Civilinė byla Nr. 2-695-622/2011

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                      34.4.10.;75.6.2.; 116.1.

                                                          (S)                           

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovei G. B., ieškovės atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovui M. O., atstovo atstovei advokatei Galinai Korabliovai, vertėjai A. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui M. O., trečiajam asmeniui notarei Agnei Griškevičienei bei atsakovo M. O. priešieškinį dėl pažeistų teisių gynimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti jos teisę po motinos P. B. mirties paveldėti P. B. ½ dalį buto Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ ir ½ dalį piniginių lėšų, esančių AB Ūkio banke be pergyvenusio sutuoktinio M. O. sutikimo ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė,  jog faktas, kad butas viešame registre įregistruotas tik atsakovo M. O. vardu, nėra pagrindas pripažinti jį atsakovo asmenine nuosavybe, nes jis yra įgytas jau po M. O. santuokos su P. B. sudarymo. Atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis, nes dėl atsakovo veiksmų ji negali įgyvendinti savo teisių paveldėti motinos jai paliktą turtą. Priešieškinį kaip nepagrįstą, prašo atmesti (b. l. 177-179, 186, 187)

Ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Patikslintu priešieškiniu prašo pripažinti butą Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ jo asmeniniu turtu ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su P. B. santuoką sudarė jau būdami senyvo amžiaus. Gyvendami santuokoje turėjo žodinį susitarimą, jog turtinius reikalus kiekvienas sutuoktinis tvarko atskirai. Jis privatizavo butą Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“, P. B. privatizavo butą Klaipėdoje „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau sužinojo, kad minėtą butą ji padovanojo savo sūnui G. B. Jo sutikimo P. B. neprašė, kiekvienas valdė savo turtą, jis nesidomėjo kaip sutuoktinė disponuoja privatizuotu butu. Į P. B. paliktas pinigines lėšas nepretenduoja (b. l. 173-175).

Atsakovo atstovė priešieškinį palaiko, ieškinį prašo atmesti.

Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra (b.l.24)

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad M. O. ir P. B. sudarė santuoką 1987-11-27 (b. l. 12). P. B. privatizavimo būdu 1992-05-05 įgijo butą Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“, kurį 1997-11-13 padovanojo sūnui G. B. (b. l. 129, 138). M. O. privatizavimo būdu 1992-04-15 įgijo butą Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 141). P. B. 2001-07-25 testamentu piniginį indėlį ir visą kitą savo turtą paliko dukrai G. B. (b. l. 8). P. B. mirė 2009-03-27 (b. l. 7). 2009-12-11 nutarimu Klaipėdos miesto penkioliktojo notaro biuro notarė Agnė Griškevičienė nutarė netenkinti G. B. prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą ir nuosavybės teisės liudijimus mirusiajai P. B. ir pergyvenusiam sutuoktiniui M. O. iki bus gautas M. O. sutikimas išduoti mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantį nuosavybės teisės liudijimą ir (ar) ginčas tarp įpėdinių bus išspręstas kitu būdu (b. l. 15, 16). Tarp šalių kilo ginčas ar butas Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ turi būti laikomas yra asmenine M. O. nuosavybe, ar bendrąja jungtine M. O. ir jo mirusios sutuoktinės P. B. nuosavybe.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad sutuoktiniai gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turto, įgyto galiojant SŠK. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z.. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007;). Taigi įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).

Apibendrinant pasakytina, kad sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;). Nagrinėjamu atveju bylos įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas butą Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ įgijo asmeninės nuosavybės teisėmis. Santuokos sudarymo metu M. O. buvo 62 metų, P. B. – 55 metų amžiaus. M. O. bute Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“, gyvena nuo 1976-09-03 (b. l. 63). Nepaneigti atsakovo teiginiai, kad butą jis privatizavo už asmenines lėšas (b. l. 65-69). Svarbu pažymėti tai, jog P. B. savo vardu santuokos metu privatizuotą butą Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ 1997-11-13 padovanojo savo sūnui G. B. Tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kadangi M. O. nebuvo minėtos dovanojimo sutarties šalimi, laikytina, kad butas Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ priklausė P. B. asmeninės nuosavybės teise. Ši aplinkybė patvirtina atsakovo teiginius, kad abu butus sutuoktiniai įgijo asmeninės nuosavybės teisėmis. Be to, P. B. testamente atskirai nuo viso turto įvardino piniginį indėlį (b. l. 8). Jei P. B. būtų laikiusi, jog jai priklauso dalis buto Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“, ji turėjo galimybę apie tai pažymėti testamente. Kadangi tai nebuvo padaryta, ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad minėto buto P. B. nelaikė savo nuosavybe.

Kaip jau buvo minėta, ginčas tarp šalių kilo dėl buto priklausomybės ir dėl šios priežasties notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Atsakovas teismui nurodė, jog į piniginį indėlį nepretenduoja, todėl tikslinga leisti ieškovei paveldėti visą testamente įvardintą indėlį. Testamente nurodyta, kad indėlis yra AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“. Minėto banko pavadinimas šiuo metu yra DnB Nord bankas. Patikslintame ieškinyje ieškovė teigia, kad indėlis yra AB Ūkio banke. Tačiau šias aplinkybes ieškovė galės patikslinti kreipdamasi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kadangi iš esmės sprendimas yra priimamas atsakovo naudai, ieškovei iš atsakovo jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Už priešieškinį atsakovas žyminio mokesčio nemokėjo, todėl jis į valstybės biudžetą priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Leisti ieškovei G. B. paveldėti visą savo mirusios mamos P. B. piniginį indėlį. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti butą Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ asmenine atsakovo M. O. nuosavybe.

Priteisti iš ieškovės G. B. 5 140 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                      Audrius Saulėnas