Civilinė byla Nr. e2A-1015-781/2020
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00047-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vilijos Mikuckienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ecoservice projektai“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Perkančioji organizacija) 2020 m. vasario 24 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, atviro konkurso būdu tarptautinio viešojo pirkimo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Pasvalio r. savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos“, pirkimo Nr. 461644 (toliau – Pirkimas) laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį akcinę bendrovę (toliau – AB) „Panevėžio specialus autotransportas“ ir su šia įmone sudaryti Pirkimo sutartį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“, kaip Perkančioji organizacija, 2019 m. lapkričio 20 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis paskelbė konkursą, kurio metu siekia įsigyti mišrių komunalinių atliekų surinkimo Pasvalio r. savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugas. Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Panevėžio specialus autotransportas“ pateikė Pirkime pasiūlymus.
3. Ieškovė pažymėjo, kad 2020 m. vasario 3 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl Perkančiosios organizacijos 2020 m. sausio 24 d. pranešime Nr. S-47 nurodyto sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti trečiąjį asmenį AB „Panevėžio specialus autotransportas“ Pirkimo laimėtoju bei sudaryti Pirkimo sutartį, pasibaigus sutarties sudarymo atidėjimo terminui. Perkančioji organizacija 2020 m. vasario 7 d. pranešimu Nr. S-88 informavo Pirkimo dalyvius apie priimtą sprendimą tenkinti pretenziją iš dalies, panaikino ginčijamą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir grįžo į pasiūlymų nagrinėjimo stadiją. Perkančioji organizacija atsakovė 2020 m. vasario 24 d. pranešimu Nr. S-136 informavo dalyvius apie tai, jog buvo nuspręsta kreiptis į trečiąjį asmenį ir 2020 m. vasario 7 d. pranešimu Nr. S-87 pateikti dokumentus bei paaiškinimus, įrodančius / pagrindžiančius teisę / galimybę verstis su Pirkimo objektu susijusia veikla (atliekų surinkimo ir transportavimo veikla) kitose nei Panevėžio miesto savivaldybė teritorijose. Perkančioji organizacija, įvertinusi trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus, nustatė, kad jo pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus. Konkurso dalyviai 2020 m. vasario 24 d. pranešimu Nr. S-136 buvo informuoti apie Perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, Pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį AB „Panevėžio specialus autotransportas“ ir su šia įmone sudaryti Pirkimo sutartį. Ieškovė 2020 m. kovo 5 d. pateikė Perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje prašė panaikinti Perkančiosios organizacijos sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę, taip pat atmesti trečiojo asmens pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę. Perkančioji organizacija išnagrinėjo tiekėjos ieškovės pateiktą Pretenziją ir 2020 m. kovo 16 d. pranešimu Nr. S-181 informavo tiekėją ieškovę apie priimtą sprendimą tenkinti pretenziją iš dalies, t. y. pateikti trečiojo asmens pasiūlymą su visais jį sudarančiais dokumentais tiekėjai susipažinti, o reikalavimą panaikinti Perkančiosios organizacijos sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę atmesti. Ieškovė nesutinka su Perkančiosios organizacijos sprendimu, mano, kad sprendimas priimtas objektyviai neįvertinus trečiojo asmens teisės vykdyti Pirkimo sutartį.
4. Ieškovė teigė, jog tiekėjo teisė verstis su pirkimo objektu susijusia veikla turėtų būti vertinama ne tik atliekų surinkimo ir transportavimo veiklos vykdymo, bet ir tokios veiklos vykdymu teritoriniu lygmeniu kontekste, nes šiuo atveju ginčas kyla būtent dėl trečiojo asmens atitikimo Pirkimo sąlygų 3.9.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo neturi teisės verstis atliekų surinkimo ir transportavimo veikla kitose nei Panevėžio miesto savivaldybė teritorijose, todėl atsakovės priimtas Sprendimas yra neteisėtas. Veiklos vykdymas Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, kai tenkinami tik Pasvalio rajono savivaldybės ir jos gyventojų interesai, niekaip neužtikrins Panevėžio miesto savivaldybės ir jos gyventojų teisėtų interesų.
5. Taip pat ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo turi teisę vykdyti tik tokią veiklą, kuri yra jį valdančios savivaldybės (šiuo atveju Panevėžio miesto savivaldybės) teritorijoje. Dėl to daro išvadą, kad trečiojo asmens veikla yra ribojama Panevėžio miesto savivaldybės teritorija, nes kitoje nei savivaldybė teritorijoje, savivaldybės savarankiškosios funkcijos nėra įgyvendinamos. Trečiasis asmuo iki šiol veiklos – mišrių komunalinių atliekų surinkimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų teikimo nėra vykdžiusi ir nevykdo. Vien veiklos pobūdžio panašumas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog veikla nėra nauja įmonei. Nors trečiasis asmuo ir turi teisę surinkti ir vežti mišrias komunalines atliekas, tai savaime nereiškia, kad jis tokią teisę turi ir Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje.
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ pasiūlymas Pirkimo pasiūlymų eilėje buvo pripažintas trečioje vietoje, todėl net ir tuo atveju, jei ginčijamas sprendimas ir būtų panaikintas, ieškovės pasiūlymas nebūtų pripažintas laimėjusiu, todėl ieškovė neturi procesinio subjektiškumo ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus.
7. Atsakovė pažymėjo, jog trečiojo asmens veiklos pobūdis yra atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo veikla, o bendrovės įstatuose nėra teritorinio veiklos apribojimo. Atsakovė papildomai pažymi, kad trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ atliekų tvarkymo paslaugas teikia Rokiškio miesto ir rajono savivaldybėse, Biržų rajono savivaldybėje, Pasvalio rajono savivaldybėje, Panevėžio rajono savivaldybėje, t. y. pagal trečiojo asmens AB „Panevėžio specialus autotransportas“ įstatus trečiasis asmuo turi teisę verstis minėta veikla tiek Panevėžyje, tiek kitame rajone.
8. Nurodė, kad atsakovė tinkamai įvertino ir įsitikino, kad pagal keliamus reikalavimus (Pirkimo sąlygų 3.9.2 punktas) trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ turi teisę verstis su Pirkimo objektu susijusia veikla, kadangi yra registruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre.
9. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, jog asmuo, įrašytas į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą ir turintis teisę verstis su pirkimo objektu susijusia veikla (atliekų surinkimo ir transportavimo veikla), ją gali vykdyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėjo, kad nauja ūkine veikla laikoma ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdoma įmonė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo pavesti jai tokią veiklą vykdyti priėmimo faktiškai nevykdė. Trečiasis asmuo jau ne vieną dešimtmetį vykdo atliekų surinkimo ir transportavimo veiklą, be to, veikla yra apibrėžiama pagal jos pobūdį, o ne pagal teritoriją ar apimtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.
11. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginti savo galimai pažeistas teises, kadangi galima situacija, kai antroje pasiūlymų eilės vietoje esanti tiekėja UAB „Švarinta“ galėtų atsisakyti sudaryti Pirkimo sutartį arba jos pasiūlymas galėtų būti atmestas, ir tokiu būdu būtų vertinamas trečioje eilėje esantis ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ pasiūlymas.
12. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo atitinka Pirkimo sąlygų 3.9.2 punkte numatytus reikalavimus dėl vykdomos mišrių atliekų surinkimo ir vežimo veiklos, kadangi AB „Panevėžio specialus autotransportas“ įstatuose nėra numatytas draudimas vykdyti veiklą kitų savivaldybių teritorijoje. Be to, atsakovei UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ ir trečiajam asmeniui AB „Panevėžio specialus autotransportas“ negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnio nuostatos, nes nurodyta teisės norma reglamentuoja teisinius santykius, kuomet pati savivaldybė savo valdomai ir kontroliuojamai savivaldybės įmonei paveda vykdyti papildomas naujas ūkines veiklas, kurių iki tol ta įmonė nevykdė, o nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui AB „Panevėžio specialus autotransportas“ nebuvo pavesta vykdyti atliekų surinkimo ir transportavimo veiklą Pasvalio rajone, bet trečiasis asmuo dalyvavo ir buvo pripažintas laimėtoju atsakovės vykdomame viešajame pirkime.
13. Teismas sprendė, kad nepagrįstas ieškinio argumentas dėl trečiojo asmens AB „Panevėžio specialus autotransportas“ konkurencinio pranašumo kitų viešojo pirkimo dalyvių atžvilgiu, nes jis yra sudaręs vidaus sandorį su Panevėžio miesto savivaldybe dėl komunalinių atliekų tvarkymo Panevėžio mieste. Konstatuota, jog vidaus sandorio sudarymo faktas nėra kliūtis trečiajam asmeniui atitinkančiam pirkimų sąlygas dalyvauti kitų pirkėjų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos K. T. prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio ir 91 straipsnio nuostatos tiek, kiek jos nereglamentuoja draudimo savivaldybės valdomoms įmonėms vykdyti veiklą kitų savivaldybių teritorijose, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio, 120 straipsnio nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
14.2. Nors trečiasis asmuo turi teisę surinkti ir vežti mišrias komunalines atliekas, tai savaime nereiškia, kad jis tokia teisę turi ir kitose savivaldybių teritorijose. Tokios veiklos vykdymas Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje būtų naujos ūkinės veiklos vykdymas, kuriam leidimo nėra suteikusi savivaldybė. Perkančioji organizacija privalėjo ne tik įsitikinti, ar trečiasis asmuo turi teisę surinkti ir vežti mišrias komunalines atliekas, bet ir, ar teisę turi Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje. Tai, kad trečiojo asmens įstatuose nėra draudimo veikti kitos savivaldybės teritorijoje, nereiškia, jog naujos ūkinės veiklos vykdymui nėra reikalingas Panevėžio miesto savivaldybės leidimas. Šiuo atveju tiekėjo teisė verstis su Pirkimo objektu susijusia veikla turėtų būti vertinama ne tik atliekų surinkimo ir transportavimo veiklos vykdymo, bet ir tokios veiklos vykdymu teritoriniu lygmeniu kontekste. Panevėžio miesto savivaldybė nėra pavedusi savo valdomai įmonei trečiajam asmeniui vykdyti su Pirkimo objektu susijusios veiklos kitų savivaldybių teritorijose, todėl tai lemia trečiojo asmens neatitikimą Pirkimo sąlygose nustatytam kvalifikacijos reikalavimui.
14.3. Trečiasis asmuo neturi teisės verstis atliekų surinkimo ir transportavimo veikla kitose nei Panevėžio miesto savivaldybė teritorijose, kadangi tokia veikla laikoma nauja ūkine veikla, kuriai reikalingas Panevėžio miesto savivaldybės leidimas, o tokio leidimo trečiasis asmuo neturi. Savivaldybės valdoma įmonė (trečiasis asmuo) nauja veikla gali užsiimti tik tuomet, kai ši veikla yra tiesiogiai susieta su paslaugų savivaldybės gyventojams teikimu arba kitų atitinkamos savivaldybės funkcijų įgyvendinimu. Akivaizdu, kad veiklos vykdymas Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, kai tenkinami tik Pasvalio rajono savivaldybės ir jos gyventojų interesai, niekaip neužtikrins Panevėžio miesto savivaldybės ir jos gyventojų teisėtų interesų.
14.4. Pirkimo sąlygos nėra pakankamai tikslios, suteikiančios galimybę tinkamai įvertinti visų subjektų teisę verstis Pirkimo sutarties vykdymui reikiama veikla, todėl teismas savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą gali pripažinti neteisėta, o tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas.
15. Atsakovė UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Vien tai, jog konkrečiame įstatyme (jo dalyje) nėra nustatyta specialaus tam tikriems santykiams reguliuoti skirto teisinio reguliavimo, nereiškia, kad šioje srityje yra teisės spraga, todėl ieškovės prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos K. T. teisiškai nepagrįstas.
