Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-10-31][nuasmeninta nutartis byloje][TS-138-548-2024].docx
Bylos nr.: TS-138-548/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas 288697120 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Procesiniai dokumentai
Procesiniai dokumentai

?

Byla Nr. TS-138-548/2024

Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00033-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.15.2; 2.1.10.1

(S)

 

 

img1 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2024 m. spalio 31 d.

Kaišiadorys

 

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. RV-22-8405 netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu už narkotines medžiagas, pagal įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 straipsnio 1 dalį - galutinė bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartimi, pripažintas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį - galutinė bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 7 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 4 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-8405 netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą atvyko 2024 m. gegužės 22 d., todėl atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, nėra galimybės įvertinti jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu ir akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Stebimos tam tikros nuteistojo pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą - nuo 2024 m. liepos 10 d. vykdo veiklą siuvyklos padalinyje. Šiuo metu nuteistasis įsirašęs į anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų savipagalbos grupę, joje dalyvauja savaitgaliais. Tačiau pažymėtina, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra įvykdęs plane numatytos priemonės – t. y. nuteistasis šiuo metu yra įtrauktas į savianalizės diskusijų grupę, kuri prasidės spalį. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, spontaniškas elgesys bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, būdingas lengvabūdiškas elgesys siekiant savo poreikių patenkinimo. Komisija pažymi, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams svarbiu aspektu išlieka intervencinių priemonių taikymas bei jų tęstinumas asmens įgūdžių, gebėjimų, vertybių analizės bei ugdymo srityse. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis G. P. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. RV-22-8405 ir prašo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad Komisija priimdama skundžiamą nutarimą nevertino visų reikšmingų aplinkybių (dirbo Švedijos ir dirba Lietuvos įkalinimo įstaigose, sėkmingai vykdo resocializacijos planą, nebuvo baustas nei Švedijoje, nei Lietuvoje, seniau teistas nebuvo, šis teistumas pirmas, yra motyvuotas dirbti ir turi patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo atveju, turi senyvo amžiaus mamą, kuri yra ligota, artimųjų neturi ir nori jai padėti tiek buityje, tiek finansiškai), be to nuteistasis mano, kad akivaizdi pažanga jau buvo pasiekta Švedijoje ir jis yra pasikeitęs bei nusprendęs daugiau nebenusikalsti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. G. teismui pateikė atsiliepimą ir prašo nuteistojo G. P. skundą atmesti.

Nuteistojo G. P. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam G. P., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tačiau kaip minėta aukščiau, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio 7 d. atlikus pirminį nuteistojo G. P. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą atvyko 2024 m. gegužės 22 d., todėl atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, nėra galimybės įvertinti jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu ir akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių nesupratimas), kurių korekcija nėra galima, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatytas vienas apsauginis veiksnys (palaikomi šeiminiai santykiai), tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis ir nusikaltimo padarymo metu palaikė santykius šeima, tačiau santykiai nuteistojo nesulaikė nuo nusikalstamos veiklos padarymo. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis kalinimo metu buvo nebuvo nei baustas, nei skatintas. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, įkalinimo vietoje dirba, po bausmės atlikimo planuoja įsidarbinti pas pusbrolį parfumerijos srityje, finansinių įsipareigojimų neturi, palaiko santykius su artimaisiais (motina, pusbroliu), bendrauja telefoninių skambučių pagalba. Bausmės atlikimo metu nuteistasis laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tokiu būdu siekia koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, paprastosios grupės sąlygomis. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Juo labiau, kad bylos duomenys atskleidžia, kad G. P., Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu nuteistas už narkotines medžiagas, t. y. disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, pats nuteistasis pokalbio metu teigia, kad pagrindinė nusikaltimo priežastis buvo noras įgyti daug greitų, lengvų pinigų per trumpą laiką. Akivaizdu, kad ši aplinkybė svarbi sprendžiant dėl galimo pasitikėjimo nuteistuoju, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, nėra galimybės įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis vedinas finansinės naudos sau, pasidavė netinkamų asmenų įtakai. Nuteistasis neneigia, kad nusikalto siekdamas finansinės naudos sau. Nuteistasis gerai atpažįsta savo problemas ir gali pateikti aiškius jų pavyzdžius. Stebima, kad susidūrus su menkomis kliūtimis lengvai buvo įtikinamas atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties. Užsiimdamas nusikalstama veika nuteistasis neapgalvojo savo veiksmų pasekmių ir pernelyg optimistiškai pasitikėjo sėkmės galimybe, bei mąstė apie pasekmes tik atsižvelgdamas į savo poreikius. Nuteistasis įvardina savo tikslus, tačiau kaip konkrečiai jų pasieks neįvardina. Šiuo metu pagrindinis tikslas kuo greičiau išeiti iš įkalinimo įstaigos. Darytina išvada, kad nuteistasis praeityje rinkosi netinkamus turimų problemų sprendimo būdus arba iš viso jas vengė spręsti, kadangi neįvertindavo neigiamų savo elgesio pasekmių, o susikoncentruodavo į savo poreikių patenkinimą. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbu didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į Resocializacijos skyriaus psichologų rengiamus užsiėmimus.

Pabrėžtina, kad G. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o nuteistojo nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu labai dideliu kiekiu su tikslu platinti. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teismas atkreipia dėmesį, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų, tuo tarpu nuteistajam buvo paskirta mažesnė nei minimali bausmė numatyta šio straipsnio sankcijoje, t. y. G. P. buvo paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis (2 metai 9 mėnesiai 29 dienos), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad G. P. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo G. P. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. RV-22-8405 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo G. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

 

 

Teisėjas                                                                                 Ričardas Juodis


Paminėta tekste:
  • BK
  • BVK
  • BVK 82 str. Nuteistųjų perkėlimas iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus
  • BK 260 str. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu