Civilinė byla Nr.2A-1377-230/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja Daiva Mekšraitienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.2., 21.4.1.3., 30.9.1., 30.10, 121.18, 121.21.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2007 m. gruodžio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Nijolios Indreikienės,
kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės, Leono Jachimavičiaus,
sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Dominykui Varnui,
atsakovo AB „Prospero Polis“ atstovui adv. Gyčiui Mekioniui, UAB „Kauno vandenys“ atstovui Ramūnui Petrui Šulskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovė „Kauno gelžbetonis“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1709-521/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gelžbetonis“ ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovams akcinei bendrovei „Prospero Polis“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, Kauno apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pripažinimo tinkamais naudoti akto ir kadastro tvarkytojo sprendimo panaikinimo.
Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Kauno gelžbetonis“ ieškiniu ir patikslintais ieškiniais prašė: 1) pripažinti iš dalies negaliojančia atsakovų UAB „Kauno vandenys“ ir AB „Prospero Polis“ (ankstesnis pavadinimas – AB „Kauno žemkasys“) 2005 m. spalio 1 d. pasirašytą Vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartį Nr. 6751 dalyje dėl nuotekų šalinimo ir valymo objekte adresu Draugystės g. 11, Kaune; 2) pripažinti negaliojančia atsakovų 2005 m. spalio 1 d. pasirašytą Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. 6751ALK; 3) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos 2006 m. gegužės 15 d. pasirašytą administracinio pastato 1B2p Draugystės g. 11, atidalinto iš pastato 40B2p Pramonės pr. 8, ir iš kiemo statinių (unikalus Nr.1996-0032-4421) atidalintos kiemo aikštelės B1, šaligatvio B2 ir bordiūro B3 (suteikiant naują unikalų numerį 4400-0823-6240) pripažinimo tinkamu naudoti aktą; 4) pripažinti neteisėtu ir panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Kadastro tvarkytojo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą, kuriuo iš kiemo statinių, unikalus Nr.1996-0032-4421, buvo atidalinta kiemo aikštelė b1 (90,80 kv.m), šaligatvis b2 (63,72 kv.m), bordiūras b3 (2,00 m.) prie pastato 1B2p ir suteiktas naujas unikalus numeris 4400-0823-6240; bei priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovai UAB „Kauno vandenys“ ir AB „Prospero Polis“ (buvęs pavadinimas AB „Kauno žemkasys“) 2005 m. spalio 1 d. sudarė dvi sutartis: Vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartį Nr. 6751 su 2 priedais ir nesutarimų protokolu ir Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. 6751ALK su nesutarimų protokolu. Apie šių sutarčių sudarymą ieškovas sužinojo 2006 m. sausio 17 d. nagrinėjant bylą dėl pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės apeliacine tvarka. Atsakovai sutartis pasirašė neteisėtai, nes jose be ieškovo žinios ir sutikimo yra susitarta dėl ieškovui priklausančių požeminių tinklų naudojimo. Sutartys sudarytos objekto Draugystės g. 11 aptarnavimui, tačiau sutarčių sudarymo metu atsakovo AB „Prospero Polis“ administracinių patalpų adresas buvo ne Draugystės g. 11, o Pramonės g. 8 (pastato 43/100 dalis), prie šių patalpų yra tik išnuomotas 566 kv.m valstybinės žemės sklypas Draugystės g. 11, o privažiavimui prie šių patalpų ir sklypo atsakovas turi teisę naudotis 1543 kv.m servitutiniu keliu, sujungiančiu atsakovo naudojamus žemės sklypus Draugystės g. 11 ir Draugystės g. 13 ir einančiu per ieškovo nuomojamą 12 388 ha žemės sklypą. Abiejose ginčijamose sutartyse nurodyta, kad jos sudarytos objekto Draugystės g. 11 aptarnavimui, t.y. aptarnavimui nesančio objekto. Nuotekų šalinimo tinklai yra ieškovo nuomojamame žemės sklype ir priklauso ieškovui. Iki priestato pristatymo nepadidintas ieškovo pastatas funkcionavo savarankiškai, turėjo visas tam reikalingas komunikacijas, dėl to visi šie įrengimai buvo ir yra ieškovo nuosavybė, dėl jų eksploatavimo su atsakovu UAB „Kauno vandenys” nuo seniai tęsiamos dvišalės sutartys, kurios pastoviai atnaujinamos. Šiuo metu galiojančiose sutartyse, sudarytose visam administraciniam pastatui aptarnauti, nurodytos ieškovo eksploatuojamų tinklų ribos sutampa su ginčijamose sutartyse atsakovui priskirtomis atkarpomis ir ribomis. Jokie kiti lygiagretūs fekalinės ar lietaus kanalizacijos tinklai atsakovui AB „Prospero Polis” nėra ir nebuvo nutiesti. Ginčijamose sutartyse nurodyta, kad šalys vadovaujasi LR Statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintomis „Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis“. Tačiau pagal taisyklių 2.1 punktą, vartotojas, norėdamas prie vandentiekio ir nuotekų tinklo prijungti naujus vartotojus, turi pateikti reikiamą paraišką ir gauti iš tiekėjo technines sąlygas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka. Tokia paraiška nebuvo pateikta, ir sutartys sudarytos pažeidžiant šias procedūras. Jei paraiška būtų pateikta, AB „Prospero Polis“ būtų privalėjęs su ieškovu derinti jo tinklų naudojimo sąlygas. Dėl ginčijamų sutarčių peržiūrėjimo ieškovas pateikė pretenzijas atsakovui AB „Prospero Polis“, tačiau atsakovas nepagrįstai reikalauja iš ieškovo nuosavybės teisę į tinklus patvirtinančių dokumentų. Pagal taisyklių 2.8 punktą, yra galimybė įsirengti papildomus vandens apskaitos matavimo-antrinius skaitiklius, tačiau AB „Prospero Polis“ niekada nederino su ieškovu atsiskaitymo už naudojimąsi ieškovo inžineriniais tinklais, ir naudojasi jais be užmokesčio. Sandorių pasirašymo metu ieškovui priklausė 57/100 dalys pastato Pramonės pr. 8 ir nuomojamas 12 388 ha žemės sklypas, kuriuo praeina visi su šiuo pastatu susiję ir ieškovo įrengti inžineriniai tinklai. Pasirašius ginčijamas sutartis atsakovui AB „Prospero Polis“ atsirado galimybė teisme įrodinėti jo patalpų autonomiškumą ir įregistruoti savo patalpas kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą. Ginčijamas sutartis atsakovai galėjo pasirašyti tik esant atskiriems nekilnojamiems daiktams bei laikantis Taisyklėse nustatytų sąlygų. Nesuformavus atsakovo AB „Prospero Polis” atskiro nekilnojamojo turto objekto, atsakovas AB „Prospero polis” sudarė ginčijamas sutartis iš esmės dėl to paties objekto, kuris jau buvo aptarnaujamas pagal anksčiau su ieškovu sudarytas sutartis, ir tai lėmė neteisėtą šio pastato patalpų atidalijimą bei ieškovo valdymo teisių į tinklus pažeidimą. Ginčijami sandoriai yra tariami ir prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes jie sudaryti siekiant atsakovui AB „Prospero Polis“ palankaus rezultato civilinėje byloje dėl patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovai taip pat susitarė dėl ieškovo nuosavybėje esančių daiktų valdymo ir naudojimo, nežinant ieškovui, todėl pažeidžiama viešoji moralė. Pasirašant atidalintų kiemo įrenginių priėmimo naudoti aktą, be ieškovo žinios buvo pakeistos jo nuosavybės teisės t.y. buvo atidalinti ieškovui priklausantys kiemo įrenginiai, nors teismo sprendimu buvo atidalintos tik administracinio pastato patalpos. Aktas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ reikalavimų, kadangi nebuvo reikalaujama nei iš ieškovo, nei iš AB „Prospero Polis“ tokiam aktui surašyti reikalingų dokumentų, nebuvo tirta, ar atidalintas pastatas galės funkcionuoti savarankiškai. Taip pat pasirašant atidalintų statinių priėmimo naudoti aktą, buvo nesilaikoma ir 2005-12-09 Aplinkos ministerijos rašte nurodytų reikalavimų, kuriame yra nurodyta, kad įregistruotų patalpų savininkams pageidaujant performuoti jiems priklausančius statinius į naujus kadastro objektus, vienu metu rengiamos visų naujai formuojamų objektų duomenų bylos. Tuo tarpu duomenys apie ieškovui priklausančias patalpas viešame registre nėra pakeisti. Kadastro tvarkytojas, užfiksavus naujus pakitimus administraciniame pastate, suformavo atskirą nekilnojamojo turto objektą. Paaiškindamas šį savo veiksmą ieškovui pranešė, kad kadastrinius matavimus atliko, kadangi jau yra suformuotas ir registre įregistruotas žemės sklypas Draugystės g. 11, Kaune, ką ir numato Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 54 p. Tačiau ieškovo nuomone šis punktas nekalba apie nuosavybės teisinių santykių pasikeitimą ar priklausinių atsiradimą, esant jau atliktiems žemės sklypo kadastriniams matavimams. Joks įstatymas nenumato, kad pasikeitus žemės sklypo riboms, keičiasi ir statinių nuosavybė. Žemės sklypo nuomos teisinių santykių pagrindu neatsiranda nuomininko teisė reikalauti šiame sklype esančius kiemo statinius pripažinti jo nuosavybe, kaip jo nuomojamo žemės sklypo priklausinį. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalys, kuriomis remiasi kadastro tvarkytojas, leidžia daryti išvadą, jog nuosavybės teisė į priklausinį perleidžiama tik jo savininko valia, o statiniai ne visada turi būti registruojami tik kaip žemės priklausiniai. Todėl argumentas, kad statinys gali būti įregistruotas kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys, yra grindžiamas netinkamu Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų aiškinimu (10 straipsnio 3 dalies kontekste), nes ieškovo kiemo statiniai nebuvo ir neprivalėjo būti įregistruoti kaip nuomojamo sklypo priklausiniai.
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį ir papildomus ieškinius atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Kauno gelžbetonis” 8536 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB „Prospero Polis” ir 52,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis grindė CK 1.81, 1.86 ir 1.96 straipsnių nuostatomis, tačiau konkrečiai nenurodė, remiantis kokiu teisiniu sandorio negaliojimo institutu reiškia šį reikalavimą, ir nenurodė CK 1.82-1.93 straipsniuose nustatytus sandorių negaliojimo pagrindus pagrindžiančių faktinių aplinkybių. Todėl teismas laikė, kad sutartys buvo sudarytos teisėtai ir pagrįstai, ir jas pripažinti negaliojančiomis nėra pagrindo, o sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų civilinių teisnių santykių stabilumo tikslui. Teismas nurodė, kad sutartys tarp UAB „Kauno vandenys“ ir AB „Kauno žemkasys“ (dabar AB „Prospero Polis“) dėl vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo buvo sudarytos dar 1998 m. birželio 25 d., vėliau sudarytos 2002 m. balandžio 30 d., ir tik naujausia redakcija sudarytos 2005 m. spalio 1 d. Taip pat nurodė, kad ieškovo teiginiai prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 24 d. nutarčiai ir Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimui, kurie yra įsiteisėję, ir juose nustatytos aplinkybės ir faktai turi prejudicinę reikšmę, todėl šalims ir teismui yra privalomi. Atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo išskirtinę nuosavybės teisę į inžinerines komunikacijas, o savo teiginius grindė vien tik prielaidomis ir samprotavimais. Tarp atsakovo AB „Prospero Polis” ir ieškovo UAB „Kauno gelžbetonis” jau nuo seno yra susiklosčiusi inžinerinių komunikacijų naudojimosi tvarka, kuri negali pakisti atidalinus pastato dalį iš bendrosios nuosavybės, o AB „Prospero Polis” nedaro ieškovui jokių kliūčių naudotis, valdyti ir disponuoti nuosavybės teise valdomu turtu. Teismas taip pat nurodė, kad ginčo sutartyse yra pažymėta UAB „Kauno vandenys” aptarnaujamų tinklų riba, o ne ieškovo UAB „Kauno gelžbetonis” ar atsakovo AB „Kauno žemkasys”(AB „Prospero Polis“) tinklų priklausomybės riba. Be to, teismas nustatė, kad sutarčių panaikinimas ieškovui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes liktų galioti anksčiau tarp UAB „Kauno vandenys” ir AB „Prospero Polis” (AB „Kauno žemkasys”) sudarytos nuotekų tinklų naudojimo sutartys.
