Civilinė byla Nr. e2-651-601/2026

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.1; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plienas“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai biudžetinei įstaigai Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pretenziją panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti viešojo pirkimo sąlygas, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos plienas“ 2025 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2025 m. gruodžio 16 d. raštą „Dėl 2025-12-08 Pretenzijos“, taip pat įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją pakeisti viešojo pirkimo Nr. 5513264 „Mokslo paskirties pastato Ledos g. 2, 2b, Užliedžių k., Užliedžių sen., Kauno r. sav., rekonstravimo darbų pirkimas (Tarptautinis pirkimas) (KARTOJAMAS 3 KARTĄ)“ sąlygų 5 priedo 2.3 papunktyje nustatytą reikalavimą, 10 priedo 1.3 papunktyje įtvirtintą vertinimo kriterijų, 7.1.1 papunkčio bei 7.1.2.1 papunkčio reikalavimus ieškinyje nurodytu būdu, t. y.:

-       įpareigoti atsakovę pakeisti pirkimo sąlygų 5 priedo 2.3 papunkčio reikalavimą

Iš:

„Tiekėjas per paskutinius 5 (penkerius) metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nurodytos skelbime apie Pirkimą, arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 (penkerius) metus), iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, pagal vieną sutartį yra atlikęs savo jėgomis naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbų (pastatų pagal paskirtį tipas: negyvenamieji pastatai, pastatų paskirties grupė: visuomeniniai, pastatų paskirtis: mokslo), kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 2 000 000,00 Eur be PVM ir darbų atlikimas bei galutiniai rezultatai buvo tinkami ir atlikti laiku“

Į:

„Tiekėjas per paskutinius 5 (penkerius) metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nurodytos skelbime apie Pirkimą, arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 (penkerius) metus), iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, pagal vieną ar kelias sutartis yra atlikęs savo jėgomis naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbų (pastatų pagal paskirtį tipas: negyvenamieji pastatai, pastatų paskirties grupė: visuomeniniai, pastatų paskirtis: mokslo), kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 2 000 000,00 Eur be PVM ir darbų atlikimas bei galutiniai rezultatai buvo tinkami ir atlikti laiku“.

-       įpareigoti atsakovę pakeisti pirkimo sąlygų 10 priedo 1.3 papunkčio nustatytą vertinimo kriterijų ir nustatyti, kad tiekėjo siūlomo ypatingojo statinio statybos vadovo patirtis vertinama ne daugiau kaip 10 balų, atsisakant perteklinio 20 ir 30 balų diferenciavimo, kuris neproporcingai iškreipia galutinį rezultatą ir pažeidžia pasiūlymų lygiateisiškumą.

-       įpareigoti atsakovę pakeisti pirkimo sąlygų 7.1.1 papunkčio reikalavimą

Iš:

„Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 10 proc. pasiūlymo kainos Eur be PVM“

Į:

„Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 290 000 (du šimtai devyniasdešimt tūkstančių) eurų“.

-       įpareigoti atsakovę pakeisti pirkimo sąlygų 7.1.2.1 papunkčio reikalavimą

Iš:

„besąlyginė ir neatšaukiama banko garantija (originalas) (toliau – banko garantija). Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi būti elektroninėje formoje patvirtintas jį išdavusio banko įgalioto asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikiamas su pasiūlymu CVP IS priemonėmis. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi būti išduotas bet kurioje šalyje tiekėjo pasirinkimu. Jei pasiūlymą užtikrinanti institucija yra ne Lietuvos Respublikoje, tiekėjas privalo įsitikinti, kad ji priimtina perkančiajai organizacijai. Prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, tiekėjas gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas iš perkančiosios organizacijos neatima teisės atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo gavus informacijos, kad pasiūlymo galiojimą ar pirkimo sutarties įvykdymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi būti išduotas perkančiajai organizacijai kaip vienas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas visai reikalaujamai sumai“

Į:

„besąlyginė ir neatšaukiama banko garantija (originalas) ar draudimo bendrovės laidavimo raštas (pateikiamas kartu su draudimo polisu ir apmokėjimą įrodančio dokumento kopija). Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi būti elektroninėje formoje patvirtintas jį išdavusio banko įgalioto asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikiamas su pasiūlymu CVP IS priemonėmis. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi būti išduotas bet kurioje šalyje tiekėjo pasirinkimu. Jei pasiūlymą užtikrinanti institucija yra ne Lietuvos Respublikoje, tiekėjas privalo įsitikinti, kad ji priimtina perkančiajai organizacijai. Prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, tiekėjas gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas iš perkančiosios organizacijos neatima teisės atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo gavus informacijos, kad pasiūlymo galiojimą ar pirkimo sutarties įvykdymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi būti išduotas perkančiajai organizacijai kaip vienas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas visai reikalaujamai sumai“.

2.                      Ieškovės teigimu, pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikacijos, pasiūlymų vertinimo ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo reikalavimai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, nepagrįstai riboja konkurenciją ir yra neproporcingi pirkimo objektui. Ieškovė nurodo, jog tai jau trečiasis to paties objekto pirkimas, o atsakovė kiekvieną kartą reikšmingai keitė pirkimo sąlygas, nuosekliai griežtindama tiekėjams keliamus reikalavimus, pasiūlymų vertinimo sistemą ir nepateikdama tiekėjams aiškių, konkrečių ir patikrinamų paaiškinimų, kodėl tokie pakeitimai būtini ir kuo jie grindžiami. Ieškovės vertinimu, tokia praktika mažina pirkimo skaidrumą ir prognozuojamumą, sudaro prielaidas abejoti pirkimo sąlygų nuoseklumu ir kelia pagrįstą įspūdį, kad pirkimo sąlygos faktiškai pritaikomos itin siauram tiekėjų ratui.

3.                      Anot ieškovės, pirkimo sąlygose įtvirtinti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, nors formaliai siejami su pirkimo objektu, faktiškai viršija tai, kas būtina įsitikinti tiekėjo pajėgumu, ir todėl yra neproporcingi bei ribojantys konkurenciją. Ieškovė kritikuoja reikalavimų visumą, kurią sudaro: (i) reikalavimas turėti patirtį būtent mokslo paskirties visuomeniniuose pastatuose, (ii) patirties įgijimas vykdant vieną konkrečią sutartį (neleidžiant sumuoti kelių sutarčių), (iii) nustatyta patirties vertės riba (2 000 000 Eur), (iv) akcentuojamas darbų atlikimo „savo jėgomis“ aspektas. Ieškovės teigimu, atsakovė neįrodė, kad tokia siaura ir griežta kvalifikacijos konstrukcija yra objektyviai būtina ir proporcinga. Ieškovės teigimu, atsakovė neįrodė, kad tokia siaura ir griežta kvalifikacijos konstrukcija yra objektyviai būtina ir proporcinga.

4.                      Ieškovė, lygindama tris pirkimo etapus, nurodo, kad pirmojo pirkimo kvalifikaciniai reikalavimai buvo bendresni, antrojo – griežtesni (įtvirtinant mokslo paskirties diferenciavimą ir didesnės vertės vieno objekto patirtį), o trečiajame pirkime reikalavimai dar labiau sugriežtinti, įtvirtinant vienos sutarties ir vieno objekto kriterijų kaip eliminuojančią sąlygą ir papildomai siaurinant analogiškumo apibrėžimą. Ieškovės vertinimu, toks cikliškas reikalavimų griežtinimas nėra pagrįstas objekto pasikeitimu (pirkimo objektas iš esmės tas pats), todėl kelia abejonių dėl proporcingumo ir skaidrumo.

5.                      Ieškovė atskirai akcentuoja vienos sutarties (vieno objekto) reikalavimą. Jos teigimu, tokia sąlyga dirbtinai eliminuoja tiekėjus, kurie analogišką patirtį sukaupė įgyvendindami kelis projektus, kurių bendra apimtis ir vertė atitiktų pirkimo mastą, tačiau patirtis nėra pripažįstama vien dėl formalaus jos „išskaidymo“ per kelias sutartis. Ieškovė taip pat pabrėžia, kad antrajame pirkime atsakovė pati leido remtis kelių sutarčių patirtimi, todėl trečiajame pirkime atsiradęs „nedalomo objekto“ argumentas, pagrindžiantis vienos sutarties reikalavimą, nėra nuoseklus ir neįrodo tokio reikalavimo objektyvaus būtinum?. Ieškovės vertinimu, Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), 16 punktas suteikia diskreciją, bet ne pareigą reikalauti vienos sutarties patirties, o diskrecija privalo būti įgyvendinama nuosekliai ir pagrįstai, ko šiuo atveju nėra.

6.                      Ieškovė taip pat kritikuoja atsakovės argumentus apie pirkimo vykdymą veikiančioje gimnazijoje, saugos ir logistikos iššūkius. Ieškovės teigimu, jei atsakovė iš tiesų laikytų esminiu kriterijumi darbų atlikimo patirtį veikiančiame objekte (ugdymo proceso sąlygomis), tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta kvalifikacijos reikalavimuose, tačiau pirkimo sąlygos tokio kriterijaus nereikalauja. Dėl to atsakovės argumentacija, pasak ieškovės, tampa deklaratyvi: ji remiasi aplinkybėmis, kurių patys kvalifikaciniai reikalavimai nei patikrina, nei užtikrina. Ieškovė taip pat nurodo, kad analogiški organizaciniai iššūkiai kyla ir kitų intensyviai naudojamų visuomeninių pastatų (ligoninių, administracinių, kultūros objektų) rekonstrukcijose, todėl mokslo paskirties pastato išskyrimas, jos manymu, nepagrįstai atriboja realiai analogišką patirtį turinčius tiekėjus.

7.                      Ieškovė papildomai nurodo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai riboja galimybę remtis partnerių ar subrangovų pajėgumais, nors statybos rinkoje sudėtingi projektai dažnai įgyvendinami kelių ūkio subjektų bendradarbiavimu, o viešųjų pirkimų teisė leidžia remtis kitų subjektų pajėgumais, jeigu užtikrinamas tinkamas sutarties vykdymas.

8.                      Dėl patirties vertės ribos ieškovė teigia, kad atsakovė nepaaiškino, kodėl būtina kelti būtent 2 000 000 Eur ribą, o ne, pavyzdžiui, ankstesniame pirkime taikytą 1 500 000 Eur ribą, kai pirkimo objektas, apimtis ir rizikos iš esmės nepasikeitė. Ieškovė pažymi, kad vien nuoroda į tai, jog metodika leidžia patirtį apibrėžti pinigine verte, nepagrindžia konkretaus dydžio; pareiga pagrįsti ribos parinkimą tenka perkančiajai organizacijai, o ne tiekėjui pasiūlyti „alternatyvą“.

9.                      Ieškovė ginčija pirkimo sąlygų 10 priede nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo modelį, kuriame kaina sudaro 60 balų, o kokybės kriterijai – 40 balų (iš jų 30 balų skiriama statinio statybos vadovo patirčiai). Ieškovės teigimu, trečiajame pirkime patirties kriterijus buvo reikšmingai išplėstas, palyginti su ankstesniais pirkimais, todėl patirties balai gali neproporcingai nulemti galutinį rezultatą ir diskriminuoti tiekėjus, kurių pasiūlymai būtų konkurencingi kainos ar kitų objektyvių kokybės elementų prasme, tačiau kurių siūlomas vadovas neturi maksimalios apimties patirties. Ieškovė pabrėžia, kad pernelyg didelis svoris vieno asmens patirčiai pervertina statybos vadovo vaidmenį viso projekto sėkmės kontekste, nes projekto kokybę lemia visuma veiksnių: projektavimo sprendiniai, medžiagų kokybė, technologijų laikymasis, rangovo organizacinės procedūros, kokybės kontrolės ir priežiūros mechanizmai, rizikų valdymas. Ieškovės vertinimu, šiuos aspektus galima užtikrinti aiškiais techniniais reikalavimais, priežiūros ir kontrolės procedūromis, todėl 30 balų skyrimas individualiai patirčiai nėra būtinas ir nėra proporcingas. 

10.                      Ieškovė taip pat remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis, nurodydama, kad įprastiems pirkimo objektams rekomenduojama kainai suteikti 70–80 proc. svorį, o šiuo atveju kainos svoris sumažintas iki 60 proc. Ieškovės teigimu, atsakovė nenurodė konkrečių, objektyviai patikrinamų aplinkybių, kurios pateisintų tokį nukrypimą. Be to, ieškovė tvirtina, kad atsakovės argumentas apie galimybę „kompensuoti“ patirties balų trūkumą mažesne kaina yra deklaratyvus: praktikoje 30 balų skirtumui kompensuoti reikėtų neproporcingai mažinti kainą, kas skatintų ekonomiškai nepagrįstai mažus pasiūlymus ir didintų sutarties neįvykdymo ar nekokybiško įvykdymo riziką. Ieškovė šį modelį laiko realiai iškreipiančiu konkurenciją, nes tiekėjus verčia rinktis tarp maksimalios patirties (kurią turi tik ribotas rinkos dalyvių ratas) ir ekonomiškai rizikingo kainos dempingavimo.

11.                      Ieškovė taip pat kelia argumentą, kad patirtis jau vertinama kvalifikacijos etape, todėl papildomas didelis balų skyrimas už tą patį aspektą pasiūlymų vertinimo stadijoje sudaro dvigubo akcentavimo efektą ir, jos vertinimu, neatitinka proporcingumo bei nediskriminavimo principų.

12.                      Ieškovė ginčija pirkimo sąlygų reikalavimą pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą ne mažiau kaip 10 proc. pasiūlymo kainos be PVM, ir tai, kad užtikrinimas leidžiamas tik banko garantija arba piniginiu užstatu. Ieškovės vertinimu, toks reikalavimas yra perteklinis, sukuria neproporcingą finansinę naštą ir faktiškai eliminuoja dalį kvalifikuotų tiekėjų, ypač vidutinius ir naujus rinkos dalyvius, ne dėl jų nepatikimumo, o dėl aukšto finansinio barjero. Ieškovė pabrėžia, kad ankstesniuose pirkimuose užtikrinimas buvo nustatytas konkrečia suma ir buvo leidžiama draudimo bendrovės laidavimo forma, todėl dabartinis modelis yra ženkliai griežtesnis ir labiau ribojantis. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, jog 10 proc. dydį pateisina tai, kad pirkimas vykdomas trečią kartą ir esą kyla rizika, kad laimėtojas atsisakys sudaryti sutartį. Ieškovės teigimu, ankstesni pirkimai nepasiekė sutarties sudarymo stadijos ir buvo nutraukti dar iki pasiūlymų atplėšimo, todėl tokia „padidintos rizikos“ prielaida neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovė taip pat nurodo, kad perkančioji organizacija nepateikė konkrečios rizikos analizės, kodėl draudimo laidavimas ar kitos užtikrinimo priemonės būtų netinkamos; bendro pobūdžio teiginiai apie draudikų procedūras, jos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas riboti pasirinkimą. Ieškovė pažymi, kad nors formaliai reikalavimas taikomas visiems vienodai, jo realus poveikis rinkos dalyviams nevienodas, nes banko garantijos kaštai ir piniginių lėšų „įšaldymas“ tiesiogiai riboja apyvartines lėšas ir praktines dalyvavimo galimybes, todėl reikalavimas, jos vertinimu, riboja konkurenciją ir gali būti laikomas neproporcingu VPĮ 42 straipsnio prasme.

13.                      Ieškovė apibendrina, kad ginčijamos sąlygos ir jų sugriežtinimas trečiajame pirkimo etape pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus, nes pirkimo sąlygos, jos vertinimu, formuojamos ne siekiant proporcingai užtikrinti sutarties įvykdymą, o sistemingai siaurinant konkurenciją. Ieškovė teigia, kad viešasis interesas negali būti naudojamas kaip argumentas pateisinti perteklinius ir konkurenciją ribojančius reikalavimus, nes viešasis interesas apima ir konkurencijos, lygiateisiškumo, skaidrumo bei racionalaus lėšų panaudojimo užtikrinimą. Ieškovė pabrėžia, kad kreipimasis į teismą nėra siekis „prisitaikyti“ sąlygas savo naudai, o teisėta teisinė gynyba, kai perkančiosios organizacijos diskrecija, jos vertinimu, peržengia proporcingumo ribas.

II.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

14.                      Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

15.                      Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad ginčijamos pirkimo sąlygos nustatytos teisėtai, neperžengiant perkančiajai organizacijai suteiktos diskrecijos ribų, laikantis VPĮ reikalavimų ir viešųjų pirkimų principų, o ieškovės reikalavimai iš esmės reiškia siekį teismo keliu pakeisti perkančiosios organizacijos sprendimus jai palankia kryptimi.

16.                      Atsakovė nurodo, kad pagal VPĮ 47 straipsnį perkančioji organizacija turi teisę ir pareigą nustatyti techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, leidžiančius įsitikinti tiekėjo kompetencija, patikimumu ir pajėgumu įvykdyti sutartį, atsižvelgdama į pirkimo objekto pobūdį, apimtį ir rizikas, o įstatymas nereglamentuoja konkretaus minimalaus reikalavimų lygio kiekvienam pirkimui. Konkurencijos skatinimo tikslas negali būti aiškinamas kaip pareiga maksimaliai išplėsti dalyvių ratą bet kokia kaina, nes perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurenciją tarp realiai pajėgių tiekėjų.

17.                      Atsakovė paaiškina, kad ankstesni pirkimo procedūrų nutraukimai buvo atlikti laikantis VPĮ 29 straipsnio nuostatų, identifikavus pirkimo dokumentų trūkumus ir siekiant išvengti galimo neteisėtumo, todėl pirkimo paskelbimas iš naujo su patikslintomis sąlygomis laikytinas teisėtu būdu užtikrinti VPĮ 17 straipsnio principų laikymąsi. Atsakovė pažymi, kad teisės aktai neriboja pirkimo nutraukimų skaičiaus, jeigu egzistuoja tam teisiniai pagrindai, o priešingas aiškinimas reikštų pareigą tęsti procedūras net nustačius esminius trūkumus.

18.                      Atsakovės teigimu, ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu – veikiančios mokslo paskirties visuomeninio pastato rekonstravimu – kuris pasižymi padidintu sudėtingumu, organizacinėmis ir saugos rizikomis bei yra reikšmingas viešajam interesui, todėl analogiško tipo objektų patirtis pagrįstai mažina netinkamo sutarties įvykdymo riziką. Mokslo paskirties pastatuose darbai pasižymi specifiniais reikalavimais, susijusiais su intensyvia eksploatacija, žmonių srautais, higienos ir saugos standartais bei būtinybe derinti darbus su ugdymo procesu, todėl tokio tipo objekto išskyrimas laikytinas proporcingu.

19.                      Atsakovė nurodo, kad reikalavimas patirtį pagrįsti viena sutartimi ir vienu objektu yra pagrįstas pirkimo objekto vientisumu ir siekiu įvertinti tiekėjo gebėjimą valdyti kompleksinį projektą kaip vieningą procesą, koordinuoti tarpusavyje priklausomus darbus ir prisiimti atsakomybę už galutinį rezultatą. Atsakovės teigimu, vienos didelės apimties sutarties įvykdymas leidžia patikimiau įvertinti projekto valdymo kompetenciją nei kelių mažesnių sutarčių vykdymas atskirais etapais. Papildomai pažymima, kad statybos rezultato kokybė objektyviai gali būti įvertinta tik užbaigus visus darbus ir atlikus statybos užbaigimo procedūras, todėl bent vienos analogiškos sutarties reikalavimas laikytinas tikslingu ir proporcingu.

20.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais dėl partnerių ar subrangovų pajėgumų ribojimo ir nurodo, kad reikalavimas darbus būti atlikus savo jėgomis skirtas įvertinti paties tiekėjo kritinę kompetenciją bei atsakomybės prisiėmimą, tačiau savaime nereiškia subrangos draudimo sutarties vykdymo metu.

21.                      Atsakovė taip pat pažymi, kad kvalifikacijos kriterijų modelis pasirinktas sąmoningai, siekiant išlaikyti proporcingumą, todėl nebuvo nustatytas dar siauresnis reikalavimas dėl patirties vykdant darbus veikiančioje ugdymo įstaigoje, o organizaciniai aspektai reglamentuoti techninėje specifikacijoje ir sutarties vykdymo sąlygose.

