Civilinė byla Nr. e2A-649-790/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00998-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.16.8 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“ apeliacinius skundus bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GINTRĖJA“ prisidėjimą prie atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“ apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 pagal ieškovo R. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilkvėja“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Gintrėja“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Dumesta ir ko“, kuriai bylos nagrinėjimo metu iškelta bankroto byla, S. K.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilkvėja“ ir UAB „Gintrėja“, kurį patikslinęs, prašė jam iš atsakovės UAB „Vilkvėja“ priteisti 42 Eur nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 50 Eur nuostolių, patirtų dėl neteisėto nuomos sutarčių nutraukimo; solidariai iš atsakovių priteisti 539 695,94 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 14,0189 ha žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Ieškovas yra ūkininkas, įregistravęs ūkininko ūkį minėtame žemės sklype. Ieškovas 2015 m. kovo 31 d. Žemės nuomos sutartimi Nr. 1 ir Žemės nuomos sutartimi Nr. 2 (toliau abi – ir nuomos sutartys) išnuomojo atsakovei UAB „Vilkvėja“ dvi sklypo dalis po 6 a. Nuomos sutarčių terminas buvo nustatytas       15 m., t. y. iki 2030 m. kovo 31 d. UAB „Vilkvėja“ ateityje siekė iš ieškovo minėtas žemės sklypo dalis nupirkti ir jose statyti 2 vėjo jėgaines. Šiuo tikslu UAB „Vilkvėja“ pradėjo ir atliko parengiamuosius darbus: pasitelkusi UAB „Gintrėja“, ieškovo sklype įrengė 2 aikšteles su nuovažomis. 

1.2.                      UAB „Vilkvėja“ 2016 m. balandžio 5 d. pranešimais nutraukė nuomos sutartis, 2016 m. birželio 13 d. ieškovui sumokėjo dalį žemės nuomos mokesčio. UAB „Vilkvėja“, nutraukusi nuomos sutartis, išsinuomotų žemės sklypo dalių nesutvarkė, nepašalino statybinio laužo, sklypuose vykdytos veiklos ir statybos darbų padarinių. Ieškovui kreipusis į teismą dėl nuostolių priteisimo, paaiškėjo, kad ieškovo sklypas yra sugadintas didesniame plote (19,25 a), nei ieškovas buvo UAB „Vilkvėja“ išnuomojęs (12 a), t. y. suvežus mišrias statybines atliekas ir įrengus bendro 19,25 a ploto aikšteles su nuovažomis į jas be jokių tokiai veiklai vykdyti reikalingų leidimų.

1.3.                      Atsakovė UAB „Gintrėja“, kurios veiklos sritys yra statyba, naudingosios iškasenos, negalėjo nežinoti apie galiojantį teisinį reguliavimą statybos ir atliekų tvarkymo srityse, statybos reglamentus, kuriuos pažeidė vykdydama darbus ieškovo sklype, suveždama ir sandėliuodama jame mišrų didžiagabaritį statybinį laužą ir mišrias statybines atliekas. Tokiais savo veiksmais UAB „Gintrėja“ užteršė ieškovo sklypą 19,25 a plote ir tuo padarė 539 695,94 Eur dydžio žalą, kurią sudaro atsakovių vykdytų darbų padarinių pašalinimo ir ieškovo žemės sklypo sutvarkymo kaštai.

1.4.                      Nuomos sutartyse šalys sulygo, kad nuomos mokestis už vienerius metus yra 100 Eur plius PVM, tokiu būdu pagal abi sutartis atsakovė UAB „Vilkvėja“ įsipareigojo ieškovui sumokėti 200 Eur per metus plius PVM. UAB „Vilkvėja“ 2016 m. birželio 13 d. ieškovui sumokėjo 200 Eur, tačiau nesumokėjo 42 Eur (200 Eur x 21 proc.) PVM.

1.5.                      Kadangi nuomos sutartyse nenumatyta galimybė nutraukti jas prieš terminą, UAB „Vilkvėja“ turėjo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)      6.565 straipsnio 1 dalyje nustatyto išankstinio pranešimo dėl žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių nutraukimo termino (3 mėn.). Atsakovė šio termino nesilaikė, o ieškovas neturi galimybės atsakovei nuomotų žemės sklypo dalių nei išnuomoti, nei parduoti, nei pats jomis naudotis, kadangi dėl atsakovių neteisėtai vykdytų statybos darbų šios sklypo dalys šiuo metu yra netinkamos naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės UAB „Vilkvėja“ ieškovui priteistini nuostoliai dėl neteisėto nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą, kurie yra lygūs 3 mėn. nuomos mokesčiui – 50 Eur (200 Eur/12 mėn x 3 mėn.).

2.       Atsakovė UAB „Vilkvėja“ su pareikštais patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1.                      Nurodė, kad civilinės atsakomybės taikymas atsakovei negalimas, kadangi ieškovas neįrodė jos neteisėtų veiksmų ir kaltės. Atsakovei žemės sklypo dalys buvo išnuomotos 2015 m. kovo 31 d., o aikštelių įrengimo darbai buvo pradėti kur kas anksčiau, iš pradžių UAB „RIGEDUS“, o nuo 2015 m. kovo 30 d. – atsakovės UAB „Gintrėja“. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė UAB „Vilkvėja“ atliko kokius nors statybos darbus ar užsakė juos atlikti pas atsakovę UAB „Gintrėja“. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent UAB „RIGEDUS“ vykdė statybos darbus, UAB „Dumesta ir ko“ samdė atsakovę UAB „Gintrėja“. Ieškovas pats užsakė aikštelių ir nuovažų įrengimą pas trečiąjį asmenį UAB „Dumesta ir ko“ bei dalyvavo darbų procese. Ieškovui buvo žinoma apie vykdytus darbus ir su jų atlikimu jis sutiko. Labiau tikėtina, kad būtent pats ieškovas inicijavo aikštelių ir nuovažų į jas įrengimo darbus, todėl pasamdė šiuos darbus vykdyti trečiąjį asmenį UAB „Dumesta ir ko“. Ieškovas taip pat neįrodė, kad ginčo žemės sklype jis nuolat vykdė žemės ūkio veiklą ir šis sklypas buvo tinkamas jai vykdyti. Ieškovas negali rem­tis byloje atlikto 2017 m. gegužės 17 d. Ekspertizės akto (toliau – ir ekspertizės aktas) išvadomis, kadangi jose atliktas skaičiavimas dėl nuostolių dydžio yra abejotinas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė UAB „Vilkvėja“ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie būtų galėję lemti žalą žemės sklypui, t. y. nėra duomenų apie tai, kad ji vykdė kokius nors darbus ar samdė kokį nors asmenį jiems vykdyti.

2.2.                      UAB „Vilkvėja“ 2016 m. birželio 13 d. sumokėjo ieškovui 200 Eur pagal nuomos sutartis, todėl pastarajam atsirado prievolė apskaičiuoti PVM. Šiuo atveju ieškovas turėjo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą atsakovei. Atsakovė nuomos sutartis nutraukė dėl objektyvių priežasčių, paaiškėjus, kad išsinuomota žemės sklypo dalis negalės būti naudojama vėjo jėgainių statymui ir eksploatavimui.

3.       Atsakovė UAB „Gintrėja“ su pareikštais patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1.                      Nurodė, kad ieškovui buvo žinoma, jog darbus atlieka UAB „Gintrėja“, kadangi visame procese jis betarpiškai dalyvavo, atliekamus darbus fiksavo, dėl šių darbų neprieštaravo, priešingai, davė tam tikrus nurodymus dėl atliekamų darbų eigos. Ieškovas per visą darbų atlikimo laikotarpį nepareiškė, kad darbai atliekami neteisėtai ar netinkamai. UAB „Gintrėja“ darbus atliko pagal UAB „Dumesta ir ko“ direktoriaus S. K. ir ieškovo nurodymus, kurie taip pat nurodė ir vietas, kuriose turėjo būti atliekami darbai. UAB „Gintrėja“ nukasė tik paviršinį augalinį gruntą (40 cm), po kuriuo glūdėjo smėlis, ir pagal paties ieškovo nurodymus šis gruntas buvo nuvežtas į ieškovo nurodytą kitą žemės sklypą. UAB „Gintrėja“ neatliko jokių darbų savo iniciatyva ar savo naudai, už sutartus ir atliktus darbus ji gavo apmokėjimą iš UAB „Dumesta ir ko“. Nurodė, kad ieškovui priklausančiame sklype ankščiau buvo įrengtas nelegalus sąvartynas, dėl to minėtame žemės sklype ir yra likusios įvairios šiukšlės bei kitos statybinės atliekos.

3.2.                      Atliekant ekspertizę ekspertė Z. B. atliko tik formalius skaičiavimus, pamatuodama 6 iškastų duobių gylį, neobjektyviai konstatuodama, kad visą žemės sklypo dalies plotą per visą iškastą duobės gylį, kurį nustatė kaip 1,2 m, sudaro statybinis laužas. Pati ekspertė nenustatė nei įrengtos aikštelės su nuovaža ploto, nei faktinio statybinio laužo kiekio – iš  esmės atliko tik elementarius aritmetinius skaičiavimus.

3.3.                      Ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo augalinio sluoksnio pabloginimo, negali viršyti visos 14,0189 ha žemės sklypo rinkos vertės. Toks nuostolių atlyginimas, kurio reikalauja ieškovas, t. y. kad jam būtų kompensuota 7 kartus didesnė suma, nei kad vertas visas žemės sklypas, nors tariamai netinkama naudojimui žemės sklypo dalis bendrame 14,0189 ha žemės sklypo plote sudaro tik 16,22 a, ir likusia žemės sklypo dalimi naudotis jokių ribojimų nėra, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Be to, ieškovas jokių faktinių išlaidų nėra patyręs ir tikėtina, kad jos ateityje ieškovo nebus patirtos.

4.       Trečiasis asmuo S. K. prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad tiesiogiai UAB „Dumesta ir ko“ su ieškovu jokių sutartinių santykių neturėjo. S. K. kaip UAB „Dumesta ir ko“ vadovas užsakė įrengti UAB „Dumesta ir ko“ tik vieną aikštelę, viename būtent šios įmonės panaudos pagrindu naudotame sklype, todėl S. K. pats pasirašė ir įmonės antspaudu patvirtino su rangovu UAB „Gintrėja“ sudarytą rangos sutartį, o rangovui atlikus užsakytus darbus, davė nurodymą UAB „Dumesta ir ko“ finansininkei apmokėti rangovo išrašytą sąskaitą 17 000 Eur sumai. UAB „Vilkvėja“, UAB „Dumesta ir ko“ ir ieškovas savo jėgainių statybos projektus vykdė kiekvienas savo lėšomis, nebuvo nei žodinių, nei rašytinių bendrų susitarimų ar pelno dalijimosi sutarčių, bendrų darbų ar investicijų, kurias viena šalis padengė, tuo pačiu įgaudama teisę į kitų šalių kompensacijas patirtų išlaidų padengimui. Tiek UAB „Vilkvėja“, tiek UAB „Dumesta ir ko“ vėjo jėgainių statybos aikštelių parengimą finansavo kiekviena savo lėšomis. Ieškovas, UAB „Vilkvėja“ bei UAB „Dumesta ir ko“ buvo skirtingoje teisinėje padėtyje, skirtingo finansinio pajėgumo ir skirtingo patyrimo, todėl nebuvo tikslo kurti bendrą verslą.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Vilkvėja“ 42 Eur PVM, 50 Eur nuomos mokesčio ir 147,50 Eur atstovavimo išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; atsakovei UAB „Vilkvėja“ iš ieškovo priteisė 5 153,57 Eur atstovavimo išlaidų; valstybei iš ieškovo priteisė 4 296,02 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 

6.       Teismas nustatė, kad ieškovas 2015 m. kovo 31 d. sudarė nuomos sutartis su UAB „Vilkvėja“, kurių pagrindu išnuomojo UAB „Vilkvėja“ 2 žemės sklypo dalis po 6 a savo turimame 14,0189 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) 15 m. terminui mokant po 100 Eur plius PVM nuomos mokestį už kiekvieną sklypą per metus. Ieškovas 2016 m. kovo 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą atsakovei UAB „Vilkvėja“ dėl 42 Eur PVM ir pateikė ją atsakovei, kuri nepateikė įrodymų, kad jį sumokėjo.

7.       Nuomos sutartyse jų nutraukimo galimybė nuomininko reikalavimu nebuvo nurodyta, tačiau UAB „Vilkvėja“ 2016 m. balandžio 5 d. pranešė ieškovui, kad nutraukia žemės nuomos sutartis nuo 2016 m. gegužės 5 d., todėl teismas sprendė, kad nuomininkas CK 6.565 straipsnio 1 dalies pagrindu turėjo teisę nutraukti žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis prieš 3 mėn. įspėjęs nuomotoją ir sumokėti už 3 mėn. žemės nuomą, t. y. 50 Eur plius PVM.

8.       Ieškovo UAB „Vilkvėja“ sudarytose žemės nuomos sutartyse nebuvo įrašyta, kokiai paskirčiai sklypai galės būti naudojami, kokie statiniai yra leidžiami ar neleidžiami, t. y. sutartys ne visiškai atitiko CK 6.550 straipsnyje nustatytus reikalavimus žemės nuomos sutarčiai.

9.       Teismas, nustatęs, kad ieškovas, atsakovė UAB „Vilkvėja“ ir trečiasis asmuo UAB „Dumesta ir ko“ buvo bendrai užsakę poveikio aplinkai vertinimą ir jiems buvo parengta bendra galutinė išvada, visi trys subjektai kartu kreipėsi į Vyriausybės atstovą dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai, bendrai dalyvavo Kauno apygardos administraciniame teisme UAB „Dumesta ir ko“ iškeltoje byloje dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo nepritarti jų planuotai vėjo jėgainių ūkinei veiklai, ieškovas, toje byloje dalyvavęs trečiuoju asmeniu, pritarė pareiškėjos UAB „Dumesta ir ko“ išdėstytiems argumentams, taip pat, kad ieškovas 2015 m. birželio 5 d. kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją, prašydamas parengti ginčo žemės sklypo padalijimo į tris atskirus žemės ūkio paskirties sklypus pagal pridedamą situacijos planą, projektą, projekto dalyvė UAB „Dumesta ir ko“ gavo preliminarų komercinį pasiūlymą iš UAB „Strėlė logistics“ dėl 4 vėjo jėgainių montavimo, atsakovė UAB „Gintrėja“ nurodė, kad už 17 000 Eur įrengė 4 aikšteles pagal žodinį susitarimą su UAB „Dumesta ir ko“, sprendė, kad ieškovas, atsakovė UAB „Vilkvėja“ ir trečiasis asmuo UAB „Dumesta ir ko“ buvo pradėję įgyvendinti bendrą sumanymą pastatyti 4 vėjo jėgaines, gaminti elektros energiją ir ją pardavinėti. Visų trijų subjektų bendrą veiklą taip pat paliudijo ir S. Ž., nurodžiusi, kad visi trys subjektai UAB „Kauno projektavimo ir konsultavimo biure“ užsakė 4 vėjo jėgainių pastatymo projektą ir reikalingus vėjo jėgainėms pastatyti veiksmus visi trys asmenys derino bendrai. Aplinkybė, kad už atliktus darbus buvo apmokėta kai kuriais atvejais ir atskirai, nekeičia esmės, kad susitarimai buvo bendri ir veikla organizuojama bendrai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas, išnuomodamas savo žemės sklypo dalis, žinojo, sutiko ir su atsakove susitarė, kad išnuomotose žemės sklypo dalyse bus ruošiamos būtent aikštelės vėjo jėgainėms ir rengiami atitinkami įvažiavimai į išnuomotas aikšteles, todėl vadovaudamasis CK 6.193 ir 6.195 straipsnių nuostatomis sprendė, kad ieškovo konkliudentiniai veiksmai atitinka CK 6.557 straipsnyje nustatytą atvejį, jog statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje. Vadinasi, nuomininkui išsinuomotame žemės sklype nebuvo draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtų sunaikintas ar užterštas derlingasis dirvožemio sluoksnis, nes susitarus išnuomotame sklype pastatyti statinius (įrenginius), dirbamas žemės sluoksnis negali išlikti nepakeistas.

10.       Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad išnuomojus žemės sklypus, juose buvo numatyta galima statyba, kuriai reikalingi suderinimai buvo gauti, ir faktiškai įrengtos iš viso 4 laikinos nuovažos ir aikštelės, dvi iš jų – ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, todėl nėra pagrindo ieškovo sklype pastatytus inžinerinius statinius laikyti pastatytus nesant nuomotojo ir nuomininko sutarimo. Priešingų įrodymų (apie statybos neteisėtumą) teismui nebuvo pateikta. Teismas sprendė, kad pastatyti inžineriniai statiniai (laikinos nuovažos ir vėjo jėgainėms pastatyti reikalingos aikštelės) atitinka šalių bendrą sumanymą statyti vėjo jėgaines ir vėliau jas eksploatuoti. Teismas sprendė, kad pateikti įrodymai, susiję su UAB „RIGEDUS“, yra suklastoti, todėl jais nesivadovavo ir laikė, kad UAB „RIGEDUS“ sutarčių su ieškovu nebuvo sudariusi, statinių nestatė.

11.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje UAB „Vilkvėja“ neprašo, jog jai būtų kompensuota už pastatytus inžinerinius statinius, taip pat nustatyti servituto tais statiniais naudotis (CK  6.557 straipsnio 1 dalis), atitinkamai nenustatęs, kad UAB „Vilkvėja“ ar kita atsakovė būtų pažeidusios ieškovo teises, t. y. atlikusios kokius nors neteisėtus veiksmus, sprendė, kad ieškovas neįrodė savo pažeistos teisės, kurią būtų pagrindas ginti priteisiant žalos atlyginimą.

12.       Nenustatęs atsakovių neteisėtų veiksmų, teismas neanalizavo pateiktų sąmatinių žalos dydžio skaičiavimų.

13.       Teismas, atsižvelgęs į antstolio 2017 m. kovo 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, liudytojų G. V. ir A. M. parodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog būtent atsakovės užteršė ieškovo sklypą buitinėmis atliekomis.

III.       Apeliacinių skundų, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

14.       Apeliaciniame skunde ieškovas R. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys atsakovėms UAB „Vilkvėja“ ir UAB „Gintrėja“ dėl nuostolių priteisimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti ieškovui solidariai iš atsakovių 539 695,94 Eur nuostolių, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš naujo paskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, UAB „Vilkvėja“ ir UAB „Dumesta ir ko“ vykdė bendrą veiklą, neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, galiojančio teisinio reglamentavimo ir šių subjektų vykdomos veiklos išraiškos formos:

14.1.1.                      Teismas šios išvados teisiškai nekvalifikavo. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kelių asmenų bendra veikla gali būti kvalifikuojama tik esant jungtinei veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo buvo susitarę ar pradėję vykdyti jungtinę veiklą.

14.1.2.                      Teismas išimtinai rėmėsi UAB „Vilkvėja“ pozicija ir visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, kurie paneigia trijų subjektų bendrą veiklą (ieškovo 2015 m. birželio 5 d. paraiškos sąlygų vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentams rengti, UAB „Dumesta ir ko“ gauto preliminaraus pasiūlymo iš UAB „Strėlė logistics“, sutarčių su UAB „Kauno projektavimo ir konsultavimo biuras“ dėl vėjo jėgainių techninio darbo projekto parengimo, sąskaitų už projektavimo darbus, apsaugos paslaugų sutarčių).

14.1.3.                      Užsakytas poveikio aplinkai vertinimas atliktas bendrai tik todėl, kad taip nusprendė projektuotoja, nes trys subjektai ketino vėjo jėgaines prijungti prie vienos transformatorinės pastotės. Kiti pirmosios instancijos teismo nurodyti įrodymai, neva patvirtinantys jų bendrą veiklą, yra susiję tik su tuo, kad buvo suinteresuoti vykdyti vėjo energijos generavimo veiklas ir siekė atšaukti šios ūkinės veiklos draudimą.

14.1.4.                      Tiek UAB „Vilkvėja“ direktorius, tiek S. K. pripažino, kad tikroji apelianto ir UAB „Vilkvėja“ valia buvo nukreipta į išnuomotų žemės sklypo dalių, suformuotų į atskirus nekilnojamojo turto objektus, pirkimą – pardavimą.

14.1.5.                      Ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo siekė vykdyti veiklas savarankiškai, kadangi apeliantas ir trečiasis asmuo ketino statyti asmenines vėjo jėgaines visiškai kito žemės sklypo atskirose ir atskirai naudojamose dalyse.

14.1.6.                      Visi trys subjektai siekė vykdyti ne bendrą, o vienodą veiklą. Kiekvienas iš jų asmeniškai tvarkė savo projektavimo dokumentus, mokėjo už juos ir už pačias jėgaines, ir jų pargabenimą, viską vykdė savo jėgomis ir tik savo lėšomis.

14.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl atsakovo konkliudentinių veiksmų gali būti daroma išvada, jog nuomos sutartyse šalys sulygo, kad atsakovė UAB „Vilkvėja“ gali vykdyti statybas išsinuomotose sklypo dalyse:

14.2.1.                      Remiantis kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismas negalėjo aiškinti žemės nuomos sutarčių ignoruodamas šalių tikrąją valią dėl apelianto išnuomotų sklypo dalių pardavimo UAB „Vilkvėja“. Šalys, sudarydamos žemės nuomos sutartis, siekė sudaryti galimybes UAB „Vilkvėja“ pradėti valdyti ir naudoti planuojamas pirkti sklypo dalis.

14.2.2.                      Naujų pastatų, statinių statybos ir kitų sąlygų, taip pat kam pastatai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui neįtvirtinimas žemės nuomos sutartyse negali būti vertinama kaip žemės nuomos sutarčių spraga CK 6.195 straipsnio prasme. Šalys paprasčiausiai nenumatė tokios galimybės, kadangi tikroji sutarčių šalių valia buvo ne ilgalaikė nuoma.

14.2.3.                      Sutarties sąlygai dėl statybų galimybių išsinuomotose žemės sklypo dalyse CK nustato rašytinę formą (CK 6.547 straipsnio 1 dalis, 6.550 straipsnio 1 dalies            6 punktas).

14.2.4.                      Ieškovo žinojimas apie išnuomotose žemės sklypo dalyse atsakovės UAB „Vilkvėja“ rengiamas aikšteles negali būti prilyginamas susitarimui dėl statybų išnuomotame žemės sklype CK 6.550 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir                6.557 straipsnio prasme. Ieškovas neprieštaravo atsakovės veiksmams tik todėl, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas ginčo sklypo dalis parduoti.

14.2.5.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovas 2016 m. balandžio 12 d. buvo kreipęsis į atsakovę UAB „Vilkvėja“, ragindamas atsakovę sutvarkyti žemės sklypą iki 2016 m. gegužės 5 d.

14.3.                      Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netinkamai taikė materialiąsias teisės normas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles:

14.3.1.                      Teismas negalėjo remtis UAB „Gintrėja“ prašymu antstolio L. L. surašytu 2017 m. kovo 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kadangi antstolis neturėjo ieškovo leidimo / sutikimo patekti į ginčo sklypą, o faktinių aplinkybių konstatavimo momentu žemės nuomos sutartys su UAB „Vilkvėja“ jau buvo nutrauktos. Tokiais veiksmais antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatą, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis minėtu protokolu kaip leistinu įrodymu (CPK 177 straipsnis).

14.3.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl įrodymų, patvirtinančių ieškovo sklypo būklę iki nuomos sutarčių sudarymo, kurie prieštarauja antstolio L. L. 2017 m. kovo 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui. Teismas nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu buvo nuspręsta remtis ne antstolio A. M. užfiksuotomis aplinkybėmis.

14.3.3.                      Teismas, nesivadovaudamas byloje atliktos teismo ekspertizės išvada, rėmėsi byloje nagrinėjamiems klausimams neturinčiais reikšmės įrodymais ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

15.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Vilkvėja“ prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti: 1) iš motyvuojamosios dalies pašalinti teiginį: „Teismas sprendžia, kad UAB „RIGEDUS“ sutarčių su ieškovu nebuvo sudaręs, statinių nestatė, pateikti įrodymai, susiję su UAB „RIGEDUS“, yra suklastoti“; 2) rezoliucinėje dalyje padaryti šį pakeitimą: „Priteisti atsakovei UAB „Vilkvėja“ iš ieškovo R. Ž. 5 853,57 Eur išlaidų už advokato pagalbą“; priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Teismo konstatavimas, kad UAB „RIGEDUS“ sutarčių su ieškovu nebuvo sudariusi, statinių nestatė, pateikti įrodymai, susiję su UAB „RIGEDUS“, yra suklastoti,  netinkamas ir nepriimtinas procesine prasme, nes reiškia, kad teismas nustatė, jog        2015 m. sausio 8 d. žemės nuomos sutartis ir sutikimas yra suklastoti. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovas dėl tariamai suklastotų dokumentų kaltina UAB „Vilkvėja“ vadovą V. V. ir inicijavo ikiteisminį tyrimą, kuris 2017 m. gegužės 11 d. buvo sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Šiuo atveju vykstančio ikiteisminio tyrimo aplinkybė nepatvirtina nusikalstamos veikos padarymo fakto ir įtariamojo asmens kaltės, todėl tokia išvada skundžiamame sprendime yra negalima, nes neatitinka tikrovės.

15.2.                      Teismas nepagrįstai atsakovei nepriteisė 700 Eur išlaidų už atliktą ekspertizę. Vien aplinkybė, kad teismas nevertino sąmatinių skaičiavimų ir ekspertų išvadų, nes nebuvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, nereiškia, kad atsakovė be pagrindo į bylą pateikė ekspertizės aktą. Jeigu ieškovas nebūtų teikęs nepagrįstų teiginių ir įrodymų apie tariamo nuostolio dydį, atsakovė nebūtų patyrusi išlaidų, siekdama paneigti tokius teiginius.

16.       Atsiliepime į ieškovo R. Ž. apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vilkvėja“ prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

16.1.                      Siekiant konstatuoti, kad tarp ieškovo, UAB „Vilkvėja“ ir UAB „Dumesta ir ko“ buvo bendras susitarimas dėl bendro verslo projekto įgyvendinimo, nebūtina tik rašytinė jungtinės veiklos sutartis, nes sutarties laisvės principas suteikia galimybę sudaryti mišraus pobūdžio sutartį vien šalių susitarimu (lot. consensus ad idem). Šiuo atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma leido padaryti išvadą, kad ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo buvo pradėję įgyvendinti bendrą sumanymą (susitarimą).

16.2.                      Aplinkybė, kad UAB „Vilkvėja“ turėjo nupirkti iš ieškovo nuomojamas ginčo sklypo dalis, rodo, jog šalys kūrė bendrą veiklą, kurioje buvo įvairių susitarimų. Teiginys, kad ieškovas ir trečiasis asmuo vėjo jėgaines norėjo statyti kitame žemės sklype, yra nepagrįsta, kadangi konkrečios vėjo jėgainių vietos buvo parinktos atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo išvadas. Aplinkybė, kad jėgainės buvo nutolusios viena nuo kitos ir nebuvo viename žemės sklype, nereiškia, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl bendros veiklos.

16.3.                      Atsakovė pati jokių statybos darbų neturėjo atlikti, todėl jų neatliko ir neorganizavo, nes pagal žodinį susitarimą su ieškovu, jai nebūtų buvę jokios ekonominės naudos pačiai atlikti visus aikštelių įrengimo darbus ir dar įsigyjant ginčo žemės sklypo dalis (12 a) net už 100 000 Lt (28 962 Eur), kai reali jų rinkos vertė buvo ne didesnė kaip 677,14 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neturi ir pareigos sutvarkyti žemės sklypo, nes ieškovas pats prisiėmė riziką dėl aikštelių įrengimo.

16.4.                      Ieškovo prašomas priteisti nuostolių dydis (539 695,94 Eur) yra aiškiai nepagrįstas ir neprotingai didelis, kadangi 4 aikštelės buvo įrengtos už 17 000 Eur, o viso ieškovui priklausančio žemės sklypo vertė – 79 000 Eur. Ieškovas, reikšdamas tokio dydžio reikalavimą, siekia pasipelnyti.

16.5.                      Byloje nėra duomenų, kad antstolis L. L., atlikdamas faktinių aplinkybių konstatavimą, pažeidė kokius nors teisės aktų reikalavimus ar kad jo veiksmai būtų apskųsti ir pripažinti neteisėtais.

16.6.                      Ieškovas nepateikė duomenų, kad ginčo žemės sklypas buvo užterštas būtent atsakovių. Ieškovo pateikti įrodymai, neva patvirtinantys ginčo žemės sklypo būklę iki nuomos sutarčių sudarymo ir po jų nutraukimo, nepatvirtina, kad dėl ginčo aikštelių įrengimo buvo užterštas ginčo žemės sklypas.

16.7.                      Ekspertė Z. B. neatliko išsamaus ekspertinio tyrimo, o 2017 m. gegužės 17 d. ekspertizės aktas ir jo išvados yra nepagrįstos. Be to, ekspertė ekspertizės aktą tikslino, tai suteikia pagrindą abejoti jo objektyvumu ir teisingumu, todėl teismas pagrįstai ekspertizės akto išvadomis nesivadovavo. Šiuo atveju yra pagrindas vadovautis tik S. Z. (S. Z.) parengtu ekspertizės aktu. Esant situacijai, kai viena ekspertizė yra atlikta teismo nutartimi paskirto teismo eksperto, o kita – proceso šalies iniciatyva, teismas neturi pareigos remtis išimtinai savo nutartimi paskirto teismo eksperto ekspertizės aktu, jeigu yra pakankamai duomenų, kad proceso šalies pateiktas ekspertizės aktas yra išsamesnis ir labiau motyvuotas.

16.8.                      Ieškovės pateiktas apeliacinis skundas negali būti nagrinėjamas, kadangi jis paduotas nesilaikant CPK nustatytos tvarkos, t. y. praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, o šiam terminui atnaujinti priežastys nelaikytinos pagrįstomis.

17.       Atsiliepime į ieškovo R. Ž. apeliacinį skundą atsakovė UAB „Gintrėja“ prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

17.1.                      Nors ieškovas ir teigia, kad teismas įrodymus dėl ieškovo, UAB „Vilkvėja“ ir UAB „Dumesta ir ko“ bendro sumanymo statyti 4 vėjo jėgaines vertino izoliuotai, nepaneigtas faktas, kad teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs visumą įrodymų, būtent ir pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog už tam tikrus atliktus darbus kai kuriais atvejais buvo apmokėta ir atskirai, nekeičia esmės, kad susitarimai buvo bendri ir veikla organizuojama bendrai. Priešingai nei teigia ieškovas, teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, juos įvertino visumoje ir padarė išvadas.

17.2.                      Teismas skundžiamame sprendime nėra nurodęs, kad šalys buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį. Teismas iš įrodymų visumos padarė išvadą, kad visi trys subjektai turėjo bendrą sumanymą pastatyti 4 vėjo jėgaines. Vien tai, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl tam tikrų veiksmų atlikimo, nėra ir negali būti kliūtimi teismui nustatant tikruosius šalių ketinimus, vertinti byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą arba jų nebuvimą.

17.3.                      Ginčo sklypo dalys atsakovei UAB „Vilkvėja“ buvo išnuomotos vėjo jėgainių statybai, jokio kito tikslo nuomos sutartimi nebuvo siekiama. Šią aplinkybę patvirtina ir nuomos sutarčių terminas.

17.4.                      Įstatymas nenumato, kad leidimas vykdyti statybas turi būti rašytinės formos, taip pat nėra įtvirtinta, kad rašytinės formos nesilaikymas sandorį darytų negaliojantį, todėl jis gali būti išreikštas tiek žodžiu, tiek ir pritarimu tokius darbus atlikti.

17.5.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad antstolis L. L. neteisėtai pateko į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadangi faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas UAB „Gintrėja“ užsakymu. Šiuo atveju ieškovas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 20 d. UAB „Gintrėja“ atstovui advokatui V. R. išdavė liudijimą kartu su savo pasitelktais specialistais patekti į ginčo žemės sklypą. Siekiant tinkamai atlikti žemės sklypo rinkos vertės įvertinimą, kartu buvo atliktas ir faktinių aplinkybių konstatavimas, kuris yra sudėtinė UAB „Lituka“ ir Ko atlikto žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaitos dalis. Pažymėjo, kad antstolio A. M. faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas praėjus 4 mėn. po šalių nuomos sutarčių nutraukimo, todėl jis nelaikytinas objektyviu.

17.6.                      Ekspertės Z. B. ekspertizės aktu nėra pagrindo vadovautis, kadangi padarytas išvadas ji grindė ne moksliškai patvirtintais ir pagrįstais metodais, o savo subjektyviais samprotavimais ir spėjimais.

17.7.                      Ieškovui apeliacinio skundo padavimo terminas pratęstas nepagrįstai, kadangi toks įstatymo nustatytas terminas teismo negali būti pratęstas ir galimas tik tokio termino atnaujinimas.

18.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Vilkvėja“ apeliacinį skundą ieškovas R. Ž. prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

18.1.                      Teismo motyvai dėl dokumentų klastojimo fakto konstatavimo yra pagrįsti. Tokią išvadą teismas padarė iš skirtingų įrodymų šaltinių, todėl jais ir nesivadovavo.

18.2.                      Ikiteisminiame tyrime yra nustatyta, kad nusikalstama veika – dokumentų klastojimas – buvo padaryta, o ikiteisminio tyrimo sustabdymas šiuo atveju yra susijęs tik su aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai išnaudojo visas galimybes nusikalstamos veikos subjektui nustatyti.

18.3.                      Atsakovė nepagrįstai ginčija, kad jai nebuvo priteistos iš ieškovo patirtos išlaidos pačios atsakovės privačiai pasamdyto asmens S. Z. parengtai išvadai apmokėti. Šias išlaidas atsakovė patyrė nepaisiusi teismo nustatyto įrodymų tyrimo eiliškumo ir tvarkos, įrodymas nebuvo suderintas su teismu ir nebuvo reikalingas bylai išnagrinėti.

19.       Atsakovė UAB „Gintrėja“ pareiškė prisidedanti prie atsakovės UAB „Vilkvėja“ pareikšto apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo

20.       CPK 307 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

21.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė 2017 m. gruodžio 6 d., todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2018 m. sausio 5 d. Ieškovas 2018 m. sausio 2 d. pirmosios instancijos teismui padavė prašymą pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes jo atstovė advokatė buvo užimta kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki gruodžio 30 d. buvo išvykusi iš Lietuvos, o laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 2 d. nebuvo pasiekiamas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas, todėl nebuvo galimybės prisijungti prie išnagrinėtos bylos medžiagos.

22.       Pirmosios instancijos teismo teisėjos 2018 m. sausio 3 d. rezoliucija terminas skundui paduoti buvo pratęstas iki 2018 m. sausio 13 d. 2018 m. sausio 4 d. atsakovės UAB „Vilkvėja“ atstovė pateikė prašymą panaikinti 2018 m. sausio 3 d. teisėjos rezoliuciją, nes apeliacinio skundo padavimo terminas nustatytas įstatyme, todėl jis teismo negalėjo būti pratęstas. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi šį atsakovės prašymą atsisakė priimti. 

23.       Ieškovas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė 2018 m. sausio 12 d., kartu paduodamas pareiškimą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu teismas laikytų, kad terminas yra praleistas. Ieškovas šiame pareiškime nurodė tokias pat termino praleidimo priežastis, kurios buvo nurodytos prašyme pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismo teisėjos 2018 m. sausio 18 d. rezoliucija apeliacinio skundo padavimo terminas buvo atnaujintas ir apeliacinis skundas buvo priimtas.      

24.       Atsakovė UAB „Vilkvėja“ mano, kad ieškovo apeliacinis skundas negali būti nagrinėjamas, kadangi jis paduotas nesilaikant CPK nustatytos tvarkos, t. y. praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, o šiam terminui atnaujinti priežastys nelaikytinos pagrįstomis.

25.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pratęsti apeliacinio skundo padavimo termino. Pratęsti gali būti tik teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai (CPK 77 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinio skundo padavimo terminas yra nustatytas įstatyme. Todėl konstatuotina, kad ieškovas apeliacinį skundą padavė jau pasibaigus įstatyme nustatytam terminui.

26.       Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą. Jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009).  

27.       Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl to, kad terminas buvo praleistas nežymiai (7 dienomis), jo praleidimui įtakos turėjo objektyvios aplinkybės, apsunkinusios savalaikį apeliacinio skundo parengimą ir jo pateikimą (teismų informacinės sistemos sutrikimai, buvę 2017 m. gruodžio 29 d. – 2018 m. sausio 2 d., švenčių dienos, ieškovo atstovės išvykimas nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki gruodžio 30 d.). Apie kliūtis laiku pateikti apeliacinį skundą ieškovas informavo teismą dar nesibaigus teismo sprendimo apskundimo terminui, prašė pratęsti šį terminą. Nors, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tokio prašymo tenkinti, vis dėlto aplinkybė, kad ieškovas tokį prašymą pirmosios instancijos teismui teikė, rodo, jog jis sąžiningai ir aktyviai siekė pasinaudoti teise į apeliaciją. Esant tokioms aplinkybėms, turi būti užtikrinama ieškovo teisė į teisingą teismą ir vertinama, kad jis neprarado teisės apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo.

Dėl ieškovo prašymo priimti naują įrodymą

28.       Ieškovas 2018 m. lapkričio 2 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naują įrodymą – Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2018 m. spalio 19 d. raštą, kuriame pateikiama informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą gavus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareiškimą dėl to, kad R. Ž. nuosavybės teise priklausančiame sklype įrengtos dvi aikštelės, kurių įrengimui buvo panaudota 3984,75 t mišrių statybinių atliekų, dėl ko padaryta žala aplinkai. Ieškovo manymu, šis naujas įrodymas reikšmingas siekiant įrodyti ginčo aikštelių statybos neteisėtumą.

29.       Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (žr. CPK 314 straipsnį).

30.       Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).

31.       Nagrinėjamu atveju prašomas priimti raštas surašytas apie įvykusį po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo faktą (pradėtą ikiteisminį tyrimą), jame pateikta informacija gali būti reikšminga sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir jį priima. 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

32.       Ieškovui nuosavybės teise priklauso 14,0189 ha žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20). Ieškovas su atsakove UAB „Vilkvėja“ 2015 m. kovo 31 d. sudarė dvi žemės nuomos sutartis, pagal kurias 15 metų terminui išnuomojo dvi po 0,06 ha ploto šio žemės sklypo dalis (1 t., b. l. 6, 9). 

33.       Žemės nuomos sutartyse šalys raštu neaptarė visų žemės nuomos sutarčiai būtinų sąlygų – tikslinės žemės naudojimo paskirties, naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo įrengimo ir kitų sąlygų, taip pat kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 5, 6, 12 punktai). Tačiau byloje surinkti įrodymai pakankami nustatyti, kad šalys tarėsi, jog žemės sklypo dalys išnuomojamos tam, kad UAB „Vilkvėja“ galėtų jose pastatyti dvi vėjo jėgaines (po vieną kiekvienoje išnuomoto žemės sklypo dalyje) ir vykdyti elektros gamybą. Tai matoma iš įvairių byloje surinktų įrodymų, pvz., šalių paaiškinimų, UAB „Vilkvėja“ su UAB „Kauno projektavimo ir konsultavimo biuras“ 2015 m. kovo 5 d. ir 25 d. sudarytų projektavimo sutarčių, kurių objektas – dviejų vėjo jėgainių ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statybos techninių darbo projekto parengimas, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (3 t., b. l. 17, 21), duomenų, kad UAB „Vilkvėja“ įsigijo vėjo jėgainę, užsakė jos atgabenimą į išnuomotą žemės sklypą (2 t., b. l. 81-82) ir ją 2015 m. gegužės mėn. faktiškai atgabeno ir iškrovė žemės sklype (2 t., b. l. 25, 3 t., b. l. 77-85, 6 t., b. l. 126), taip pat tarėsi su UAB „Strėlė logistics“ dėl vėjo jėgainių montavimo ir atliko šiai įmonei mokėjimus (2 t., b. l. 8-9, 16). Byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškovo valią sutartis sudaryti būtent šiuo tikslu. Tokia išvada darytina, kadangi jis pats atliko aktyvius veiksmus, reikalingus vėjo jėgainių statybai, pvz., kreipėsi į AB „Lesto“ dėl išankstinių vėjo jėgainių prijungimo sąlygų gavimo (3 t., b. l. 127-129), ėmėsi veiksmų dėl išnuomotų žemės sklypo dalių atidalijimo (4 t., b. l. 132, 7 t., b. l. 6), be to, tiek jis pats, tiek trečiasis asmuo UAB „Dumesta ir ko“ turėjo ketinimų pastatyti po vieną vėjo jėgainę kitame 37,93 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. 3955/0008:0801, priklausančiame I. Ž., ir tuo tikslu sudarė analogiškas projektavimo sutartis su UAB „Kauno projektavimo ir konsultavimo biuras“ dėl vėjo jėgainių statybos (3 t., b. l. 59-60), jis poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose įvardijamas užsakovu ir kt. (1 t., b. l. 55-76). Šį nuomos sutarčių sudarymo tikslą patvirtina ir nuomininko nurodyta jų nutraukimo priežastis, t. y. kad Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas žemėlapis draudžia projektavimo ir statybos darbus (1 t., b. l. 7, 19).

34.       Ieškovo išnuomotose žemės sklypo dalyse UAB „Gintrėja“ 2015 m. kovo mėn. pabaigoje – balandžio mėn. pradžioje įrengė įvažiavimus ir aikšteles. Šią aplinkybę patvirtina tiek šalių paaiškinimai, tiek darbų fotonuotraukos (6 t., b. l. 118-139), tiek UAB „Gintrėja“ atsiliepimuose į pradinį ieškinį ir patikslintą ieškinį pateikti paaiškinimai (7 t., b. l. 113-117, t. 9, b. l. 76-85) ir kt. Jų plotas ir vieta žemės sklype pagal koordinačių sistemą pažymėta J. R. individualios įmonės sudarytame žemės sklypo plane (3 t., b. l. 37). Kad sklype yra įrengtos dvi aikštelės su privažiavimais iki jų, sudarančiais 18 a plotą, nurodyta UAB „Gintrėja“ užsakymu parengtoje sklypo vertės nustatymo pažymoje ir joje pateiktose fotonuotraukose (9 t., b. l. 97-98).

35.       Šalių paaiškinimai ir faktiškai atlikti veiksmai įrodo, kad įvažiavimai ir aikštelės buvo reikalingos siekiant, kad būtų sutvirtintas gruntas ir būtų galima į numatytas vėjo jėgainių statybos vietas atvežti sunkiasvores vėjo jėgaines. Kaip jau minėta, UAB „Vilkvėja“ užsakymu viena vėjo jėgainė išsinuomotame žemės sklype 2015 m. gegužės mėn. buvo faktiškai atgabenta ir iškrauta. 

36.       Ieškovas reikalavimą atsakovės UAB „Vilkvėja“ atžvilgiu grindžia tuo, kad ji užsakė ir vadovavo UAB „Gintrėja“ neteisėtiems statybos darbams, kurių metu buvo nukastas paviršinis žemės sluoksnis, užpiltos mišrios statybinės atliekos, jos sutankintos, užpiltos žvyru, dirbamos žemės sluoksniu, ir, nutraukusi nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo nesutvarkė, be to, sugadino didesnę dalį žemės sklypo nei buvo išsinuomojusi. Ieškovas reikalavimą atsakovės UAB „Vilkvėja“ atžvilgiu grindžia CK 6.556, 6.557 straipsniais ir bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.

37.       Ieškovas reikalavimą atsakovės UAB „Gintrėja“ atžvilgiu grindžia tuo, kad ji, atlikdama minėtus statybos darbus, pažeidė galiojantį reguliavimą statybos ir atliekų tvarkymo srityje, užteršė ieškovo žemės sklypą.   

38.       Ieškovas atliktų statybos darbų neteisėtumą grindė iš esmės tuo, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato statybos ar griovimo atliekų panaudojimo žemės sklypo reljefo, įvažiavimų, aikštelių ar kitų objektų formavimui, rėmėsi Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, 16.1 punktu ir kitomis nuostatomis.

Dėl ieškovo žemės sklypo užteršimo

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai pakankami išvadai, kad atliekant įvažiavimų ir aikštelių įrengimo darbus, ieškovo žemės sklypas buvo užterštas statybinėmis atliekomis.      

40.       Šią aplinkybę patvirtina ieškovo paaiškinimai, jos neneigė pirmosios instancijos teisme apklaustas atsakovės UAB „Vilkvėja“ vadovas V. V. Faktiškai darbus atlikusi UAB „Gintrėja“ atsiliepimuose į pradinį ir patikslintą ieškinius pateikė paaiškinimus, kad įvažiavimai ir aikštelės buvo įrengtos panaudojus žvyro, smėlio, skaldos ir smulkių statybinių atliekų (statybinio „gruzo“) mišinį. Antstolio A. M. 2016 m. rugpjūčio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta (tai matoma ir iš prie protokolo pridėtų fotonuotraukų), kad nurodytose žemės sklypo dalyse padarytose duobėse matėsi įvairių statybinių atliekų (2 t., b. l. 18-41). 2017 m. gegužės 17 d. teismo statybos techninės ekspertizės akte nurodyta, kad teismo ekspertė, apžiūrėjusi ginčo objektą, atkastose aikštelių vietose nustatė stambių gabaritų gelžbetonio su armatūra nuolaužų, plytų dalių, buitinių šiukšlių liekanų, susimaišiusių su grunto priemaišomis, buvimą (8 t., b. l. 21, 51-56).

41.       Aptarta ieškovo žemės sklypo būklė sietina būtent su UAB „Gintrėja“ atliktais įvažiavimų ir aikštelių įrengimo darbais, nes UAB „Vilkvėja“ užsakymu 2015 m. kovo mėn. (prieš darbų atlikimą) UAB „Rapasta“, atlikusi išnuomotų žemės sklypo dalių inžinerinius geologinius tyrimus, sklype statybinių atliekų nerado (8 t., b. l. 26-33), sklypas buvo naudojamas vykdant žemės ūkio veiklą (10 t., b. l. 27-28). Tai, kad antstolis L. L. 2017 m. kovo 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatė, jog ieškovo žemės sklypo dalies paviršius yra užterštas stiklo šukėmis, kitomis atliekomis (t. 9, b. l. 123-140), nepaneigia jau aptartais įrodymais nustatyto fakto, kad ginčo žemės sklypo dalys, kuriose buvo įrengiami įvažiavimai ir aikštelės, buvo užterštos statybinėmis atliekomis.     

