Administracinė byla Nr. I-285-968/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03816-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. V. ir L. B. skundą atsakovams Skuodo rajono apylinkės teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
nustatė:
1. Pareiškėjos S. V. ir L. B. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš Lietuvos valstybės laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 neišmokėtą teisėjų atlyginimo dalį, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjos skunde nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jų darbu Skuodo rajono apylinkės teisme ir ginčijamu laikotarpiu gautu darbo užmokesčiu. Nurodo, kad iki 2009-05-01 teisėjų atlyginimas buvo mažinamas tris kartus, toks mažinimas buvo neproporcingas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatos, kuriose nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), todėl pareiškėjoms turi būti priteista dėl šių nuostatų taikymo ginčijamu laikotarpiu susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka.
Teismo posėdyje pareiškėjos nedalyvavo, apie posėdį joms pranešta tinkamai.
3. Atsakovas Skuodo rajono apylinkės teismas atsiliepime (b. l. 15–16) nurodo, kad vykdydamas biudžeto asignavimų valdytojo pareigas teisėjams moka atlyginimą pagal galiojančią Teisėjų atlyginimo įstatymo priedelio redakciją ir tam skirtus asignavimus.
Teismo posėdyje, Skuodo rajono apylinkės teismo atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
4. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepime (b. l. 26–29) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad prievolės, dėl kurios kilo ginčas šioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl nėra pagrindo reikalavimą tenkinti teismine tvarka. Pareiškėjos praleido ieškinio senatį reikalavimams, atitinkamai, nuo 2009-05-01 iki 2010-09-23 pareikšti, todėl atsakovui reikalaujant ieškinio senatį taikyti, teismas turėtų pareiškimą atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Kadangi prašomos priteisti procesinės palūkanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, šioje byloje jo taikyti negalima, todėl šis reikalavimas yra atmestinas. Pareiškėjų skundo tenkinimo atveju prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Teismas
konstatuoja:
Dalis bylos nutrauktina
6. Teisme 2016-09-22 gautas pareiškėjos S. V. atsisakymas nuo skundo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) (toliau – ABTĮ) 52 straipsniu, pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pagal ABTĮ 101 straipsnio 3 dalį, jeigu pareiškėjas atsisako skundo, teismas bylą nutraukia. Nagrinėjamu atveju S. V. pasinaudojo įstatymo suteikta teise atsisakyti skundo, toks atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis ir galutinis. Pagal ABTĮ 102 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
7. Atsižvelgiant nurodytus argumentus ir į tai, kad bylos dalies nutraukimas ABTĮ 101 straipsnio 3 dalies pagrindu nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui, pareiškėjos S. V. atsisakymas nuo skundo tenkintinas, bylos dalis pagal jos skundą nutrauktina.
Skundo dalis atmestina
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai L. B. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01, jai dirbant teisėja, neproporcingai sumažinus teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priteisimo.
9. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01, kuomet įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, pareiškėjai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta Skuodo rajono apylinkės teismo pažyma (b. l. 19–20).
10. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Šiame įstatyme, be kita ko, nustatytas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo
2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, galiojusias 2009-05-01 – 2013-09-30, kompensavimo mechanizmas. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neišmokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi šiuo metu galiojančiame Grąžinimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiškėjai yra (bus) kompensuota ginčijamu laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016-02-15 sprendimuose, priimtuose administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) ir Nr. A-668-602/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimai), taip pat 2016-04-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-10-552/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02789-2010-2), kurių faktinės ir teisinės aplinkybės yra labai panašios į aplinkybes, kuriomis yra grindžiami L. B. reikalavimas šioje administracinėje byloje, apibendrinęs aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įtvirtintą Konstitucinio Teismo
2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal ją: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus, o pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.
12. Įvertinus tai, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiškėjai ginčo laikotarpiu neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, LVAT 2016-02-15 sprendimuose bei 2016-04-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-10-552/2016 pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti L. B. skunde išdėstyto prašymo priteisti iš Lietuvos valstybės nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 neišmokėtą teisėjo darbo užmokesčio dalį. Netenkinus šio reikalavimo, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai dėl 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tai konstatavus, kiti pareiškėjos ir atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebeturi lemiamos teisinės reikšmės, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakys.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 52 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Tenkinti S. V. prašymą ir bylos dalį pagal jos skundą nutraukti.
Pareiškėjos L. B. skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Rytis Krasauskas