Baudžiamoji byla Nr. 1S-178-493/2015
Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui, teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 2 d. priimtas nutarimas taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
n u s t a t ė :
A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010-10-28 nuosprendžiu, kuriuo panaikintas Telšių rajono apylinkės teismo 2008-01-10 nuosprendis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d. 7 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2005-02-04 nuosprendžiu, ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė - 16 metų laisvės atėmimo (užskaityta 2 mėnesiai ir 15 dienų). Bausmės pradžia - 2001-08-10, bausmės pabaiga - 2017-05-26.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi patvirtino Komisijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 4 p.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono prokuratūros prokuroras A. Furmonas skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, likusios neatliktos bausmės dalį, tai ar įvykdytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, jo asmenybės socialinio-psichologinio tyrimo rezultatus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog yra pagrindas lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos nuteistąjį A. A.. Teismas sprendimą lygtinai paleisti A. A. iš pataisos namų iš esmės grindė tik formaliais motyvais. Prokuroro teigimu, teismas nevisapusiškai ir nepilnai įvertino nuteistojo socialinio bei psichologinio tyrimo išvadas apie nuteistojo asmenybės požymius, nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Šių labai svarbių nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių nesusiejęs su padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, neatliktos bausmės laiku, padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistojo tolimesnio nusikalstamo elgesio rizikos ir manymo, kad jis ateityje nenusikals. Nustatytos aplinkybės, charakterizuojančios nuteistąjį, neduoda pagrindo daryti išvados, kad galima jam taikyti lygtinį paleidimą. A. A. bausmę atlieka už sunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Jo padarytos nusikalstamos veikos veikiant ginkluotame nusikalstamame susivienijime susijusios su fizinio smurto panaudojimu. Buvo teisiamas už vis sunkesnes nusikalstamas veikas. Kaltės nepripažino. Nusikaltimus vykdė kartu su kitais asmenimis, yra lengvai pasiduodantis neigiamai įtakai, gyvena pagal kriminalinio elgesio nuostatas. Neatliktosios bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2017-05-26). A. A. 2001-2010 m. laikotarpiu buvo baustas 3 kartus už įvairius drausmės pažeidimus, nedarė drausmės pažeidimų ir buvo skatinamas 4 metų laikotarpiu. Akivaizdu, kad tik mažesnę bausmės atlikimo dalį nuteistojo elgesys gali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Psichologinio tyrimo išvada nustatyta, kad kriminogeniniu veiksniu išlieka kitų asmenų neigiama įtaka nuteistajam. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, kad itin pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri taip paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taip pat, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo poziciją dėl kaltės pripažinimo, jo asmenybės socialinius ir psichologinius požymius, individualaus elgesio korekcijos rezultatai nėra pakankami, kad užtikrinti jo nepriekaištingą elgesį laisvėje likusį pakankamai didelį neatliktos bausmės laikotarpį. Siekiant tolimesnės teigiamos A. A. galimai socialiai rizikingo elgesio laisvėje korekcijos, reikalinga tęsti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Nuteistasis A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes paleistas lygtinai jis tikrai nenusikals, nepažeis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, prašo palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nuteistasis A. A. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – turi būti vertinama pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visuma. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. A. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktą bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad lygtinis paleidimas nuteistajam A. A. taikytinas.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. A. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu socialinės reabilitacijos programose dalyvauja, su artimaisiais ryšius palaiko, mokėsi ir įgijo ne vieną specialybę, 19 kartų skatintas, nors nuobaudos nebegalioja, tačiau drausmine tvarka buvo baustas 3 kartus, laikosi kriminalinės subkultūros. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama tik kaip vidutinė (42 balai pagal OASys metodiką). Šios aplinkybės parodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kad jis viso bausmės atlikimo laikotarpiu nedėjo pastangų elgtis taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą pagrįstai manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės.
Nuteistasis A. A. anksčiau teistas tris kartus, šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už sunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant ginkluotame nusikalstamame susivienijime, susijusios su fizinio smurto panaudojimu. Kaltės dėl jų padarymo nuteistasis nepripažino. Nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikyta amnestija ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis teismų pasitikėjimo nepateisina ir tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir visuomenės saugumas. Nuteistasis jau yra atlikęs daugiau nei 3/4 dalis jam paskirtos bausmės, tačiau ji nėra adekvati jo asmenybės ir padarytų nusikaltimų pavojingumui. Likusios neatliktos bausmės dydis yra vertinamoji kategorija, apie kurią teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimą, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Aukštesniojo teismo nuomone, lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos nuteistąjį A. A. charakterizuojančios aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – atsisakomas patvirtinti Komisijos 2014 m. gruodžio 2 d. priimtas nutarimas dėl A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d., teisėjas
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:
atsisakyti patvirtinti Marijampolės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gruodžio 2 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teisėjas Arūnas Paštuolis