Civilinė byla Nr. e2A-1616-657/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02846-2019-1

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.4.2.9.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-519-292/2020 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei B. P. dėl iškeldinimo ir pagal atsakovės B. P. priešieškinį ieškovui V. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškeldinti atsakovę B. P. su jai priklausančiu turtu iš jam priklausančios 1/8 namo dalies, ½ dalies pastato – garažo, esančių (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę leisti naudotis 1/8 dalimi kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, o atsakovei B. P. neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti jam iškeldinti atsakovę iš 1/8 dalies namo ir ½ dalies garažo savo lėšomis ir išieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovės B. P., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, jog ieškovas yra nurodyto nekilnojamo turto savininkas 2019 m. liepos 4 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2903 pagrindu. Atsakovė yra jo sesuo, tačiau ji neįsileidžia ieškovo į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį. Ieškovas su seserimi naudojosi namo pirmu aukštu. Po motinos mirties su atsakove buvo sutarę, kad pasidalins po vieną kambarį paveldimo namo dalyje, bendrai naudosis patalpomis ir įrenginiais. Ieškovas viename iš kambarių gyveno iki 2017 metų, kol tarp jo ir sesers kilus konfliktui buvo iškviesta policija, tuomet ieškovas sužinojo, kad yra panaikinta jo gyvenamosios vietos deklaracija (duomenys neskelbtini). Atsakovė užvaldė jam priklausantį turtą, priėmusi palikimą tik savo vardu. Dabar ieškovas neturi kur gyventi, yra priverstas iš nedidelės senatvės pensijos nuomotis būstą. Atsakovė ne kartą buvo raginta išsikelti iš ieškovui priklausančios namo dalies. Jai siųstas pranešimas – pretenzija, tačiau atsakovė išsikelti kategoriškai atsisakė. 

3.       Su atsakovės priešieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad nori gyventi namuose, kur visą gyvenimą gyveno. Už atsakovės pasiūlytą sumą jis negalėtų įsigyti kitos gyvenamosios patalpos, o gyventi su sūnaus šeima jis, turėdamas dalį name, neprivalo.

4.       Atsakovė B. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti ieškovui V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius 1/8 dalį gyvenamojo namo, 1/8 dalį kiemo statinių (kanalizacijos šulinys, baseinas, kiemo aikštelė, tvora, šulinys), ½ dalį garažo, esančius (duomenys neskelbtini) ir jai bendrosios nuosavybės teise priteisti V. K. priklausančias nurodyto gyvenamojo namo, kiemo statinių ir garažo dalis, o ieškovui V. K. už jo atidalinamas dalis iš jos priteisti 4000 Eur piniginę kompensaciją.

5.       Nurodė, jog iš ieškinio reikalavimų visiškai neaišku, į kokią namo dalį ji privalo įleisti ieškovą. Ieškovui nuosavybės teise nuo 2019 m. liepos 17 d. priklauso 1/8 gyvenamojo namo, kiemo statinių ir ½ dalis garažo, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau jam nepriklauso jokia dalis žemės sklypo, ant kurios stovi šie pastatai. Jis neturi teisės patekti per jai ir kitoms žemės sklypo savininkėms E. U. ir A. Ž. priklausantį žemės sklypą ir tokios teisės nesiekia įgyvendinti. Jis taip pat nesiekia nustatyti, kokiomis konkrečiai nurodytų jam priklausančių nekilnojamų daiktų dalimis jis nori naudotis, t. y. nesiekia nustatyti šių nekilnojamų daiktų naudojimosi tvarką. 

6.       Atsakovė nori ramios ir orios senatvės, neketina rūpintis nesugyvenamo, ūmaus būdo, alkoholinius gėrimus vartojančiu broliu, kuris, gyvendamas name, niekada nemokėjo jokių išlaidų už savo gyvenimą. Todėl ieškovo gyvenimas (duomenys neskelbtini), nesuderinamas su atsakovės siekiamu ekonominiu, socialiniu, fiziniu ir psichologiniu saugumu, jos gera savijauta ir pastangomis gyventi senatvėje ramiai ir saugiai. Protingiausias ir abiem šalims priimtinas yra atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas – vienam bendraturčiui visus nekilnojamus daiktus prisiteisti natūra, o kitam – išmokėti jo dalies vertę atitinkančią kompensaciją pagal turimą bendrosios dalinės nuosavybės dalį. 2019 m. liepos 18 d. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 1/8 dalies gyvenamojo namo vertė yra 4 625 Eur, 1/8 dalies kiemo statinių (kanalizacijos šulinys, baseinas, kiemo aikštelė, tvora, šulinys) vertė yra 50 Eur ir ½ dalies garažo vertė yra 880 Eur, viso nurodyto nekilnojamo turto dalių vertė – 5 555 Eur. Tačiau ši ieškovui išmokėtina suma mažintina iki 4 000 Eur, nes ieškovas neturi dalies žemės sklype, ant kurio stovi pastatai, todėl neturi teisės naudotis savo nekilnojamų daiktų dalimi, dėl ko jo turimų pastatų dalių vertė realiai yra ženkliai mažesnė. 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį – tenkino: atidalino V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius: 1/8 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį kiemo statinių (kanalizacijos šulinys, baseinas, kiemo aikštelė, tvora, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisė B. P. ieškovui V. K. priklausančius 1/8 dalį gyvenamojo namo, dalį kiemo statinių, ½ dalį garažo, esančius (duomenys neskelbtini), o V. K. už jo atidalinamus nekilnojamus daiktus priteisė iš B. P. 5 555 Eur, nustatant, kad nuosavybės teisės B. P. pereina nuo atsiskaitymo su V. K. momento, t. y. nuo 5 555 Eur piniginės kompensacijos sumokėjimo.     

8.       Teismas nurodė, kad yra nustatytos tik idealiosios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau nėra nustatyta, kokiomis konkrečiai patalpomis naudojasi atsakovė. Ieškovas fiziškai name negyvena, o iš ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovas, neturėdamas kitos gyvenamosios patalpos, siekia jame gyventi. Teismas vertino, kad ieškovo ieškinys yra teisiškai ydingas. Nors teisės normoje, kuria remiasi ieškovas, galimi du alternatyvūs teisės gynimo būdai (ieškovo įkeldinimas, atsakovės iškeldinimas), ieškovas siekia pasinaudoti vienu iš jų  – atsakovės iškeldinimu. Tačiau ieškovas nereiškia savarankiškų reikalavimų dėl naudojimosi nekilnojamu turtu tvarkos nustatymo ar atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors reikalavimas dėl iškeldinimo laikytinas tik išvestiniu reikalavimu iš reikalavimų, kuriais būtų nustatytos konkrečios patalpos, kuriomis šalys naudojasi ar naudosis. Vien pažeistos teisės konstatavimas, neprašant pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusius padarinius pažeistos teisės neapgina ir nesukuria tų teisinių pasekmių, kurių siekiama. Ieškovas, kuriam teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, apie tokią pareigą tikslinti ieškinį žinojo, nes atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį parengiamajame teismo posėdyje, atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad nepavykus pasiekti taikaus susitarimo, prašys teismo stabdyti bylą ir reikš ieškinį dėl konkrečių nekilnojamo turto dalių nustatymo.

9.       Teismas negali priteisti to, ko šalis neprašo, savo iniciatyva spręsti keisti ar plėsti ieškinio pagrindą ar dalyką. Todėl tokio reikalavimo – iškeldinimo iš pastatų (statinių) idealių dalių patenkinimas nėra įmanomas, nes neaišku, iš kokių pastato dalių atsakovė turi išsikelti. Net ir po pateiktų pastabų ieškovas nekeitė ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas.

10.       Nagrinėjamu atveju priimtiniausias atidalijimo būdas – kompensacija pinigais, nes atidalijimas natūra yra nepriimtinas dėl šių priežasčių: gyvenamąjį namą nuosavybės teise valdo 4 bendraturčiai (tame skaičiuje ir bylos šalys), o atsakovas, palyginus su kitais bendraturčiais, turi mažiausią dalį – 1/8 gyvenamajame name (A. Ž. (23,64 dalys), E. U. (9/64 dalys), B. P. (3/8 dalys)); ieškovas neturi nuosavybės teisės į žemę, ant kurios stovi jam priklausančių statinių dalys; tarp šalių santykiai itin konfliktiški. Išmokant kompensaciją pinigais, bus sumažintas bendraturčių skaičius ir bendrosios dalinės nuosavybės apimtis, būtų pasiekta socialinė taika tarp šalių.

11.       Be to, nurodyti nekilnojami daiktai negali būti padalijami natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai. Kiemo statiniai (mažoji infrastruktūra) apskritai negali būti atidalijami, garažas dėl jo paskirties, jos nekeičiant, taip pat negali būti atidalijamas natūra. Šalys yra gyvenamojo namo bendraturčiai, pagal 1977 m. kovo 30 d. dovanojimo sutartį ir susidariusią situaciją naudojasi namo pirmuoju aukštu. Viso namo bendras plotas – 218,65 kv. m, 1/8 dalis nuo bendro ploto – 27,33 kv. m. Namo gyvenamasis plotas 120,07 kv. m, 1/8 dalis nuo gyvenamo ploto – 15 kv. m Atidalinti natūra, kad šalims tektų tiek gyvenamo ploto, tiek bendro ploto proporcingai jų turimoms dalims, be papildomų kapitalinių įdėjimų negalima.

12.       Ieškovas neginčijo kompensacijos dydžio, neteikė savo atsikirtimų priešieškinio pagrindu, kito atidalijamo turto vertės skaičiavimo ar kitų įrodymų apie atidalijamo turto vertę. Atsakovė savo reikalavimų pagal priešieškinį pagrindu skaičiuoja atidalijamo turto vertę pagal paties ieškovo su ieškiniu pateiktą Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame paskaičiuotos ginčo nekilnojamo turto vidutinės rinkos vertės pagal masinį turto vertinimą, vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2019 m. liepos 2 d. (gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė - 37 000 Eur, 1/8 dalis – 4 625 Eur; kiemo statinių – 403 Eur, 1/8 dalis - 50 Eur; garažo vidutinė rinkos vertė –1 760 Eur, ½ dalis – 880 Eur; viso ieškovui priklausančių dalių turto vertė yra 5 555 Eur.

13.       Nesant kitų įrodymų apie atidalintino turto vertę, ieškovui mokėtina kompensacija yra 5 555 Eur. Atsakovės nurodytais argumentais, kad ieškovo turimų pastatų dalių be žemės vertė yra žymiai mažesnė, kompensacijos dydis negali būti mažinamas, kadangi nurodytas piniginės kompensacijos mažinimo pagrindas visiškai yra nepagrįstas. Tokiu atveju, atsakovė turėjo pateikti kitokį nekilnojamo turto vertinimą (eksperto, specialisto), nagrinėjamu atveju kompensacija buvo skaičiuojama pagal masinį tokio pobūdžio turto vertinimą, neskaičiuojant žemės vertės, remiantis Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu buvo padaryta išvada, kad dėl aplinkybės, jog ieškovui priklausantys statiniai yra ne jam priklausančioje žemėje, piniginės kompensacijos dydis turi būti sumažintas iki 4 000 Eur. Remiantis teismų praktika, nustatytina, kad nuosavybės teisės į V. K. nuosavybės dalis B. P. pereina nuo atsiskaitymo su ieškovu momento.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniame skunde ieškovas V. K. prašė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas: 

