Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-171-744-2011].doc
Bylos nr.: 1-171-744/2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Pakruojo rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr. 1-171-744/2011 m.

Teisminio proceso Nr. 1-75-2-00019-2008-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.6; 1.1.6.3; 1.1.8; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.13; 1.2; 1.2.9; 1.2.9.9; 2; 2.1.10.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.6.

(S)

 

 

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. lapkričio 7 d.,

Pakruojis

 

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,

dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei,

nedalyvaujant: nepilnametei nukentėjusiajai K. B.,

nukentėjusiajai, civilinei ieškovei ir nepilnametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą R. R.,

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

 

L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 1994-01-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 147 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, 1995-06-14 paleistas iš Pravieniškių SRPDK pagal 1995-06-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai 1 metams 3 mėnesiams 17 dienų (BK 542 str.), teistumas išnykęs,

paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį,

 

n u s t a t ė :

             

              Kaltinamasis L. B. vengė išlaikyti vaiką, tai yra, esant 2000 m. spalio 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimui išieškoti iš jo alimentus R. R. naudai dukros K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL, kas mėnesį nuo 2000 m. spalio 2 d. iki dukros K. pilnametystės, jis nuo 2000 m. spalio 13 d. iki 2011 m. spalio 5 d. vengė pareigos mokėti lėšas vaiko K. B. išlaikymui, dėl ko 2011 m. spalio 5 d. susidarė 14 279,75 Lt įsiskolinimas.

 

Kaltinamasis L. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, bet tai buvo kažkur metai laiko iki dukters gimimo, jis pradėjo gyventi su R. R. Santuokos su ja sudaręs nebuvo. 1998 m. gruodžio 24 d. jiems gimė dukra K. Jis pripažino tėvystę. Po dukters gimimo su R. R. kartu pragyveno dar apie 3-4 metus, po to pradėjo gyventi atskirai. Apie tai, kad iš jo priteisti alimentai dukters išlaikymui sužinojo, kai jau gyveno pas tėvus. Iš nutarimo suprato, kad dukrai jis privalo mokėti ¼ dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau 1 MGL, kuris tuo metu siekė 125 litus, kas mėnesį. Su R. R. buvo sudarę susitarimą pas notarę, kad jis prisidės prie dukters išlaikymo, o ji nesikreips dėl alimentų išieškojimo. Pripažįsta, kad dukrai neteikė pakankamo išlaikymo. Alimentai iš jo buvo išskaitomi tik tuo metu, kai jis 2006 metais dirbo Ž. ŽŪB, bei 2007 m. vasario – balandžio mėnesiais, kai jis dirbo Panevėžyje, UAB „N.“. Kadangi iš jo atlyginimo išskaičiuodavo alimentus ir jų skolą, tai jam praktiškai nieko nelikdavo, todėl jis išėjo iš šio darbo ir išvyko į Angliją, kur gyveno iki tol, ko, grįžo į Lietuvą. Per tą laiką gyveno dviejuose Anglijos miestuose, dirbo įvairiose įmonėse. Jo atlyginimas svyravo nuo 150 iki 250 svarų per savaitę. Už būstą mokėdavo apie 55 svarus per savaitę. Per tą laikotarpį per keturis kartus dukrai persiuntė apie 530 litų. Dar siųsdavo rūbų. Pripažino, kad neteikė išlaikymo dukrai. Su nukentėjusiomis R. R. ir dukra K. susitaikė, susitarė, kad likviduos išlaikymo įsiskolinimą, mokėdamas po 800 litų per mėnesį. Gailisi nusikaltęs. Pasižadėjo ateityje mokėti išlaikymą dukrai ir prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Iš 2008-05-28 R. R. pareiškimo matyti, kad L. B. nemoka išlaikymo dukrai K. B., gimusiai 1998 m. gruodžio 24 d., dėl ko išlaikymo įsiskolinimas 2008-04-01 yra 9328,78 Lt (b.l. 1-2).

Iš 2000 m. spalio 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, kad juo buvo nutarta išieškoti iš L. B. alimentus R. R. naudai dukros K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL, kas mėnesį nuo 2000 m. spalio 2 d. iki dukros K. pilnametystės (b.l. 12, 17-18).

Iš 2000-10-02 R. R. pareiškimo Joniškio rajono apylinkės teismui matyti, kad juo pareiškėja prašė priteisti alimentus iš L. B. dukrai K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) (b.l. 15).

Iš teismo pranešimo matyti, kad L. B. buvo išsiųstas pranešimas apie priimtą teismo nutarimą dėl alimentų išieškojimo (b.l. 16).

Iš 2008-04-16 antstolės Zitos Puzinienės pažymos matyti, kad L. B. alimentų įsiskolinimas 2008-04-01 yra 9328,78 Lt (b.l. 20).

Iš 2008-06-09 antstolės Zitos Puzinienės pažymos matyti, kad L. B. alimentų įsiskolinimas 2008-06-02 yra 9593,11 Lt (b.l. 22).

Iš 2000-10-13 vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. AV-104/2000 m. matyti, kad 2000 m. spalio 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimas dėl alimentų priteisimo iš L. B. buvo nukreiptas vykdyti skubiai, taip pat yra atžyma apie alimentų išieškojimą, kai L. B. dirbo Ž. ŽŪB (b.l. 23-24).

Iš UAB „N.“ 2007-05-14 pažymos matyti, kiek alimentų ir jų įsiskolinimo buvo išskaityta iš L. B. darbo užmokesčio (b.l. 25).

Iš 2011-10-05 antstolės Irmos Ežerskienės pažymos matyti, kad L. B. alimentų įsiskolinimas 2011-10-05 yra 14809,75 Lt (b.l. 27).

Iš informacijos iš Lietuvos darbo biržos duomenų bazės matyti, kad L. B. buvo darbo biržos sąrašuose nuo 2005 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 26 d., darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (b.l. 28).

Iš tėvystės nustatymo liudijimo (duomenys neskelbtini) ir gimimo liudijimo AH Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 37).

Iš Lietuvos pašto kvitų matyti, kad L. B. per keturis kartus  (2008-11-25, 2009-09-17, 2009-11-20 ir 2010-11-11) pervedė 530 litų dukters K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui (b.l. 53).

Iš 2011-10-31 nukentėjusiųjų R. R. ir K. B. pareiškimo dėl susitaikymo matyti, kad šios nukentėjusiosios susitaikė su kaltinamuoju L. B. ir prašo jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, o baudžiamąją bylą nutraukti. R. R. atsisako ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo ir prašo procesą dėl šio ieškinio nutraukti.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo L. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta.

Kaltinamojo L. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, kadangi jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo nepilnametei dukrai K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti. L. B. vengimas išlaikyti vaiką pasireiškė tuo, kad suprasdamas savo, kaip tėvo, pareigą jį išlaikyti, ir esant teismo sprendimui (2000 m. spalio 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimui) dėl išlaikymo priteisimo, tyčia, nesant jokių objektyvių priežasčių, ilgą laiką nemokėjo išlaikymo savo nepilnametei dukrai arba jį mokėjo aiškiai nepakankamai, nors yra jaunas, sveikas vyras, nuo 2007 metų gyveno ir dirbo Anglijoje, gavo nuolatines pajamas, tačiau per visą tą laiką nuo nutarimo priėmimo 2000 m. spalio 13 d. iki 2011 m. spalio 5 d. jis skyrė dukters išlaikymui vos 2341,38 Lt, dėl ko susidarė didžiulis 14 279,75 Lt įsiskolinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką baudžiamosiose bylose dėl vengimo išlaikyti vaikus, ne kartą yra pažymėjęs, kad vengimas išlaikyti vaikus konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta  tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir panašiai (2011-04-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-139/2011).

Tikslintinas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, kad ji truko nuo 2000 m. spalio 13 d., kada buvo pradėtas skubiai vykdyti tos pačios dienos Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. AV-104/2000 m., iki 2011 m. spalio 5 d., kadangi 2011 m. spalio 6 d. L. B. jau buvo pranešta apie įtarimą įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, tokiu būdu jį užkardant (b.l. 64). Iš kaltinimo L. B. šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis nevengė išlaikyti savo nepilnametės dukters laikotarpiais nuo 2000 m. spalio 2 d. iki 2006 m. birželio 21 d., nuo 2006 m. liepos 14 d. iki 2007 m. vasario mėnesio, nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2008 m. lapkričio 25 d., nuo 2008 m. gruodžio 25 d. iki 2009 m. rugsėjo 17 d., nuo 2009 m. gruodžio 20 d. iki 2010 m. lapkričio 11 d., nuo 2010 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. spalio 5 d., kadangi laikotarpiu nuo 2000 m. spalio 2 d. iki 2000 m. spalio 12 d. dar nebuvo teismo sprendimo, pagal kurį L. B. privalėjo mokėti išlaikymą dukrai K. o kiti kaltinamajame akte nurodyti laikotarpiai, kada iš L. B. darbo užmokesčio buvo išskaitytas išlaikymas nepilnametei dukrai arba jis pats pervedė lėšas dukrai išlaikyti, nelaikytini reikšmingais faktais, įrodančiais, kad kaltinamasis L. B. nutraukė savo neteisėtą veiką, pradėdamas teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai, kadangi laikotarpiai, kada jis oficialiai dirbo Lietuvoje, buvo labai trumpi (mėnuo 2006 metais ir trys mėnesiai 2007 metais), pats kaltinamasis pripažino, kad iš darbo išėjo, nes didžiąją dalį atlyginimo išskaitydavo kaip išlaikymą ar išlaikymo įsiskolinimą, dėl ko dirbti Lietuvoje jam neapsimokėjo, o po to, išvykęs ir įsidarbinęs Anglijoje bei gaudamas pakankamai nemažas pajamas (apie 150-250 svarų per mėnesį), dukrai per tuos keturis metus skyrė vos 530 litų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vengimas išlaikyti vaikus yra trunkamoji nusikalstama veika, tai yra tokia veika, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo vengimo pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas ar teikti būtiną materialią paramą vaikui pradžios, t. y. nuo to momento, kai galėdamas mokėti lėšas, teikti išlaikymą ar kitą materialią paramą kaltininkas to nepadaro. Vengimas išlaikyti vaikus, kaip ir bet kokia kita trunkamoji nusikalstama veika, trunka tol, kol jos nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai (2011-05-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-238/2011, 2009-02-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-7-68/2009). 2009-02-24 nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad atskiri laikotarpiai, kuriais kaltininkas nevykdo pareigos išlaikyti vaiką, kvalifikuotini kaip atskiros nusikalstamos veikos. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis L. B. nemoka išlaikymo nepilnametei dukrai K. B. nuo pat teismo sprendimo priėmimo, tai yra nuo 2000 m. spalio 13 d., dėl ko 2011 m. spalio 5 d. susidarė 14 279,75 Lt įsiskolinimas. Tai, kad jis per visą šį laikotarpį tik šiek tiek ilgiau nei keturis mėnesius dirbo oficialiai Lietuvos Respublikoje, kas sudarė sąlygas iš jo darbo užmokesčio priverstinai išskaityti išlaikymą nepilnametei dukrai, ir per visą šį laikotarpį dukros išlaikymui savanoriškai pervedė vos 530 litų, nesudaro jokio pagrindo teikti, kad kaltinamasis šiais savo veiksmais (trumpam įsidarbindamas, nereguliariai siųsdamas nedideles sumas dukters išlaikymui) siekė nutraukti tą nepertraukiamą nusikalstamą būseną ir pradėti mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai. Toks faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi jos iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte nurodytų (BPK 256 str.).

L. B. teisiamas antrą kartą (b.l. 74), tačiau teistumas pagal 1994 m. sausio 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį yra išnykęs (1961 m. BK 58 str. 1 d. 4 p. (1995-06-08 įst. Nr. I-962 red.)), anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (b.l. 74), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, susitaikė su nukentėjusiosiomis R. R. ir nepilnamete K. B., nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, nukentėjusioji R. R. atsisakė ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo ir prašė procesą dėl šio ieškinio nutraukti, daugiau civilinių ieškinių byloje nėra, L. B. pasižadėjo teismui ateityje teikti išlaikymą nepilnametei dukrai ir padengti išlaikymo įsiskolinimą, planuoja artimiausiu laiku išvykti į Angliją ir ten įsidarbinti, administracine tvarka nebaustas (b.l. 75), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (b.l. 77), anksčiau buvo teistas už visiškai kitokio pobūdžio nusikaltimą, todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis L. B. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas jam susitaikius su nukentėjusiosiomis R. R. ir nepilnamete K. B., o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.).

Kadangi nusikaltimu turtinės žalos nepadaryta, konfiskuotino turto nėra, kaltinamasis L. B. planuoja artimiausiu laiku išvykti į Angliją ir įsidarbinti, kad galėtų mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai ir padengti išlaikymo įsiskolinimą, jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str.).

Kadangi kaltinamasis L. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina, kaltinamasis planuoja artimiausiu laiku išvykti į Angliją, kad galėtų dirbti ir mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai, kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės -rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – tampa nereikalingomis, todėl nedelsiant panaikintinos (BPK 139 str. 1 d.).

Kadangi nukentėjusioji R. R. atsisakė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo, o tai yra jos teisė (BPK 112 str. 3 d., CPK 140 str. 1 d.), todėl procesas dėl nukentėjusiosios R. R. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

L. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

L. B. nedelsiant panaikinti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą. L. B. grąžinti asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Procesą dėl nukentėjusiosios R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti. 

 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

 

Teisėjas                                                                       Laisvydas Zederštremas