Civilinė byla Nr. e2S-1134-643/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04530-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Foros Global“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Assist Finance“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkė – uždaroji akcinė bendrovė „Foros Global“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Assist Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Foros Global“ 19 341,85 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės turto ir lėšų už 19 341,81 Eur, pirmiausia areštuojant lėšas, esančias pas skolininkę, bankuose ar pas kitus asmenis, leidžiant atlikti mokėjimo operacijas, jei jomis yra atsiskaitoma su kreditore, ar mokami mokesčiai valstybei, nesant pakankamai lėšų – areštuoti skolininkės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už 19 341,81 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. vasario 28 d. nutartimi nutarė kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Assit Finance“, j. a. k. 304778699, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Assist Finance“, j. a. k. 304778699, išduoto teismo 2022 m. vasario 28 d. įsakymo įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Foros Global“, j. a. k. 304832129, nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir registruotinus kilnojamuosius daiktus, priklausančius uždarajai akcinei bendrovei „Foros Global“ ir esančius pas ją arba trečiuosius asmenis, už 19 341,85 (devyniolika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 85 ct), uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o, jų nesant ar esant nepakankamai – ir turtines teises bei lėšas, priklausančias uždarajai akcinei bendrovei „Foros Global“, j. a. k. 304832129, esančias pas ją ir (ar) sąskaitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, leidžiant iš šių lėšų atsiskaityti su kreditore uždarąja akcine bendrove „Baltic Assist Finance“, j. a. k. 304778699, pagal teismo 2022 m. vasario 28 d. įsakymą, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir darbo užmokestį.
4. Teismas nutartyje nurodė, kad skolininkė turi didelės vertės finansinių įsipareigojimų ne tik kreditorei, bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, skolininkės grynasis nuostolis 2020 m. buvo 53 240 Eur. Taigi, teismas, remdamasis tuo, kad skolininkės reali turtinė padėtis (turimas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, lėšos ir pan.) nežinoma, ji turi didelės vertės pradelstų finansinių įsipareigojimų kitam kreditoriui ir negauna pelno, ir nurodytų faktinių aplinkybių kontekste atsižvelgdamas į kreditorės reikalavimo dydį (šiuo atveju – 19 341,81 euro), nusprendė, kad nagrinėjamu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Skolininkė UAB „Foros Global“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-8894-1045/2022, ir priimti naują nutartį – atmesti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Atskirajame skunde nurodo, kad kreditorė, turėdama pareigą pagrįsti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimą, savo procesiniuose dokumentuose nenurodė nė vieno argumento, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti skolininkė galimą nesąžiningumą, pateikti dokumentai yra susiję tik su tariama skolininkės skola, bet ne netinkamu ir nesąžiningu elgesiu.
7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tarp atsakovo finansinės padėties ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra tiesioginės sąsajos. Dėl to, kreditorės pateiktame pareiškime nurodyti argumentai, susiję su skolininkės finansine padėtimi, nagrinėjamu atveju nenustačius nesąžiningumo, negali turėti įtakos šios bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui.
8. Pažymi, kad įsiskolinimas Sodrai susidarė dėl darbuotojų atleidimo dėl įvykusių struktūrinių pertvarkymų, šiuo metu įsiskolinimas yra sumažėjęs per pusę. Vis tik, pastarosios aplinkybės nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
9. Pažymi, kad iš skolininkės už buhalterinės apskaitos paslaugų teikimą 2021 m. rugpjūčio – 2022 m. sausio mėn. (t. y. už paslaugų teikimą penkis mėnesius) nepagrįstai buvo pareikalauta sumokėti 18 470 Eur sumą, vietoj anksčiau sutartos 4 400 Eur sumos (880 Eur x 5 mėn.). Tai patvirtina reikalavimų nepagrįstumą, be to, paslaugos buvo teiktos nekokybiškai.
10. Kreditorė pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atsakovės UAB „Foros Global“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
11. Atsiliepime nurodo, kad skolininkė nepagrįstai susiaurina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybes. Ginčas vyksta dėl didelės pinigų sumos, kuri vadovaujantis UAB „Foros Global“ finansine padėtimi, kelia pagrįstą riziką būsimo sprendimo nevykdymu. Kreditorė vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021, kurioje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos iš esmės atsižvelgiant vien į didelę ieškinio reikalavimo sumą bei į tai, kad atsakovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo turtinė padėtis eliminuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.
12. Skolininkės veikla yra itin ydinga bei vedanti atsakovę prie nemokumo, t. y. kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
13. Kreditorė, teikdama skolininko 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, nurodo, kad grynojo apyvartinio kapitalo rodiklis yra neigiamas, taigi laikytinas padidėjusiu įmonės mokumo rizikos faktoriumi. Skolininkės einamasis likvidumo rodiklis: 0,39, todėl darytina prielaida, kad jis gali nevykdyti trumpalaikių įsipareigojimų. Skolininkės nuosavo kapitalo rodiklis yra neigiamas t. y. 26 120 Eur. Kreditorė išreiškia abejones, ar skolininkės balanse nurodytas ilgalaikis turtas gali būti likvidus, nukreipiant į jį išieškojimą.
14. Kreditorės teigimu, suteiktas paslaugas skolininkė priėmė ir pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė, tačiau iki pat šio dienos neapmokėjo PVM sąskaitų faktūrų (19 341,85 Eur), pastaroji aplinkybė pagrindžia skolininkės nesąžiningumą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).
18. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus - antstolio el. laiško kopiją, informacijos dėl UAB „Foros Global“ finansų kopiją, informacijos dėl UAB „Foros Global“ darbuotojų kopiją, informacijos dėl UAB „Foros Global“ įsiskolinimo SODRA kopiją, UAB „Foros Global“ pretenzijos kopiją, UAB „Baltic Assist Finance“ atsakymo į pretenziją kopiją. Kreditorė taip pat pateikė naujus įrodymus – apeliantės Juridinių asmenų registro balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2022 m. balandžio 8 d. taip pat pateikė papildomus įrodymus – informaciją dėl įsipareigojimų VSDFV ir VMI vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neturėjo galimybės pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, į tai, kad vyksta dar tik pradinė ginčo stadija pirmosios instancijos teisme, šalių pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kitų įrodymų kontekste.
Dėl ginčo esmės
19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne) įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
20. Byloje apeliantė iš esmės neginčijo pirmosios sąlygos egzistavimo, išdėstyti argumentai dėl kreditorės reikalavimo nepagrįstumo vertintini ginčą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl konstatuotina, kad kreditorės reikalavimas prima facie yra pagrįstas.
21. Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).
22. Susipažinus su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, skundžiamos nutarties motyvais bei atsiliepimu į atskirąjį skundą matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos išimtinai grindžiant skolininkės finansine padėtimi, tačiau, pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien didelė reikalavimo suma, finansinė padėtis nelaikytina pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
23. Vien aplinkybės, kad skolininkė neatsiskaito su kreditore, jog skolininkės finansinė situacija šiuo metu yra komplikuota per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1326-302/2018). Didelė skolininkei reikalavimo suma ir prasta skolininkės turtinė situacija, galėtų būti vertinamos tik kaip papildomos, esant skolininkės nesąžiningumo įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-464/2020). Dėl to, šie kreditorės argumentai atmestini, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino skolininkės finansinę padėtį, nenurodydamas jokių motyvų dėl jos nesąžiningų veiksmų.
24. Teismas, spręsdamas dėl antrosios sąlygos laikinosios apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – pažymi, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų (skolininkų) nesąžiningumą. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie skolininkų nesąžiningą elgesį, apie jų atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021). Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju kreditorei – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie skolininkės nesąžiningumą (veiksmai siekiant nuslėpti, perleisti, iššvaistyti turtą, siekiant galimai palankaus teismo sprendimo) nepateikė, nors tokią procesinę pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis). Nesant tokių įrodymų, kaip minėta, vien argumentai apie sudėtingą skolininkės finansinę padėtį nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nuosekliai formuojamos teismų praktikos ir laikinąsias apsaugos priemones taikė.
26. Pažymėtina, kad kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. – 2010 m. nutartis, kuomet vyravo praktika, jog iš tiesų esminis kriterijus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvo finansinė padėtis ir reikalavimo dydis, tačiau pastaruoju metu formuojama praktika pasikeitusi jau šioje nutartyje cituojama kryptimi, jog esminę reikšmę turi atsakovo (skolininko) nesąžiningi veiksmai. Kreditorė taip pat teigia, kad turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021 bei joje pateiktais išaiškinimais, kad „laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo gali remtis tokiu teisinio pobūdžio teiginiu, kaip didele ieškinio suma, taipogi akcentuojant ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Savo ruožtu atsakovas gali pagrįsti, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra reikšminga, kad jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo galimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai)“, tačiau, viena vertus, su atskiruoju skundu apeliantė pateikė įrodymus ir paaiškinimus, kad finansiniai sunkumai sąlygoti laikinų aplinkybių (tokių kaip staigus darbuotojų sumažėjimas), įsiskolinimai yra mažinami, o 2022 m. balandžio 8 d. duomenimis – pilnai padengti tiek VSDFV, tiek VMI, taigi faktinės aplinkybės su minėtoje byloje nurodyta faktine situacija nėra tapačios. Kita vertus, paminėtina, kad pastaroji nutartis priimta įvertinus konkrečias faktines aplinkybes, tačiau vis tik pažymėtina, kad vyraujanti ir naujausia praktika tebeformuojama ta linkme, jog privalo būti vertinamas skolininko nesąžiningumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-327-302/2022 ir kt.).
27. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir UAB „Baltic Assist Finance“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
UAB „Foros Global“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir UAB „Baltic Assist Finance“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė