Baudžiamoji byla Nr. 1-236-1036/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15260-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 

2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Deirai Jakaitei, Justinai Kazakevičienei, dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei, nukentėjusiajam R. E., kaltinamajam D. M., teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) poliruotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

D. M. 2021 m. gegužės 13 d., apie 20.10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, Mokyklos g. 23, Bukiškio k., Avižienių sen., Vilniaus r., po tą pačią dieną tarp jo, E. Š. ir O. G. iš vienos pusės ir R. E. iš kitos pusės kilusio konflikto dėl netinkamo transporto priemonių vairavimo, tyčia į nukentėjusįjį R. E. metė akmenį, sudavė kumščiu du kartus į veido sritį bei spyrė nukentėjusiajam į dešinę ranką, krūtinę ir pilvą, tuo padarydamas R. E. apatinės lūpos kairės pusės, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, dešinės plaštakos, dešinės blauzdos odos nubrozdinimus, dešinio dilbio, krūtinės ląstos kairės pusės poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu savo kalės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad žmogus, kuris jį kaltina (teismo pastaba – nukentėjusysis), pats viską pradėjo. Jam (teismo pastaba – nukentėjusiajam) pasirodė, kad jie per lėtai pajudėjo, todėl juos pasekė iki namų. Kelyje iki Mokyklos gatvės buvo kitokių kontaktų – užtvėrė kelią vienoje sankryžoje ir trenkė į galinį stiklą, jie išsuko ir išvažiavo. Jie nedarė nieko. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) ir toliau užkirtinėjo jiems kelią, per ištisines, per raudoną važiavo, vos nesukėlė keturių avarijų, kėlė pavojų ir jiems, ir kitiems asmenims. Jie per kameras žiūrėjo, suko pro degalinę, ten matėsi per kameras, kad jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) važiavo paskui. Viskas prasidėjo Fabijoniškių „IKI“ sankryžoje, prie „Senukų“. Jie važiavo pasiėmę draugą iš Fabijoniškių g. 5. Judėjo link jo namų, tikslas buvo Bukiškės. Važiavo su E. Š. „BMW“, vairavo pats E. Š.. Jis sėdėjo gale, už keleivio. Priekyje, keleivio sėdynėje, sėdėjo O. G.. Daugiau žmonių nebuvo. Kitas automobilis stovėjo iš galo sankryžoje, „Volkswagen“, sidabrinis „Golfas“, vairavo nukentėjusysis. „BMW“ vaizdo registratoriaus nebuvo, telefonu nefilmavo, per greit įvyko. Visą laiką važiavo Ukmergės gatve. Į Mokyklos gatvę pirmi atvyko jie. Po pusės minutės atvyko „Volkswagen“. Kai privažiavo sidabrinis „Volkswagen“, tik tada visi išlipo. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) irgi išlipo. Keleiviais iš „Volkswagen“ neišlipo, kitų keleivių nebuvo arba jis nematė. Jis priėjo, paklausė, kas vyksta, gal kas negerai, kad taip elgiasi. (Teismo pastaba – nukentėjusysis) pradėjo agresyviai elgtis, purkšti ašarinėmis dujomis, keikti juos. Nelabai ką matė, nes gavo pirmas. Jis pats suduoti negalėjo, nes buvo nupurkštas ašarinėmis dujom ir nieko nematė, nieko negalėjo padaryti. Mosikavosi, bandė mažiau gauti dujų, bet nelabai pavyko, ir ėjo link mašinos. Ką darė draugai, nematė. Toje aikštelėje sutrūkinėjęs asfaltas, sena danga. Nuotraukose matoma vietovė ta pati. Už tos vietovės toliau yra gyvenamieji namai, ten yra mokyklos teritorija. Sidabrinis „Volkswagen“ tikslo kitur važiuoti neturėjo, sekė paskui juos. Kitų žmonių, kurie matė įvykį nebuvo, jie ieškojo. Jie neturi laiko skųstis policijai. Girdėjo, kad nukentėjusysis šaukė, kad kvies policiją. Sužalojimai pas jį (teismo pastaba – nukentėjusįjį) jau buvo – apačioje buvo prakirsta, kurioj pusėje negali pasakyti. Tai gali paliudyti ir keleiviai. Jokių sužalojimų nematė, nebuvo laiko žiūrėti. Pats į medikus nesikreipė, norėjau eiti, bet kitą dieną praėjo.

Nors kaltinamasis D. M. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodytas ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis D. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusioji R. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo nuo „Iki“ aikštelės. Stabtelėjimas Fabijoniškių „IKI“ sankryžoje prasidėjo, stabtelėjo pakeliui, tada Mokyklos gatvėje. Užsidegus žaliam signalui jie nepajudėjo, pajudėjo tik po garsinio signalo ir tada važiavo įtartinai lėtai, stabdė pora kartų, neleido aplenkti. Po to jie sustojo, buvo vėl žalia, jam neleido aplenkti. Mano, kad jie įsižeidė dėl signalo. Buvo juos aplenkęs prie „Varžtų pasaulio“ arba „Maraksio“. Ten priėjo kaltinamasis ir O., ir kaltinamasis jam spjovė. Sustojo prieš automobilį ir pamatė per galinį veidrodėlį, kad D. ir O. artinosi. D. atidarė keleivio dureles, spjovė, uždarė dureles ir vėl sulipo į mašiną. Tada nepagalvojo kviesti policijos, negalvojo tada apie tai. Važiavo vienas. Jie pradėjo važiuoti, po to jis važiavo iš paskos. Po to, kai sustojo, visi išlipo, apsižodžiavo. Apsižodžiavimo neprisimena, buvo karšta diskusija iš abiejų pusių, konfliktas dėl vairavimo. D. į jį metė gan didelį akmenį, jis užsidengė ranka. Tada gindamasis panaudojo ašarines dujas, tačiau dujos nebuvo veiksnios. Dujas naudojo darkart, bet jos nebuvo veiksnios. Tada jam pora kartų sutrenkė, spyrė į kūną, krūtinę, ranką. Prieš įvykį sužalojimų neturėjo. Lūpa praskelta prieš tai nebuvo, lūpa buvo sveika. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis)  pats pasakė, kad buvo pripurkšta dujų ir nieko nematė. Kiti nesmūgiavo. Kiti du asmenys, kai į jį smūgiavo, irgi ėjo link jo, jie vieni į kitus ėjo, bet kiti asmenys veiksmų nedarė. E. su D. spardė jo mašiną. Automobilį spardė vairuotojas. Tada jis įspėjo, kad skambins policijai, bet D. buvo vienodai, nes išgirdęs tai ir jam beskambinant, jis (teismo pastaba – kaltinamasis) dar porą kartų spyrė, kviečiant pareigūnus bandė numerį nuplėšti. Apgadinimai ne ant labai geros mašinos padaryti, būtų naujesnė mašina, būtų kreipęsis dėl žalos, bet automobilis dėvėtas, nėra labai geras. Tada jie susėdo į mašiną ir išvažiavo. Ta vieta, kur sustojo, visiems pakeliui. Jis ten irgi realiai gyvena. „Isuzu“ salonas ten šalia yra. Pareigūnų laukė vietoje, tik šiek tiek pavažiavo, gal 50 metrų. Pas medikus nuvyko policininkams pasakius kur kreiptis. Jį užregistravo už poros dienų nuo įvykio, tada ir nuvažiavo. Skambino tą pačią dieną, jei būtų buvusi galimybė tą pačią dieną vykti, tai būtų ir padaręs. Labiausiai nukentėjo ranka, iki šiol jausmas yra. Dėl to buvo pas gydytojus. Daugiau nieko. Automobilyje vaizdo registratoriaus neturėjo. Anksčiau kaltinamojo nepažinojo, nėra matęs.  Galvojo gal jį pažinojo, nes konfliktas tarp jo ir vairuotojo buvo. Labiausiai nukentėjo nuo D. Susitikę kitur, ne teismo procese, nebuvo. Ieškinio nerašė, nes tas pats pareiškimo rašymas yra ne dėl pinigų, o dėl tiesos. Tikslas nėra užsidirbti.

Liudytojas J. T. (J. T.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjas. Tikslios datos ir laiko neprisiminė, bet apie 20 val. vakaro patruliuojant gavo iškvietimą, kad Bukiškių kaime, prie autocentro, muštynės. Jiems atvykus kitų dalyvių jau nebuvo. Nukentėjusysis sakė, kad jam smogė, įvyko konfliktas, muštynės. Jie atliko pirminius procesiniu veiksmus, atliko apklausą įvykio vietoje, tuo ir pasibaigė. Vizualiai sužalojimų ant nukentėjusiojo matyti nebuvo. Nukentėjusysis buvo atvykęs su automobiliu. Nebuvo išorinių požymių, kad transporto priemonė apgadinta. Nukentėjusiojo pasakojimo žodis žodin neprisiminė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti ir atsižvelgiant, kad dėl ilgo laiko tarpo liudytojas nepamena įvykių, buvo pagarsinti liudytojo J. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas Jevgenijus Travkinas 2021 m. lapkričio 12 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 13 d. jam dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja Renata Vaičaityte apie 20.10 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS gavo pranešimą, kad prie „Isuzu“ salono, kuris yra Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, laukia pranešėjas, kuris teigia, kad įvyko muštynės ir įtariamieji pasišalino automobiliu „BMW“. Jiems atvykus prie "Isuzu" salono, jų laukė pranešėjas, kaip paaiškėjo tai buvo R. E., kuris buvo vienas. Jis paaiškino, kad jam važiuojant savo automobiliu „Volkswagen Golf“ kelyje tarp jo ir automobilio „BMW“ vairuotojo įvyko konfliktas, konflikto esmės R. E. nepasakojo. Pasak R. E., jis sustojo už automobilio „BMW“, tada vaikinai, kurie buvo „BMW“ automobilyje priėjo prie jo, atidarė jo automobilio dureles ir spjovė į jį. Pasakodamas įvykio aplinkybes R. E. nepatikslino kiek buvo asmenų „BMW“ automobilyje, konkrečiai neįvardino, kas į jį spjovė, sakė „jie“. Kaip aiškino R. E., jis važiavo automobiliui „BMW“ iš paskos, pasivijo jį prie Mokyklos g. 23, Bukiškio k., Avižienių sen., Vilniaus rajonas, sustojo prie pastato. Vietą, kur sustojo abu automobiliai nurodė pareiškėjas R. E., ji buvo apžiūrėta 2021 m. gegužės 13 d. ir užpildytas įvykio vietos apžiūros protokolas, o policijos pareigūnų R. E. laukė prie "Isuzu" salono. Anot R. E., vienas iš vaikinų pradėjo muštis, patikslino, kad vaikinas jam spyrė ir prakirto lūpą. Kadangi R. E. dėvėjo veido kaukę, tai jis trumpam nuėmė veido kaukę, parodydamas, kad jam yra praskelta lūpa. Jis nematė, kad jam būtų praskelta lūpa, kraujo žymių nebuvo, nubrozdinimo taip pat akivaizdžiai nesimatė. Apie kitus kūno sužalojimus R. E. aiškindamas aplinkybes nenurodė. Taip pat R. E. pasakė, kad vaikinai iš „BMW“ automobilio spardė jo mašiną, konkrečiai nenurodė, į kurias automobilio vietas spardė, sakė, kad įskilo veidrodėlis, tačiau nepatikslino kuris. Kas iš vaikinų, kažkas vienas ar visi spardė jo automobilį jis nepatikslino. Po to, anot R. E., vaikinai pabėgo. R. E. įsidėmėjo automobilio „BMW“ valstybinius numerius, kuriuos jiems nurodė, šiuo metu jis jų neatsimena, nurodyti negali, taip pat teigė, kad gali atpažinti vaikinus. R. E. pasakė, kad turi vaikinams pretenzijų, todėl rašys pareiškimą. Iš pareiškėjo R. E. buvo priimtas protokolas–pareiškimas. Pirminės apklausos metu R. E. labiau akcentavo jam padarytus kūno sužalojimus, apie automobilio apgadinimus kalbėjo trumpai, nesakė, kad turi pretenzijų dėl automobilio sugadinimo, todėl įvykio vietoje automobilis nebuvo apžiūrėtas. Taip pat apklausos metu R. E. nurodė jam padarytus kūno sužalojimus, tačiau akivaizdžių kūno sužalojimų, mėlynių, nubrozdinimų, kraujo žymių, ant R. E. veido ar kitų kūno matomų vietų nesimatė. R. E. buvo duota užduotis atlikti kūno tyrimą (1 t.,   b. l. 58–61).

Pagarsinus liudytojo Jevgenijaus Travkino parodymus, jis patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai ir papildomai parodė, kad kaltinamųjų ieškoti nebandė. Vizualiai apžiūrėjo automobilį, padarė nukentėjusiojo apklausą.

Liudytojas O. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Praeitais metai važiavo trise iš miesto pusės link namų. Buvo trise – jis, kaltinamasis ir E., vairavo E. Žmogus, kaip jam dabar žinoma R., pradėjo „signalinti“, išsidirbinėti ant kelio. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) važiavo jiems iš paskos, kažkaip pradėjo juos pakirtinėti, visą kelią juos pakirtinėjo. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) juos sekė nuo miesto visą kelią. Jie sustojo. Sustojimo tikslas buvo paklausti, kas negerai, pasiaiškinti santykius, nes jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) rodė, kad neduos ramybės. Tada jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) išlipo anksčiau ir trenkė į langą. Galiausiai atvažiavo prie „Isuzu“, išlipo. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) juos apipurškė dujom, mašiną apipurškė. Kai purškė dujas jie buvo išlipę iš automobilio, vėliau išsibėgiojo į skirtingus kampus, jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) pripurškė dujų į mašiną. Po purškimo kurį laiką nematė. Buvo panaudotos dujos, bėgo į šoną akių valytis. Po kurio laiko kai jau galėjo matyti jis ir draugai, tai ir išvažiavo. Mašinoje irgi buvo dujų, jautėsi. Jiems grįžus į automobilį, nukentėjusysis stovėjo prie mašinos. Atgal nukentėjusiajam netrenkė, nukentėjusiojo nemušė. Gal kažkoks apsistumdymas ir buvo. Gal kai M. purškė dujomis buvo apsistumdymas. Ten greit viskas buvo. Nelaukė policijos, nes buvo apipurkšti dujomis. Ant nukentėjusiojo buvo sužalojimų. Kažkoks šašas ant viršutinės lūpos buvo, nežino kiek šviežias sužalojimas buvo, šašas ir tiek. Matė jį (teismo pastaba – nukentėjusįjį), kai langą jiems daužė. 

Liudytojas E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kiek pamena, jie važiavo iš Šeškinės „IKI“ ir „Golfas“ pradėjo jį pakirtinėti. Jis vairavo „BMW“ automobilį, kartu važiavo O. ir D. „Golfe“ buvo vienas asmuo. Golfas“ užvažiuodavo jo automobiliui iš priekio ir stabdydavo. Du kartus buvo sustoję Ukmergės kelyje. Vieną kartą jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) išlipo ir smogė į jo automobilio galinį langą. Bukiškėse, kai važiavo išleisti D., prie „Isuzu“ jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) prisistatė. Pirma Bukiškėse prie „Isuzu“ atvažiavo jis, kadangi paleidinėjo D. namo. Sustojo išleisti D. ne prie namų, nes jis gal norėjo prasieiti, gal šiaip turėjo reikalų pakeliui. Kai sustojo, automobilis „Golf„ iškart privažiavo iš galo. Ruošiasi išlipinėti, atsisveikinti ir jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) iškart privažiavo. Kai atvažiavo „Golfas“, jie buvo išlipę iš automobilio. „Golfo“ vairuotojas priėjo šaukdamas, rėkdamas. Kai jie išlipom trise, jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) pradėjo grasinti ir purkšti ašarines dujas. Užpurškė jį, draugelius ir dar jo automobilio saloną. Kai pradėjo purkšti dujas, jis jų truputį gavo, tai pasitraukė į šoną ir bandė valytis dujas. Graužė gerklę, pradėjo kosėti ir akys pradėjo ašaroti. Po to atkreipė dėmesį, kad dujų užpurškė į jo automobilio saloną. Normaliai nematė, kas iš draugų dar gavo dujų. Kiek pamena, sakė, kad buvo muštynės, bet jokių muštynių nepamena, nematė, kad jos būtų. Negalėjo normaliai žiūrėti, nes akys buvo apsiašarojusios ir prisimerkinėjo. Po to įlipo į automobilį ir išvažiavo namo. „Golfo“ vairuotojas buvo lauke. Kai jie išvažinėjo, jis (teismo pastaba – nukentėjusysis)  dar stovėjo prie „Isuzu“. Policijos nekvietė, nes jam jos nereikėjo. Nepasakytų, kad stipriai nukentėjo. Žmogus, kuris purškė dujas, jiems išvažinėjant rėkė „kviesk policiją“. Policijos nelaukė, nes gal jis (teismo pastaba – nukentėjusysis)  apgaudinėjo juos. Jam nelabai norėjosi aiškintis su juo (teismo pastaba – nukentėjusiuoju).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. gegužės 13 d. pagal BK 284 straipsnį gavus R. E. pareiškimą (1 t., b. l. 12).