Teismas ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos 2006 m. gegužės 15 d. aktą dėl atidalinto administracinio pastato ir atidalintų kiemo statinių (kiemo aikštelės B1, šaligatvio B2 ir bordiūro B3, suteikiant jiems unikalų numerį) pripažinimo tinkamais naudoti taip pat pripažino nepagrįstu, kadangi šis reikalavimas prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarčiai ir Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimui, kuriais administracinis pastatas yra atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pastatas nebūtų atidalintas, jei jis negalėtų funkcionuoti savarankiškai. Ginčijamame akte nurodyti naujai suformuoto turtinio vieneto priklausiniai (kiemo aikštelė, šaligatvis ir bordiūras) yra atsakovo nuomojamame 0,0566 ha žemės sklype, todėl neaišku, kodėl ieškovas teigia, kad šie statiniai yra jo nuosavybė. Šie priklausiniai yra būtini tinkamai eksploatuoti AB „Prospero Polis“ priklausančio pastato dalį. Teismas padarė išvadą, kad Kauno apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija, pasirašydama pripažinimo tinkamu naudoti aktą, pagrįstai nustatė, kad jog šie statiniai taip pat yra AB „Prospero Polis“ nuosavybė ir suformavo naujus turtinius vienetus, kadangi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 str.). Todėl atidalijant statinį iš bendros dalinės nuosavybės, pagrįstai buvo atidalinti ir statiniui (pagrindiniam daiktui) tarnaujantys priklausiniai (antraeiliai daiktai).
Teismas nustatė, kad ir ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Kadastro tvarkytojo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą, kuriuo iš kiemo statinių buvo atidalinta kiemo aikštelė B1, šaligatvis B2, bordiūras B3 prie pastato lB2p suteikiant naują unikalų numerį, nėra pagrįstas teisės normomis. Teismas nurodė, kad šie statiniai nebuvo perleisti atsakovui AB „Prospero Polis“, bet buvo įvykdytas atidalijimas, remiantis įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pastatas pripažintas tinkamu naudoti atsižvelgiant į tai, kad jis gali savarankiškai funkcionuoti - atidalinta pastato dalis aptarnaujama inžinerinėmis komunikacijomis, susisiekimui skirtas kelio šaligatvis ir kiemo statiniai. Ginčijami kiemo statiniai pagrįstai laikomi šio pastato priklausiniais, nes neatidalijus šaligatvio, bordiūro ir kiemo aikštelės, AB „Prospero Polis“ prarastų galimybę patekti į jai priklausantį pastatą, tinkamai jį prižiūrėti, naudoti ir eksploatuoti. Todėl darė išvadą, kad atsakovo nuosavybės teisė į atidalintus kiemo statinius atsirado teismo sprendimo pagrindu. Teismo sprendimu atidalijus administracinį pastatą, nei ieškovo, nei atsakovo žemės sklypų ribos nesikeitė. Pagal 2003 m. spalio 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį AB „Prospero Polis“ naudojasi 566 kv.m dydžio žemės sklypu, esančiu Draugystės g.11, Kaune. Pagal CK 4.14 straipsnį ginčas gali kilti dėl antraeilio daikto, tačiau ieškovo nurodomas žemės sklypas negali būti laikomas antraeiliu daiktu, jokių ginčų dėl jo nebuvo kilę. Teismas nurodė, kad teisė pripažinti kiemo statinius atsakovui kyla ne iš žemės nuomos santykių, bet iš teismo sprendimo, kuriuo AB „Prospero Polis“ nuosavybė buvo atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismo atidalintas administracinis pastatas priklausė ir ieškovui, ir atsakovui AB „Prospero Polis“, bet pastato dalis, su kuria susiję kiemo statiniai, priklausė tik atsakovui AB „Prospero Polis“, todėl jam nuosavybės teisė nebuvo perleista, o pastatas tik buvo atidalintas. Kadangi tarp šalių nebuvo susiklostę nuosavybės perleidimo teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju netaikytinos Nekilnojamojo turto registro 10 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatos.
Teismas nurodė, kad kadastro duomenys buvo tikslinami, kadangi jie pasikeitė po pastato atidalijimo. 2006 m. kovo 24 d. buvo atliekamas administracinio pastato 40B2p, esančio Pramonės pr. 8, Kaune, atidalinimas į atskirą turto objektą - pastatą 1B2p, esantį Draugystės g.11, Kaune, tačiau kadastro tvarkytojas nepriėmė sprendimo atidalinti kiemo statinius (kaip nurodo ieškovas). 2006 m. kovo 24 d. atliekant pastato atidalinimą į atskirą turto objektą, esant jau suformuotam ir įregistruotam žemės sklypui, adresu Draugystės g. 11, buvo atlikti visų šiame žemės sklype esančių statinių (pastato 1B2p ir kiemo statinių b1, b2, b3) kadastriniai matavimai, suformuota kadastro ir registro dokumentų byla, kuri tik atspindi faktinę nekilnojamojo daikto padėtį, bet patys duomenys nebuvo keičiami, ir pati savaime nesukuria teisinių pasekmių. Teisinės pasekmės atsirado tik pasirašius 2006 m. gegužės 15 d. aktą dėl atidalinto administracinio pastato ir atidalintų kiemo statinių pripažinimo tinkamu naudoti. Todėl vykdant AB „Prospero Polis“ prašymą įregistruoti nuosavybės teises į pastatą 1B2p ir buvo 2006 m. gegužės 18 d. pakeisti nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys. Teisinė registracija nėra nuosavybės atsiradimo pagrindas, ji atliekama tik nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu ir žymi nuosavybės teisių atsiradimą ar perėjimą. Teismas padarė išvadą, kad teisinė registracija atlikta teisėtai, nes registro tvarkytojas neturėjo pagrindo atsisakyti įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį.