1.1.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, neobjektyviai vertino bylos aplinkybes, neatskleidė ginčo esmės ir nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų. Ieškovas nuo nuosavybės teisių įregistravimo dienos į ginčo nekilnojamąjį turtą negali disponuoti jam priklausančiu turtu, nes jam trukdo atsakovė. Ieškovas yra garbingo amžiaus, neturintis specialių teisinių žinių, todėl jam nebuvo suprantami visi pažeistų teisių gynimo būdai. Priėmus atsakovės priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui nebuvo pasiūlyta nei tikslinti ieškinio reikalavimus, nei teikti įrodymus apie turto vertę. Ieškovas, būdamas beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir neturėdamas santaupų bei kitų pajamų, išskyrus pensiją, yra nepajėgus nusipirkti kitą gyvenamąjį būstą. Todėl ieškovas, kaip ginčo turto bendraturtis, turi esminį interesą naudotis daiktu. Iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad jis nesuprato, jog norint iš tikro apginti jo pažeistas teises, reikia spręsti ir naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą ar atidalijimo natūra klausimą. Antrinę teisinę pagalbą teikusi advokato padėjėja savarankiškai tokių reikalavimų negalėjo reikšti, nes jos įgaliojimų apimtis buvo apibrėžta sprendimu dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo ieškovui, o teismas nepasiūlė ieškovui nei tikslinti reikalavimų, nei kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kitais būdais. Atidalijimo būdu negali būti ginami tik vienos šalies interesai.

1.2.                      Teismas nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį. Teismas visiškai nesvarstė galimybės dėl turto atidalijimo būdų. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad atidalinti turto natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai negalima, įrodymų, patvirtinančių, kad yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atsakovė nurodė, kad tokį atidalijimo būdą siūlo dėl ieškovo nesugyvenamo charakterio, netinkamo gyvenimo būdo, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Tuo tarpu byloje esantys duomenys, jog ieškovas atsakovei yra padovanojęs savo turėto turto - gyvenamojo namo ir kitų statinių - dalį tik patvirtina, kad ieškovas sesers atžvilgiu buvo geranoriškas.

1.3.                      Teismas nenustatė realios ginčo turto vertės. Teismas nepasiūlė atsakovei pateikti duomenų apie realią turto vertę, nors ieškovas su nurodyta verte nesutiko, pačiam ieškovui pateikti tokius įrodymus nebuvo sudarytos galimybės. Kad sprendimo priėmimo dienai turto vertė buvo daug didesnė, patvirtina teismui su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai. Ginčo namo vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, sprendimo metu yra 40 700 Eur, garažo – 1 810 Eur. t. y. žymiai didesnė, nei nurodyta atsakovės. Be to, teismas netyrė, ar atsakovė yra pajėgi sumokėti piniginę kompensaciją. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė, kuriai yra beveik (duomenys neskelbtini) metų, yra pajėgi išmokėti kompensaciją. Ji nebuvo įpareigota kompensacijai skirtą sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą, taip užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą. Teismas net nurodė, per kiek laiko kompensacija turi būti išmokėta. Atsakovei neturint pinigų kompensacijai sumokėti, teismo sprendimas gali tapti neįvykdomu, nes esant tokiai formuluotei, ieškovas negalėtų kreiptis dėl sprendimo įvykdymo priverstinai.

15.       Atsakovė B. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai išnagrinėjo bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą ir atskleidė bylos esmę, nepažeidęs CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Teismas įvairiais būdais aiškino ieškovui ir jo atstovei, jiems siūlė įvairius ieškovo teisių gynybos variantus, tačiau ieškovas ir jo atstovė tvirtai laikėsi savo pozicijos, todėl ieškovas negali teikti skundo tikslu persvarstyti savo teisinę poziciją ir nepagrįstai reikalauti keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Ieškovo reikalavimus suformulavo teisininkė profesionalė - advokato padėjėja L. B.. Ieškovas V. K. raštiškai sutiko ir patvirtino advokatui J. Z., kad jam teisines paslaugas teiktų ne advokatas, bet advokato padėjėja L. B.. Ši aplinkybė patvirtina, kad tarp V. K. ir jo atstovės jokių tarpusavio nesusipratimų, nepasitikėjimo nebuvo. Ieškovas iš esmės per ilgesnį negu vienerių metų laikotarpį nuosekliai ir kryptingai siekė pagrindinio ir vienintelio teisinio tikslo - iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš ieškovui priklausančios nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), dalies. Ieškovas, net turėdamas atstovę, įgyvendindamas savo teises, nesivadovavo CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatytais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Esant tik vieninteliam atsakovės priešieškinio reikalavimui atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus, kurį atsakovė tinkamai pagrindė ir įrodė, teismas pagrįstai ir teisėtai jį iš dalies tenkino ir ieškovui priteisė padidintą – 5 555 Eur kompensaciją. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų.

18.       Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo atidalytas bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytas turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.    

19.       Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. balandžio 16 d. išrašo nustatyta, kad ieškovas V. K. ir atsakovė B. P. yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 218,65 kv. m, garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas – 38 kv. m ir kitų inžinerinių (kiemo) statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovas turtą yra įgijęs 2019 m. liepos 4 d. išduoto paveldėjimo liudijimo Nr. 2903 pagrindu, atsakovė – 1985 m. sausio 14 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2-275, 1977 m. kovo 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 3-1600 pagrindu. Pastatai ir statiniai šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise – ieškovui V. K. priklauso 1/8 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, bei ½ dalis garažo, atsakovei B. P. – 3/8 dalys, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, bei ½ dalis garažo. Tokiu būdu ieškovui nuosavybės teise gyvenamajame name priklauso 27,49 kv. m bendro ploto, atsakovei – 81,99 kv. m, garaže ieškovui ir atsakovei priklauso po 19 kv. m užstatyto ploto. Naudojimosi tvarka turtu tarp šalių nėra nustatyta. Atsakovei B. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitomis bendraturtėmis priklauso 317/633 kv. m namų valdos žemės sklypo. 

20.       Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 str. 2 d.). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 str.). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1–2 d., 4.81 str. 1 d.). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.

21.       Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą, tačiau atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios nuosavybės pasibaigimą, o naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nelemia bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pabaigos. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010).??? ???

22.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog turtas (gyvenamojo namo dalis), priklausantis ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise yra nedalus, todėl, atidalindamas turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisė ieškovui iš atsakovės 5 555 Eur piniginę kompensaciją.

Dėl gyvenamojo namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

23.       Apeliantas V. K., nesutikdamas su teismo sprendimu dėl gyvenamojo namo dalies atidalijimo jam priteisiant piniginę kompensaciją, apeliaciniame skunde teigė, jog teismas tokiu būdu atidalindamas turtą sukuria ieškovui akivaizdžiai neproporcingus nepatogumus, nes jis yra garbaus amžiaus, gauna tik senatvės pensiją, neturi kitų pajamų, o taip pat kito gyvenamojo būsto, todėl nėra pajėgus įsigyti kitą gyvenamąją patalpą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė B. P. teigė, jog ieškovas negalėtų naudotis gyvenamuoju namu ir kitais nekilnojamojo turto objektais, nes jis neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą, todėl negalėtų prieiti prie jam priskirtų turto dalių.

24.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Atidalijimas gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas); atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose keliamus reikalavimus.

25.       Ieškovas byloje siekė naudotis jam priklausančia turto dalimi, tuo tarpu atsakovė siekė atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau byloje nei ieškovas, nei atsakovė  nėra pateikę net eskizinio gyvenamojo namo dalies atsidalijimo ar naudojimosi tvarkos projekto. Pagal byloje esančius duomenis nėra aišku, ar ieškovo reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo netrukdyti jam naudotis priklausančiu turtu, o atsakovės priešieškinio reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, apskritai galimas pagal teisės aktų reikalavimus, ar po atidalijimo natūra (ar nustačius naudojimosi patalpomis tvarką) bus galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį. Byloje iš viso nėra jokio bylos šalims priklausančio patalpų plano, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kad šalims priklausanti gyvenamojo namo dalis yra nedali, savo išvados nepagrindė jokiais byloje surinktais įrodymais, o išvadą grindė vien tik deklaratyviais teiginiais, jog joks patalpų pertvarkymas yra negalimas be papildomų kapitalinių įdėjimų.

