Civilinė byla Nr. e2A-486-278/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11523-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.11.16.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2     

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

    S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2020 m. rugsėjo 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Dalios Pranckienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-626-592/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Oktagonas“ ieškinį atsakovui M. G. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Oktagonas“ prašė teismo nutraukti 2019-02-19 transporto priemonės „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis) pirkimo – pardavimo sutartį (toliau - ir sutartis) ir taikyti restituciją: grąžinti ieškovei sumokėtą kainą už automobilį – 4 350 Eur, o atsakovui M. G. grąžinti automobilį bei priteisti iš atsakovo  188,51 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2.       Nurodė, kad sutarties sudarymo metu bei prieš tai apžiūrint automobilį, atsakovas patikino, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, puikios būklės, kaip ir buvo nurodyta internetiniame skelbimų portale www.autoplius.lt.. Teigė, kad pirkimo – pardavimo sutartimi buvo patvirtinta, jog automobilis niekada nebuvo daužtas, visiškai techniškai tvarkingas, neturi jokių paslėptų trūkumų. Nurodė, kad praėjus savaitei po sutarties sudarymo, valant automobilį, buvo pastebėta, kad jo grindų kilimas šlapias, o automobilio dugnas kiaurai prarūdijęs. 2019-04-03 Vilniaus techninės apžiūros centre ,,Tuvlita“ atlikus automobilio apžiūrą buvo nustatyta: 1) priekinių žibintų skleidžiamos šviesos srauto pokrypis neatitinka nustatytų reikalavimų; 2) sudedamosios dalys prie važiuoklės pritvirtintos nesaugiai (nepatikimai), važiuoklė pernelyg stipriai paveikta korozijos, kas turi įtakos automobilio konstrukcijos stabilumui; 3) dugnas paveiktas korozijos, yra nesaugus. Techninės apžiūros centras darė išvadą, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir  jo eksploatacija negalima. Pagal UAB ,,JMA centras“ sudarytą remonto darbų sąmata, bendra remonto suma su automobilio detalėmis bei darbu sudaro 4 323,77 Eur, kas prilygsta automobilio pirkimo kainai, ir į šią sumą neįeina automobilio dugno remonto darbai, nes jiems reikalinga atskira kėbulo meistrų sąmata, todėl remonto išlaidos būtų dar didesnės. Atsakovas automobilio remonto išlaidų kompensuoti nesutinka.

3.       Atsakovas ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė esminių automobilio trūkumų, kurie sudarytų pagrindą nutraukti sutartį. Teigė, kad ieškovė įgijo ne naują automobilį, o pagamintą 2006 metais, t. y., pirko transporto priemonę įvertindama ir jos natūralų susidėvėjimą. Sutarties pasirašymo metu ir automobilio perdavimo metu ieškovės atstovai turėjo galimybę apžiūrėti automobilį ir jį įvertinti pasitelkiant atitinkamos srities specialistus. Automobilis atitiko tokiai prekei keliamus reikalavimus ir, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, buvo tvarkingas, tinkamas naudoti, turėjo iki 2019-10-20 galiojantį valstybinės Techninės apžiūros liudijimą. 2018 m. spalio mėnesį automobilis buvo techniškai aptarnautas UAB „Jodonėja“ servise, kur nebuvo fiksuotas automobilio dugno prarūdijimas. 2019-01-12 su UAB „JMA centras“ buvo sudarytas komisinio pardavimo susitarimas, o jos serviso specialistai apžiūrėjo ir nustatė atitinkamus automobilio dalių nusidėvėjimus bei tą fiksavo 2019-01-14 sąskaitoje PAS Nr. 19-00029 išankstiniam apmokėjimui. UAB „JMA centras“ specialistai apžiūros metu nenustatė jokio automobilio dugno prarūdijimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-24 sprendimu

5.       Teismas nustatė, kad 2019-02-19 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo iš atsakovo M. G. automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 350 Eur. Sutartyje nėra įvardinti automobilio trūkumai, kurie turi būti nurodomi CK 6.4311 straipsnio ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymo Nr. 2B-231 pagrindu. Automobilio pardavimo skelbime nurodoma pardavimo kaina – 4 600 Eur, rida - 162 000 km., pagaminimo metai – 2006 m. spalio mėn. bei nurodoma, kad parduodama puikios būklės, vieno šeimininko, pirktas naujas JMAC (tai oficialus SUBARU atstovas Lietuvoje), ten prižiūrėtas garantinio laikotarpio metu, vėliau prižiūrėtas specializuotame „Subaru“ servise „Jodonėja“, rida tikra, pakeistas variklio diržas, „nekaprizingas, patikimas ir iki šiol eksploatuojamas automobilis; parduodu, nes nusipirkau naujesnį“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 5-6 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl automobilio defektų – kiauro dugno bei siūlė atsakovui kompensuoti 500 Eur remontų išlaidų arba nutraukti sutartį ir grąžinti automobilį. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2019-04-03 techninės apžiūros metu nustatė, kad automobilio dugnas nesaugus dėl korozijos, pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui, labai paveikta korozijos sija kairės pusės priekyje ir yra kiti trūkumai, padaryta išvada, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. 2019-04-03 UAB „JMA centras“ ginčo automobilio tikrinimo metu nustatė, kad yra dugno korozija, kiauryminė, priekio kairės pusės balkis kiauras, nutrauktas varžtas ir kiti trūkumai; remonto darbų kaina būtų 4 323,77 Eur.

6.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad  byloje nekilo ginčas, jog automobilis parduotas su kiauryminiu prarūdijimu ir ieškovė apie tai nebuvo informuota, nes šis trūkumas galimai buvo paslėptas. Atsakovas neginčijo, kad šis trūkumas galėjo paaiškėti atitirpus sniegui ar ledui nuo automobilio, taip pat pripažino, kad jam ieškovė skambino, informuodama apie šį trūkumą, kad jis nesutiko mokėti 500 Eur remonto išlaidų, grįsdamas, jog ieškovė nepagrindė šios sumos pagrįstumo ir dydžio. Be to, atsakovas neginčijo, kad jis pats nevyko apžiūrėti automobilio ir nesiūlė konkrečių specialistų, kurie įvertintų realią remonto kainą.

7.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškovei kelti didesnio rūpestingumo reikalavimus nei įprastam verslo subjektui, nes jos veikla nėra susijusi su transporto priemonių verslu bei nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė privalėjo nepasitikėti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl automobilio būklės ir prieš sutarties sudarymą tikrinti, ar transporto priemonė neturi paslėptų trūkumų (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai). Nors ofertoje atsakovas nurodė, kad automobilis yra puikios būklės, tačiau, teismas sprendė, kad nustatytas kiauryminis prarūdijimas ir po vairuotojo sėdima vieta negali būti traktuojamas kaip puiki būklė. Pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovui buvo žinoma apie šį prarūdijimą, todėl sprendė esant labiau tikėtina, kad tai buvo paslėptas trūkumas.

8.       Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sutiko su ieškovės UAB „Oktagonas“ argumentais, kad automobilis parduotas su esminiu trūkumu (automobilio dugno kairės pusės kiauryminis prarūdijimas), dėl ko neatitinka techninių reikalavimų, o šiems trūkumams pašalinti reikalingos gana ženklios išlaidos bei konstatavo esant pagrįstam ieškovės reikalavimui nutraukti sutartį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir grąžinti sumokėtus pinigus. Kartu įpareigojo ieškovę per 7 kalendorines dienas grąžinti automobilį atsakovui (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

9.       Teismas akcentavo, jog aplinkybė, kad atsakovas ir UAB „JMA centras“ 2019-01-12 buvo sudarę turto komisinio pardavimo sutarimą dėl šio automobilio pardavimo už 5 000 Eur sumą (komisinis atlygis – 200 Eur ) esminės reikšmės neturi, nes teismui nėra pateikti įrodymai, kad ginčo transporto priemonė buvo parduodama nurodant jos kiauryminį prarūdijimą, be to, tai nepatvirtina, kad ieškovui turėjo būti žinoma apie šį trūkumą.

10.       Sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti 188,51 Eur dydžio nuostoliai (14,45 Eur už apžiūrą techninės apžiūros centre ,,Tuvlita“, 60 Eur už automobilio diagnostiką UAB ,,JMA centras“, taip pat išlaidos susiję su automobilio įsigijimu - 61,14 Eur draudimo išlaidos, 4,6 Eur išlaidos už techninę pagalbą, 48,32 Eur kelionės išlaidos (kuro išlaidas), siekiant nusistatyti automobilio būklę vykstant iš Panevėžio į Vilnių) yra pagrįsti bei protingo dydžio. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovė vyko į Vilnių nustatyti gedimus, jų apimtį ir kainą, o ne Panevėžyje, neturi esminės reikšmės nagrinėjamu atveju, nes pats atsakovas kaip pardavėjas nieko konkretaus ir ekonomiškesnio nesiūlė. Teismas darė išvadą nesant pagrindo konstatuoti, kad nuostolių dydis yra neprotingas ar nepagrįstas, kad atsakovas atleistinas nuo jų atlyginimo (CK 6.245-6.249, 6.253 straipsniai).

11.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistiną 4 538,51 Eur sumą (4 350 Eur + 188,51 Eur) nuo bylos iškėlimo - 2019-04-19 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) bei priteisė ieškovei 1 334,65 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovas M. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Teikia naujus įrodymus - Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ rašto Nr. 48 „Dėl informacijos suteikimo“ kopiją ir prašo priimti. Apelianto teigimu, šis įrodymas buvo gautas po sprendimo priėmimo, o jo pateikimo būtinybė byloje iškilo vėliau,  pirmosios instancijos teismui neteisingai aiškinant ieškovo inicijuotos techninės apžiūros pasekmes.

14.       Teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, priimtas tik formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, tačiau nesiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių ir nevertinant įrodymų, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo, transporto priemonė galėjo būti naudojama pagal paskirtį, kad apie transporto priemonės dugno prarūdijimą jam nebuvo žinoma, to nebuvo nustatę ir autorizuoti servisai (atstovai), kurie vykdė automobilio apžiūrą dar iki ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

15.       Nurodo, kad atsisakyti sutarties galima jei parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, o šie trūkumai turi būti esminiai, nepašalinami ar pašalinami tik esant didelėms neprotingoms sąnaudoms. Pažymi, kad ieškovė UAB „Oktagonas“ ginčo sutartimi įsigijo 2006 m. pagamintą automobilį, todėl turėjo įvertinti ir neabejotinai įvertino tokios transporto priemonės (jos dalių) natūralų susidėvėjimą. Nurodo, kad sutarties sudarymo metu automobilis pilnai atitiko tokiai prekei keliamus reikalavimus ir, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, buvo tvarkingas, tinkamas naudoti, turėjo iki 2019-10-20, t.y. daugiau nei pusei metų, dar galiojančią valstybinės techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo jokio teisėto pagrindo nutraukti 2019-02-19 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį bei taikyti restituciją. Kad automobilio dugnas yra paveiktas korozijos, kas, apelianto teigimu, buvo nulemta natūralaus automobilio nusidėvėjimo, ieškovės atstovas pamatė tik   išėmus sėdynes bei grindis dengiančią kiliminę dangą, t.y., kai atliko automobilio salono ardymo darbus, todėl, šis natūralus automobilio nusidėvėjimas nebuvo kažkaip nesąžiningai maskuojamas ar apie tai nuslepiama nuo ieškovės. Nurodo, kad sutarties sudarymo metu elgėsi sąžiningai, atskleidė visas žinomas su automobiliu susijusias aplinkybes ir visus tuo metu žinomus   trūkumus, kurie buvo aprašyti ir UAB „JMA centras“ 2019-01-14 apžiūros metu. Teigia, kad ieškovė turėjo/galėjo žinoti jau automobilio įsigijimo metu ir įvertinti riziką dėl automobilio nusidėvėjimo, perkant 13 metų senumo automobilį. Be to, nurodo, kad  automobiliams „Subaru“ pats gamintojas suteikia tik 12 metų gamyklinę garantiją nuo kiauryminio prarūdijimo (skaičiuojant nuo pirmosios registracijos dienos).

16.       Tvirtina, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovei nekeltini didesnio rūpestingumo reikalavimai, motyvuojant tik tuo, kad ieškovės veikla nėra susijusi su transporto priemonių verslu. Nurodo, kad ieškovei priklauso trys automobiliai, jos atstovas, apžiūrėdamas automobilį, patvirtino, kad jam yra žinomi šio modelio automobiliai, jų natūralūs gedimai, nusidėvėjimai eksploatacijos metu, todėl ieškovė, kaip pirkėjas, turėjo pakankamai resursų ir žinių įvertinti automobilio būklę iki pirkimo sandorio sudarymo.

17.       Nurodo, kad teismas nevertino, jog ieškovė įsigijo naujesnį tokios pat markės ir modelio automobilį ir tai galėjo lemti, jog bendrovė siekė nesąžiningai atsisakyti ginčo pirkimo -pardavimo sutarties, taip piktnaudžiaudama savo teisėmis. Teigia, kad UAB „Oktagonas“ akcentuojami automobilio trūkumai yra nesudėtingai pašalinami ir ieškovės pateiktais skaičiavimais jų šalinimo vertė (500 Eur) sudaro apie 11 proc. pirkimo – pardavimo sutarties kainos, todėl sutarties nutraukimas visa apimtimi akivaizdžiai prieštarauja protingumo, šalių lygiateisiškumo principams, neproporcinga pirkėjo teisių gynybos priemonė.

18.       Mano, kad   teismas nepagrįstai priteisė ir ieškovės turėtas kelionių Panevėžys – Vilnius ir atgal išlaidas, nepagrįstai pritarė ieškovės pozicijai dėl jų tikslingumo. Pažymi, kad Panevėžyje taip pat yra Subaru gamintojo atstovas UAB „JMA Panevėžys“, todėl nėra aišku kodėl automobilį buvo būtina tikrinti būtent Vilniuje. Tai pasakytina ir apie Techninių apžiūrų centrus – jų yra ir Panevėžio m., be to, tuo metu galiojo ankstesnė techninė apžiūra ir jokio būtinumo atlikti dar vieną techninę apžiūrą, tuo labiau Vilniuje, nebuvo.

19.       Teigia, kad teismas nepagrįstai susikoncentravo tik į ieškovės UAB „Oktagonas“ pateiktą ir jos iniciatyva parengtą UAB „Tuvlita“ 2019-04-03 automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą), nesigilino ir nesiaiškino šioje ataskaitoje fiksuotų automobilio trūkumų realios įtakos automobilio tolimesniam naudojimui, nesiaiškino, kokią įtaką 2019-04-03 techninės apžiūros kortelė turi anksčiau automobiliui išduotos techninės apžiūros kortelės galiojimui ir automobilio galimybei toliau dalyvauti viešame eisme.

20.       Tvirtina, jog kartu su skundu teikiami nauji įrodymai paneigia teismo išvadas, kad 2019-04-03 technine apžiūra neva buvo nustatyti esminiai automobilio neatitikimai techniniams reikalavimams. Iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ 2020-03-23 rašto Nr. 48 „Dėl informacijos suteikimo“, matyti, jog 2019-04-03 apžiūros metu jokie transporto priemonės pavojingi trūkumai, keliantys tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantys poveikį aplinkai bei dėl kurių su tokia transporto priemone draudžiama važiuoti, nebuvo nustatyti, taip pat 2019-04-03 išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė nepanaikino prieš tai atliktos privalomosios techninės apžiūros metu išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) galiojimo. Tvirtina, kad po 2019-04-03 apžiūros transporto priemonė turėjo galiojančią techninės apžiūros kortelę, galėjo dalyvauti viešajame eisme, t. y. transporto priemonė ir toliau galėjo būti naudojama pagal jos paskirtį. Nurodo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog   teismas neteisingai aiškino techninės apžiūros, kurią iniciavo ieškovė, pasekmes. Teigia, kad kyla abejonių ir dėl 2019-04-03 techninės apžiūrą atlikusio asmens tinkamo pareigų atlikimo, kas  būtų pagrindu skirti papildomą techninės apžiūros ekspertizę.

21.       Akcentuoja, kad 2019 metų pradžioje su UAB „JMA Centras“ buvo sudaręs Turto komisinio pardavimo sutarimą, kurio pagrindu profesionalus Subaru transporto priemonių markės atstovas, atsižvelgęs į automobilio būklę bei fiksuotus dalių susidėvėjimus, nustatė 5 200 Eur automobilio kainą, tuo tarpu ieškovei  UAB „Oktagonas“ automobilis buvo parduotas už 4 350 Eur, t.y.,   sumažinta kaina, kuria UAB „JMA Centras“ apžiūros metu nustatė keistinų dalių vertę. Teigia, jog tai sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovės nurodoma automobilio dugno korozija (rūdijimas), atsižvelgiant į ieškovės nurodytą šio natūralaus (įtakoto laiko bei normalaus eksploatavimo) defekto sutvarkymo vertę – 500 Eur, negali būti laikoma esminiu (neištaisomu) automobilio trūkumu ir negali būti teisėtu pagrindu nutraukti ginčo sutartį.

22.       Teigia, kad sprendime nepagrįstai nurodoma, jog transporto priemonės tinkamai eksploatacijai reikalingos dar didesnės išlaidos, kurios nurodytos 2019-04-03 UAB „JMA Centras“ rašte. Pažymi, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje, ieškovė reiškė pretenzijas tik dėl korozijos paveikto automobilinio dugno, tuo tarpu ieškinyje nurodė jau visai kitus tariamus automobilio defektus, nurodytus UAB „JMA Centras“ paskaičiavime, į kurį įtrauktos automobilio dalys, kurios per eksploatavimo laikotarpį natūraliai dėvisi ir neturi nieko bendro su ieškovės pretenzijoje ir elektroniniuose laiškuose keltais priekaištais dėl automobilio dugno korozijos. Be to, dar iki sutarties sudarymo 2019 metų pradžioje UAB „JMA Centras“ nenustatė jokių važiuoklės gedimų, būtinumo keisti balkį, sailentblokus, guolius, veržles, riebokšlius ar būtinumo remontuoti pavarų dėžę; taip pat nenustatė, kad važiuoklės dalys buvo nepritvirtintos ar pritvirtintos nesaugiai.

23.       Pažymi, kad po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo iki automobilio apžiūros techninės apžiūros centre bei „Subaru“ automobilių atstovybėje transporto priemonė apie pusantro mėnesio buvo išimtinai ieškovės dispozicijoje. Per tą laikotarpį ieškovė savarankiškai ėmėsi automobilio ardymo veiksmų – išėmė automobilio sėdynes, grindų dangą, atliko kitus ardymo veiksmus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą svarstyti, kad ir kiti vėliau UAB „JMA Centras“ užfiksuoti gedimai / susidėvėjimai buvo įtakoti pačios ieškovės veiksmų, už ką jam, kaip neprofesionaliam pardavėjui, neturėtų būti perkelta atsakomybė, nepagrįstai nutraukiant pirkimo – pardavimo sutartį bei įpareigojant ieškovę grąžinti neaišku kokios būklės, išardytą transporto priemonę.

24.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Oktagonas“ prašo  sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25.       Pažymi, kad surūdijęs automobilio dugnas bei kiti reikšmingi defektai negali būti laikomi tik įprasta naudoto automobilio būsena, o laikytini esminiais defektais, jei nebuvo atskleisti pardavimo metu. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Šiuo atveju nustatyti automobilio defektai – „pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui“, „dugno nesaugumas“, „pakaba pritvirtinta nesaugiai“, neatitinka automobiliui keliamų saugumo ir sveikumo reikalavimų. Be to, teigia, kad nustatytų defektų pašalinimas su automobilio detalėmis bei darbu sudaro 4 323,77 Eur, kas prilygsta automobilio pirkimo kainai, tačiau į šią sumą neįeina automobilio dugno remonto darbai,   jiems reikalinga atskira kėbulo meistrų sąmata, todėl remonto išlaidos būtų dar didesnės.

26.       Nurodo neįrodinėjusi, jog parduoto automobilio trūkumai buvo sąmoningai nuslėpti, o aplinkybė ar pardavėjas žinojo apie parduodamo daikto trūkumus lemia tik terminą per kurį reikia apie juos pranešti.

27.       Teigia, kad apeliantas daro klaidingą išvadą, kad aplinkybė, jog automobilis buvo patikrintas prieš pusantrų metų reiškia, kad yra garantija, jog jis išlieka tvarkingas visą laiką, kol nėra panaikinama techninės apžiūros pažyma – automobilis gali turėti galiojančią techninės apžiūros pažymą, tačiau jo būklė gali neatitikti tvarkingumo bei saugumo reikalavimų.

28.       Prašo nepriimti į bylą su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų, nes jais įrodinėjamas teisės normų turinys ir prasmė, kurios įrodinėjimui nėra būtina pateikti jokių asociacijos raštų, nes teisinės normos turinys įrodinėjamas tik teisiniais šaltiniais. Be to, byloje nebuvo ginčo dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo taikymo. Mano, kad teikiamu raštu apeliantas klaidingai argumentuoja jo įrodinėjamą teiginį, kad vien tai, kad galiojanti techninės apžiūros kortelė nebuvo panaikinta reiškia ir tai, kad automobilis buvo tvarkingas ir juo buvo galima naudotis eisme. Pastebi, kad Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ neatsakinėja į apelianto klausimą – ar buvo saugu/pavojinga tokia priemone naudotis eisme, o tik pažymi, kad savaime defektai nenaikina buvusios techninės apžiūros kortelės, kurios savaime nepakanka, kad saugiai naudotis priemone.

29.       Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 15 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. 2019-04-03 Vilniaus techninės apžiūros centro ,,Tuvlita“ ataskaitoje Nr. 003-0262792 pateikta išvada, jog transporto priemonė „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka techninių reikalavimų ir tokia išvada nesuteikia teisės eksploatuoti transporto priemonės, t. y., naudoti automobilio pagal paskirtį, nors jo techninės apžiūros kortelė vis dar galioja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

        Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas  naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo M. G. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

31.       Apeliantas pateikė naujus įrodymus ir prašo juos priimti. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su apeliaciniu skundu yra pateikti nauji įrodymai – Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ 2020-03-23 raštas „Dėl informacijos suteikimo“. Įvertinus byloje nagrinėjamo reikalavimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, aplinkybę, kad pateiktas raštas yra parengtas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kad ieškovė su šiuo įrodymu susipažino bei pateikė savo vertinimą, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeis šalių procesinio lygiateisiškumo principo ir neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo.

32.       Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, jog ieškovė UAB „Oktagonas“, įsigijusi iš atsakovo M. G. transporto priemonę, pareiškė pirmosios instancijos teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, nes automobilis neatitinka techninių reikalavimų, faktiškai negalima jo eksploatuoti, o remonto darbų kaina prilygsta transporto priemonės įsigijimo kainai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog automobilio kiauryminis prarūdijimas buvo paslėptas trūkumas, o tokio pobūdžio defektas yra esminis trūkumas, nes eksploatuoti transporto priemonės su kiauru dugnu yra nesaugu, juo labiau kad aplinkybę, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, patvirtina UAB „Tuvlita“ 2009-04-03 techninė apžiūra. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog byloje nėra duomenų apie aptariamo automobilio trūkumo išviešinimą prieš šalims sudarant sutartį, o ieškovė, siekdama eksploatuoti transporto priemonę, privalo pašalinti šį trūkumą. Teismas darė išvadą, kad atsakovui atsisakius sumokėti ieškovės nurodomą 500 Eur remonto darbų kainą, UAB „Oktagonas“ reikalavimas atsisakyti sudarytos sutarties ir prašymas taikyti restituciją yra pagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

33.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, o taip pat šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, sutinka su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis dėl transporto priemonės su trūkumais pardavimo, tačiau vertina, jog šalių sudarytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimas ir dvišalės restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju yra neproporcingai griežtas pirkėjo teisių gynimo būdas.

34.       Pažymėtina, jog reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Aptariamo straipsnio 6 dalyje numatyta, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y., kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

35.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017 ir kt.). Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-180-695/2018; Nr. e3K-3-193-421/2020).

36.       Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

37.       Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y., pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-307-1075/2018; Nr. e3K-3-193-421/2020).

38.       Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, UAB „Tuvlita“ 2019-04-03 techninės apžiūros duomenys bei 2019-04-03 oficialaus „Subaru“ atstovo Lietuvoje atliktos apžiūros duomenys patvirtina ieškovės UAB „Oktagonas“ nurodomas aplinkybes, kurios buvo išdėstytos ir su atsakovu vykusio susirašinėjimo metu, t.y. kad ieškovės įsigytos transporto priemonės kėbulo dalis (ypač kairės pusės dugnas) yra stipriai paveikta korozijos (dalyje kiaurai), dėl ko transporto priemonės eksploatacija nėra galima, nors atsakovo paskelbtame skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra puikios būklės, jokie žymūs koroziniai padariniai nurodyti nebuvo, o transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje tokie automobilio trūkumai taip pat nebuvo nurodyti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo parduota transporto priemonė yra gana stipriai paveikta korozijos (vietomis kiaurai), kas neleidžia vertinti, jog tokios būklės transporto priemonė yra techniškai tvarkinga bei atitinka naudotai, tačiau puikios būklės, transporto priemonei keliamus kokybės reikalavimus.

39.       Aplinkybė, kad sudarant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį automobilio techninė apžiūra dar galiojo daugiau, nei pusę metų bei kad UAB „Tuvlita“ atlikta techninė apžiūra nepanaikino prieš tai atliktos privalomosios techninės apžiūros metu išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės, kaip yra nurodoma atsakovo pateiktoje Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ 2020-03-23 rašte „Dėl informacijos suteikimo“, nepatvirtina ir neleidžia vertinti, kad transporto priemonė buvo parduota be nustatytų esminių trūkumų, susijusių su transporto priemonės korozija, kurios remontas, siekiant eksploatuoti automobilį (kad ir suėjus pardavimo metu galiojančios techninės apžiūros terminui) yra būtinas. Atsakovo pateikti įrodymai, susiję su ankstesnės techninės apžiūros galiojimu, nepaneigia parduotai transporto priemonei nustatytų defektų, nepaneigia išvados, jog parduota transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga (kas iš esmės užkerta kelią dalyvauti eisme pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalį) bei nepatvirtina, kad tokios būklės transporto priemonės eksploatacija, net ir suėjus anksčiau atliktai techninei apžiūrai, yra galima.

40.       Išvadą, kad koroziniai transporto priemonės gedimai negalėjo atsirasti po automobilio įsigijimo, patvirtina ne tik gedimų pobūdis, nes tokio masto korozija nesusidaro per keletą savaičių ar mėnesį (automobilio įsigijimo data yra 2019-02-19, ieškovė tvirtina pastebėjusi aptariamus defektus po savaitės nuo įsigijimo, o 2019 m. balandžio mėn. atliktų patikrinimų metu konstatuoti defektai), tačiau ir paties atsakovo nurodytos aplinkybės, jog tokie trūkumai galėjo paaiškėti atitirpus ledui ar sniegui nuo automobilio. Taigi ieškovė, kurios veikla pagal byloje esančius duomenis nėra susijusi su transporto priemonių pirkimu, pardavimu, nuoma, remontu ar pan., priešingai nei tvirtina apeliantas, neturėjo pagrindo nepasitikėti atsakovo, kuris nurodė buvęs vienintelis transporto priemonės savininkas ir prižiūrėjęs transporto priemonę tinkamai, nurodomomis aplinkybėmis bei imtis aktyvių veiksmų atsakovo teiginiams patikrinti. Tai, kad ieškovė nevyko į automobilių servisą dėl įsigyjamos transporto priemonės patikrinimo bei turi keletą automobilių, atsižvelgiant dar ir į pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą, nes už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas neturi pareigos atsakyti dėl parduodamo daikto kokybės bei trūkumų, kurie yra esminiai (tą, kaip minėta, patvirtina ir UAB „Tuvlita“ 2009-04-03 techninės apžiūros išvada, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, o dalis trūkumų yra dideli).

41.       Vertinant atsakovo  M. G. argumentus, jog transporto priemonės būklė atitiko tokio amžiaus automobilių natūralaus nusidėvėjimo būklę, kad ieškovė galėjo pasidomėti viešai prieinama informacija ir žinoti, kad šiems automobiliams yra suteikiama 12 metų gamyklinė garantija (buvo parduodamas 13 metų automobilis), o taip pat kad apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti apie konkrečiai nustatytą korozijos apimtį, pažymėtina, kad pats atsakovas paskelbtame transporto priemonės pardavimo skelbime buvo nurodęs, jog automobilio būklė yra puiki, kas, net ir atsižvelgiant į transporto priemonės amžių, nėra suderinama su kiauryminiais korozijos padariniais bei dėl to drėkstančiu salonu. Kaip jau minėta pirmiau, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Taigi aplinkybė, ar atsakovas tyčia slėpė faktą dėl korozijos apimties, nėra esminė nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, sutiktina su ieškovės dėstyta pozicija, jog labiau tikėtina, kad atsakovas, kaip jis pats tvirtina, reguliariai atlikdamas transporto priemonės techninę priežiūrą bei aptarnavimą (paskutinis aptarnavimas,   atsakovo teigimu, buvo atliktas 2018 m. spalio mėnesį, o transporto priemonė pradėta pardavinėti 2019 m. pradžioje), buvo informuotas apie koroziją ir jos mastą, suprato transporto priemonės būklę, o be to, ir pats turėjo pastebėti drėkstantį automobilio saloną, nes transporto priemonė buvo eksploatuojama kasdien.

42.       Taigi, įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog parduota transporto priemonė neturi esminių defektų ar kad atsakovui nekyla atsakomybė už tai, nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais bei prieštarauja pirmiau aptartoms teisės aktų nuostatoms, dėl ko yra pagrindas spręsti dėl pirkėjo pažeistų teisių gynimo dėl parduoto netinkamos kokybės daikto bei tinkamo gynybos būdo nustatymo.

43.       Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

44.       Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo     nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2011; Nr. e3K-3-193-421/2020).

45.       Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra numatyti keturi pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdai. Nors nagrinėjamoje byloje nėra susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, tačiau ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi teisę patikrinti, ar yra pirkėjo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taikyti pirkėjo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisakyti jį taikyti ar parinkti ir taikyti proporcingą bei adekvatų susiklosčiusiai situacijai užsakovo teisių gynimo būdą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčą dėl pažeistų pirkėjo teisių nagrinėjantis teismas turi teisę atsisakyti taikyti pirkėjo pasirinktą teisių gynimo būdą, jei toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus bei pritaikyti kitą teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros.

46.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių tarpusavio bendravimo aplinkybes iki pareiškiant ieškinį, o taip pat transporto priemonės pirkimo aplinkybes, sprendžia, kad šalių sudarytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimas yra pernelyg griežtas ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas, sąlygojantis pernelyg neproporcingų padarinių kilimą atsakovui.

47.       Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovės  UAB „Oktagonas“ įsigyta transporto priemonė buvo ardyta (išimta vairuotojo sėdynė bei kiliminė danga), tai buvo padaryta dar 2019 m. pradžioje (1 t., 13 b. l.), o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiomis sąlygomis iki šiol automobilis laikomas, ar ji buvo surinktas bei ar transporto priemonės būklė nėra esmingai pablogėjusi. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutarties atsisakymas ir restitucijos taikymas yra šiuo atveju neproporcingas bei šalių lygiateisiškumą pažeidžiantis gynimo būdas,

48.       Tokią išvadą leidžia daryti ir pačios ieškovės veiksmai bei pozicija. Iš byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad ieškovė, po automobilio įsigijimo praėjus keletui savaičių, kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl transporto priemonės dugno korozijos. Jokių kitų defektų, dėl kurių šalinimo į bylą yra pateikta transporto priemonės vertę siekianti (4323,77 Eur) automobilio dalių ir remonto sąskaita, nebuvo nurodyta, todėl galima pagrįstai vertinti, kad esminis transporto priemonės defektas, lemiantis netinkamą kokybę, yra būtent automobilio dugno korozija. Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo turinio matyti, kad iki ginčui pasiekiant pirmosios instancijos teismą, ieškovė atsakovui siūlė susitikti, apžiūrėti transporto priemonę bei pasiūlyti problemos sprendimo variantus, o taip pat taikiai išspręsti ginčą – sumokėti 500 Eur arba „anuliuoti sutartį“. Tokie pačios ieškovės veiksmai patvirtina, kad ji reiškė alternatyvias pažeistų teisių gynimo galimybes, t.,y., pirkimo kainos sumažinimą arba sutarties atsisakymą, o savo pažeistų teisių gynybos būdą įvardijo ir pirkinio kainos sumažinimą bei nurodė konkrečią 500 Eur sumą, kuri nėra lygi ir nesiekia automobilio įsigijimo kainos (sudaro apie 11 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nustatyti koroziniai gedimai gali būti remontuojami už mažesnę nei 500 Eur sumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai yra pakankami parinkti ieškovės pažeistų teisių gynimo būdą – pirkinio kainos sumažinimą būtent 500 Eur, kurie yra priteistini ieškovei iš atsakovo.

49.       Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pirkėjo teisių gynimo būdų parinkimą (CK 6.334 straipsnio 1 dalis), kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų tenkinamas iš dalies ir parenkamas proporcingas ieškovės teisių gynybos būdas – pirkinio kainos sumažinimas 500 Eur, šią pinigų sumą priteisiant iš atsakovo ieškovei (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

50.       Kartu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovės patirtus 188,51 Eur dydžio nuostolius, kurie buvo patirti siekiant pagrįsti transporto priemonės defektų egzistavimo faktą bei yra susiję su įsigyta transporto priemone, kurios, žinodama nustatytus defektus, ieškovė galėjo neįsigyti. Taigi iš atsakovo priteisiami nuostoliai, kurie susidarė ieškovei kreipusis į techninės apžiūros centrą, kuriame apžiūra kainavo 14,45 Eur; atlikus automobilio diagnostiką UAB ,,JMA centras“ už 60 Eur, taip pat apdraudus transporto priemonę (61,14 Eur draudimo išlaidos), sumokėjus 4,60 Eur išlaidas už techninę pagalbą bei 48,32 Eur kelionės išlaidas (kuro išlaidas), nes dėl defektų nustatymo buvo vykstama iš Panevėžio į Vilnių. Ieškovės pasirinkimas atlikti gedimų patikrą Vilniuje nėra nelogiškas ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, kadangi transporto priemonė buvo apžiūrima sertifikuotų subjektų,  be to, atsakovas, pagal byloje esančius įrodymus, turėdamas galimybę spręsti ginčą taikiai, nesiėmė jokių veiksmų ir neteikė pasiūlymų (CK 6.245-6.249, 6.253 straipsniai).

51.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės piniginiai reikalavimai yra pagrįsti 688,51 Eur sumai (500 Eur sumažinta pirkinio kaina bei 188,51 Eur nuostoliai), yra pagrindas priteisti  ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistiną 688,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo - 2019-04-19 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

52.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, sumokėjo 105 Eur, jai grąžintina 3 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1 t., 5 b. l.).

53.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo M. G. apeliacinis skundas yra tenkinamas 50 proc. (ginamos ieškovės, kaip pirkėjos, pažeistos teisės, tačiau taikomo gynybos būdo piniginė išraiška yra ženkliai mažesnė, nei nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu). Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 102 Eur žyminio mokesčio ir 1089 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė patyrė 254,10 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovui priteistina 544,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 51 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Iš atsakovo ieškovei priteistina 127,05 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus ieškovės ir atsakovo vienas kitam mokėtinas sumas bei atlikus įskaitymą, atitinkamai iš ieškovės UAB „Oktagonas“ priteisiamos apeliacinės instancijos teisme atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 51 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą bei 417,45 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurių dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.

54.       CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovės pareikštas ieškinys yra tenkinamas 50 proc., ieškovei iš atsakovo priteisiama 51 Eur žyminio mokesčio ir 616,33 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 1 452 Eur, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų, tačiau atlikus įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistinos 109,67 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oktagonas“ (įmonės kodas 304231477) ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oktagonas“ (įmonės kodas 304231477) ir M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 19 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi nustatytą 4 350 Eur pirkinio – automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainą  sumažinti 500 Eur (penkių šimtų eurų) suma.

Priteisti iš atsakovo M. G. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oktagonas“ naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) pirkinio sumažinimo kainą, 188,51 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 51 ct) nuostolių,  5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 688,51 Eur sumą nuo 2019-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51 Eur  (penkiasdešimt vieną Eur) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oktagonas“  atsakovui M. G. 109,67 Eur (vieną šimtą devynis eurus 67 ct) teisinės pagalbos išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Oktagonas“ (įmonės kodas 304231477) 3 Eur (trijų eurų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2019 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymu.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oktagonas“ atsakovo M. G. naudai 51 Eur (penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą bei 417,45 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų 45 ct) teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                    Laimantas Misiūnas

                                                                                                                             Dalia Pranckienė                                               

            Birutė Valiulienė