2021 m. gruodžio 9 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje nutrauktas dalyje, ikiteisminis tyrimas tęsiamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 t, b. l. 39–43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G1158/2021(01) nurodyta, kad remiantis R. E., gimusio (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, pateikia išvadą: 1. R. E. nustatyti apatinės lūpos kairės pusės, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, dešinės plaštakos, dešinės blauzdos odos nubrozdinimai, dešinio dilbio, krūtinės ląstos kairės pusės poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais, 3–7 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. gegužės 13 d.). 2. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. 3. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu yra panašus, todėl labiausiai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. 4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 5–6. Sužalojimuose neužsifiksavo individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai. 7. Neatmetama galimybė, kad nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti pats tiriamasis griūdamas ar griuvinėdamas ir kontaktuodamas sužalotomis sritimis su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (1 t., b. l. 64–66).

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo R. E. ir įtariamojo D. M. metu jie abu patvirtino savo ankstesnius parodymus (2 t., b. l. 29–32).

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo R. E. ir E. Š. metu jie abu patvirtino savo ankstesnius parodymus (2t., b. l. 20–25).

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo R. E. ir liudytojo O. G. metu jie abu patvirtino savo ankstesnius parodymus (2 t., b. l. 35–38).

Iš 2021 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš Body kameros 8004. Vaizdo įrašo pavadinimas 2021_0513_202238_011. Atidarius vaizdo įrašą, apatiniame kairiajame kampe matome užrašą: VLN_RPK_6098F2, 2021/05/13 20:22:37. Vaizdo įrašo trukmė 2 minutės, 9 sekundės. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnai atvyksta į stovėjimo aikštelę, kur vyras, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra nukentėjusysis R. E., pasakoja įvykio aplinkybes: R. E.: Nu žodžiu, kelio konfliktas buvo toksai, nu, žodžiu, aš tada sustojau už jų, jie tada atėjo iki manęs, atidarė dureles ir spjovė į mane, žodžiu. Tada aš nusivijau juos iki čia, nu, persekiojau, žodžiu, nusivijau ir ten paskui už namo sustojo jie. Aš irgi sustojau, jie trise išlipo, žodžiu, nu ir mes ten viens ant kito varyt, žodžiu, pradėjom. Nu žodžiu, vienas iš jų ten, nu žodžių, pradėjo mušti, taip toliau, žinai… Policijos pareigūnas: Ta prasme, muštis, ką jie darė? R. E.: Nu, ten, žodžiu, įspyrė, va te (nusiima apsauginę veido kaukę, rodo policijos pareigūnui veidą) lūpą, žinai, prakirto, tai va...Nu ten aš sakau, nu viso, chebra, sakau. Ai, žodžiu, mašiną dar ten irgi spardė kelis kartus, žinai, veidrodėlį buvo išspyrę, nu sakau, chebra, viso, sakau, kviečiu policiją, sakau, kažką kažką. Nu žodžiu ir jie paskui bėga kojos, žinai. Policijos pareigūnas: Jeigu reiktų atpažinti juos, atpažintumėt?