26.       Kaip jau minėta, siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi būti paruošti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, LR statybos įstatymo, bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimų, taip pat turi būti išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų) klausimai, t. y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros. Pažymėtina, jog norint nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, optimaliausiam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis.

27.       Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus iš esmės būtų įmanomas naudojimasis gyvenamojo namo dalimi; atidalijimas ar naudojimosi tvarkos nustatymas atitiktų esminius statinio reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 straipsnyje (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; saugus naudojimas; apsauga nuo triukšmo; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas); nepažeistų vieno ar kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, kokia būtų numatomų atlikti pertvarkymų sąmata, ar nebūtų daroma žala bendram turtui, ir pan., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl gyvenamojo namo dalies atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo) negalimumo negali būti pripažintos pagrįstomis ir teisėtomis.

28.       Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje sprendžiant klausimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo nebuvo atskleista bylos esmė, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingų aukščiau paminėtų aplinkybių. Tik nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes galima spręsti, ar nėra galimybės atidalinti šalims priklausančios gyvenamojo namo ir kito nekilnojamojo turto dalies. Nustačius, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimas, teismas turėtų spręsti dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo (CK 4.81 str.).

Dėl garažo ir inžinerinių statinių dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

29.       Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso garažas (po ½ dalį) ir dalis kiemo statinių. Pažymėtina, jog daikto atidalijimo procese esminę reikšmę turi pagrindinis daiktas, galintis būti savarankišku teisinių santykių objektu, todėl pirmosios instancijos teismui tinkamai neišnagrinėjus pagrindinio daikto atidalijimo galimybės, nėra pagrindo pritarti teismo išvadoms dėl antraeilių daiktų atidalijimo negalimumo, ar kitokio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo (pvz., naudojimosi tvarkos nustatymo) taikymo.??? ???

Dėl bylos baigties

30.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto ieškinio reikalavimai nėra tinkamai suformuluoti. Nors nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai dėl atsakovės iškeldinimo iš dalies patalpų ir atsakovės įpareigojimo netrukdyti ieškovui naudotis jam priklausančia turto dalimi, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ginčas tarp apelianto ir atsakovės yra kilęs dėl naudojimo tvarkos šalims nuosavybės teise priklausančia turto dalimi nustatymo. Tokia procesinė situacija, kai ydingai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, turėjo būti sprendžiama ieškinio priėmimo ar parengiamojo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų ieškinio turinio reikalavimų, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str., 230 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradedamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Pažymėtina ir tai, kad ieškinio atmetimas, o priešieškinio tenkinimas nagrinėjamoje byloje neišsprendžia kilusio šalių ginčo (nėra įsitikinta, jog atsakovė bus pajėgi išmokėti piniginę kompensaciją), o teismo išvada, jog nuosavybės teisės į V. K. nuosavybės dalis B. P. pereina nuo atsiskaitymo su ieškovu momento, nepadeda pasiekti civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.).

31.       Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas (CPK 327 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

32.       Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčą nagrinėjęs teismas tinkamai neatliko pareigos iš esmės išnagrinėti bylą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto normų ir atmesdamas ieškinio reikalavimus, nepagrįstai netaikė CPK 115 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio nuostatų, neatskleidė ginčo esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) ir dėl to iš dalies priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Tokia padėtis prieštarauja apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

33.       Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu 327 straipsnio 1 dalies 2 

punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                         Žibutė Budžienė

           Evaldas Burzdikas

           Diana Labokaitė