15.2. Atsakovė nurodė ir pagrindė, kad ji tinkamai įvertino ir įsitikino, jog pagal keliamus reikalavimus (Pirkimo sąlygų 3.9.2 punktas) trečiasis asmuo turi teisę verstis su Pirkimo objektu susijusia veikla, kadangi trečiasis asmuo yra įregistruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre bei pateikdamas pasiūlymą patvirtino jo teisę teikti perkamas paslaugas. Trečiasis asmuo yra registruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre ir turi teisę vykdyti mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas, ši veikla nėra apribota teritoriniu pagrindu. Trečiasis asmuo vykdo veiklą ne tik Panevėžio miesto savivaldybėje, tačiau ir kitose savivaldybėse. Teisės aktai reglamentuojantys perkamas paslaugas nenustato atliekų tvarkytojų veiklos teritorinių apribojimų pagal atskiras savivaldybes komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo srityje.
15.3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad trečiasis asmuo neturi teisės verstis veikla Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, kuri būtina Pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti, kadangi trečiasis asmuo turi teisę surinkti ir vežti mišrias komunalines atliekas, kuri nei įstatų, nei kitų norminių aktų nuostatomis nėra apribota teritoriniu principu.
15.4. Apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų dėl Pirkimo sąlygų 3.9.2 punkto neteisėtumo, neteisėtumą sieja tik su konkrečiais Pirkimo dalyviais, tai sudaro pagrindą pagrįstai teigti, kad Pirkimų sąlygų 3.9.2 punkto nuostatos yra teisėtos ir aiškios.
16. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 ir 91 straipsnių nuostatos netaikytinos, ieškovės prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos K. T. atmestinas.
16.2. Pirkimo sąlygų 3.9.2 punkte yra numatytas reikalavimas turėti teisę verstis su Pirkimo objektu susijusia veikla (atliekų surinkimo ir transportavimo veikla), bet ne teisę verstis su Pirkimo objektu susijusia veikla konkrečioje (Pasvalio rajono savivaldybės) teritorijoje. Be to, asmuo, įrašytas į Atliekų tvarkytojų valstybes registrą ir turintis teisę verstis su Pirkimo objektu susijusia veikla (atliekų surinkimo ir transportavimo veikla), ją gali vykdyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
16.3. Iš trečiojo asmens įstatuose nurodyto bendrovės veiklos objekto matyti, kad bendrovės veiklos pobūdis yra atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo veikla. Pažymėtina, jog trečiojo asmens įstatus patvirtino vieninteliu bendrovės akcininku esanti Panevėžio miesto savivaldybė savo sprendimu, tuo pačiu pavesdama įmonei vykdyti įstatuose numatytą veiklą.
16.4. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnio nuostatos skirtos naujos ūkinės veiklos vykdymui, todėl šiuo atveju šios nuostatos netaikytinos, nes trečiasis asmuo jau ne vieną dešimtmetį vykdo atliekų surinkimo ir transportavimo veiklą. Be to, veikla yra apibrėžiama pagal jos pobūdį, o ne teritoriją ar apimtį.
16.5. Bendrovės įstatuose nėra draudimų ar apribojimų vykdyti veiklos pobūdį atitinkančią atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo veiklą ar bet kokią kitą veiklą, kuri neprieštarauja bendrovės veiklos tikslams ir / ar Lietuvos Respublikos įstatymams, ne Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje.
16.6. Aiškinimas, kad tos pačios veiklos pagal pobūdį vykdymas kitos savivaldybės teritorijoje yra nauja veikla, paneigia veiklos sąvokos esmę ir turinį, nes atliekų surinkimas ir vežimas, bet kurioje teritorijoje yra ta pati veikla. Trečiajam asmeniui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnio nuostatos, nes nurodytas įstatymas reglamentuoja teisinius santykius, kuomet pati savivaldybė savo valdomai ir kontroliuojamai savivaldybės įmonei paveda vykdyti papildomas naujas ūkines veiklas, kurių iki tol ta įmonė nevykdė. Nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui AB „Panevėžio specialus autotransportas“ nebuvo pavesta vykdyti atliekų surinkimo ir transportavimo veiklą Pasvalio rajone, bet trečiasis asmuo dalyvavo ir buvo pripažintas laimėtoju atsakovės vykdomame viešajame pirkime.
17. 2020 m. liepos 3 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kartu su prašymu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys duomenys.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą
19. Ieškovė (apeliantė) apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas) 9 ir 91 straipsnių nuostatų tiek kiek jos nereglamentuoja draudimo savivaldybės įmonėms vykdyti veiklą kitų savivaldybių teritorijose atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 ir 120 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Šį savo prašymą ieškovė iš esmės motyvuoja tuo, kad Savivaldos įstatymo 9 ir 91 straipsnių nuostatos sudaro legislatyvinę omisiją, kadangi jose visiškai nereglamentuojama savivaldybės valdomos įmonės teisė ar ribos vykdyti veiklą kitose savivaldybėse.
20. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad legislatyvinė omisija reiškia, jog atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o šis teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia (tame tarpe) pati Konstitucija (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. KT17-N8/2019 dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuojamosios dalies 24.1. punktą). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad vien tai, jog konkrečiame įstatyme (jo dalyje) nėra nustatyta specialaus tam tikriems santykiams reguliuoti skirto teisinio reguliavimo, anaiptol nereiškia, kad šioje srityje esama teisės spragos, inter alia legislatyvinės omisijos, nes šie santykiai gali būti sureguliuoti bendrosiomis eksplicitinėmis arba implicitiškai nustatytomis eksplicitinį teisinį reguliavimą papildančiomis ir pratęsiančiomis normomis (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. KT4-N3/2018 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuojamosios dalies 19 punktą).
21. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia motyvais, jog Savivaldos įstatymas ir būtent šio įstatymo 9 ir 91 straipsnių nuostatos nustato ribojimus (draudimą) savivaldybės valdomoms įmonėms vykdyti veiklą kitos savivaldybės teritorijoje. Taigi pati ieškovė pateikia galimą Savivaldos įstatymo 9 ir 91 straipsnių normų teisinį aiškinimą kaip nubrėžiantį savivaldybės valdomos įmonės veiklos ribas ir teritoriniu atžvilgiu. Be to, kaip minėta, teisinės spragos egzistavimui būtina konstatuoti esant poreikį tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti. Ieškovės teigimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga siekti „bendros tautos gerovės“ reikalauja nustatyti ribojimus, draudžiančius savivaldybių valdomoms įmonėms veikti kitų savivaldybių teritorijose. Iš ieškovės prašyme išdėstytų argumentų nėra aišku, kokiu būdu kitoks (užpildantis esą egzistuojančią teisės spragą) Savivaldos įstatymo 9 ir 91 straipsnių nuostatų išdėstymas ir papildymas eksplicitinėmis normomis, galėtų įgyvendinti „bendros tautos gerovės“ siekį. Taip pat pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo funkcija yra vertinti teisės normų atitiktį Konstitucijai, o ne pateikti bylos šalių siūlomo teisės nuostatų aiškinimo konstitucingumo vertinimą. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Savivaldos įstatymo 9 ir 91 straipsniuose egzistuoja teisės spraga, inter alia pasireiškianti kaip legislatyvinė omisija.
22. CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas klausimą dėl kreipimosi į K. T. sprendžia savo nuožiūra; įstatyme numatytas vienas pagrindas, kuomet teismas privalo kreiptis, t. y. tada, kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).
23. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, šioje byloje apeliacinės instancijos teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl Savivaldos įstatymo 9 ir 91 straipsnių normų atitikties Konstitucijai, todėl ieškovės prašymas dėl kreipimosi į K. T. netenkinamas.
Dėl bylos esmės
24. Šioje byloje ginčas kilo dėl trečiojo asmens AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ atitikimo atsakovės UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ nustatytų pirkimo sąlygų 3.9.2. punktui.
25. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, o paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje (Viešųjų pirkimo įstatymo 47 str. 2 d.).
26. Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 3.9.2. punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas turi turėti teisę verstis su pirkimo objektu susijusia veikla (atliekų surinkimo ir transportavimo veikla) – 1) jeigu tiekėjas yra juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikoje, iš jo nereikalaujama pateikti jokių reikalavimą įrodančių dokumentų, o komisija pati tikrina duomenis viešai prieinamuose registruose (https://atvr.aplinka.lt); 2) tiekėjai iš užsienio (ES šalių) pateikia dokumentų patvirtintas kopijas pagal šalies, kurioje tiekėjas registruotas, įstatymus apie jiems suteiktą teisę verstis veikla (atliekų surinkimo ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius), kuri yra reikalinga pirkimo dokumentuose nurodytai paslaugai atlikti arba jungtinės veiklos sutartyje jam paskirtą tokių paslaugų dalį. Pagal pirkimo sąlygų 2.1. punktą, pirkimo objektas – mišrių komunalinių atliekų surinkimas Pasvalio r. savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų pirkimas.
27. Atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenimis trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ turi teisę mišrias komunalines atliekas (kodas 20 03 01) surinkti (kodas S1) bei vežti (kodas S2). Taip pat, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp bylos šalių nėra ginčo, kad trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ yra Panevėžio miesto savivaldybės valdoma įmonė.
28. Apeliaciniame skunde ieškovė išdėstė nuomonę, kad vien tai, kad AB „Panevėžio specialus autotransportas“ turi teisę vežti ir surinkti mišrias komunalines atliekas, savaime nereiškia, jog ji turi teisę vežti ir surinkti tokias atliekas kitų savivaldybių teritorijose, kadangi tokios veiklos vykdymas Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje būtų naujos ūkinės veiklos vykdymas, kuriai leidimo nėra suteikusi Panevėžio miesto savivaldybė.
29. Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai Viešųjų pirkimų įstatymo atžvilgiu, tačiau Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymui, nebent Viešųjų pirkimų įstatyme expressis verbis (pažodžiui) būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas, o perkančioji organizacija, tiek rengdama pirkimo dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo taikyti kituose teisės aktuose įtvirtintas imperatyviąsias teisės normas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015).
30. Savivaldos įstatymo 91 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog savivaldybės valdomos įmonės negali savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos, šios įmonės gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai ši veikla joms šio ir tokių įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pavedama vykdyti savivaldybės sprendimu, o pradedant vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nenumatytą naują ūkinę veiklą, – ir tik gavus Konkurencijos tarybos sutikimą. Nauja ūkine veikla laikoma ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdoma įmonė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo pavesti jai tokią veiklą vykdyti priėmimo faktiškai nevykdė, o jeigu ūkinę veiklą vykdyti pavedama per paskutinius trejus metus po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančiai savivaldybės valdomai įmonei, bent vieno iš po juridinių asmenų reorganizavimo pasibaigusių juridinių asmenų faktiškai vykdyta atitinkama ūkinė veikla yra laikoma po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančio juridinio asmens faktiškai vykdyta ūkine veikla.
31. Į bylą pateiktų AB „Panevėžio specialus autotransportas“ įstatų (toliau – ir Įstatai) 8 punkte nustatyta, kad bendrovės veiklos tikslas – vykdyti ūkinę komercinę veiklą, užtikrinančią savivaldybei (akcininkui) pavestų funkcijų įgyvendinimą ir bendrovės akcijų vertės didinimą. Įstatuose kaip vienas iš AB „Panevėžio specialus autotransportas“ ūkinės veiklos objektų numatytas nepavojingų atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas (Įstatų 10.1 p.). Be to, pagal Įstatų 11 punktą AB „Panevėžio specialus autotransportas“ turi teisę užsiimti ir kita Įstatuose neįvardyta veikla, jei ji neprieštarauja bendrovės veiklos tikslams ir (ar) Lietuvos Respublikos įstatymams. Nei įvardyti Įstatų punktai, nei kitos Įstatų nuostatos nenumato teritorinio AB „Panevėžio specialus autotransportas“ veiklos ribojimo.
32. Šios nutarties 26 punkte nurodyta, jog viešame Atliekų tvarkytojų valstybės registre skelbiama, jog AB „Panevėžio specialus autotransportas“ turi teisę vežti ir surinkti mišrias komunalines atliekas. Pagal Atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenis AB „Panevėžio specialus autotransportas“ suteiktas ATVR kodas REOBJ0014012, o registravimo šiame registre data 2014 m. balandžio 28 d.
33. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti tuo, kad trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus transportas“ per pastaruosius trejus metus vykdė mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą. Taigi, iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, jog mišrių komunalinių atliekų vežimas ir surinkimas trečiajam asmeniui AB „Panevėžio specialus autotransportas“ galėtų būti laikomas nauju šio juridinio asmens veiklos pobūdžiu.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo veikla pati savaime nėra unikali ir galima tik tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje, netgi priešingai – tokia veikla gali būti vykdoma visose teritorijose, negalima teigti, jog vien veiklos vykdymo teritorijos pakeitimas lemia tokios veiklos naujumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus transportas“ veždamas ir surinkdamas mišrias komunalines atliekas Pasvalio r., nevykdytų naujos ūkinės veiklos.
35. Be kita ko, ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodė, jog veiklos vykdymo ribojimas teritoriniu požiūriu yra skirtas išvengti rinkos monopolizacijos, kadangi savivaldybės valdomos įmonės turi pranašumą kitų rinkos dalyvių atžvilgiu ne tik dėl finansinių pajėgumų, bet ir dėl galimybės sudaryti vidaus sandorius be konkurencijos. Su tokia ieškovės pozicija nėra pagrindo sutikti.
36. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog priešingai nei teigia ieškovė ribojimas tam tikriems privatiems ar viešiesiems juridiniams asmenims vykdyti veiklą vien tik geografiniu aspektu, lemtų konkurencijos sumažėjimą, kadangi dalis faktiškai veiklą vykdyti galinčių subjektų negalėtų dalyvauti konkursuose, o galimybė tiek privatiems, tiek viešiesiems juridiniams asmenims vykdyti veiklą ir dalyvauti konkursuose bet kurioje teritorijoje sudaro didesnį konkurentų skaičių, t. y. didesnį subjektų, potencialiai galinčių dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, skaičių. Antra, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vidaus sandorio sudarymas vienoje savivaldybėje savaime nelemia konkurencinio pranašumo dalyvaujant kitų pirkėjų organizuojamuose viešuose konkursuose. Be to, pastebėtina, jog tai, kad subjektas jau turi sudaręs tam tikros veiklos vykdymo sandorį, gali riboti jo galimybes sudaryti kitus tokios veiklos vykdymo sandorius, kadangi jo turimi resursai jau yra naudojami sudaryto sandorio vykdymui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, susijusius su galimu konkurencijos ribojimu.
37. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nenustačius trečiojo asmens AB „Panevėžio specialus transportas“ veiklos naujumo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog trečiasis asmuo neatitinka pirkimo sąlygų 3.9.2. punkto kvalifikacinių reikalavimų, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia galimo konkurencijos ribojimo.
38. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
39. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
41. Atsakovė UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė duomenis apie patirtas 1 500 Eur išlaidas šioje byloje parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pateikė duomenis apie patirtas 750 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei atsiliepimą į ieškovės prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą.
42. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos priteistinos iš apeliantės (ieškovės) UAB „Ecoservice projektai“ atsakovės UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ ir trečiojo asmens AB „Panevėžio specialus autotransportas“ naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ (juridinio asmens kodas 144128180) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 300127004) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ (juridinio asmens kodas 144128180) trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Panevėžio specialus autotransportas“ (juridinio asmens kodas 247025610) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjai Artūras Driukas
Vilija Mikuckienė
Jūratė Varanauskaitė