta, kad bendrovės turimo turto vertė 154 497 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 124 550 Eur.

5.       Atsakovė UAB „Baltijos žvynas“ atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

6.       Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Baltijos žvynas“ nemokumo (bankroto) bylą; nemokumo administratore paskyrė UAB „Kirkiliavas“.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registre (toliau –JAR) įregistruota nuo 2013 m. gruodžio 2 d. Bendrovės vadovu nuo įregistravimo yra E. L.. Atsakovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams 2024 m. birželio 27 d. sudarė 71 795,45 Eur. Be to, remiantis viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) duomenimis, UAB „Baltijos žvynas“ turėjo 57,26 Eur mokestinę nepriemoką. Duomenų, kad nurodyti įsiskolinimai būtų buvę padengti, teismas neturėjo. Šie įrodymai teismui leido spręsti, kad atsakovė laiku nevykdo turtinių prievolių. 

8.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs JAR atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 metus, nustatė, kad bendrovės turto vertė tuo metu buvo 166 224 Eur, kurį sudarė 3 371 Eur vertės ilgalaikis turtas, 140 255 Eur dydžio atsargos, 13 994 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 8 471 Eur piniginės lėšos, 133 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 131 017 Eur. Bendrovė 2022 metais veikė nuostolingai, jie siekė 81 146 Eur. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų, viešai prieinamų duomenų, įvairių registrų (Nekilnojamojo turto registro, Transporto priemonių registro) teismas nustatė, kad bendrovės vardu nėra registruotino turto.

9.       Įvertinęs atsakovės veiklą ir finansinę padėtį, teismas nusprendė, kad bendrovės turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti nėra. Teismas konstatavo, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei UAB „Baltijos žvynas“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliantė UAB „Baltijos žvynas“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Bendrovės vadovas E. L. negyvena UAB „Baltijos žvynas“ registracijos adresu, todėl bendrovė negavo teismo siųstų procesinių dokumentų, negalėjo su jais susipažinti bei pateikti atsiliepimo.

10.2.                      Bendrovė laiku moka atlyginimus ir mokesčius SODRAI. Pagal Antstolės 2023 m. sausio 19 d. nurodymą Nr. S-23-106-1251 bendrovė vykdo turtines prievoles, o jos įsipareigojimai, remiantis operatyvaus patikrinimo pažyma, neviršija turto vertės.

10.3.                      Bendrovė yra sudariusi Komiso sutartį su mažąją bendrija (toliau – MB) „Žvejybos pasaulyje“, kuri turi fizinę parduotuvę bei pagal sutartį įsipareigojo pardavinėti bendrovės atsargose esantį turtą pagal mažmeninę kainą, kuri yra didesnė už prekių savikainą, todėl tai leis atsakovei toliau vykdyti įsipareigojimus.

11.       Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Nors duomenų, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai, įskaitant 2024 m. liepos 3 d. teismo nutartį, kuria atsakovės vadovas buvo įpareigotas pateikti į bylą duomenis, reikalingus bankroto bylai iškelti, būtų įteikti, nėra, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalį, procesiniai dokumentai, siunčiami juridinio asmens buveinės adresu, laikomi įteiktais tinkamai praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pakartotinai 2024 m. liepos 19 d. atsakovei išsiųsti dokumentai laikomi įteiktais 2024 m. liepos 29 d.

11.2.                      Nors pagal 2022 metų bendrovės balansą, jos įsipareigojimai – 131 017 Eur neviršija turto vertės – 166 224 Eur, tačiau atsakovės 2022 metų finansinės atskaitomybės duomenys nėra aktualūs ir informatyvūs, nes bendrovė nėra teisės aktų nustatyta tvarka pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 metus. Analizuojant bendrovės nemokumą, negalima remtis vien bendrovės 2022 metų balansu, nes jis nėra informatyvus ir neparodo (ne)mokumo.

11.3.                      Bendrovės finansinė būklė rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (2024 m. rugsėjo 5 d.) nėra pagerėjusi, mokestinė nepriemoka nesumažėjusi. Atsakovė registruotino turto neturi. Nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2022 m. rugsėjo 29 d., todėl akivaizdu, kad atsakovė ilgą laiką negali vykdyti turtinių prievolių. Atsakovės finansiniai įsiskolinimai VMI yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio, mokestinės nepriemokos išieškojimas yra nerezultatyvus.

11.4.                      Bendrovės pateikta Komiso sutartis su MB „Žvejybos pasaulyje“, neužtikrina, kad, įgyvendinus sutartį, bus įvykdytos atsakovės turtinės prievolės valstybei. Komiso sutarties 5 papunktyje išdėstyta, kad komisionierius (MB „Žvejybos pasaulyje“) įsipareigoja ir garantuoja, jog „iki 2024 m. gruodžio 31 d. parduos prekių mažiausiai už 5 000 Eur be PVM jų savikainos“, o Komiso sutarties 7 ir 9 papunkčiuose numatyta komisionieriaus teisė atsisakyti sutarties (pavedimo). Taigi, nėra garantijų, kad atsakovės prekės bus parduotos, o už jas gauta suma bus pervesta mokestinei nepriemokai padengti.

11.5.                      Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismui priimti atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus byloje, nes jie teikiami pavėluotai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

13.       Atsakovė prie atskirojo skundo pateikė įrodymus: 2024 m. liepos 8 d. komiso sutartį su garantija, VMI operatyvaus patikrinimo pažymą, antstolės Redos Stašenienės 2023 m. sausio 19 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-106-1251. Šiais įrodymais atsakovė įrodinėja savo mokumą ir gyvybingumą.

14.       Apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas (CPK 314 ir 338 straipsniai). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15.       Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos teisingam klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus, nes jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, naujų įrodymų duomenys pareiškėjai yra žinomi, dėl jų priėmimo ir vertinimo VMI išdėstė argumentus pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

16.       CPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

17.       Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio 1 dalis).

18.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas).

19.       Iš JAR paskelbtų duomenų nustatyta, kad UAB „Baltijos žvynas“ registruotos buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o UAB „Baltijos žvynas“ paskutinio vadovo E. L. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini).

20.       Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje paskelbtų (registruotų) duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1093-601/2024 priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB ,,Baltijos žvynas“, o 2024 m. liepos 4 d. išsiųsti UAB ,,Baltijos žvynas“, adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „Baltijos žvynas“ paskutiniam vadovui E. L., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties nuorašas ir prisijungimo prie elektroninio paslaugų portalo (EPP) pasiūlymas.

21.       UAB „Baltijos žvynas“ vadovas E. L. 2024 m. liepos 15 d. pateikė prašymą (registracijos DOK-16572), kuriuo prašė visus procesinius dokumentus šioje byloje siųsti adresu (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 19 d. registruotas procesinių dokumentų neįteikimo UAB „Baltijos žvynas“ ir paskutiniam jos vadovui E. L. faktas ir tą pačių dieną (2024 m. liepos 19 d.) procesiniai dokumentai išsiųsti UAB ,,Baltijos žvynas“, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Baltijos žvynas“ paskutiniam vadovui E. L., pateiktame prašyme nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir E. L. per EPP sistemą. 2024 m. rugpjūčio 5 d. LITEKO registruotas procesinių dokumentų neįteikimo UAB „Baltijos žvynas“ ir jos vadovui faktas.

22.       Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

23.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas du kartus (2024 m. liepos 4 d. ir 2024 m. liepos 19 d.) išsiuntė procesinius dokumentus UAB „Baltijos žvynas“ (juridinio asmens) registruotos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) bei UAB „Baltijos žvynas“ vadovui E. L. adresu (duomenys neskelbtini), o 2024 m. liepos 19 d. ir jo prašyme nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai apeliantei UAB „Baltijos žvynas“ ir jos vadovui nebuvo įteikti (sugrąžinti teismui su žymomis „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“). UAB „Baltijos žvynas“ registruotos buveinės adresu 2024 m. liepos 19 d. išsiųsti (persiųsti) procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2024 m. liepos 29 d. (2024 m. liepos 19 d. + 10 d. ) CPK 123 straipsnio 4 dalis).

24.       Civilinėje byloje Nr. eB2-1093-601/2024 nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. (skundžiamos teismo nutarties priėmimo) UAB „Baltijos žvynas“ ir (arba) jos atstovas nepateikė atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jos vadovas nepateikė JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytos informacijos (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). UAB „Baltijos žvynas“ procesiniai dokumentai du kartus buvo išsisiųsti registruota pašto siuntą apeliantės registruotos buveinės adresu, taip pat procesiniai dokumentai buvo išsiųsti UAB „Baltijos žvynas“ vadovui kartu ir jo pateiktame prašyme nurodytu adresu bei buvo saugomi pašte bei sugrąžinti teismui dėl neatvykimo jų paimti. Tokiu būdu UAB „Baltijos žvynas“ ir jos vadovas atsisakė savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių, prisiėmė riziką būti neinformuotais apie teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytais. Akcentuotina, kad atskirasis skundas priimtas, todėl UAB „Baltijos žvynas“ suteikta teisė būti išklausytai ir teikti įrodymus vėliau (apeliacinės instancijos teisme), tačiau UAB „Baltijos žvynas“ prie atskirojo skundo nepateikė rašytinių duomenų, susijusių su jos mokumu ir gyvybingumu (pvz., veiklą vykdo ir gauna pajamas bei turi pakankamai piniginių lėšų kreditorių finansiniams reikalavimas patenkinti), prie atskirojo skundo nepridėjo įrodymų apie aktualius bendrovės finansinius rodiklius.

Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo 

25.       Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).

26.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

27.       Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios įmonės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti veiklą, t. y. juridinio asmens mokumas ir gyvybingumas.

29.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Baltijos žvynas“ nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad apeliantės finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas, bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra, teismui nebuvo žinomi aktualūs duomenys apie atsakovės vykdomą veiklą bei turimą turtą; bendrovė turi įsiskolinimus valstybės biudžetui, duomenų, jog atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, byloje nėra.

30.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės (ne)mokumo bei finansinės padėties įvertinimu ir procesiniu sprendimu iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą, nurodydama, kad atsakovė yra moki, ji vykdo turtines prievoles, tai patvirtina pateiktas antstolės patvarkymas ir duomenys iš SODROS apie tinkamą įsipareigojimų vykdymą, bendrovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės, tai patvirtina VMI operatyvinio patikrinimo pažyma. Siekdama atkurti veiklą bendrovė sudarė komiso sutartį, kuria bus parduodamas bendrovės atsargose turimas turtas ir tai leis dengti finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

31.       Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, įmonės nemokumui konstatuoti buvo būtina nustatyti turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytu nemokumo apibrėžimu, įstatymas nenumato galimybės atsižvelgti į pradelstus įsipareigojimus, ir nustato, jog juridinis asmuo yra nemokus, kai jo visi finansiniai įsipareigojimai viršija turto vertę.

32.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų registracijos Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būti naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Taigi, sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį.

33.       Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

34.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.

35.       Apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei skolinių įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles.

36.       Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 3 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui: juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą, duomenis apie bendrovės turimą turtą, nurodant turimo turto rūšis, jo įsigijimo kainą, įsigijimo datą, likutinę vertę ir taikomą nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, paaiškinamąjį raštą apie bendrovės turtinę padėtį ir ūkinę veiklą, nuomonę dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

37.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė bendrovės finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių, debitorių sąrašų ir kt.). Kadangi atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjos pateiktų ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių duomenų atsakovė į bylą nepateikė. Sprendžiant, ar juridinis asmuo yra (ne)mokus, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir visų kitų duomenų visumą, nes pavienis faktas ar aplinkybė neleidžia daryti išvadas apie juridinio asmens finansinę būklę.