Ieškovas UAB „Kauno gelžbetonis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodo, kad teismas sprendime jokių kritiškesnių išvadų nepadarė tik atkartojo atsakovo AB „Prospero Polis“ atsiliepimo argumentus. Ieškovas ieškinio reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis grindė CK 4.98 ir 1.86 straipsniais, tačiau teismas tik perrašinėdamas atsakovų teiginius, iš esmės nesprendė, kokios aplinkybės yra nustatytos ir nenurodė argumentų, dėl kurių atmeta ieškovo pateiktus įrodymus. Ginčo sutartys buvo sudarytos, kai vyko apeliacinis procesas dėl pastato atidalijimo, todėl jos buvo sudarytos tik dėl akių, vien siekiant pagrįsti reikalavimą atidalinti pastatą. Vienintelis šių sandorių tikslas buvo įrodyti, kad atidalinta pastato dalis gali funkcionuoti savarankiškai, tačiau nauji teisiniai santykiai šiomis sutartimis nebuvo sukurti. Sandorių tariamumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jų sudarymo metu nebuvo jokio pastato ar objekto nurodytu adresu Draugystės g. 11, toks adresas atsirado tik po pastato atidalijimo. Teismo teiginys, kad sandorių panaikinimas nesukurs teisinių pasekmių, tik patvirtina sandorių tariamumą, nes atsakovams nebuvo tikslo sudarinėti sutartis, kadangi lieka galioti ankstesnės sutartys. O sandorių panaikinimas sukurs ieškovui pasekmes, nes padės įrodyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartimi nebuvo pagrindo atidalinti pastatą kaip savarankiškai ir teisėtai funkcionuojantį.
Aplinkybių, kad ieškovas teisėtai valdo inžinerinius tinklus, ir kad nei AB „Prospero Polis“, nei UAB „Kauno vandenys“ neturi nuosavybės teisių į tinklus, neginčijo nei vienas atsakovas, be to ieškovas jau kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės į inžinierinius tinklus įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Todėl turėjo būti ginamos ieškovo kaip teisėto tinklų valdytojo teisės, o sutartys sudarytos dėl tokių tinklų naudojimo be valdytojo sutikimo yra neteisėtos.
Teismo sprendime dėl pastato atidalijimo nieko nėra pasakyta apie kiemo statinių atidalijimą, todėl remtis sprendimu, atidalijant kiemo aikštelę, šaligatvį ir bordiūrą, nebuvo galima. Teismas neatsižvelgė į viešus Nekilnojamojo turto registro duomenis, neginčijamai patvirtinančius, jog visi kiemo statiniai yra ir iki ginčo akto surašymo buvo ieškovo nuosavybė. Tik po akto surašymo atsakovo AB „Porspero Polis“ nuosavybe tapo jo anksčiau neturėti kiemo statiniai – kiemo aikštelė B1, šaligatvis B2 ir bordiūras B3. Nei anksčiau, nei dabar atsakovas šių kiemo statinių nevaldė ir ieškovo teisių į juos neginčijo. Teismas laikė, kad atidalinti kiemo statiniai yra atsakovui priklausančio atidalinto pastato priklausiniai, būtini eksploatuoti atidalintą pastatą. Tokia išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Neteisėtai atidalinta ieškovo kiemo aikštelės, šaligatvio ir bordiūrų dalis tarnauja ne tik atsakovo poreikiams. Be to, visa kiemo aikštelė įregistruota kaip Kontrolės posto, esančio ieškovo nuosavybe, priklausinys. Šis nekilnojamasis daiktas nei atsakovo AB „Prospero Polis“ veiksmų, nei teismo sprendimo pagrindu negali tapti šio atsakovo pastato priklausiniu, nes niekada nebuvo suformuluotas reikalavimas kiemo statinius atidalinti iš ieškovo nuosavybės. Atsakovas turi administraciniu aktu nustatytą žemės servitutą priėjimui prie savo pastato dalies, todėl nesuprantama, kuo pagrįstas teismo teiginys, kad ieškovas gali neleisti atsakovui naudotis savo žeme ir patekti į pastatą. Neaišku, kodėl teismas iš žemės nuomos santykių bei ieškovo ir atsakovo nuomojamų sklypų ribų padarė išvadą, kad kiemo statiniai negalėtų priklausyti ieškovo nuosavybei. Žemės nuoma savaime nepanaikina ieškovo nuosavybės teisų į kiemo statinius. Nepagrįsta argumentais ir teismo išvada, kad atsakovui gali būti atimta teisė prižiūrėti statinį. Todėl teismas padarė neteisingą išvadą, jog Kauno apskrities viršininko administracija pagrįstai nustatė, kad kiemo statiniai yra atsakovo AB „Prospero Polis“ nuosavybė. Ieškovo pateiktoje nuotraukoje matyti, kad šaligatvis, bordiūras ir kiemo aikštelė yra naudojama ieškovo bei ieškovo klientų transportui statyti bei patekti iš ieškovo pastato į toliau esančias ieškovo parduodamų gaminių sandėliavimo teritorijas. Be to, šaligatvis yra daugiau kaip 3 metrų pločio, o atidalinta jo dalis užima tik tiek, kiek atsakovas AB „Prospero Polis“ nuomojasi žemės prie pastato t.y. 1,5 metro. Statinių buvimas nuomojamoje žemėje niekaip negalėjo įtakoti nuosavybės teisių pasikeitimo. Teismo sprendime nepaminėtas joks įstatymas, suponuojantis antraeilių statinių nuosavybės paėmimą ar perdalinimą, jei padalinamas ne pagrindinis daiktas. Teismo išvada dėl ketvirto ieškovo reikalavimo, jog Valstybės įmonės Registrų centras apskritai nepriėmė jokio sprendimo, prieštarauja bylos medžiagai. VĮ Registrų centro 2006 m. kovo 30 d. raštas, kuriame nurodyta, kad 2006 m. kovo 24 d. iš kiemo statinių atidalinta kiemo aikštelė, patvirtina Registrų centro veiksmų atlikimą. Pagal Viešojo administravimo įstatymą (2 str. 11 d.) atsakovo veiksmai, kuriais išreikšta valia atidalinti, suformuoti, suteikti unikalų numerį ir patikslinti, taip pat laikomi administraciniu sprendimu, ir tokį sprendimą galima skųsti nustatyta tvarka. Be to, apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimu yra priteistos nepagrįstai didelės atstovavimo išlaidos.
Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas išsamiai ištyrė bylos medžiagą ir nustatė, kad ieškovo prašomos pripažinti negaliojančiomis sutartys sudarytos teisėtai ir pagrįstai, ir jas pripažinti negaliojančiomis nėra teisinio pagrindo. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo išskirtinę nuosavybės teisę į inžinerines komunikacijas, o savo teiginius grindžia vien prielaidomis ir samprotavimais. Sudarytos sutartys pažymi UAB „Kauno vandenys“ aptarnaujamų tinklų ribą, o ne ieškovo ar atsakovo AB „Prospero Polis“ tinklų priklausomybės ribas.
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime pateikia atsikirtimus tik dėl vieno jo atžvilgiu nukreipto reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu ir panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo Kadastro tvarkytojo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą, kuriuo iš kiemo statinių buvo atidalinta kiemo aikštelė, šaligatvis ir bordiūras. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino VĮ Registrų centro kadastro tvarkytojo veiksmus, nurodydamas, kad 2006 m. kovo 24 d. kadastro tvarkytojas nepriėmė jokio sprendimo, o tik atliko tam tikrus veiksmus, todėl nėra ir ginčo objekto. Nekilnojamojo turto registro duomenimis adresu Draugystės g. 11 buvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamas daiktas – žemės sklypas, todėl remiantis LR Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 54 punktu, lauko matavimams naudojami šiame plane esantys duomenys ir sudaromas naujas žemės sklypo planas su jame esančiais statiniais. Todėl ir buvo atlikti įregistruotame žemės sklype, esančiame Draugystės g. 11, Kaune, esančių statinių kadastriniai matavimai. Šių kadastrinių matavimų pagrindu buvo suformuota kadastro ir registro dokumentų byla, tačiau nekilnojamojo turto kadastro ar registro duomenys nebuvo keičiami, tokioje byloje atspindima tik faktinė nekilnojamojo daikto padėtis, ir ji pati savaime nesukelia teisinių pasekmių. Tik priėmus atidalinto pastato ir kiemo statinių pripažinimo tinkamu naudotis aktą AB „Prospero polis“ prašymu buvo pakeisti nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys. Nenustačius pagrindų atsisakyti įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį, nebuvo pagrindo atmesti prašymą. Be to, teisinės registracijos faktas pats savaime nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas.
Atsakovas AB „Prospero Polis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas iš esmės paremtas tais pačiais teiginiais, kaip ir ieškinys bei jo patikslinimai, todėl yra nepagrįstas ir pažeidžia AB „Prospero Polis“ bei kitų šalių teises ir teisėtus interesus. Nurodo šiuos argumentus: 1) Ieškovo teiginiai, kad ginčijamos sutartys sudarytos dėl akių, neketinant sukurti realių teisnių santykių, kad sutartys sudarytos dėl inžinerinių tinklų, kurie ieškovo nuomojamoje žemėje ir yra ieškovo nuosavybė, kad sandorių sudarymo metu nebuvo adreso Draugystės g. 11, neatitinka faktinių aplinkybių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad AB „Prospero Polis“ ir UAB „Kauno vandenys“ vandens teikimo ir nuotekų nuvedimo sutartis yra sudarę nuo 1998 m. birželio 25 d., 2002 m. balandžio 30 d. ir 2005 m. spalio 1 d. sudarytos tik naujos redakcijos sutartys. AB „Prospero Polis“ už teikiamas paslaugas atsiskaitinėjo tiesiogiai UAB „Kauno vandenys“. Sudarant paskutinės redakcijos sutartį AB „Prospero Polis“ prašė sutartyse nurodyti adresą „Draugystės g. 11 ir Draugystės g. 13“, nes administracinis pastatas (Draugystės g. 11) ir remonto dirbtuvių pastatas (Draugystės g. 13) yra sujungti vietine vandentiekio linija. 2003 m. spalio 31 d. AB „Prospero Polis“ sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį adresu Draugystės g. 11, Kaune, todėl negalima teigti, kad tokio adreso nėra. Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 24 d. įsakyme nurodyta, kad sklypas išnuomojamas AB „Kauno žemkasys“ prie nuosavybės teise priklausančio pastato Draugystės g. 11, Kaune. Ieškovo teiginiai, kad inžineriniais tinklai yra jo nuomojamame sklype ir priklauso ieškovui, nepagrįsti įrodymais. Tinklai skirti aptarnauti ieškovo ir atsakovo AB „Prospero polis“ pastatus, todėl yra bendri, ir dėl šios priežasties tinklų aptarnavimo ribos yra tapačios. 2) Ieškovas vienašališkai teigia, kad inžineriniai tinklai kurie aptarnauja atidalintus pastatus, jam priklauso nuosavybės teise, kadangi jis šiuos tinklus valdo ir valdymas yra teisėtas, o nuosavybės teisės neįregistravimas viešajame registre nereiškia, kad šios teisės apskritai nėra. Tačiau ieškovas nėra įgijęs nuosavybės į inžinerinius tinklus nei įgyjamosios senaties, nei kitu pagrindu, ir pats pripažįsta neturintis išskirtinės nuosavybės teisės į tinklus, tik mano turintis tinklų valdymo teises. Bylos medžiaga patvirtina, kad AB „Prospero Polis“, kaip ir ieškovas, daugiau nei 40 metų naudojasi statinių kompleksu, esančiu Draugystės g. 11, Kaune, yra išsinuomavusi žemės sklypą, naudojasi servitutais, eksploatuoja administracinį pastatą, o tuo pačiu ir inžinerinius tinklus. Inžineriniai tinklai aptarnauja teritoriją, kurioje yra ir ieškovui, ir atsakovui nuosavybės teise priklausantys pastatai. Todėl vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, ginčijami įrenginiai yra bendro naudojimo ir negalima teigti, kad atsakovas pripažįsta ieškovo valdymo teisę. Iki šiol buvo susiklosčiusi inžinerinių tinklų naudojimosi tvarka, ir šalys viena kitai pretenzijų nereiškė. 3) Ieškovas Kauno apskrities viršininko administracijos aktą dėl administracinio pastato ir kiemo statinių atidalinimo ginčija tuo pagrindu, kad tokio atidalijimo konkrečiai neparašė atsakovas AB „Prospero Polis“, ir kiemo statiniai yra neva išimtinai ieškovo nuosavybė. Neteisingas ieškovo teiginys, kad teismas nepasisakė dėl kiemo statinių atidalijimo, nes teismas nurodė, kad daikto priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas. Neteisingas ieškovo teiginys, kad atsakovui nereikalingi ginčijami kiemo statiniai patekimui į pastatą, nes tam yra nustatytas kelio servitutas. Kelio servitutas nustatytas tam, kad atsakovas galėtų nekliudomai važiuoti ieškovo nuomojama žeme, bet jis baigiasi ties kiemo statiniais, kurie naudojami kaip pastato priklausiniai. Taip pat nurodo, kad daiktų vientisumas, ar jų nedalumas neturi reikšmės atidalijimo institutui. 4) VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro tvarkytojo veiksmai, atidalinant kiemo statinius, negali būti pripažinti sprendimu, kuriuo buvo atlikti juridiniai veiksmai, nes kadastro tvarkytojas tik atliko tam tikrus veiksmus – įvedė duomenis į duomenų bazę, o nuosavybė buvo atidalinta teismo sprendimų pagrindu. 5) Ieškovas nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau atsakovo atstovai dalyvavo 5 teismo posėdžiuose, advokatai turėjo vykti iš Vilniaus, be to, byla sudėtinga, truko 2 metus, reikėjo susipažinti su 12 tomų statinių kadastrinių matavimų bylomis, ieškovas du kartus tikslino ieškinį. Todėl priteistos išlaidos yra pagrįstos.
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir tenkinti ieškinio reikalavimą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos 2006 m. gegužės 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo. Ginčijamas aktas surašytas, vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio vykdymas nebuvo sustabdytas, VĮ Registrų centro Kauno filialo 2006 m. kovo 31 d. rašte pateikta informacija, jog iš kiemo statinių atidalinta kiemo aikštelė, šaligatvis ir bordiūras prie pastato 1B2p ir suteiktas naujas unikalus numeris, bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2006 m. balandžio 26 d. raštu, kuriuo Kauno apskrities viršininko administracijos buvo pareikalauta organizuoti akto surašymą. Ieškovo ir atsakovo nuosavybės teise valdomos patalpos buvo atidalintos įsiteisėjusiais ir šalims prejudicinę galią turinčiais tesimų sprendimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 30 nutartyje konstatavo, kad dar iki šio teisminio ginčo buvo nustatyta šalių naudojimosi patalpomis tvarka, kiemo statinių paskirtis yra tiesiogiai susijusi su atidalintomis patalpomis, ir šie kiemo statiniai tarnavo ir tarnauja vienam tikslui – jie skirti visų pastatų (ir patalpų), esančių ginčo teritorijoje, aptarnavimui ir bendrų poreikių tenkinimui, jie užtikrina patekimą į statinius, jų tinkamą priežiūrą, naudojimą ir eksploatavimą. Ieškovo argumentai, kad visi kiemo statiniai yra kontrolės posto priklausiniai, neatitinka faktinės padėties. Atsakovas AB „Prospero Polis“ įrodė, kad atidalinti kiemo statiniai yra skirti aptarnauti atidalintą pastato dalį, o ieškovas neįrodė, kad jie yra skirti aptarnauti tik jam nuosavybės teise priklausantį kontrolės postą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Ieškovo reiškiami reikalavimai yra kilę iš jau įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 12 d. teismo sprendimo, kuriuo ieškovui UAB „Kauno žemkasys“ (dabar AB „Prospero Polis“) buvo atidalintos 43/100 pastato 40B2p, esančio Pramonės pr. 8, Kaune, dalys iš bendrosios dalinės su UAB „Kauno gelžbetonis“ nuosavybės, ieškovui paskiriant nuosavybės teise konkrečias patalpas (b.l. 27-30, 136-138, t.1). Nagrinėjant pastarąją bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje ( b.l. 24-26, t.1) AB „Kauno žemkasys“ (AB „Prospero Polis“) pateikė šioje byloje ginčijamas sutartis, o būtent 2005 m. spalio 1 d. Vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo bei Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartis (b.l. 11-20, 21-23, t.1), kaip įrodymus patvirtinančius atidalinamos pastato dalies autonomiškumą. Ieškovas šias sutartis ginčija, kaip tariamus sandorius, sudarytus tik dėl akių, vien siekiant pagrįsti savo poziciją teisme dėl pastato atidalijimo. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tik dėl akių sudarytas sandoris yra sandoris, sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių. Tuo tarpu ginčijamų sandorių pagrindu yra įforminti atsakovų AB „Prospero Polis“ ir UAB „Kauno vandenys“ teisiniai santykiai dėl vandens tiekimo, nuotekų nuvedimo objektams, esantiems Draugystės g. 13 ir 11, Kaune. Pagal šias sutartis yra numatytos vandens tiekimo apimtys ir tvarka, nuotekų (ir lietaus nuotekų) nuleidimo į tinklus kiekiai ir tvarka, taip pat atsiskaitymo pagal šias sutartis tvarka. Ieškovas iš esmės neginčija, kad vanduo pagal šias sutartis yra tiekiamas, nuotekos priimamos ir šalinamos ir už šias paslaugas AB „Prospero Polis“ atsiskaito sutartimis numatyta tvarka. Tai reiškia, kad sutartys yra vykdomos, jų pagrindu yra tęsiami jau anksčiau suformuoti teisiniai santykiai, nes analogiškos sutartys buvo sudarytos ir anksčiau 1998-06-25 ir 2002-04-30 (b.l. 79-84, 85, 86-87, 88, t.1). Todėl visiškai nepagrįstas yra ieškovo tvirtinimas, kad sutartimis nebuvo siekta tiesioginių jomis numatytų pasekmių, nes vien sandorių vykdymo faktas paneigia jų tariamumą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl tinklų aptarnavimo ribų nustatymo ginčijamose sutartyse ir jų reikšmės šalių santykiams. Ta aplinkybė, kad tarp atsakovų AB „Prospero Polis“ ir UAB „Kauno vandenys“ tebegaliojo anksčiau sudarytos sutartys ir todėl nebuvo pagrindo iš naujo jų sudaryti, nėra visiškai pagrįsta. Ginčijamų sutarčių sudarymo metu iškilo būtinybė patikslinti sutartis, kadangi atsakovui AB „Prospero Polis“ Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 24 d. įsakymu prie jo naudojamos pastato dalies (dabar jau atidalintos) buvo išnuomotas atskiras žemės sklypas, esantis Draugystės g. 11, Kaune (b.l. 74-77, t.1). Tuo tarpu vandens tiekimo, nuotekų, lietaus nuotekų šalinimo sutartys anksčiau buvo sudarytos tik dėl objektų nurodytų Draugystės g. 13, nors administracinis pastatas, kaip atskiras objektas sutartyse buvo nurodytas. Todėl 2005 m. spalio 1 d. sutartys tik patikslino sutarties sąlygas, tiksliau nurodant vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo objektus. Šiais motyvais paneigiamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog sutarčių fiktyvumą patvirtina ir sutartyse nurodytas nesamas objektas – Draugystė g. 11, Kaune, kuris neva atsirado tik po teismo sprendimo atidalinus pastatą, kas sutarčių sudarymo metu dar nebuvo padaryta. Administracinio pastato dalis atsakovui AB „Prospero Polis“ priklausė ir anksčiau, o atsakovui išnuomavus atskirą žemės sklypą ir vėliau pastatą atidalinus, jis tapo atskiru nuosavybės objektu.
Kolegija atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovas, panaudodamas šias sutartis reikalavimams dėl pastato atidalijimo pagrįsti, pažeidė viešąją tvarką ir gerą moralę, kas sudarytų pagrindą pripažinti tokius sandorius negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu. Kadangi nėra patvirtintas sandorių tariamumas (fiktyvumas), o atvirkščiai nustatyta, kad jomis yra įteisinti realiai egzistuojantys teisiniai santykiai, ir sutartys yra vykdomos, šių sutarčių negalima vertinti kaip sudarytų siekiant apgauti teismą ir jų pagrindu pasiekti sau teigiamo teismo sprendimo. Šios sutartys byloje dėl atidalijimo tebuvo vienas iš įrodymų, patvirtinančių atidalijimo galimybes, be to, tinklų naudojimas buvo jau susiformavęs anksčiau, ir sudarytos sutartys tik jį atspindėjo šalių teisiniu susitarimu. Todėl tokių sandorių prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei visiškai nepagrįstas ir nepatvirtintas jokiais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė tinkamą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jis turi išimtines nuosavybės teises į atsakovo AB „Prospero Polis“ naudojamus inžinerinius tinklus. Ieškovas apeliaciniu skundu nebetvirtina turįs nuosavybės teises į šiuos tinklus, tačiau teigia, kad turėtų būti ginama jo teisėta valdymo teisė, nes tinklai yra ieškovo nuomojamame žemės sklype, o administracinis pastatas su visomis reikalingomis komunikacijomis buvo pastatytas iki to momento, kai atsakovas pasistatė priestatą ir į jį įgijo nuosavybės teises. Kolegija daro išvadą, kad ieškovo UAB „Kauno gelžbetonis“ išimtinė tinklų valdymo teisė nėra įrodyta ir patvirtina. Nors ieškovas tvirtina, kad jo valdymo teisės neginčija ir pats atsakovas, tačiau tai iš esmės prieštarauja AB „Prospero Polis“ pozicijai, kadangi pastarasis tvirtina, jog tinklais buvo naudojamasi bendrai t.y. jie buvo valdomi bendrai. Ieškovo valdymo teisė, kaip savarankiška daiktinė teisė CK 4.22 straipsnio prasme negali būti pripažinta, nes tokio valdymo teisė atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 straipsnio 2 dalis), o tokia ieškovo valdymo teisė nėra įregistruota. Be to, administracinio pastato priklausymas ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat bendras tinklų naudojimas paneigia ieškovo išimtinę valdymo teisę. Todėl atsakovui sudarant ginčijamas sutartis, susijusias su inžinerinių tinklų naudojimu, negalėjo būti pažeista ieškovo išimtinė šių tinklų valdymo teisė. Pažymėtina, kad ieškovas yra užvedęs bylą, dėl nuosavybės teisių į inžinerinius tinklus pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnio pagrindu), o tai reiškia, kad tik šioje byloje bus nustatyta, ar ieškovas tinklus sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė kaip savo.
Iš 2006 m. gegužės 15 d. pripažinimo tinkamu naudotis akto duomenų (b.l. 62-63, 128-143, t.1) matyti, kad jis buvo surašytas remiantis kadastrinių matavimų duomenimis bei vykdant teismų sprendimus. Komisija šiuo aktu pripažino pagalbinius pastatus ir suformuotą atskirą nekilnojamojo turto objektą tinkamais naudoti. Nors teismo sprendimu, kuriuo buvo atidalintas pastatas, esantis Pramonės pr. 8, Kaune, nebuvo pasisakyta dėl kitų statinių atidalinimo (b.l. 27-30, 136-138, t.1), tačiau kolegija laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog atidalijus pastatą, kiemo statiniai galėjo būti atidalinti, kaip atidalintos pastato dalies antraeiliai daiktai t.y. jo priklausiniai. Šios teismo išvados yra pilnai pagrįstos CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, jo antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenumatyta kitaip. Atsakovo atidalintam administraciniam pastatui nepriskyrus atidalintų kiemo statinių – kiemo aikštelės B1, šaligatvio B2 ir bordiūro B3 – būtų apsunkintas ir taptų nepilnaverčiu atidalinto pastato funkcionavimas, jo naudojimas bei jo priežiūra, todėl atidalinti kiemo statiniai yra betarpiškai susiję su atidalintu pagrindiniu pastatu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Po pastato atidalijimo atidalinti kiemo statiniai yra ir įregistruoti, kaip atidalinto pastato priklausiniai (b.l. 104-106, t1). Ieškovo nuoroda, jog atsakovui atidalinto pastato naudojimui yra nustatytas kelio servitutas, nepaneigia būtinybės atidalinti priklausinius (aikštelę, šaligatvį, bordiūrą), betarpiškai esančius prie atidalintos pastato dalies, kadangi kelio servitutas neišsprendžia pastato priežiūros ir jo eksploatavimo problemų, o tik suteikia teisę naudotis keliu. Atsakovui išnuomotas žemės sklypas, ant kurio yra atidalinti kiemo statiniai, nėra vienintelis veiksnys lėmęs statinių atidalinimą, nes kaip nustatyta kiemo statinių atidalijimą lėmė jų tiesioginis ryšys ir priklausomybė atidalintai pastato daliai. Žemės nuoma tik patvirtina kiemo statinių atidalijimo pagrįstumą.
Ieškovo teiginiai, jog atidalinti kiemo statiniai nuosavybės teise priklausė tik ieškovui, nėra pagrįsti įrodymai. Iš byloje pateiktos namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenų (b.l. 184-187, t.2) matyti, kad pastato, esančio Pramonės pr. 8, Kaune, tiek valdytojo AB „Kauno gelžbetonis“, tiek valdytojo AB „Kauno žemkasys“ duomenyse yra įrašyti tie patys statiniai, kaip asfaltas, šaligatvis, bordiūrai, tvora ir pan. Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše (b.l. 3-14, t.3) taip nėra nuorodos, kad ginčo kiemo statiniai būtų įregistruoti ieškovo nuosavybėje, nes kiti statiniai – kiemo statiniai (konkrečiai jų neįvardijant), kurių unikalus Nr. 1996-0032-4421 nėra nurodyti, kaip daiktai esantys UAB „Kauno gelžbetonis“ nuosavybėje (nurodytas kitų statinių unikalus numeris nėra įtrauktas į nuosavybės teise ieškovui priklausančių objektų sąrašą), tik nurodyta, kad dėl šių statinių yra iškelta byla. Todėl neįrodyta (CPK 178 straipsnio tvarka), kad ginčo statiniai priklausė ar priklauso nuosavybės teise ieškovui. Kadangi nėra nustatyta ieškovo nuosavybės teisė į kiemo statinius, todėl ieškovo pasiūlymas spręsti šių statinių naudojimą, nustatant servitutą, netenka prasmės.
LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnis numato, kaip yra formuojami nekilnojamieji daiktai, jo 3 dalyje numatyta, kad statiniai formuojami įstatymo numatyta tvarka. Statinys kadastro objektu gali būti suformuotas patvirtinus statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ pagrindu. LR Aplinkos ministerijos 2005-12-09 raštu Nr. (1-19)-D8-9508 (b.l. 101-102, t. 1) buvo nurodyta, kokios procedūros turi būti atliekamos savininkams pageidaujant performuoti jiems priklausančius statinius į naujus kadastro objektus. Šio rašto 2 punkte nurodyti reikalavimai formuojant naujus kadastro objektus įregistruotuose statiniuose, kai nereikia atlikti jokių statybos darbų. Pagal šiuos reikalavimus (2.2 p.) yra reikalaujamas bendraturčių susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų naudojimo, suformavus naujus kadastro objektus (CK 4.75 str.). Šiuo atveju tokio bendraturčių susitarimo nereikėjo, nes teismo sprendimu bendroji dalinė nuosavybė jau buvo nutraukta atidalijimo būdu CK 4.80 straipsnio pagrindu. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog buvo pažeistos ieškovo teisės, jam apie tai nepranešus. Ginčijamas statinių pripažinimo naudoti tinkamais aktas nepažeidžia nei STR 1.11.01:2002, nei nurodyto LR Aplinkos ministerijos akto reikalavimų.
Kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo Kadastro tvarkytojo veiksmų, kuriais buvo atidalinti kiemo statiniai ir suteiktas naujas unikalus numeris (b.l 139, t.1). Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog kadastro tvarkytojas aplamai nėra priėmęs sprendimo dėl kiemo įrenginių atidalinimo, o tik atliko teisės aktuose numatytus veiksmus. Tačiau tokia teismo išvada yra pilnai pagrįsta, nes kadastro tvarkytojas nepriėmė jokių teisines pasekmes sukeliančių sprendimų, o tik atliko veiksmus - esant suformuotam ir įregistruotam žemės sklypui atliko visų šiame žemės sklype esančių statinių kadastrinius matavimus, ir šių matavimų pagrindu buvo suformuota kadastro ir registro duomenų byla. Teisines pasekmes ieškovui sukėlė ne šie kadastro tvarkytojo veiksmai, o atidalinto administracinio pastato ir kiemo statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto pagrindu 2006 m. gegužės 18 d. pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau netinkami, atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadastro tvarkytojo veiksmai taip pat gali pažeisti asmenų teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė ir dėl šių kadastro tvarkytojo veiksmų teisėtumo. Teismas pagrįstai nustatė, kad kadastro tvarkytojas nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų t.y. nepažeidė LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 54 punkto reikalavimų.
Sprendimo dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo taip pat yra pagrįsta, todėl nekeistina. Atsakovo AB „Prospero Polis“ patirtos atstovavimo išlaidos bylos nagrinėjimo eigoje yra kur kas didesnės, nei priteisė pirmosios instancijos teismas (b.l. 111-113, t.1, 188, 190 t.2, 16, t.3). Be to, priteistos teismo išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių“. Byla sudėtinga, reikalaujanti daug darbo ir laiko sąnaudų, ieškovas net tris kartus tikslino reikalavimus, dėl ko tris kartus ruoštas atsiliepimas į ieškinį, bylos nagrinėjimas truko beveik du metus.
Apeliacinio skundo motyvais nenustačius pagrindų teismo sprendimą pakeisti ar jį panaikinti, sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė: Nijolia Indreikienė
Kolegijos teisėjai: Gražina Davidonienė
Leonas Jachimavičius