R. E.: Aišku, aišku, nu čia ką tik įvyko. Ir jie kažkur nuvažiavo, nu ten jau nežinau. Policijos pareigūnas: O valstybinis numeris įsiminėt? R. E.: Jo. LRK devyni... Policijos pareigūnas: Pretenzijų turit? R. E.: Aišku turiu. Ne, būtų viskas baigęsi, kad ten apsižodžiavom, viskas, išsiskirstėm, žinai, taip toliau… Policijos pareigūnas: Pareiškimą rašysit? R. E.: Žinoma. Aišku. Policijos pareigūnai įsėda į tarnybinį automobilį protokolo–pareiškimo surašymui (1 t., b. l. 116–118).

 2021 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas 2021_05_13_20-06-42_(duomenys neskelbtini).mp3. Skambučio data 2021 m. gegužės 13 d., skambučio pradžios laikas 20.06.42 val. Skambučio trukmė – 2 minutės 59 sekundės. Skambinama iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso liudytojui (nukentėjusiajam) R. E.. Apžiūrėjus garso įrašą nustatyta, kad į BPC kreipėsi R. E. nurodydamas, kad pradėjo muštis trys asmenys, jam prakirsta lūpa. Minėti asmenys automobiliu BMW (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link Bukiškių (1 t., b. l. 84–85).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis D. M. neneigė tarp jo ir nukentėjusiojo R. E. susidariusios konfliktinės situacijos kylyje, taip pat automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Mokyklos g. 23, Bukiškio k., Avižienių sen., Vilniaus r., tačiau kategoriškai neigė, kad atliko smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Paaiškino, kad pats nukentėjusysis elgėsi agresyviai, jį apipurškė ašarinėmis dujomis, todėl jis nieko negalėjo padaryti, nes nematė. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-P-1/2014, Nr. 2K-176/2014, Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-P-498-746/2015). Taigi nors kaltinamasis D. M. neigia jam kaltinime inkriminuotus veiksmus, tačiau jo parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams.

Nukentėjusysis R. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai ir nuosekliai parodė kaip ir prie kokių aplinkybių nukentėjo nuo kaltinamojo, paaiškino kokio intensyvumo smūgius ir kokius kūno sužalojimus patyrė. Nukentėjusysis paaiškino, kad po konfliktinės situacijos kelyje, jis nusekė automobilį, kuriame buvo kaltinamasis D. M., iki kaltinime nurodytos vietos. Kai sustojo, visi – jis, kaltinamasis ir du kaltinamojo draugai išlipo iš automobilių ir apsižodžiavo dėl vairavimo. Apsižodžiavimas vyko iš abiejų pusių. Po to kaltinamasis D. M. į jį metė gana didelį akmenį, o jis užsidengė ranka. Gindamasis du kartus panaudojo ašarines dujas, tačiau jos buvo neveiksmingos, kadangi kaltinamasis jam pora kartų sutrenkė, spyrė į kūną, krūtinę, ranką. Kiti asmenys nesmūgiavo. Prieš įvykį jis nebuvo susižalojęs, lūpa buvo sveika ir nepraskelta. Tokius savo parodymus nukentėjusysis R. E. patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju metu (2 t., b. l. 29–32). Nukentėjusiojo parodymus apie sužalojimų atsiradimo mechanizmą patvirtina ir nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantys ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, o būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1158/2021(01). Minėtoje išvadoje konstatuota, kad remiantis R. E., gimusio 1993 m., apžiūros duomenimis: 1. R. E. nustatyti apatinės lūpos kairės pusės, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, dešinės plaštakos, dešinės blauzdos odos nubrozdinimai, dešinio dilbio, krūtinės ląstos kairės pusės poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais, 3–7 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. gegužės 13 d.). 2. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. 3. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu yra panašus, todėl labiausiai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. 4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 5–6. Sužalojimuose neužsifiksavo individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai. 7. Neatmetama galimybė, kad nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti pats tiriamasis griūdamas ar griuvinėdamas ir kontaktuodamas sužalotomis sritimis su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (1 t., b. l. 64–66). Nukentėjusiojo parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusios sužalojimų pobūdis ir mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas) – nustatyti teismo specialisto pateikta išvada, kurių patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Sugretinus nukentėjusiojo R. E. parodymus su specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Svarbu akcentuoti ir į tai, kad nukentėjusysis R. E. civilinio ieškinio nereiškė, kas rodo, kad jis nesiekia pasipelnyti, nėra suinteresuotas pabloginti kaltinamojo padėtį ir neturi pagrindo jo apklabėti. Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusiojo R. E. parodymus iš esmės patvirtina liudytojo – policijos pareigūno J. T. parodymai, duoti tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Policijos pareigūnas J. T. patvirtino, jog buvo gautas iškvietimas dėl muštynių prie autocentro, esančio Bukiškių kaime. Atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis paaiškino, kad įvyko konfliktas, muštynės ir jam smogė, vienas iš vaikinų pradėjo muštis, patikslino, kad vaikinas jam spyrė ir prakirto lūpą. Akcentuotina ir tai, kad gauti bei procesinių veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y. BPC garso įrašas (1 t., b. l. 84–85) ir Body kamera užfiksuotas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 116–118), patvirtina, kad policijos pareigūnus kvietė būtent nukentėjusysis R. E. ir nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir duodamas parodymus.