38.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo reikalautų duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

39.       Kaip matyti iš viešų duomenų (CPK 179 straipsnis), bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 metus yra pateikusi registrų tvarkytojui 2023 m. birželio 14 d., o finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 metus nėra pateikti. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktas VMI operatyvinio patikrinimo pažyma, kurioje nurodytas preliminarus bendrovės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, negali būti laikomi tinkamu įrodymu pagrindžiančiu bendrovės mokumą. Šiuos duomenis VMI pateikė pati bendrovė, finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, todėl jais remtis ir vadovautis teismas, spręsdamas dėl bendrovės mokumo, neturi teisinio pagrindo. Apeliantė nepateikė duomenų apie šiuo metu turimą turtą, įsipareigojimus kreditoriams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantė disponuoja 2022 metų balanse nurodytu turtu, vykdo veiklą, dirba pelningai ir jos skolos yra mažesnės už turto vertę, juolab kad pati apeliantė neginčija turimų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų ir pareiškėjai. Apeliantė iki šiol nėra pateikusi JAR 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas dėl apeliantės nemokumo pagrįstai nutarė vertinti pagal pareiškėjos pateiktus ir teismui viešai prieinamus duomenis (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis).

40.       Nustatyta, kad atsakovė neturi registruotino turto, turi vieną valstybiniu socialinio fondo draudimu apdraustą asmenį, t. y. darbuotoją. Pareiškėjos pateiktais duomenimis atsakovės UAB „Baltijos žvynas“ įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams 2024 m. rugsėjo 5 d. sudarė 71 795,45 Eur. Pagal viešai prieinamus duomenis 2024 m. rugsėjo 20 d. bendrovės skola SODRAI sudarė 57,26 Eur. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad bendrovė vykdo turtines prievoles yra nepagrįsti, nes socialinio draudimo įmokų mokėjimas ir antstolių nurodymų įvykdymas nepagrindžia bendrovės gebėjimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei nepagrindžia jos mokumo.

41.       Pažymėtina, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybės, jog atsakovės skola valstybės biudžetui yra ilgalaikė ir jos nuo 2022 metų nepavyko išieškoti priverstine tvarka, patvirtina apeliantės negalėjimą atsiskaityti su VMI, o kartu ir bendrovės nemokumą.

42.       Sprendžiant dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su bendrovės nemokumu, nepateikė įrodymų, kad šiuo metu vykdo ar artimiausiu metu ketina vykdyti kokią nors veiklą. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikta komiso sutartis, kuria apeliantė įrodinėja galimybę dengti finansinius įsipareigojimus kreditoriams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina bendrovės gyvybingumo, nes komiso sutartimi būtų dengiama tik maža dalis atsakovės turimų įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų ir pareiškėjai. Be to, komisionierius turi teisę atsisakyti šios sutarties, todėl egzistuoja objektyvi galimybė, kad pagal šią sutartį nebus parduotos bendrovės turimos atsargos ir atsakovė negalės dengti skolinius įsipareigojimus.

43.       Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė kitų duomenų, kaip bendrovė vykdys veiklą, kokias pajamas planuoja gauti, kokia tvarka bus atsiskaitoma su kreditoriais, todėl šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės veiklos perspektyvų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

44.       Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų gerą turtinę padėtį, realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, aktualius finansinės atskaitomybės pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą pateikimo dienos ir kitų reikšmingų duomenų apie turtinę padėtį (turto sąrašą, kreditorių, debitorių sąrašus ir pan.), iš kurių būtų galima spręsti apie jos turto vertę ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).

45.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes bendrovė laiku neatsiskaito su valstybės biudžetu, o negalėjimas atsiskaityti yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.

46.       Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

47.       Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus, ji  nepagrindė, jog valdoma reali turto vertė yra didesnė už finansinius įsipareigojimus kreditoriams, atsakovė vykdo realią veiklą ir iš gaunamų pajamų gali (-ės) atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimas nagrinėjamas nuo 2024 m. birželio mėn., tačiau iki šiol apeliantė nesumokėjo pareiškėjai net dalies mokestinės nepriemokos įsiskolinimo, dėl kurio ginčo nėra.

48.       Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad UAB „Baltijos žvynas“ finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių pareiškėjai. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė su pareiškėja neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Apeliantė neįrodė, kad UAB „Baltijos žvynas“ yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes yra nemoki ir negyvybinga.

Dėl procesinės bylos baigties

49.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pagrįstus finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitus rašytinius įrodymus, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnis,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja