Civilinė byla Nr. 2-820/2014
Procesinio sprendimo kategorija 99.4; 121.6.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties, kuria nutarta atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-118-881/2013, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas UAB „DNB lizingas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Megadeta“ ir M. S., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 450 443,10 Lt skolos, priteisti iš atsakovo UAB „Megadeta“ 6 proc. metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo M. S. 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo UAB „DNB lizingas“ ieškinį patenkino iš dalies ir: priteisė ieškovui UAB „DNB lizingas“ iš atsakovų UAB „Megadeta“ ir M. S. solidariai 426 443 Lt skolos, iš atsakovo UAB „Megadeta“ 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 426 443 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo M. S. 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 426 443 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis 12 064 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis 62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Likusią ieškinio dalį atmetė.
Atsakovas M. S. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį jo atžvilgiu atmesti.
Atskiru prašymu atsakovas prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumos, mokėtinos už apeliacinį skundą.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė atsakovui 12 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus, 2014 m. vasario 4 d. rezoliucija terminas pratęstas iki 2014 m. vasario 17 d.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Šį procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad teismo nustatytu terminu atsakovas apeliacinio skundo trūkumų nepašalino ir tai, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, 316 straipsnio 2 dalimi, teismo vertinimu, sudaro pagrindą apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas M. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo bei prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėti perduoti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
- Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi buvo nustatyti ne apeliacinio skundo, o prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo trūkumai.
- Per teismo nustatytą 12 dienų terminą, o vėliau ir per pratęstą terminą nebuvo įmanoma surinkti teismo reikalautų įrodymų.
- Teismas, net ir negavęs visų įmanomų prašymui atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo svarstyti duomenų, turėjo įvertinti jam pateiktus įrodymus ir prašymą vienokiu ar kitokiu būdu išspręsti. Tuo labiau, kad teismui buvo pateikti objektyvūs ir išsamūs įrodymai apie apelianto sunkią finansinę padėtį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis naikintina.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo laikyti nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 str. 3 d.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).
Kaip minėta, žyminio mokesčio nesumokėjimas priskiriamas prie procesinio dokumento trūkumų ir toks trūkumas gali būti ištaisomas, taikant trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 2 d.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje nagrinėjamo materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar turtinę padėtį, byloje dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėse bylose. Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę motyvuota nutartimi iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). CPK 84 straipsnyje numatytas kitas – žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo – institutas, kurį teismas turi teisę taikyti esant motyvuotam asmens prašymui ir prie jo pridėtiems prašymą pagrindžiantiems įrodymams. Jeigu prie prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nėra pridėti tokį prašymą pagrindžiantys įrodymai, teismas turi teisę nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti pateikiant įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Tokiu atveju, kai šie trūkumai nepašalinami, teismas prašymą laiko nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.), tačiau negrąžina jo padavusiam asmeniui, o nustato terminą žyminio mokesčio sumokėjimui (CPK 115 str. 2 d.). Taigi, jeigu teismui paduoto procesinio dokumento trūkumas yra nesumokėtas žyminis mokestis ir asmuo prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tačiau net ir po teismo nutarties trūkumų šalinimo klausimu nepateikia tokį prašymą pagrindžiančių įrodymų, tai nėra pagrindas teismui atsisakyti priimti procesinį dokumentą, už kurį turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Šiuo atveju teismas turi pakartotinai taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti asmeniui terminą, per kurį turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Tokie pakartotinio trūkumų šalinimo instituto taikymo atvejai, siekiant nepažeisti civilinio proceso operatyvumo principo (CPK 2 str.), turi būti išimtiniai ir taikomi atsižvelgiant į tai, ar asmuo, teikdamas teismui procesinį dokumentą ir šalindamas jo trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas (CPK 42 str. 5 d.) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1544/2010; 2013 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1606/2013).
Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarties turinio, atsakovas M. S. iš esmės buvo įpareigotas pateikti papildomus įrodymus, būtinus atsakovo prašymui atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies už paduotą apeliacinį skundą mokėjimo išspręsti (168-169 b. l., 2 t.). Todėl, atsižvelgiant į apeliacinio teismo suformuotą praktiką, yra pagrindas sutikti su atsakovu, kad minėta 2014 m. sausio 10 d. nutartimi nustatyti trūkumai savo esme negali būti laikomi apeliacinio skundo trūkumais. Apeliacinio skundo trūkumu būtų pagrindas laikyti aplinkybę, kai atmetus apeliacinį skundą padavusio asmens prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir teismui įpareigojus jį primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį per nutartyje nustatytą terminą, trūkstama žyminio mokesčio dalis nebūtų sumokėta. Tuo tarpu 2014 m. sausio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovą įpareigojo pašalinti būtent prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo trūkumus – t. y. pateikti papildomus duomenis, reikalingus šio prašymo išsprendimui. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš esmės neišsprendęs atsakovo M. S. atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimo, neturėjo teisinio pagrindo iš karto konstatuoti ir apeliacinio skundo trūkumų nepašalinimo fakto ir jį laikyti nepaduotu.
Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo institutą ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą, todėl yra pagrindas šią nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir apeliacinio skundo priėmimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant atsakovo M. S. atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo klausimą, taip pat būtina įvertinti prie atskirojo skundo atsakovo pateiktus sprendžiamam klausimui reikšmingus papildomus įrodymus, kurių atsakovas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu, tokiu būdu užtikrinant jam galimybę įrodyti pateikto prašymo pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą dėl atsakovo M. S. prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir apeliacinio skundo priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.
Teisėjas Donatas Šernas