22.                      Atsakovės teigimu, aplinkybė, kad trečiojo pirkimo sąlygos skiriasi nuo ankstesnių pirkimų, savaime neįrodo neteisėtumo, nes ankstesnių pirkimų dokumentai nesukuria tiekėjams teisėto lūkesčio, jog vėlesnis pirkimas turi būti vykdomas identiškomis sąlygomis, o perkančioji organizacija turi teisę koreguoti kvalifikacijos modelį, laikydamasi VPĮ principų. Be to, atsakovė ginčija ieškovės pateiktą ankstesnių pirkimų lyginimą ir nurodo, kad ir antrajame pirkime kelių sutarčių galimybė buvo siejama su to paties objekto galutinio rezultato pasiekimu, todėl ieškovė netiksliai interpretuoja ankstesnių sąlygų turinį.

23.                      Dėl patirties vertės ribos atsakovė nurodo, kad 2 000 000 Eur suma yra teisėtas ir įprastas patirties apibrėžimo būdas, atitinkantis Metodikos nuostatas ir pagrįstas pirkimo mastu bei rizikomis. Atsakovė pažymi, kad ieškovė nepagrįstai lygina šį reikalavimą su ankstesniu pirkimu, nes antrajame pirkime buvo nustatyti du savarankiški pajėgumo reikalavimai, o ginčo pirkime – vienas sukonkretintas reikalavimas, todėl selektyvus skirtingų sumų sugretinimas nesudaro pagrindo teigti apie reikalavimų griežtinimą.

24.                      Dėl pasiūlymų vertinimo kriterijų atsakovė nurodo, kad statinio statybos vadovo patirties vertinimas atitinka VPĮ 55 straipsnio nuostatas, nes yra susijęs su pirkimo objektu ir sutarties vykdymo kokybe, vertinimo tvarka aiški, iš anksto paskelbta, objektyvi ir patikrinama. Pasirinktas kainos ir kokybės santykis (60 ir 40 balų) yra pagrįstas pirkimo objekto sudėtingumu ir viešojo intereso svarba, o metodinės rekomendacijos dėl kainos svorio yra orientacinio pobūdžio.

25.                      Atsakovė pabrėžia, kad ginčijamas patirties kriterijus nėra kvalifikacinis barjeras ir neeliminuoja tiekėjų iš pirkimo, o tik diferencijuoja pasiūlymus vertinimo stadijoje; kainos kriterijus išlieka didžiausios reikšmės. Argumentai dėl tariamo dvigubo vertinimo nepagrįsti, nes kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo stadijos turi skirtingus tikslus. Atsakovė taip pat pažymi, kad pirkimo procedūrose dalyvavo daugiau nei vienas tiekėjas ir buvo pateikti pasiūlymai, todėl teiginiai apie konkurencijos ribojimą nėra patvirtinti objektyviais duomenimis.

26.                      Dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo atsakovė nurodo, kad VPĮ 42 straipsnis suteikia perkančiajai organizacijai diskreciją nustatyti tiek užtikrinimo dydį, tiek formas, o 10 procentų dydis pasirinktas atsižvelgiant į pirkimo svarbą ir tai, kad pirkimas vykdomas trečią kartą, siekiant sumažinti procedūrų nesėkmės riziką. Užtikrinimo formų apribojimas iki besąlyginės neatšaukiamos banko garantijos arba piniginio užstato laikytinas racionalia rizikos valdymo priemone, nes šios formos yra patikimiausios ir operatyviausiai realizuojamos, o teisės aktai nenustato pareigos priimti visų galimų užtikrinimo būdų.

27.                      Atsakovė pažymi, kad ginčijami reikalavimai taikomi visiems tiekėjams vienodai, todėl nėra diskriminaciniai, o ieškovė nepateikia objektyvių duomenų, jog konkurencija realiai buvo apribota. Atsakovės teigimu, VPĮ 17 straipsnio principų pažeidimas negali būti konstatuotas vien dėl to, kad konkrečiam tiekėjui sąlygos yra finansiškai nepalankios.

28.                      Atsakovė taip pat nurodo, kad racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nėra sutapatinamas su mažiausios kainos kriterijumi, o perkančioji organizacija turi teisę siekti geriausio kainos ir kokybės santykio, ypač kai pirkimas susijęs su visuomenei reikšminga infrastruktūra.

29.                      Dėl viešojo intereso atsakovė teigia, kad ginčijamos sąlygos kaip tik yra skirtos užtikrinti saugų, kokybišką ir savalaikį gimnazijos rekonstrukcijos įgyvendinimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimo.

III.       Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

30.                      Viešųjų pirkimų tarnyba, išanalizavusi bylos medžiagą ir trijų to paties objekto pirkimų dokumentus, nurodė, kad kvalifikacinis reikalavimas buvo keičiamas siaurinant jo apimtį, t. y. griežtinant tiek kokybine, tiek kiekybine prasme. Tarnybos vertinimu, tai, kad pirkimas dėl to paties objekto buvo skelbtas tris kartus, gali rodyti, jog perkančioji organizacija galimai nepakankamai tiksliai identifikavo savo poreikius ir pirkimo tikslą, todėl galimai negalėjo tinkamai suformuluoti pirkimo sąlygų.

31.                      Pasisakydama dėl pirkimo sąlygų 5 priedo 2 lentelės 2.3 papunkčio, Tarnyba pažymėjo, kad pagal ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo formuluotę (patirtis pagal vieną sutartį) perkančioji organizacija pirkimo objektą vertina kaip nedalų. Kartu Tarnyba atkreipė dėmesį, jog ankstesniuose analogiškuose pirkimuose kvalifikacinio reikalavimo konstrukcija buvo formuluojama taip, lyg pirkimo objektas būtų laikomas daliu. Dėl to Tarnyba akcentavo, kad reikalaudama patirties pagal vieną sutartį, perkančioji organizacija turi motyvuotai pagrįsti, kodėl kelių tinkamai įvykdytų sutarčių patirtis nebūtų pakankama. Tarnyba iš bylos medžiagos bei viešai prieinamų duomenų negalėjo nustatyti numatomos pirkimo vertės, todėl negalėjo įvertinti, ar patirties vertės riba (2 000 000 Eur be PVM) atitinka Metodikoje nurodomą rekomenduojamą proporciją (kai reikalavimas apibrėžiamas verte, patirties reikšmė paprastai neturėtų viršyti 0,7 dydžio lyginant su numatoma atitinkamų darbų verte). Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal ginčijamą reikalavimą patirtis turi būti įgyta išskirtinai mokslo paskirties visuomeniniame pastate. Tarnybos vertinimu, toks siauras patirties apibrėžimas neigiamai veikia konkurenciją, nes nėra aišku, kodėl tiekėjas, turintis reikalingą patirtį kituose visuomeniniuose, bet ne mokslo paskirties, pastatuose, nebūtų pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Vis dėlto, apibendrindama šioje dalyje išdėstytus argumentus, Tarnyba padarė išvadą, kad klausimas, ar ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas yra proporcingas ir neribojantis konkurencijos tuo aspektu, kad patirtis turi būti patvirtinama viena sutartimi už ne mažesnę kaip 2 000 000 Eur be PVM vertę (ir siejama su mokslo paskirties pastatais), yra fakto klausimas, nustatytinas bylos nagrinėjimo metu.

32.                      Dėl Pirkimo sąlygų 10 priedo 1.3 papunkčio Tarnyba pažymėjo, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir jų svertinių svorių nustatymas priskirtinas perkančiosios organizacijos prerogatyvai, tačiau ši teisė yra ribojama viešųjų pirkimų principais ir pareiga pagrįsti pasirinktų kriterijų tikslingumą, pagrįstumą bei reikalingumą. Tarnyba atkreipė dėmesį į teismų praktiką, pagal kurią darbuotojų patirties vertinimas nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą laikytinas išimtine galimybe ir neaiškintinas plačiai; kvalifikacijos duomenys, įskaitant profesinę patirtį, neturėtų būti naudojami pasiūlymų vertinimo procedūroje taip, kad būtų iš esmės pakartotinai vertinama tiekėjo tinkamumo dalyvauti pirkime aplinkybė. Tarnyba nurodė, kad ginčijamo kriterijaus teisėtumas ir pagrįstumas konkrečioje byloje taip pat yra fakto klausimas, spręstinas teisme, įvertinus bylos medžiagą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tarnyba papildomai pažymėjo, kad ginčo kriterijuje nustatytos kumuliatyvios sąlygos (pvz., dėl pastato ploto ir darbų vertės) suponuoja poreikį nustatyti, kuo perkančioji organizacija grindė pasirinktus dydžius, kaip jie dera su pirkimo objektu, taip pat ar buvo modeliuota šio kriterijaus įtaka pirkimo rezultatui.

33.                      Dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo Tarnyba nurodė, kad VPĮ 42 straipsnio 1 dalis numato perkančiosios organizacijos teisę reikalauti pasiūlymų galiojimo užtikrinimo CK 6.70 straipsnyje numatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais; CK 6.70 straipsnis pateikia nebaigtinį tokių būdų sąrašą. Tarnyba pažymėjo, kad teismų praktikoje pasiūlymų galiojimo užtikrinimas vertinamas kaip priemonė užtikrinti tiekėjo pasiūlymo galiojimą ir kompensuoti galimus perkančiosios organizacijos nuostolius, jeigu laimėjęs tiekėjas nepagrįstai atsisakytų sudaryti sutartį. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad VPĮ nenustato konkretaus pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydžio, tačiau užtikrinimo dydis bet kuriuo atveju turi būti proporcingas pirkimo objektui ir tikėtinoms prievolių neįvykdymo neigiamoms pasekmėms. Tarnyba pažymėjo, kad užtikrinimo reikalavimas sukuria tiekėjams papildomą finansinę naštą, kuri gali turėti įtakos teikiamų pasiūlymų kainai. Tarnyba, remdamasi komentaru ir rekomendacine praktika, nurodė, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydį rekomenduojama nustatyti nedidelį, dažnai apie 1–5 proc. nuo pasiūlymo vertės, ir padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygose nustatytas 10 proc. užtikrinimo dydis yra per didelis. Tarnyba pažymėjo, kad pirkimo dokumentuose nurodytas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo būdas (banko garantija) iš esmės atitinka teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, tačiau dėl šio reikalavimo proporcingumo turi būti sprendžiama bylos nagrinėjimo metu, įvertinus konkrečias pirkimo aplinkybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

34.                      Kauno rajono savivaldybės administracija 2025 m. lapkričio 21 d. paskelbė tarptautinės vertės atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 5513264 „Mokslo paskirties pastato Ledos g. 2, 2b, Užliedžių k., Užliedžių sen., Kauno r. sav., rekonstravimo darbų pirkimas (Tarptautinis pirkimas) (KARTOJAMAS 3 KARTĄ)“.

35.                      Ieškovė, manydama, kad pirkimo sąlygų 5 priedo 2.3 papunktyje nustatytas tiekėjo kvalifikacijos reikalavimas, 10 priedo 1.3 papunktyje nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, taip pat pirkimo sąlygų 7.1.1 ir 7.1.2.1 papunkčiuose įtvirtintos pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sąlygos yra neproporcingos, perteklinės ir nepagrįstai apsunkina galimybę didesniam tiekėjų skaičiui dalyvauti pirkime, pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją. Ieškovė nurodė, kad nustatytas itin didelės vertės analogiškų darbų reikalavimas, perteklinis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, susijęs su vadovaujančio specialisto patirtimi, taip pat neįprastai didelė pasiūlymo galiojimo užtikrinimo suma ir ribotas šio užtikrinimo būdų pasirinkimas iš esmės riboja konkurenciją ir pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus. Tokios sąlygos nesuteikia realių galimybių dalyvauti pirkime tiekėjams, kurie objektyviai pajėgūs kokybiškai ir tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, tačiau neatitinka nepagrįstai sugriežtintų formalių reikalavimų. Pretenzijoje ieškovė prašė pakeisti pirkimo sąlygų 5 priedo 2.3 papunkčio reikalavimą, 10 priedo 1.3 papunkčio nustatytą vertinimo kriterijų, taip pat pirkimo sąlygų 7.1.1 papunkčio ir 7.1.2.1 papunkčio reikalavimus jos nurodytu būdu.

36.                      Atsakovė 2025 m. gruodžio 16 d. raštu „Dėl 2025-12-08 Pretenzijos“ informavo ieškovę, kad pretenzija atmetama kaip nepagrįsta.

37.                      Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2025 m. gruodžio 16 d. raštą „Dėl 2025-12-08 Pretenzijos“, taip pat įpareigoti atsakovę pakeisti pirkimo sąlygų 5 priedo 2.3 papunktyje nustatytą reikalavimą, 10 priedo 1.3 papunktyje įtvirtintą vertinimo kriterijų, 7.1.1 papunkčio bei 7.1.2.1 papunkčio reikalavimus ieškinyje nurodytu būdu. Taigi, iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio matyti, kad esminis ginčas byloje kilęs dėl pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sąlygų pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl pirkimo sąlygų 5 priedo 2.3 papunktyje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo

38.                      Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymąsi, o nustatydama pirkimo sąlygas negali dirbtinai riboti konkurencijos. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę nustatyti kvalifikacijos reikalavimus. Tačiau tokie reikalavimai, atsižvelgiant į VPĮ 17 straipsnio 1 dalį ir VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, privalo būti susiję su pirkimo objektu, aiškūs, patikrinami ir ne didesni, negu būtina pirkimo tikslui pasiekti.

39.                      Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad perkančiosios organizacijos diskrecija nustatyti kvalifikacijos reikalavimus nėra absoliuti, o jų teisėtumas vertinamas pagal tai, ar nustatyti reikalavimai objektyviai būtini ir ar siekiamų tikslų negalima pasiekti mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

40.                      Nagrinėjamu atveju pirkimo objektas yra mokslo paskirties pastato rekonstravimo darbai. Tokie darbai, nors ir pasižymi tam tikru organizaciniu bei techniniu sudėtingumu, savo pobūdžiu nepatenka į išimtinių ar unikalių projektų kategoriją (atsakovė neįrodė, kuo šie darbai tokie išskirtiniai), dėl kurių būtų objektyviai būtina taikyti itin siaurus ar specifinius kvalifikacijos kriterijus. Dėl to perkančioji organizacija turi teisę nustatyti reikalavimus tiekėjo patirčiai, tačiau šie reikalavimai turi būti orientuoti į tiekėjo gebėjimo įvykdyti sutartį patikrinimą, o ne į perteklinį potencialių tiekėjų rato susiaurinimą.

41.                      Pirkimo sąlygų 5 priedo 2.3 papunktyje nustatyta, kad „Tiekėjas per paskutinius 5 (penkerius) metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nurodytos skelbime apie Pirkimą, arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 (penkerius) metus), iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, pagal vieną sutartį yra atlikęs savo jėgomis naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbų (pastatų pagal paskirtį tipas: negyvenamieji pastatai, pastatų paskirties grupė: visuomeniniai, pastatų paskirtis: mokslo), kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 2 000 000,00 Eur be PVM ir darbų atlikimas bei galutiniai rezultatai buvo tinkami ir atlikti laiku.“ Taigi reikalavimas apima kelias kumuliatyvias sąlygas: (i) patirtis turi būti įgyta pagal vieną sutartį, (ii) darbai turi būti atlikti būtent mokslo paskirties pastatuose, (iii) nustatyta minimali vertės riba, (iv) patirtis turi būti įgyta atliekant darbus savo jėgomis.

42.                      Teismas pažymi, kad vienos sutarties reikalavimas pats savaime gali būti pateisinamas tais atvejais, kai pirkimo objektas yra nedalus ir jo įgyvendinimas reikalauja vientiso projekto valdymo patirties. Vis dėlto vien formali nuoroda į „vientisą rezultatą“ ar pirkimo objekto apimtį savaime neįrodo, kad tiekėjo gebėjimo įvykdyti sutartį negalėtų patikimai patvirtinti kelių sutarčių pagrindu įgyta analogiška patirtis. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė konkrečių, patikrinamų argumentų, kodėl būtent šio pirkimo atveju (atsižvelgiant į numatomus darbų organizavimo sprendinius, logistiką, rizikų valdymo priemones) tik vienos sutarties įvykdymas yra vienintelė adekvati priemonė įsitikinti tiekėjo pajėgumu, o kelių projektų patirtis tokios išvados neleistų. Taigi atsakovė neįrodė, kad siekiamų tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiu būdu (pvz., leidžiant sumuoti kelių sutarčių patirtį, kai bendra apimtis ir vertė atitinka pirkimo mastą).

43.                      Lygiai taip pat, reikalavimas patirtį sieti išskirtinai su mokslo paskirties pastatais, teismo vertinimu, nėra pakankamai pagrįstas. Atsakovės nurodomos aplinkybės apie darbų organizavimą intensyviai naudojamame objekte ar saugos užtikrinimą (ugdymo proceso sąlygomis) savaime nepašalina pareigos pagrįsti, kodėl analogija su kitais intensyviai eksploatuojamais visuomeniniais pastatais (pvz., gydymo, administraciniais, kultūros, sporto paskirties) laikytina nepakankama. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas nėra suformuluotas taip, kad tikrintų būtent „darbų vykdymo veikiančiame objekte“ patirtį (pvz., nenustato kriterijaus dėl darbų derinimo su nepertraukiamu įstaigos veikimu). Dėl to atsakovės argumentacija apie specifinę eksploatavimo aplinką ir reikalavimo turinį nėra pakankamai atskleista, t. y. remiamasi aplinkybėmis, kurių pats reikalavimas tiesiogiai nepatikrina.

44.                      Vertinant ginčijamą reikalavimą sistemiškai, reikšminga ir tai, kad dėl to paties objekto pirkimas buvo vykdomas kelis kartus, o kvalifikacijos modelis keitėsi griežtinimo kryptimi. Ši aplinkybė savaime nelemia neteisėtumo, tačiau ji sustiprina pareigą perkančiajai organizacijai aiškiai ir patikrinamai pagrįsti, kodėl pasirenkamas būtent toks (kumuliatyvus) ribojimų derinys, o ne mažiau konkurenciją varžantis modelis. Byloje tokių duomenų (pvz., rinkos analizės, rizikų vertinimo, alternatyvių priemonių svarstymo) nepateikta.

45.                      Teismas daro išvadą, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas – dėl savo kumuliatyvios struktūros – nustato didesnį konkurencijos suvaržymą, nei būtina įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį. Reikalavimas eliminuoja dalį potencialiai pajėgių tiekėjų ne dėl realaus techninio ar profesinio nepajėgumo, bet dėl formalaus patirties „formatavimo“ (viena sutartis ir siaura paskirtis), nors atsakovė neįrodė, kad tai objektyviai būtina.

46.                      Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pirkimo sąlygų 5 priedo 2.3 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas dirbtinai riboja konkurenciją ir neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proporcingumo ir konkurencijos neribojimo principų bei VPĮ 47 straipsnio paskirties, todėl pripažintinas neteisėtu.

Dėl pirkimo sąlygų 10 priedo 1.3 papunktyje nustatyto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus

47.                      Pagal VPĮ 55 straipsnio nuostatas perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, gali pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, grindžiamą kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu. Pasirinkusi šį kriterijų perkančioji organizacija privalo nustatyti vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius taip, kad jie leistų objektyviai palyginti pasiūlymus ir nustatyti ekonomiškai naudingiausią rezultatą.

48.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė, pasirinkusi ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus nustatyti pagal kainos ir kokybės santykį, pirkimo sąlygų 10 priede nustatė, kad ekonominis naudingumas apskaičiuojamas sudedant (i) tiekėjo pasiūlymo kainos, (ii) tiekėjo siūlomo ypatingojo statinio statybos vadovo patirties balus ir (iii) aplinkos apsaugos priemonių taikymo balus. 1.3 papunktyje perkančioji organizacija nustatė, kad:

„Tiekėjo vadovaujančio specialisto – ypatingojo statinio statybos vadovo (siūlomo į pirkimo sąlygų 2 lentelės 3 p. a)), patirtis (B): baigtų statyti (nauja statyba) ir (ar) rekonstruoti ypatingųjų statinių – pastatų (negyvenamųjų, visuomeninių), kurių bendrasis plotas ne mažesnis kaip 5 000 kv.m., kuriuose naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbams per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos dienos vadovavo (atliko ypatingojo statinio statybos vadovo funkcijas) specialistas, ir kurių kiekviename atliktų naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbų vertė per reikalaujamą laikotarpį ne mažesnė kaip 5 000 000 Eur be PVM ir kuriems išduoti statybos užbaigimą patvirtinantys dokumentai, skaičius.

* Jei tiekėjo siūlomas statinio statybos vadovas per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos dienos yra vadovavęs darbams daugiau kaip 3 objektams, papildomi balai už įgyvendintas sutartis nesuteikiami.

1.3.1.Jei statybos darbai ypatingajame statinyje: negyvenamajame, visuomeniniame pastate buvo pradėti anksčiau nei prieš 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos dienos, tačiau jų pabaigos data patenka į vertinamą laikotarpį, tokie objektai vertinami, išskiriant atliktų darbų vertę per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ir pateikiant tai įrodančius dokumentus.

1.3.2.Į pastate atliktų statybos darbų vertę negali būti įskaityta projektavimo, projekto vykdymo priežiūros bei kitų inžinerinių paslaugų vertė, jei tos paslaugos buvo atliktos kartu su pastato statybos darbais. Taip pat į pastate atliktų darbų vertę negali būti įskaityta kitų statinių (vandentiekio ir nuotekų tinklų, šilumos tinklų, automobilių stovėjimo aikštelių, pėsčiųjų takų ir privažiavimo kelių ir pan.) darbų vertė, jei tie darbai buvo atlikti kartu su pastato statybos darbais.

1.3.3.Vertinami tik tokie objektai: ypatingieji pastatai: negyvenamieji, visuomeniniai pastatai, kuriuose naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbams per pastaruosius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos dienos vadovavo siūlomas ypatingojo statinio statybos vadovas ne trumpiau kaip 70 proc. visos objekto statybos darbų trukmės iki statybos darbų pabaigos. Statybos darbų pabaiga – atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą (statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų išdavimo data).“

49.                      Taigi, pirkimo sąlygų 10 priedo 1.3 papunktyje nustatyta, kad statybos vadovo patirtis vertinama skiriant iki 30 balų, priklausomai nuo įvykdytų objektų skaičiaus, kai kiekvienas objektas turi atitikti nustatytus kumuliatyvius kriterijus dėl statinio ploto ir darbų vertės. Toks kriterijus yra aukštos „kartelės“ ir reikšmingo svorio: 30 balų už vieną kokybinį elementą sudaro didžiąją kokybės dalį (30 iš 40 balų). Atitinkamai kriterijaus svoris ir balų diferenciacija (10–20–30) lemia, kad statybos vadovo patirtis gali tapti lemiamu veiksniu bendrame pasiūlymų reitingavime.

50.                      Teismas sutinka, kad ekonominio naudingumo kriterijų ir jų svorių parinkimas yra perkančiosios organizacijos diskrecija, tačiau ši diskrecija nėra neribota: kriterijai privalo būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi, objektyviai pagrįsti ir neturi pažeisti lygiateisiškumo bei konkurencijos principų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad darbuotojų patirties vertinimas pasiūlymų vertinimo stadijoje yra išimtinio pobūdžio priemonė ir negali paneigti kvalifikacijos tikrinimo ir pasiūlymų vertinimo stadijų atskirties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-916/2020).

51.                      Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kvalifikacijos stadijoje jau tikrinamas tiekėjo techninis ir profesinis pajėgumas, be kita ko – ar tiekėjas (ir jo pasitelkiami subjektai) atitinka minimalius gebėjimo atlikti pirkimo sutartį standartus. Tuo tarpu ginčijamas 1.3 papunkčio kriterijus, nustatydamas itin aukštus slenksčius (5 000 kv. m. ir 5 000 000 Eur) ir suteikdamas iki 30 balų, iš esmės perkelia konkurencinę kovą į vieno asmens patirties „maksimizavimą“, nors rangos sutarties įvykdymo sėkmę lemia ne vien individuali vadovo patirtis, bet ir rangovo organizaciniai procesai, techniniai ištekliai, kokybės kontrolės sistemos, subrangos valdymas, tiekimo grandinės ir pan.

52.                      Teismas taip pat konstatuoja, kad atsakovė nepateikė objektyvių, patikrinamų duomenų, pagrindžiančių būtent tokio kriterijaus konstrukcijos būtinybę ir proporcingumą: kodėl pasirinkti konkretūs kumuliatyvūs parametrai (plotas ir vertė), kodėl balų skalė yra 10–20–30, ir ar buvo įvertintas šio kriterijaus faktinis poveikis galutiniam rezultatui (pvz., ar modeliuota, kokio dydžio kainos skirtumas realiai reikalingas 30 balų deficitui kompensuoti). Vien deklaratyvi nuoroda į projekto sudėtingumą ar viešojo intereso svarbą nepakeičia pareigos pagrįsti pasirinktų skaičių ir svorių racionalumą.

53.                      Atsižvelgiant į kriterijaus svorį (30 iš 100 bendrų balų) ir jo „aštrią“ balų diferenciaciją, teismas daro išvadą, kad 1.3 papunktyje įtvirtintas modelis gali neproporcingai nulemti bendrą pasiūlymų eilę, sumažindamas kainos elemento realią konkurencinę reikšmę ir sudarydamas prielaidas, kad laimėtojas bus nulemtas ne pasiūlymo visumos, o siauro, aukštos kartelės individualaus patirties rodiklio.

54.                      Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad pirkimo sąlygų 10 priedo 1.3 papunktyje nustatytas kriterijus, tokios apimties ir tokio svorio, nebuvo tinkamai pagrįstas ir neatitinka proporcingumo reikalavimo VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 55 straipsnio prasme, todėl pripažintinas neteisėtu

Dėl pirkimo sąlygų 7.1.1 ir 7.1.2.1 papunkčiuose įtvirtintų pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sąlygų

55.                      VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti, jog pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas CK 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas (inter alia laidavimas, garantija, užstatas), todėl perkančioji organizacija, nustatydama užtikrinimo reikalavimus, turi diskreciją, tačiau ji privalo būti įgyvendinama laikantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

56.                      Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo paskirtis – apsaugoti perkančiąją organizaciją nuo rizikos, kad laimėjęs pirkimą tiekėjas nepagrįstai atsisakys sudaryti sutartį, taip pat kompensuoti galimus perkančiosios organizacijos nuostolius dėl tokio elgesio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi būti vertinamas kaip priemonė, skirta užtikrinti tiekėjo pasiūlymo rimtumą ir perkančiosios organizacijos teisėtus lūkesčius dėl sutarties sudarymo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-524-236/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1033-157/2015). Kartu pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos praktikoje ir metodinėse rekomendacijose nurodoma, jog įprastai pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydis turėtų būti nustatomas nedidelis, dažniausiai 1–5 proc. nuo pasiūlymo vertės.

57.                      Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad tiekėjo pateikiamo pasiūlymo „galiojimo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 10 proc. pasiūlymo kainos Eur be PVM“. Be to, tiekėjo pateikiamo pasiūlymo galiojimas „turi būti užtikrintas tik vienu iš šių būdų: 7.1.2.1. besąlyginė ir neatšaukiama banko garantija (originalas) (toliau – banko garantija) <...> 7.1.2.2. piniginis užstatas <...>“.

58.                      Teismas pažymi, kad perkančioji organizacija, nustatydama užtikrinimo dydį, privalo įvertinti konkrečias pirkimo aplinkybes, tikėtiną riziką ir galimų nuostolių mastą, o nustatytas dydis turi būti racionaliai susietas su šiais veiksniais ir nepagrįstai neapsunkinti tiekėjų dalyvavimo pirkime.

59.                      Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė pakankamų, objektyvių ir patikrinamų duomenų, pagrindžiančių būtent 10 proc. dydžio būtinybę. Vien aplinkybė, kad pirkimas vykdomas pakartotinai, savaime nepaaiškina, kodėl šiuo atveju būtinas būtent toks (didesnis nei įprastai rekomenduojamas) užtikrinimo dydis, juolab kai didesnis užtikrinimo dydis tiesiogiai didina tiekėjų kaštus ir gali turėti ribojantį poveikį konkurencijai.

60.                      Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad 10 proc. pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydis, nesant įtikinamo ir konkretaus jo parinkimo pagrindimo, laikytinas neproporcingu VPĮ 17 straipsnio 1 dalies prasme, todėl Pirkimo sąlygų 7.1.1 papunktis pripažintinas neteisėtu.

61.                      Vertinant pirkimo sąlygų 7.1.2.1 papunktyje nustatytą užtikrinimo būdą, pažymėtina, kad VPĮ nenustato perkančiosios organizacijos pareigos priimti visus CK 6.70 straipsnyje nurodytus užtikrinimo būdus, o perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti jai priimtinas užtikrinimo formas. Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygose numatytos dvi alternatyvios užtikrinimo priemonės – banko garantija arba piniginis užstatas, todėl tiekėjams suteikta reali pasirinkimo galimybė.

62.                      Vien aplinkybė, kad pirkimo sąlygose nenumatyta draudimo bendrovės laidavimo galimybė, savaime nelemia konkurencijos ribojimo ar diskriminacijos, juolab kad šios bylos kontekste pagrindinis neproporcingumo aspektas yra susijęs su per dideliu užtikrinimo dydžiu, kuris turi būti koreguojamas. Pašalinus šį neproporcingumo elementą, nėra pagrindo konstatuoti, kad vien užtikrinimo formos pasirinkimas pažeidžia VPĮ principus. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas dėl Pirkimo sąlygų 7.1.2.1 papunkčio pripažinimo neteisėtu atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos baigties, laikinųjų apsaugos priemonių ir bylinėjimosi išlaidų

63.                      Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Todėl pripažinus pirkimo sąlygas neteisėtomis turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Kadangi teismas pripažino pirkimo sąlygų 5 priedo 2.3 papunkčio reikalavimą, 10 priedo 1.3 papunktyje nustatytą vertinimo kriterijų bei pirkimo sąlygų 7.1.1 papunkčio reikalavimą nepagrįstais ir neteisėtais, pirkimas negali būti tęsiamas, viešasis pirkimas nutraukiamas.

64.                      Ieškovė ieškiniu taip pat prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2025 m. gruodžio 16 d. raštą „Dėl 2025-12-08 Pretenzijos“, tačiau tokio pobūdžio reikalavimas negali sudaryti savarankiško ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko), todėl šioje dalyse byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikštos pretenzijos yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija); sprendimas atmesti tiekėjo pretenziją materialinių teisinių padarinių tiekėjui nesukelia, o tik užtikrina jo teisę perkelti ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir kitų veiksmų teisėtumo į teismą. Taigi, teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

65.                      Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą. Kadangi pirkimas nutraukiamas teismo sprendimu, o toks sprendimas pasekmes sukelia savaime, t. y. be priverstinio vykdymo, todėl nėra pagrindo toliau palikti galioti teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, sprendimui įsiteisėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnis).

66.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, sprendimas iš esmės priimtas ieškovės UAB „Baltijos plienas“ naudai, patenkinus jos pareikštą materialųjį reikalavimą dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir dėl to nutraukus pirkimą.

67.                      UAB „Baltijos plienas“ nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 6 854,65 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro pretenzijos parengimas (1 540,00 Eur), ieškinio parengimas (1 980,00 Eur), teisinės konsultacijos viešųjų pirkimų klausimais (165,00 Eur), dubliko parengimas (1 265,00 Eur) bei rašytinių paaiškinimų parengimas (715,00 Eur).

68.                      CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

69.                      Teismas nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti advokato išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.1, 8.2, 8.3, 8.16 ir 8.19 papunkčiuose nurodytus dydžius (už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, maksimali priteistina suma – 716,10 Eur, už ieškinį maksimali priteistina suma – 5 967,50 Eur, už dubliką maksimali priteistina suma – 3 641,40 Eur, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimali priteistina suma – 971,04 Eur, už teisinių paslaugų teikimą 1,5 val. maksimali priteistina suma – 242,76 Eur). Įvertinus ieškinyje pareikštų reikalavimų patenkinimo apimtį (ieškinys iš esmės patenkintas), sprendžiamų klausimų sudėtingumą bei apimtį (byla nėra itin sudėtinga), faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (procesiniuose dokumentuose išsamiai dėstomi argumentai), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovei priteisiamos 4 800 Eur dydžio atstovavimo išlaidos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

70.                      Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė sumokėjo iš viso 3 486 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atitinkamai ieškovei laimėjus ginčą teisme, jos sumokėtą žyminį mokestį turi pareigą atlyginti atsakovė. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinas visas byloje sumokėtas (3 486 Eur) žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).

71.                      Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

nutraukti bylos dalį dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plienas“ reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2025 m. gruodžio 16 d. raštą „Dėl 2025-12-08 Pretenzijos“.

Kitoje dalyje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plienas“ ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 5513264 „Mokslo paskirties pastato Ledos g. 2, 2b, Užliedžių k., Užliedžių sen., Kauno r. sav., rekonstravimo darbų pirkimas (Tarptautinis pirkimas) (KARTOJAMAS 3 KARTĄ)“ sąlygų 5 priedo 2.3 papunkčio reikalavimas, 10 priedo 1.3 papunktyje nustatytas vertinimo kriterijus bei pirkimo sąlygų 7.1.1 papunkčio reikalavimas yra neteisėti.

Nutraukti Kauno rajono savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 5513264 „Mokslo paskirties pastato Ledos g. 2, 2b, Užliedžių k., Užliedžių sen., Kauno r. sav., rekonstravimo darbų pirkimas (Tarptautinis pirkimas) (KARTOJAMAS 3 KARTĄ)“ procedūras.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos plienas“ (juridinio asmens kodas 303292413) iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188756386) 8 286,00 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plienas“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Kauno rajono savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 5513264 „Mokslo paskirties pastato Ledos g. 2, 2b, Užliedžių k., Užliedžių sen., Kauno r. sav., rekonstravimo darbų pirkimas (Tarptautinis pirkimas) (KARTOJAMAS 3 KARTĄ)“ procedūrų sustabdymą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                   Evaldas Burzdikas