Bylą nagrinėjant teisme liudytojais buvo apklausti ir O. G. bei E. Š., kurie nurodė, kad paties konflikto nematė. Teismas vertindamas šių liudytojų parodymus pažymi, kad tiek O. G., tiek E. Š. apklausiami teisiamųjų posėdžių metu parodė, kad nukentėjusysis papurškė dujų, dėl ko jie nematė tolimesnės įvykio eigos. Teismo vertinimu, liudytojai dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, o būtent dėl ašarinių dujų panaudojimo, galėjo nematyti kaltinamojo D. M. nukentėjusiajam R. E. suduotų smūgių. Taip pat bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja, kad nustatyta, jog liudytojai O. G. ir E. Š. yra artimi kaltinamo D. M. draugai, todėl galėjo ir nutylėti kaltinamajam nepalankias aplinkybes.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, vertinant juos kaip visumą, kurie sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę ir patvirtina nukentėjusiojo R. E. parodymus, darytina neabejotina išvada, kad kaltinamasis D. M. kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis tyčia į nukentėjusįjį R. E. metė akmenį, sudavė kumščiu du kartus į veido sritį bei spyrė nukentėjusiajam į dešinę ranką, krūtinę ir pilvą, tuo padarydamas R. E. apatinės lūpos kairės pusės, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, dešinės plaštakos, dešinės blauzdos odos nubrozdinimus, dešinio dilbio, krūtinės ląstos kairės pusės poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tarp D. M. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių, t. y. R. E. sužalojimų – apatinės lūpos kairės pusės, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, dešinės plaštakos, dešinės blauzdos odos nubrozdinimų, dešinio dilbio, krūtinės ląstos kairės pusės poodinių kraujosruvų, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokius kaltinamojo D. M. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

 Teismas, skirdamas bausmę D. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį –padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kartu atsižvelgtina į smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, t. y. veika objektyviai pasireiškė nežymaus sužalojimo padarymu. Pastebėtina, jog dėl patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių nenustatyta, konstatuoti sužalojimai iš esmės nereikalavo būtinumo kreiptis į gydymo įstaigą, vartoti medikamentus. Įvertinama ir tai, kad nenustatyta D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (2 t., b. l. 63–64), administracine tvarka baustas, tačiau visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs (2 t., b. l. 65–73), dirbantis, jauno amžiaus. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir paties nukentėjusiojo R. E. elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. kad nukentėjusysis savo veiksmais skatino konfliktinę situaciją. Tokių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad nusikaltimo sudėties požymiai, apibūdinantys veikos objektyviuosius požymius – saugomų vertybių pažeidimo laipsnį, byloje įrodytus, realiai kilusius padarinius, tiek veikos subjektyvieji požymiai leidžia teigti, jog nagrinėjamų veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamajam skirti griežtą ar pačią griežčiausią bausmės rūšį, kuri numatyta straipsnio sankcijoje. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Kiti procesiniai klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 14–16), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su DVD disku, kuriame užfiksuotas BPC garso įrašas ir „Body“ kameros vaizdo įrašas,  palikti saugoti byloje

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su DVD disku, kuriame užfiksuotas BPC garso įrašas ir „Body“ kameros vaizdo įrašas, palikti saugoti byloje

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus

Teisėjas                                                                            Mindaugas Povilanskas