Civilinė byla Nr. 2S-552-480/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15052-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

110.1;122.3;122.4;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1097-886/2014 pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui V. L., trečiajam asmeniui D. L. dėl rentos sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo V. L. 2013 m. liepos 24 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, po sutarties nutraukimo ieškovei grąžinti jos perduotą atsakovui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atlikti veiksmus užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, t. y. uždrausti atsakovui lankytis ieškovei priklausančioje gyvenamojoje valdoje (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad atsakovas baugina, terorizuoja, daro sistemingą psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, tokiais veiksmais siekia, kad ieškovė atsiimtų ieškinį. Atsakovė bijo išeiti į kiemą, jaučiasi nesaugi, persekiojama, todėl kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovadą su pareiškimu. Atsakovas buvo įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio, tačiau jo lankymasis jos namuose ir toliau tęsiasi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui V. L. lankytis ieškovės gyvenamojoje valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ir po įspėjimo atsakovo lankymasis ieškovės namuose tęsiasi, ieškovė patiria neturtinę žalą dėl atsakovo daromo spaudimo ir raginimo nutraukti teisminį procesą. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti atsakovo veiksmai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjama civiline byla. Įvertinęs ieškovės amžių (gim. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovės nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra tikslingas, todėl taikė CPK 144 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą priemonę - įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Teismo vertinimu, tokios priemonės nustatymas viešojo intereso nepažeis ir atitiks šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus suvaržyti (išskyrus patekimą į ieškovės namus), o ieškovės teisės jos gyvenamojoje vietoje bus maksimaliai apsaugotos viso civilinės bylos nagrinėjimo metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad nutartis naikintina dėl šių motyvų:

1. Ieškinį pareiškė ne pati ieškovė, o advokatė Ina Kurauskienė, kuri ir pasirašė ieškinį. Prie ieškinio nepridėti dokumentai, patvirtinantys, kad tai yra ieškovės valia pareikšti ieškinį. Apelianto žiniomis, ieškovė ieškinio nereiškė ir to neįgaliojo atlikti kito asmens. Apeliantu teigimu, ieškovė patenkinta jo teikiamomis paslaugomis ir nori, kad toliau jas teiktų apeliantas.

2. Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant protingumo ir teisingumo principus. Pagal išlaikymo iki gyvos sutartį apeliantas privalo nupirkti, pagaminti maistą, slaugyti ieškovę, nupirkti jai vaistus. Teismui pritaikius draudimą apeliantui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, jis negalės vykdyti savo pareigų.

3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Kauno apskrities VPK Panemunės PK 2013 m. spalio 31 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtame nutarime konstatuota, kad atlikus aplinkybių patikslinimą, negauta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog V. L. gąsdintų, grasintų, šantažuotų ar kitaip terorizuotų A. T., kad nutrauktų teismo procesą. Šis nutarimas nėra panaikintas. Todėl teismas, svarstydamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo vadovautis duomenimis, kurie yra objektyviai nustatyti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teikiant ieškinį teismui buvo pateikta atstovavimo sutartis, pasirašyta A. T. ir advokatės Inos Kurauskienės. Pagal šią sutartį advokatė turi teisę atstovauti ieškovei visų instancijų teismuose nagrinėjant visas civilines bylas, su visomis ieškovo, atsakovo ar trečiojo asmens teisėmis, surašyti ir pasirašyti ieškinius, pareiškimus, atskiruosius skundus bei atlikti visus kitus procesinius veiksmus. Atstovė neperžengė jai suteiktų atstovavimo ribų, dėl šios sutarties teisėtumo ginčo nėra. Todėl atstovė turėjo teisę surašyti ir pasirašyti ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidžia pačios ieškovės interesus. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl 2013 m. liepos 24 d. tarp jos ir atsakovo sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo tuo pagrindu, kad atsakovas sutarties nevykdo, nesirūpina ieškovės buities sąlygomis, netvarko kambarių, nemokėjo mokesčių. Iki ieškinio teismui pateikimo atsakovas kelis kartus buvo atnešęs menkaverčio maisto. Sutarties šalys, pasirašydamos sutartį, siekė abipusės naudos, tačiau šiuo atveju žadėtos pagalbos iš atsakovo A. T. nesulaukė, todėl jaučiasi apgauta, ir jokio išlaikymo iš atsakovo nebepageidauja, neketina priimti jo teikiamo maisto, siekia nutraukti sutartį, atsakovas yra jos valdoje nepageidaujamas. Jam lankantis ieškovės valdoje, ji patiria stresą, kadangi ieškovė yra beveik 89-erių metų, gali nukentėti jos sveikata, todėl laikinųjų priemonių taikymas labiausiai atitinka ieškovės interesus.

3. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo elgesys negali būti laikomas nepavojingu garbaus amžiaus ieškovės interesams. Tas faktas, kad ieškovei teko kreiptis į policiją dėl ją bauginančio atsakovo elgesio, įrodo, kad atsakovo elgesys ieškovę priverčia jaustis nesaugiai, o teismas padarė tinkamą išvadą, kad ieškovės aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su būtinybe ginti ieškovės interesus civilinio proceso priemonėmis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu kartu patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas ją panaikinti.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik išimtiniais atvejais ir turi būti susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti 2013 m. liepos 24 d. tarp ieškovės A. T. ir atsakovo V. L. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti ieškovei nuosavybės teisėn perduotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktu, kuriame numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinės priemonės, kurių paskirtis užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti. Todėl ieškovas, prašydamas šiuo pagrindu taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atlikti tam tikrus veiksmus, turi pagrįsti teiginį, kad tokios priemonės taikymas padės išvengti naujos ar papildomos žalos atsiradimą, kitaip tariant, neįpareigojus apelianto atlikti tam tikrų veiksmų ieškovė patirs žalą arba padidės jau padarytos žalos mastas (CPK 12 str., 178 str.).

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovo lankymosi ieškovės namuose, ieškovė patiria neturtinę žalą dėl atsakovo daromo spaudimo ir raginimo nutraukti teisminį procesą. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovas ją baugina, terorizuoja, daro sistemingą psichologinį smurtą, tokiais veiksmais siekia, kad ieškovė atsiimtų ieškinį. Tačiau šias ieškovės nurodytas aplinkybes paneigia byloje pateiktas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK 2013 m. spalio 31 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą V. L. atžvilgiu pagal A. T. pareiškimą. Nutarime konstatuota, jog aplinkybių tikslinimo metu negauta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad V. L. gąsdintų, grasintų, šantažuotų ar kitaip terorizuotų A. T., kad nutrauktų teismo procesą, todėl nėra BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju ginčas vyksta dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Pagal minėtą sutartį ieškovė perleido atsakovui žemės sklypą, o atsakovas įsipareigojo ieškovei iki gyvos galvos teikti materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: tvarkyti kambarius, skalbti, nupirkti ir pagaminti maistą, mokėti mokesčius, susirgus slaugyti, nupirkti vaistus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės prašymas uždrausti atsakovui lankytis jos gyvenamojoje valdoje šiuo atveju neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – užtikrinti šioje byloje galbūt palankaus ieškovei būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to ieškovė, prašydama taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę, nenurodė jokių duomenų apie tai, kaip gali nukentėti jos turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, kaip gali būti padaryta jai žala, jeigu nebus imtasi šių priemonių, teismas to taip pat nemotyvavo. Pažymėtina, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, o kiekvienas teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, susidarė situacija, kuri dėl aukščiau išdėstyto neatitinka teisingumo, teisinio aiškumo, teisinio apibrėžtumo principų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties, sudaro kliūtis atsakovui tinkamai vykdyti savo pareigas pagal ginčijamą sutartį.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. T. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja                                                                                                                                            Albina Rimdeikaitė