Civilinė byla Nr. 2S-1715-619/2020

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00578-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 2.6.3.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolės S. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė S. K., UAB „Karakurtas“,

nustatė:

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja R. B. pateikė skundą dėl antstolės S. K. veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2020 m. liepos 22 d. patvarkymo Nr. S-20-56-15303 dėl turto vertės nustatymo rezoliucinę dalį, kurioje nenurodyta R. B. priklausančio turto vertė; 2) įpareigoti antstolę S. K. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje įrašyti konkrečią R. B. priklausančio turto vertę – ją nustatyti pagal eksperto įvertinimą, statinio apžiūros defektinį aktą bei sąmatą, pagrindžiančią statinio atstatymo išlaidas; 3) panaikinti S. K. 2020 m. liepos 22 d. patvarkymą Nr. S-20-56-15302 „Dėl siūlymo surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją“.

2.       Nurodė, jog patvarkymas yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretus. Tą pačią dieną – 2020 m. liepos 22 d. – prieš priimant patvarkymą dėl turto vertės nustatymo buvo priimtas kitas patvarkymas Nr. S-20-56-15302 „Dėl siūlymo surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją“. Kadangi šis patvarkymas priimtas anksčiau nei turto vertės nustatymo patvarkymas, darytina išvada, kad jis yra neteisėtas – parengtas skubotai, klaidingai nurodant duomenis apie tikrąją ginčo turto vertę. Kadangi 2020 m. liepos 22 d. patvarkyme dėl turto vertės nėra konkretizuota, kokia konkrečiai R. B. nuosavybės teise valdomo turto vertė, patvarkymas dėl turto vertės nustatymo yra naikintinas, įpareigojant teismo antstolę pateikti patvarkymą, kuriame būtų nurodyta konkreti ginčo turto vertė (įvertinant aplinkybę, jog turto būklė yra bloga, reikalaujanti investicijų).

3.       Antstolė S. K. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Patvarkymu skundą tenkino iš dalies.

4.       Nurodė, jog rezoliucinėje skundžiamo Patvarkymo dalyje nurodyta, kad turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė, bet nėra nurodyta konkretus skolininkei priklausantis turtas, todėl skolininkės prašymas dėl turto vertės Patvarkymo rezoliucinėje dalyje įrašyti konkrečią R. B. priklausančio turto vertę tenkintinas. Atlikus pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę, turto vertinimo įmonė UAB „Ober-Haus“ 2020 m. birželio 24 d. ekspertizės aktu Nr. 3289 EKZ_2020 JZE VHAN viso nekilnojamojo turto rinkos vertę nustatė 35 000,00 Eur. Skolininkė R. B. nebuvo atvykusi į antstolės kontorą susipažinti su ekspertizės aktu. 2020 m. liepos 22 d. patvarkymu dėl siūlymo surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją Nr. S-20-56-15302, skolininkei pasiūlyta iki varžytynių pradžios surasti pirkėją. Patvarkymas dėl turto vertės nustatymo Nr. S-20-56-15303 bei patvarkymas dėl siūlymo surasti varžytynių parduodamo turto pirkėją Nr. S-20-56-15302 priimtas tą pačią, 2020 m. liepos 22 d., todėl skolininkė nepagrįstai teigia, kad patvarkymas dėl siūlymo surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją priimtas anksčiau negu patvarkymas dėl turto vertės nustatymo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

6.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjos skundo reikalavimu panaikinti Patvarkymo rezoliucinę dalį, kurioje nenurodyta R. B. priklausančio turto vertė, kadangi jis jau yra patenkintas 2020 m. rugpjūčio 24 d. Patvarkymu dėl skundo tenkinimo iš dalies Nr. S-20-56-17351, t.y. patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodyta konkreti pareiškėjai priklausančio turto rinkos vertė, t. y. 8 750,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja pateiktu skundu antstolės nustatytos skolininkei priklausančios turto dalies vertės, t. y. 8 750,00 Eur iš esmės neginčija.

7.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, antstolė S. K., laikydamasi CPK 704 straipsnio reikalavimų, pagrįstai pasiūlė skolininkei pačiai surasti jai priklausančio nekilnojamojo turto pirkėją už kainą, ne mažesnę nei buvo nustatyta atlikus ekspertizę. Pagrindo spręsti apie tai, jog 2020 m. liepos 22 d. patvarkymas dėl siūlymo surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją Nr. S-20-56-15302 priimtas skubotai, anksčiau nei Patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, nėra, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog abu patvarkymai buvo priimti tą pačią dieną, t. y. 2020 liepos 22 d.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskiruoju skundu pareiškėja R. B. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sustabdyti veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0045/18/01290.

9.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog išvadai, kad 2020 m. liepos 22 d. Patvarkymas Nr. S-20-56-1532 „Dėl siūlymo surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją“ yra priimtas vėliau nėra pagrindo. Tai matyti iš skundžiamų patvarkymų registracijos numerių. Netinkamas skunde nurodytų aplinkybių vertinimas lėmė tai, jog šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir nebuvo išaiškinta ar antstolė gavusi Statinio priežiūros defektinį aktą bei sąmatą pagrindžiančią statinio atstatymo išlaidas, privalėjo šiuos dokumentus atitinkamai įvertinti ir koreguoti ginčo buto turto kainą. Pareiškėja kėlė reikalavimą įpareigoti antstolę S. K. patvarkymo rezoliucinėje dalyje įrašyti konkrečią skolininkai priklausančio turto vertę ją nustatant pagal eksperto vertinimą, statinio apžiūros defektinį aktą bei sąmatą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į tai, nutartyje konstatavo, jog pareiškėja skolininkei priklausančios turto dalies vertės neginčija.

10.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė S. K. prašė jį atmesti.

11.       Nurodė, kad pareiškėjai priklausantis turtas vykdomojoje byloje įvertintas du kartus, dviejų skirtingų turto vertinimo įmonių. Vertintojų nustatyta turto rinkos vertė skiriasi tik 1000 EUR, todėl abejoti nekilnojamojo turto rinkos verte nėra pagrindo. Antstolė atkreipė dėmesį, jog iš 2020 m. birželio 24 d. turto vertinimo ekspertizės akto matyti, kad turto vertinimo įmonė atsižvelgė į gyvenamojo namo konstrukcijų pažeidimus bei į sąmatas jų pašalinimui, todėl skolininkės reikalavimas nustatyti turto rinkos vertę atsižvelgiant į defektinį aktą bei sąmatą atmestinas. Pažymėjo, jog skolininkė nebuvo atvykusi susipažinti su ekspertizės aktu, neprašė jo atsiųsti el. paštu, todėl nėra su juo susipažinusi. Antstolės vertinimu, laikantis LR CPK 704 str. reikalavimų, skolininkei pasiūlyta pačiai surasti areštuoto turto pirkėją už kainą, kuri turi būti ne mažesnė negu 2020 m. liepos 22 d. patvarkyme dėl turto vertės nustatymo Nr. S-20-56-15303, nustatytai nekilnojamojo turto vertei. Pasiūlymas skolininkei išsiųstas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o atvirkščiai siekiant išaiškinti skolininkei jos teisę surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, todėl naikinti 2020 m. liepos 22 d. patvarkymą dėl siūlymo surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją Nr. S-20-56-15302, nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šis patvarkymas nesukuria skolininkei jokių pareigų bei nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų, o skolininkė gali tiesiog nesiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėjo. Patvarkymas dėl turto vertės nustatymo Nr. S-20-56-15303 bei patvarkymas dėl siūlymo surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją Nr. S-20-56-15302, priimtas tą pačią dieną, todėl skolininkė nepagrįstai teigia, kad patvarkymas dėl siūlymo surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją priimtas anksčiau negu patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, todėl jis yra neteisėtas, parengtas skubotai bei klaidingai nurodant duomenis apie tikrąją ginčo turto vertę.

IV.       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK

13.       Nustatyta, kad antstolė S. K. vykdo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. e2-161-964/2018 (vykdomosios bylos Nr. 0056/18/01290) dėl 37 473,83 Eur skolos, 5 028,70 Eur palūkanų, 1 639,33 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškotojo UAB „Karakurtas“ naudai. Išieškojimas nukreiptas į skolininkei R. B. priklausantį turtą: ¼ dalį 0,2260 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Siekiant nustatyti skolininkei priklausančio turto rinkos vertę, buvo atliktos dvi nekilnojamojo turto ekspertizės: 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB „Verslavita“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. PNE-19-104 viso minėto nekilnojamojo turto vertė nustatyta 34 000,00 Eur sumai (arba 8 500,00 Eur sumai, skaičiuojant, jog skolininkei R. B. priklauso ¼ turto dalies); 2020 m. birželio 24 d. atliktos pakartotinės nekilnojamojo turto ekspertizės metu UAB „Ober-Haus“ visą nekilnojamąjį turtą įvertino 35 000,00 Eur (arba 8 750,00 Eur sumai, skaičiuojant, jog skolininkei R. B. priklauso ¼ turto dalies). 2020 m. liepos 22 d. Patvarkymu „Dėl siūlymo surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją“ Nr. S-20-56-15302 skolininkei pasiūlyta iki varžytinių pradžios surasti išvaržomo turto pirkėją už ne mažesnę kaip 8750 EUR turto vertę arba kitą sumą, kurios užtektų visiškai padengti įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms. 2020 m. liepos 22 d. Patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. S-20-56-15303, remiantis 2020 m. birželio 24 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 3289 EKZ-_2020 JZE VHAN skolininkei priklausančio turto vertė nustatyta 8 750,00 Eur. Antstolė patvarkė, jog turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl minėtų 2020 m. liepos 22 d. antstolės priimtų patvarkymų, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos reikalavimą patvarkymo rezoliucinėje dalyje įrašyti konkrečią skolininkei priklausančio turto vertę patenkino pati antstolė, taip pat nepagrįstais laikė pareiškėjos teiginius, jog 2020 m. liepos 22 d. patvarkymas dėl siūlymo surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją Nr. S-20-56-15302 priimtas skubotai, anksčiau nei patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo.

15.       Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grįsdama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų reikalavo įpareigoti patvarkymo rezoliucinėje dalyje įrašyti konkrečią skolininkei priklausančio turto vertę ją nustatant pagal eksperto įvertinimą, statinio apžiūros defektinį aktą bei sąmatą, pagrindžiančią statinio atstatymo išlaidas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neginčija nustatytos turto vertės. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė skundo argumentus, jog patvarkymas dėl siūlymo surasti turto pirkėją priimtas ankščiau nei patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, kadangi tai akivaizdu iš patvarkymų registracijos numerių.

16.       CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

17.       Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia (be kita ko), įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. <...> Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). <...> Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai <...>. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015).

18.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamos nutarties turinį, iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja skundu iš esmės neginčija antstolio nustatytos turto vertės. Priešingai, skunde pareiškėja teigė, jog nei ekspertizės akte, nei antstolio patvarkyme nėra įvertinta, kad pareiškėjai priklausančio turto pamatai įtrūkę, pro juose esančius plyšius teka vanduo, nėra stogo ir kamino skardinimų ir kiti defektai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Antstolė skundžiamą patvarkymą dėl Nr. S-20-56-15303 dėl turto vertės nustatymo priėmė remdamasi 2020 m. birželio 24 d. UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktu Nr. 3289 EKZ-_2020 JZE VHAN. Priešingai nei teigia apeliantė, iš minėto ekspertizės akto turinio matyti, jog ekspertas vertindamas pareiškėjai priklausančio turto būklę nurodė, jog 1 aukšte koridoriaus sienoje matosi drėkimo žymių, rūsio patalpų būklę pasta, matosi drėkimo žymių ir konstrukcijų pažeidimo žymių. Inžinerinės įrangos būklė vidutinė, inžinerinės įrangos prietaisai sumontuoti rūsio patalpose; pastato fasado būklė – geresnė nei vidutinė, reikia atnaujinimo darbų. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad vertinimas buvo atliktas panaudojant lyginamąjį metodą, kuris reiškia, jog analizuojamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos žinomos ir ekspertui atlikus turto sandorių kainų pataisas atsižvelgiant į įvairius veiksnius, dėl kurių gali būti mokamos skirtingos kainos, tame tarpe ir objekto būklę. Iš ekspertizės akto turinio matyti, jog eksperto vertinimu, šiuo atveju visi lyginamieji objektai sąlyginai panašūs. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju taip pat reikšminga aplinkybe laiko, jog šiuo atveju buvo atlikti du pareiškėjos turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, vertinimai ir abiejų vertintojų nustatyta turto rinkos vertė skiriasi tik 1000 EUR, kas sudaro savarankišką pagrindą spręsti, jog pareiškėjos turtas įvertintas objektyviai. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko atkreipia dėmesį, jog turto įvertinimas aukštesne kaina skolininkės interesų nepažeidžia, nes turto pardavimas už kuo didesnę kainą naudingas ne tik išieškotojui, bet ir skolininkui. Tuo tarpu pareiškėjos siekis įrodinėti išvaržomo turto defektus ir siekis, kad turtas būtų įvertintas mažesnę kaina prieštarauja vykdymo proceso tikslams, taip pat neatitinka protingumo principo.

19.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė kaip nesudarančius pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, apeliantės argumentus, jog 2020 m. liepos 22 d. patvarkymas Nr. S-20-56-15303 dėl turto vertės nustatymo yra priimtas vėliau nei 2020 m. liepos 22 d. patvarkymas Nr. S-20-56-15302 „Dėl siūlymo surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją“. Pažymėtina, jog apeliantė nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde nenurodo, kaip ši jos įrodinėjama aplinkybė pažeidžia jos teises ir interesus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuose patvarkymuose nurodyta skolininkui priklausančio turto rinkos vertė sutampa, t.y. 8750 EUR. Taip pat sutiktina su antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, jog iš esmės Patvarkymas dėl siūlymo surasti iš varžytinų parduodamo turto pirkėją yra informacinio pobūdžio, nesukuria skolininkei jokių pareigų bei nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų.

20.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo reikalavimo sustabdyti veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0045/18/01290. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie būtų pagrindas tokį reikalavimą tenkinti. Antra, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 510 str. 2 d. numato, jog jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia kodekso nustatyta tvarka. Taigi, apeliantė pageidaudama, jog nagrinėjant jos skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tokį reikalavimą turėjo reikšti apylinkės teismui kartu su skundu dėl antstolio veiksmų.

21.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

22.       Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                 Andrutė Salvador