Administracinė byla Nr. A-474-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04406-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas S. S. (S. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 387,67 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad 2015 m. birželio 5 d. atvykus į Lukiškių TI-K jam nebuvo išduotas dietinis maistas, kurį skyrė Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir Ligoninė). Dėl to pareiškėjas paskelbė bado akciją ir atsisakė įprasto maisto. Administracija nereagavo į pareiškėjo prašymą. Dėl to pareiškėjas turėjo skambinti į Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir STT) ir pranešti, kad įprasto maisto atsisakė. Tik po to atėjęs direktoriaus pavaduotojas apie 14.00 val. jam davė pasirašyti dėl paskelbto badavimo. Pareiškėjui dėl neteisėtų administracijos veiksmų kilo depresija, jis jautė pažeminimą ir pasityčiojimą. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K patyrė neturtinę žalą, kurią ir prašo atlyginti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 10–14) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose 2015 m. birželio 5 d., 2015 m. birželio 6 d. ir 2015 m. birželio 11 d. atitiko vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Laikomiems kamerose asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“.

Dėl kamerų remonto paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Teigė, kad tualetas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010, ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 21 punkto reikalavimų. Kameros vėdinamos natūraliai per langą, tai atitinka minėtos higienos normos 24 punkto reikalavimus.

Nurodė, kad, gavusi iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), persiųstą pareiškėjo skundą, į jį atsakė 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 96-2087. Teigė, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl 2015 m. birželio 5 d. aplinkybių yra nepagrįsti. Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Teigė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio nepagrindė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu (b. l. 106-109) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 5 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas iki 2015 m. birželio 12 d. (b. l. 10). Tokie duomenys nurodyti ir kalinamojo (nuteistojo) apskaitos kortelėje (b. l. 15–20). Pareiškėjas teigia, kad jam Ligoninė skyrė dietinį maistą, tačiau 2015 m. birželio 5 d. atvykęs į Lukiškių TI-K tokio maisto negavo, todėl paskelbė bado akciją.

Byloje surinktais duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 15 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriame nurodė, kad 2015 m. birželio 5 d. buvo etapuotas į Lukiškių TI-K. Kadangi jam nebuvo išduotas Ligoninės paskirtas dietinis maistas, atsisakė valgyti skirtą maistą ir apie tai raštu norėjo informuoti Lukiškių TI-K administraciją, kuri atsisakė užregistruoti pareiškėjo pareiškimą dėl išduoto maisto atsisakymo, kol pareiškėjas iš taksofono automato nepaskambino STT pasitikėjimo linija ir pranešė apie pažeidimus. Lukiškių TI-K administracija po šio skambučio sureagavo, tačiau per penkias dienas pareiškėjo neapžiūrėjo joks medicinos personalo atstovas, nepasvėrė ir nesuteikė pirmosios medicininės pagalbos. Prašė dėl nurodyto įvykio pradėti tarnybinį patikrinimą ir užtikrinti, kad ateityje tai nepasikartotų (b. l. 25–26). Kalėjimų departamentas 2015 m. birželio 26 d. raštu Nr. 2S-2844 Lukiškių TI-K (gautas 2015 m. liepos 7 d.) persiuntė pareiškėjo skundą (b. l. 24). Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas V. B. Lukiškių TI-K direktoriui pranešė, kad 2015 m. birželio 5 d. buvo paskirtas atlikti tarnybą į postą Nr. 8. Tarnybos metu nuteistasis iš gyvenamosios kameros Nr. 112 S. S. su prašymais, skundais ar pareiškimais į prižiūrėtoją nesikreipė (b. l. 23). Lukiškių TI-K 2015 m. rugpjūčio 5 d. atsakyme Nr. 96-2087, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015 m. birželio 15 d. skundą, informavo jį, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių buvo apklaustas pareigūnas, atlikęs tarnybą prie pareiškėjo gyvenamosios kameros, kuris nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 5 d. su prašymais, skundais ar pareiškimais nei raštu, nei žodžiu nesikreipė, taip pat nepareiškė, kad atsisako įstaigoje gaminamo maisto davinio (b. l. 22). Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 69–87) matyti, kad ligos istorijoje yra įrašas, patvirtinantis, kad pareiškėjui 2015 m. gegužės 5 d. skirtas dietinis maitinis „R?B?“ (b. l. 83). Šioje kortelėje 2015 m. birželio 4 d. užfiksuota, kad etapu vykti gali (b. l. 83). Teismas pareiškėjo teiginius, kad jam buvo skirtas dietinis maitinimas, pripažino pagrįstais.

Lukiškių TI-K teismui pateikė paaiškinimą dėl papildomų duomenų pateikimo (b. l. 92), kuriame nurodė, kad Lukiškių TI-K neturi duomenų, jog pareiškėjas 2015 m. birželio 5 d. būtų paskelbęs bado akciją; pridėjo Nuteistųjų / suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalo kopijas, patvirtinančias, koks maistas 2015 m. birželio 5 d. buvo išduotas Lukiškių TI-K laikomiems asmenims; nurodė, kad neturi galimybės pateikti duomenų apie pareiškėjui skirtą Ligoninės dietinį maistą ir, ar pagal nustatytą dietą pareiškėjas buvo maitinamas, kadangi tokie duomenys yra užfiksuoti pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje.

Nuteistųjų / suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnale (b. l. 93–94) užfiksuota, koks maitinimas (pusryčiai, pietūs ir vakarienė) 2015 m. birželio 5 d. buvo skirtas Lukiškių TI-K laikomiems asmenims. Minėtame žurnale nėra pateiktos informacijos, ar buvo sudarytas ir dietinis valgiaraštis ir pagal kokį valgiaraštį buvo maitinamas pareiškėjas. Lukiškių TI-K jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo maitintas pagal skirtą dietinį maitinimą, nepateikė. Taigi, teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl neišduoto dietinio maisto.

Remdamasis Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalimi, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 22.1, 22.3, 22.4 punktais, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 9 punktu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtinto Dietinio maitinimo valgiaraščio 11 punktu, teismas konstatavo, kad pareiškėjui nuo 2015 m. gegužės mėn. skirtas dietinis maitinimas (b. l. 83), Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad jam laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2015 m. birželio 12 d. nebuvo skirtas dietinis maitinimas, todėl padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teisę gauti tinkamą maitinimą, t. y. dietinį maistą.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad jis Lukiškių TI-K badavo dėl to, kad jam atvykus nebuvo skirtas dietinis maitinimas, teismas konstatavo, kad asmens badavimas (badavimo paskelbimas) yra konkretaus asmens saviraiškos, reaguojant į tam tikrą, jo manymu, socialiai reikšmingą situaciją, forma. Teisė į badavimą nėra ribojama (Konstitucijos 25 str. 1, 3 d., Bausmių vykdymo kodekso 10 str. 1 d.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XLIII skyriuje nustatyti pataisos įstaigos personalo veiksmai nuteistajam pareiškus apie badavimą. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje laikotarpiu 2015 m. birželio 5 d. iki 2015 m. birželio 12 d. nėra jokių įrašų apie badavimą, pateiktų skundų sveikatos sutrikimais, svorio netekimu ar kitais negalavimais, todėl, teismo vertinimu, byloje esantys medicininiai dokumentai pareiškėjo teiginių nepatvirtina ir nesudaro pagrindo teigti, kad dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K jis badavo ir dėl to jam pablogėjo sveikata. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Lukiškių TI-K asmens ligos istorijoje esančiais įrašais. Vėlesniu laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjui badaujant jis buvo apžiūrėtas medikų ir užfiksuoti nusiskundimai (b. l. 85). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl 2015 m. birželio 5 d. badavimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui esminę žalą sukėlė dietinio maisto neskyrimas Lukiškių TI-K ir dėl tokių neteisėtų veiksmų jam kilo neturtinė žala.

Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, jo nuostatas aiškinančia ir taikančia teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2009 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-734/2009 ir kt.) taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo nr. 871/02), 2013 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo nr. 16262/05)), atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjui 8 paras nebuvo išduotas skirtas dietinis maitinimas, teismas padarė išvadą, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą dėl teisės aktais garantuoto tinkamo nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs maitinamas pagal skirtą dietinį maitinimą, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.

Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi dietinis maitinimas yra skiriamas siekiant užtikrinti tinkamą pareiškėjo sveikatos būklę, o tokių sąlygų neužtikrinimas pareiškėjui kėlė diskomfortą, sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas skunde jokių išskirtinių nusiskundimų sveikata nenurodė ir šioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, pobūdį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo prašoma priteisti 1 387,67 Eur suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatyto pažeidimo atveju, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, teismas padarė išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina atlyginimo suma būtų 30 Eur.

III.

Pareiškėjas S. S. (S. S.) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 116-117), kuriame prašo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 387,67 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašo bylą nagrinėti jam dalyvaujant.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra duomenų, jog pareiškėjas badavo, vadinasi Lukiškių TI-K nepateikė informacijos apie pareiškėjo badavimą nuo 2015 m. birželio 8 d. Teismas net nepatikrino šios informacijos, nors pareiškėjas 2015 m. birželio 9 d. 10.30 val. buvo skambinęs į STT, kad Lukiškių TI-K administracija nereaguoja į jo badavimą. Taip pat pareiškėjas buvo nurodęs priežastį, dėl ko badauja. Nurodė net žmones, su kuriais sėdėjo kameroje (su J. Š. ir V. Z.). Buvo rašęs, kad būtų apklausti visi darbuotojai ir nuteistieji, su kuriais pareiškėjas sėdėjo, bet teismas neatliko savo funkcijų, atliko savo darbą neprofesionaliai, dėl ko ir padarė išvadas, remdamasis parodymais, kuriuos surašė administracija savo atsiliepime. Visa tai akivaizdus ir neginčijamas baudimo kankinant ir pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį faktas. Taip pat tai yra tarptautinių teisės aktų pažeidimas, pažeidimus konstatavo ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tyrimas (pažyma Nr. 4D-2008/2-1277), kurio metu nustatyti pažeidimai išliko iki šių dienų.
2. Dėl minėtų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasiniu emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, kuriuos vertina 1 387,67 Eur suma.
3. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos 21 straipsnį, Konvencijos 3 straipsnį, dėl ko pareiškėjas patyrė didžiulę emocinę, psichologinę neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir jam dalyvaujant teismo posėdyje pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde reikšdamas prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, jo nepagrindė aplinkybėmis, dėl kurių nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje numatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, bei įvertinusi tai, kad pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo netenkino ir apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas apeliaciniame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 8 d. pradėjo badauti, tačiau Lukiškių TI-K administracija į tai nereagavo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2015 m. birželio 12 d. buvo įkalintas Lukiškių TI-K (b. l. 10). Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui 2015 m. gegužės 5 d. buvo nustatytas dietinis maitinis „R?B?“ (padidinto baltymų kiekio, sumažinto riebalų kiekio dieta). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1.12 punktu buvo patvirtintas dietinio maitinimo valgiaraštis. Todėl pareiškėjas turėjo teisę reikalauti ir Lukiškių TI-K administracija privalėjo užtikrinti, kad pareiškėjui būtų tiekiamas maistas, atitinkantis jam nustatytą dietą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad toks maistas pareiškėjo nurodytu laikotarpiu buvo tiekiamas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas dietinio maisto negavo.

Apeliacinės instancijos teismas taip sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo paskelbęs badavimo akciją, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kuriuos ji privalo atlikti, jei nuteistasis paskelbia badavimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutikimą su pareiškėjo argumentais dėl badavimo paskelbimo grindžia pareiškėjo 2015 m. birželio 16 d. skundo turiniu Kalėjimų departamentui, kuriame jis nurodė, jog jis atsisakė „valdiško“ maisto, tačiau nenurodė, kad jis skelbia badavimą ir atsisako bet kurio maisto (b. l. 25).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas negavo dietinio maitinimo ir buvo priverstas atsisakyti bendro maitinimo, daro išvadą, jog patirtos neturtinės žalos apimtis yra didesnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, dėl ko pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimas yra didinamas.

Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teismų praktika panašiose bylose nustatytais žalos atlyginimo principais, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos, siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus (žr., pvz., 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-859/2013).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, bei pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo sveikatos būklę, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, daro išvadą, jos pareiškėjui turi būti priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje apimtyje keistinas.

Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą.

Priteisti pareiškėjui S. S. (S. S.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas