Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [I-550-580-2010].doc
Bylos nr.: I-550-580/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:


 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

(S)

NUTARTIS

2010 m. kovo 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės ir Broniaus Januškos,

sekretoriaujant Laurai Žvirblienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. B. ,

atsakovo VRM atstovui Juliui Jasaičiui,

atsakovo PD atstovui Večislavui Burneikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas A. B. patikslintame skunde prašė teismo:

  1. panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2009-08-25 raštą Nr. 4D-137(4), Policijos departamento 2009-06-15 raštą Nr. 5-11-S-246, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-04-29 raštą Nr. 20-S-1418;
  2. įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją, Policijos departamentą ir Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atsiųsti pareiškėjui atliktų tarnybinių patikrinimų išvadas;
  3. įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją užtikrinti 2009-04-06 Seimo kontrolieriaus pažymos rekomendacijų pilną ir visišką įvykdymą per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir kaltų dėl rekomendacijų nevykdymo pareigūnų nubaudimą;
  4. įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją panaikinti Policijos departamento ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių patikrinimų išvadas.

Paaiškino, kad 2008-12-15, 2008-12-18, 2008-12-22 Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gauti jo skundai dėl Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pavaldaus Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnų trukdymo pareiškėjui susirašinėti laiškais su Europos Žmogaus Teisių Teismu ir Lietuvos teismais bei nustatytais terminais pateikti reikalaujamus dokumentus. Seimo kontrolieriaus 2009-04-06 pažymoje Nr. 4D-2008/1-1603/3D-1248 jo skundas buvo pripažintas pagrįstu ir Kauno apskrities VPK viršininkui rekomenduota imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai, bei sprendžiamas kaltų pareigūnų atsakomybės klausimas. Tačiau Kauno apskrities VPK, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, neįvykdė Seimo kontrolieriaus pažymos rekomendacijų ir neskyrė tarnybinių nuobaudų kaltiems Jonavos rajono PK pareigūnams dėl to, kad Jonavos rajono PK areštinė likviduota, Jonavos rajono PK nėra užregistruotų pareiškėjo 2008 metų gruodžio mėnesio 1, 3 ir 9 dienos pareiškimų, apklausti pareigūnai neigia, kad minėtomis dienomis buvo pateikti ir užregistruoti pareiškimai, o kitų objektyvių duomenų, jog pareiškėjas 2008 metų gruodžio 1, 3 ir 9 dienomis kreipėsi į Jonavos rajono PK viršininką dėl dokumentų kopijų, reikalingų pateikti Europos žmogaus teisių teismui, negauta. Policijos departamentas, išnagrinėjęs jo 2009-05-10 skundą, 2009-06-15 rašte Nr. 5-11-S-246 informavo, jog Vilniaus apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-1S-135 yra teisėta ir pagrįsta, o Kauno apskrities VPK teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Vidaus reikalų ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2009-06-27 skundą, 2009-08-25 rašte Nr. 4D-137(4) nurodė, kad Policijos departamento 2009-06-12 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-OS-42 patvirtina, jog pareiškėjo skundas išnagrinėtas visapusiškai, objektyviai ir tinkamai, padarytos išvados pagrįstos ir teisėtos.

Pareiškėjo nuomone, Vidaus reikalų ministerija pažeidė Konstitucijos 25 straipsnį, trukdė jam apskųsti tarnybinius patikrinimus atlikusių pareigūnų veiksmus, nes jam nebuvo atsiųstos atsakovų atliktų tarnybinių patikrinimų išvados. Teigė, kad atsakovų veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais, nes jam trukdoma susirašinėti su Europos žmogaus teisių teismu ir Lietuvos teismais bei nustatytais terminais pateikti prašomus dokumentus, taip pažeidžiant peticijos teisę bei Konstitucijos 22, 33 straipsnius.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, patvirtinta vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – Tvarka) nenumato teisės asmeniui, pateikusiam skundą dėl galimai neteisėtų pareigūno veiksmų, dėl kurių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, nei susipažinti su patikrinimo išvadomis, nei jų apskųsti. Tarnybinio patikrinimo išvada yra vidaus administravimo dokumentas, kurio pagrindu gali būti priimamas sprendimas dėl tikrinamo valstybės tarnautojo (ne)patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, kuris gali sukelti teisines pasekmes tik tikrinamam asmeniui. Vadovaujantis Tvarkos 23 ir 24 punktais, Kauno apskrities VPK atlikto tarnybinio patikrinimo išvada buvo įvertinta kaip teisėta ir pagrįsta. Tarnybinių patikrinimų metu nustatyti formalūs pažeidimai (netinkamas užregistravimas) bei faktinės klaidos (klaidinga registracijos data, nurodyta pareiškėjui) negalėjo turėti jokios įtakos pareiškėjo bendravimui su jo skunde nurodytomis institucijomis.

Pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiami dokumentai nėra viešojo administravimo sprendimai ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Taip pat paaiškino, kad Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodytų rekomendacijų negalima laikytis, nes nustatyti pažeidimai susiję su Jonavos rajono PK areštinės, kuri 2009-02-28 buvo likviduota, veikla. Į Seimo kontrolieriaus rekomendaciją spręsti klausimą dėl pažeidimus padariusių pareigūnų tarnybinės atsakomybės buvo atsižvelgta, atliekant tarnybinius patikrinimus. Peržiūrėti tarnybinių patikrinimų išvadų pagrindu priimtus sprendimus dėl pareigūnų tarnybinės atsakomybės, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nėra teisinio pagrindo.

Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Policijos departamento Vidaus tyrimų valdyba 2009-05-15 gavo pareiškėjo skundą dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pareigūnų veiksmų bei Kauno apskrities VPK atlikto tarnybinio patikrinimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2008 m. gruodžio mėn. kreipėsi su skundais dėl jo teisių pažeidimo Jonavos rajono PK areštinėje į Seimo kontrolierių įstaigą ir 2009-04-06 gavo pažymą, kurioje buvo konstatuota, jog Jonavos rajono PK areštinės pareigūnai nesilaikė pašto korespondencijos priėmimo ir registravimo tvarkos. Skunde pareiškėjas pažymėjo, kad dėl Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatytų faktų Kauno apskrities VPK nepagrįstai tarnybinio patikrinimo metu dar kartą tyrė ir vertino pažymoje nustatytas aplinkybes, o neskyrė nusižengusiems pareigūnams tarnybinių nuobaudų. Kauno apskrities VPK 2009-04-29 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-135, patvirtintoje Kauno apskrities VPK viršininko A. K., buvo konstatuota, kad Jonavos rajono PK areštinėje pareiškėjo 2008-10-31 laiškas ir 2008-12-08 pareiškimas nebuvo užregistruoti Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnale bei pareiškėjui nebuvo pateiktos laiško ir pareiškimų registracijos kortelės, kaip tai numato Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 16.3 punktas, todėl, kad tuo metu Jonavos rajono PK buvo pasibaigę registracijos kortelių blankai, ir pareiškėjo laiškas bei pareiškimai buvo bendra tvarka užregistruoti komisariato raštinėje. Kauno apskrities VPK apie tarnybinio patikrinimo rezultatus informavo pareiškėją bei Seimo kontrolierių įstaigą.

Atsakovo teigimu, Seimo kontrolieriaus pažymoje pateiktas siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir įvertinti kaltų pareigūnų veiksmus buvo rekomendacinio pobūdžio. Kauno apskrities VPK neturėjo galimybės įgyvendinti Seimo kontrolieriaus rekomendacijos pašalinti trūkumus Jonavos rajono PK areštinėje, kadangi ji buvo likviduota. Tuo tarpu rekomendaciją dėl kaltų pareigūnų veiksmų įvertinimo Kauno apskrities VPK įgyvendino, atliko tarnybinį patikrinimą. Policijos departamentas pagal pareiškėjo 2009-05-10 skundą atliko tarnybinį patikrinimą ir nustatė, kad Kauno apskrities VPK tarnybinis patikrinimas dėl Seimo kontrolieriaus pažymoje išdėstytų aplinkybių atliktas visapusiškai ir objektyviai, tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-135 surašyta laikantis Tvarkos reikalavimų ir pripažintina teisėta bei pagrįsta.

Pažymėjo, kad Policijos departamento atliktas tarnybinis patikrinimas negali būti pagrindas iš naujo svarstyti Jonavos rajono PK pareigūnų atsakomybės klausimą, todėl pareiškėjo prašymas nubausti kaltus Jonavos rajono PK pareigūnus negali būti tenkinamas. Pagal Tvarkos 21.1 punkto nuostatas, tik įstaigos vadovas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, gali spręsti tarnybinės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo pavaldiems pareigūnams klausimą. Kauno apskrities VPK viršininkas A. K., neskyręs Jonavos rajono PK pareigūnams tarnybinių nuobaudų, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Atsakovas Kauno apskrities VPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nėra pagrindo naikinti Kauno apskrities VPK 2009-04-29 raštą Nr. 20-S-1418, nes tai nėra teisės aktas, šiame rašte tik išdėstyti tarnybinio patikrinimo metu nustatyti trūkumai ir pareiškėjas informuotas, jog Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininkui V. L. nurodyta užtikrinti, kad pareiškėjui būtų išsiųsti ištaisyti 2008-12-15 atsakymai reg. Nr. 20-61-S-2431 ir Nr. 20-61-S-2432, kas ir buvo padaryta Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus 2009-05-06 pažyma Nr. 20-61-S-3895.

Nesutiko su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti Vilniaus apskrities VPK atsiųsti pareiškėjui tarnybinio patikrinimo išvadą. Nurodė, kad remiantis Tvarka, tarnybinio patikrinimo išvada gali būti siunčiama tik tikrinamiems pareigūnams.

Byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2009-04-06 pažymoje Nr. 4D-2008/1-1603 išnagrinėjęs pareiškėjo skundus pripažino juos pagrįstais ir rekomendavo Kauno apskrities VPK viršininkui A. K. imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai ir išspręstas kaltų pareigūnų atsakomybės klausimas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Jonavos rajono PK areštinėje laikomas suimtasis A. B. 2008-10-31 areštinės specialistei D. J. įteikė laišką, adresuotą Kauno miesto apylinkės teismui. A. B. laiškas buvo pateiktas išsiuntimui bendra tvarka, šis laiškas nebuvo įtrauktas į Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų (pareiškimų) skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnalą, neužpildžius Išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnalo bei Pasiūlymų, prašymų (pareiškimo) skundo ar laiško registracijos kortelės. Skunde Seimo kontrolieriui A. B. buvo nurodęs, kad jis 2008-12-01, 2008-12-03 ir 2008-12-09 kreipėsi į Jonavos rajono PK viršininką dėl dokumentų kopijų, reikalingų Europos žmogaus teisių teismui, padarymo bei skundų išsiuntimo, o taip pat, kad nėra gavęs Jonavos rajono PK viršininko atsakymo raštu į savo 2008-12-08 skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismui skirto laiško išsiuntimo.

Kauno apskrities VPK 2009-04-29 raštu Nr. 20-S-1418 pranešė A. B., kad remiantis aukščiau minėta Seimo kontrolieriaus pažyma buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl  Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų. Šiame rašte paaiškinta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog A. B. 2008-10-31 laiškas tą pačią dieną nebuvo išsiųstas pasibaigus darbo laikui, išsiųstas tik 2008-11-06, nes AB „Lietuvos paštas“ iš komisariato siuntas paima tik du kartus per savaitę. Nustatyta, kad 2008-12-08 Jonavos rajono policijos komisariato raštinėje registruoti du A. B. pareiškimai, vienas dėl dokumentų kopijų padarymo, kitas dėl registruoto laiško išsiuntimo, 2008-12-10 buvo išsiųstos dvi siuntos į Strasbūrą. Konstatuota, kad nei 2008-10-31 laiškas, nei 2008-12-08 pareiškimai nebuvo registruoti Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnale ir pareiškėjui nepateiktos registracijos kortelės. Nurodyta, kad Jonavos rajono policijos komisariato areštinė likviduota, pareigūnams tarnybinės nuobaudos neskirtos (t. 1, b. l. 11).

Policijos departamento Vidaus tyrimo valdyba 2009-06-15 raštu Nr. 5-11-S-246  pareiškėjas informuotas, kad Vidaus tyrimų tarnyboje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu konstatuota, kad Kauno apskrities VPK atliktas tarnybinis patikrinimas buvo visapusiškas ir objektyvus (b. l. 12). Rašte pažymėta, kad teismų praktikoje yra nustatyta, jog aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos tikrintojų atliktas išvadų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas negali būti pagrindu iš naujo svarstyti pareigūno atsakomybės klausimą, nustatant jam sunkesnes pasekmes. Rekomendacijos dėl darbo gerinimo negalėjo būti įgyvendintos dėl Jonavos rajono policijos komisariato areštinės likvidavimo (t. 1, b. l. 12).

Vidaus reikalų ministerijos 2009-08-25 raštu Nr. 4D-137(4) pareiškėjui nurodė, kad ištyrus pareiškėjo skundą, Policijos departamento tarnybinio patikrinimo medžiagą nustatyta, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas visapusiškai, objektyviai ir tinkamai (t. 1, b. l. 13).

Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato specialias sąlygas, kada teismas imasi nagrinėti asmens skundą ir pradeda administracinę bylą dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą tik tada, kai skundu siekiama apginti to asmens teisę arba įstatymų saugomą interesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 dalis nustato, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ir įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisminio nagrinėjimo metu teismas turi šią aplinkybę patikrinti. Pareiškėjas byloje yra pareiškęs 4 atskirus reikalavimus, dėl kurių kiekvieno tinkamumo ir pagrįstumo teismas pasisako tolesniame tekste.

Pareiškėjas reiškia reikalavimus dėl Vidaus reikalų ministerijos 2009-08-25 rašto Nr. 4D-137(4), Policijos departamento 2009-06-15 rašto Nr. 5-11-S-246, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-04-29 rašto Nr. 20-S-1418 panaikinimo. Kaip jau buvo minėta, šiais raštais pareiškėjas yra informuojamas apie priemones, kurių imtasi vykdant Seimo kontrolieriaus 2009-04-10 pažymoje  Nr. 4DF-2008/1 pateiktas rekomendacijas.

Bylos atveju nei vieno atsakovo surašytas raštas, kuriais atsakoma į pareiškėjo skundus, pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Raštai yra tik informacinio pobūdžio dokumentai. Pačioje Seimo kontrolieriaus pažymoje pateiktose rekomendacijose nėra kalbama apie pareiškėjo teises ir pareigas, jame nenurodyta, kad pareiškėjas yra įpareigojamas atlikti veiksmus, ar kiti asmenys jo atžvilgiu privalo suteikti teises ar imtis kitokių veiksmų. Teisinių pasekmių buvimas yra vertinamas nustatant ar skundžiamo dokumento pagrindu pareiškėjas įgijo naują teisę ar pareigą, ar galėjo įgyti, ar skundžiamu administraciniu aktu buvo atsisakyta įgyvendinti pareiškėjo teisę. Jeigu tokių įpareigojimų nėra numatyta, arba tokie įpareigojimai nustatomi kitiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas yra santykių dalyvis – dėl jo interesų pažeidimo atliktas tyrimas, nustatytos rekomendacijos, jis nėra laikomas asmeniu, turinčiu teisę skųstis teismui. Skundą teismui gali paduoti tik asmuo, kuriam nustatomos pareigos. Šiuo atveju tai galėtų būtų policijos įstaigos, jeigu Seimo kontrolierius pagal savo kompetenciją turėtų teisę joms nustatyti privalomus įpareigojimus ir būtų tokius nustatęs. Faktas, ar bus paskirta nuobauda buvusios Jonavos rajono policijos komisariato areštinės darbuotojui, ar nebus, pareiškėjo teisių ir pareigų turinio nekeičia. Nuobaudos paskyrimas liečia tik pačius darbuotojus, bet neturi teisinių pasekmių kitiems asmenims. Kadangi Jonavos rajono policijos komisariato areštinė yra likviduota, nesančioje organizacijoje negalima įvesti papildomų darbo organizavimo ir tvarkos reikalavimų. Todėl Seimo kontrolieriaus pažymos rekomendacija imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai, negali būti įgyvendinta objektyviai. Šios rekomendacijos įgyvendinimas taip pat pareiškėjui negali sukelti teisinių pasekmių.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administraciniams teismams pripažįstamos neteismingomis bylos, kuriose asmuo prašo tik konstatuoti teisių pažeidimo klausimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 1 išspausdintoje šio teismo 2007-03-13 nutartyje Nr. A-261/2007 yra konstatuota, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Šiuo atveju pareiškėjas pageidauja, kad teismas spręstų, ar dėl Konstitucijos 22 (privataus gyvenimo apsauga), 23 (nuosavybės neliečiamumas) ir 25 (įsitikinimų laisvė) straipsnių pažeidimo. Tačiau toks teismo sprendimas pareiškėjui galėtų kelti tik moralinį pasitenkinimą, o ne reikšti administracinio ginčo sprendimo. Aukščiau minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad konstatavimas, jog administracinis aktas yra neteisėtas ir naikintinas, negali būti sprendimu dėl bylos esmės. 

Tuo remdamasis teismas pripažįsta, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovų raštus yra nenagrinėtinas teisme ir bylą, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-13 nutartimi Nr. A-261/2007 šioje dalyje nutraukia Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovus pateikti jam tarnybinių patikrinimų išvadas. Tarnybiniai patikrinimai atliekami pagal Vidaus reikalų ministro 203-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintą Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką. Ši tvarka nenumato, kad tarnybinio patikrinimo išvados gali būti pateikiamos susipažinti asmenims, pateikusiems skundą, kurio pagrindu atliktas tarnybinis patikrinimas. Nesant tokios teisės normos atsakovai neturi pareigos vykdyti tokius reikalavimus. Pažymėtina, kad A. B. skunde Policijos departamentui bei skunde Vidaus reikalų ministrui nėra prašoma pateikti tarnybinio patikrinimo išvadas (t. 1, b. l. 57, t. 2, b. l. 39). Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje tarp administracinių teismų kompetencijai priskirtų ginčų nėra numatyta, kad teismas tiesiogiai sprendžia informacijos teikimo asmenims klausimus. Pažymėtina ir tai, kad abi tarnybinio patikrinimo išvados yra čia nagrinėjamos bylos medžiagoje. Pareiškėjas įgyvendindamas procesines teises gali susipažinti su minėtais dokumentais bei juos kopijuoti. Remiantis išdėstytu šis reikalavimas taip pat pripažįstamas nenagrinėtinu teisme ir byla nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją užtikrinti Seimo kontrolieriaus rekomendacijų įgyvendinimą. Seimo kontrolieriaus 2009-04-06 pažymos Nr. 4D-2008/1-1063 rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad Kauno apskrities VPK viršininkui A. K. rekomenduojama imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai ir išspręstas kaltų pareigūnų atsakomybės klausimas. Toks išvados formulavimas akivaizdžiai rodo rekomendacinio pobūdžio reikalavimų pateikimą. Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnis numato šiems pareigūnams suteikiamas teises. Byloje esanti Seimo kontrolierių pažyma atitinka 19 straipsnio 15, 17 punkte numatytas teises. Šios Seimo kontrolieriaus teisės įvardinamos  kaip teisė siūlyti, o ne įpareigoti. Seimo kontrolierių įstatyme nėra numatytas mechanizmas, kaip tokie sprendimai turi būti įgyvendinami. Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriams pagal minėtą įstatymą nėra suteiktos teisės duoti privalomus nurodymus. Be to, įstatymas leidėjas Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 15 ir 17 punktuose numatytų teisių įgyvendinimui nėra numatęs prievartos priemonių, o taip pat ir priverstinio vykdymo galimybės. Pažymėtina ir tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis tarp administraciniuose teismuose nenagrinėtinų objektų numato Seimo kontrolieriaus sprendimus (rekomendacijas). Taigi teismas taip pat negali nei nagrinėti šių rekomendacijų teisėtumo, nei užtikrintų rekomendacijų vykdymo. Jau anksčiau šiame teismo sprendime buvo išdėstyti motyvai dėl to, kad Seimo kontrolieriaus pažyma neliečia pareiškėjo teisių. Šios pažymos įgyvendinimas taip pat neturi įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai. Todėl ir reikalavimo teisės pareiškėjas neturi. Tai sudaro pagrindą bylą šioje dalyje nutraukti remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Administracinis teismas Vidaus reikalų ministerijos priimtus administracinius sprendimus tikrina tada, kai jie gali būti laikomi administraciniais sprendimais, sukuriančiais asmenims teises ir pareigas, o skundus paduoda asmenys, kurių teisės ir pareigos šiais sprendimais buvo pažeistos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas 22 straipsnio 1 dalis).  Įstatymu suteiktų įgaliojimų įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją panaikinti Policijos departamento ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių patikrinimų išvadas teismas neturi. Tarnybinio patikrinimo išvados sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi priskirtinos vidaus administravimo dokumentams, kadangi šia veikla užtikrinamas viešojo administravimo subjektų savarankiškas funkcionavimas, kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Tuo tarpu pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Todėl toks reikalavimas iš esmės negali būti nagrinėjamas ir byla nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

 

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,

 

              n u t a r ė:

 

Bylą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

 

 

Teisėjai                                                                                 Jūra Marija Strumskienė

 

 

 

                                                                                             Halina Zaikauskaitė

 

 

 

                                                                                        Bronius Januška