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodyta, kad statybinių atliekų panaudojimas įvažiavimų ir aikštelių įrengimui buvo teisėtas, o sklypas nebuvo užterštas. Atliekų panaudojimas galimas teisės aktų nustatyta tvarka. Statybinių atliekų panaudojimo atvejai nustatyti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, nuostatose. Šių taisyklių 16 punkte numatyti atvejai, kada galima panaudoti neapdorotas nepavojingas statybines atliekas. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad statybinių atliekų panaudojimas būtų atitikęs šio teisės akto nustatytus atvejus, atsakovės šios aplinkybės byloje net ir neįrodinėjo.

43.       Iš naujai priimto Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2018 m. spalio 19 d. rašto spręstina, kad kompetentinga institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas – nustatė aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą ir dėl jo kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją.

Dėl CK 6.499 straipsnio 1 dalyje ir 6.556 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuomininko pareigų pažeidimo

44.       Remiantis CK 6.499 straipsnio 1 dalimi, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.556 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkui išsinuomotame žemės sklype draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtų sunaikintas ar užterštas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Nuomininkas taip pat privalo užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu žemės nuomos sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę išieškoti nuostolius, patirtus dėl nurodytų pareigų nevykdymo.

45.       Nagrinėjamu atveju ieškovo žemės sklypo dalys statybinėmis atliekomis buvo užterštos nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu, kai jas valdė nuomininkas UAB „Vilkvėja“. Nutraukusi nuomos sutartis, ši atsakovė žemės sklypo būklės neatstatė į buvusią padėtį. Tai įgalina spręsti, kad nuomininkas nesilaikė CK 6.499 straipsnio 1 dalyje ir 6.556 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų, todėl privalo atlyginti dėl šių pareigų nevykdymo nuomotojo patirtus nuostolius.

46.       Atsakovė UAB „Vilkvėja“ byloje įrodinėjo, kad įvažiavimų ir aikštelių įrengimo metu žemės sklypas jai nebuvo perduotas, kad ji darbų neatliko ir neorganizavo. Atsakovės teigimu, pagal žodinį susitarimą su ieškovu buvo sutarta, kad atsakovė nupirks iš ieškovo žemės sklypo dalis, kai bus pakeista pagrindinė naudojimo paskirtis ir bus atlikti aikštelių įrengimo darbai. Atsakovės teigimu, ieškovas pats užsakė aikštelių ir nuovažų įrengimą pas trečiąjį asmenį UAB „Dumesta ir ko“ bei dalyvavo darbų procese, todėl pats prisiėmė riziką dėl aikštelių įrengimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti ir nepaneigia jos prievolės atlyginti ieškovo nuostolius.

47.       Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo prisiėmęs prievolę įrengti įvažiavimus ir aikšteles žemės sklypo dalyje, kurioje atsakovė UAB „Vilkvėja“ ketino statyti vėjo jėgaines. Tuo atveju, jei tokia ieškovo prievolė tariamai būtų egzistavusi, nebūtų galima logiškai paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo reikalinga jau 2015 m. kovo 31 d. sudaryti ginčo žemės dalių nuomos sutartis.

48.       Antra, įvažiavimų ir aikštelių įrengimas atsakovės išsinuomotame žemės sklype atitiko būtent atsakovės interesą ir tikslą išsinuomotose žemės sklypo dalyse statyti vėjo jėgaines ir vystyti elektros gamybos veiklą. Atlikti darbai, kaip minėta, buvo reikalingi tam, kad atsakovė galėtų atvežti ir iškrauti vėjo jėgaines. 

49.       Trečia, atsakovės teiginį, kad išsinuomotos žemės sklypo dalys jai nebuvo perduotos ir ji neužsakė darbų, paneigia jos pačios faktiškai atlikti veiksmai. Antai, atsakovė 2015 m. kovo 25 d. kreipėsi į VĮ „Marijampolės regiono keliai“ dėl projekto laikinoms nuovažoms suderinimo (2 t., b. l. 12), ji 2015 m. gegužės mėn. faktiškai atgabeno ir iškrovė nusipirktą vėjo jėgainę išsinuomotame žemės sklype, užsakė išnuomotų žemės sklypo dalių inžinerinius geologinius tyrimus, vėjo jėgainių projektavimo darbus ir kt. Vadinasi, atsakovė įrengtą įvažiavimą ir aikštelę faktiškai naudojo savo interesams patenkinti. Iš šių aplinkybių visumos spręstina, kad ieškovo žemės sklypas buvo užterštas jį valdant ir naudojant nuomininkei atsakovei. 

50.       Byloje surinkti duomenys įgalina spręsti, kad ieškovas apie įvažiavimų ir aikštelių įrengimą žinojo ir jam neprieštaravo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovas patvirtino, kad tokia pati aikštelė buvo įrengta ir I. Ž. priklausančiame žemės sklype, kuriame jis pats ketino statyti vieną vėjo jėgainę.

51.       Vis dėlto, ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neatleidžia atsakovės nuo pareigų, numatytų CK 6.499 straipsnio 1 dalyje ir 6.556 straipsnio 1 dalyje, vykdymo, kadangi būtent ji valdė ir naudojo išsinuomotą žemės sklypą jo užteršimo metu, įvažiavimų ir aikštelių įrengimo darbai, kaip minėta, buvo atlikti jos interesais. Ieškovas neturėjo pagrindo prieštarauti darbų atlikimui, nes tuo metu galiojo nuomos sutartys, kurių terminas buvo numatytas iki 2030 m., taigi, jis tikėjosi, kad žemės sklypas ilgą laikotarpį atsakovės bus naudojamas vėjo jėgainių projektui vystyti. Taip pat abi šalys davė paaiškinimus, kad buvo ketinimai išnuomotas žemės sklypo dalis parduoti atsakovei. Nėra jokių duomenų, įgalinančių spręsti, kad nuomos sutarčių šalys būtų sutarę, jog dėl verslo nesėkmės (nepastačius vėjo jėgainių) ir nutraukus nuomos sutartis nuomininkas neturės grąžinti tokios pat būklės žemės sklypo, koks jam buvo perduotas.  

52.       Į bylą yra pateikta 2015 m. vasario 10 d. rangos sutartis, sudaryta tarp UAB „Gintrėja“ ir UAB „Dumesta ir ko“ dėl kelio laikinos nuovažos įrengimo darbų atlikimo už 17 000 Eur kainą (8 t., b. l. 134-135). Atsakovės UAB „Gintrėja“ ir UAB „Vilkvėja“ teigia, kad UAB „Gintrėja“ būtent šio susitarimo su UAB „Dumesta ir ko“ pagrindu atliko darbus ieškovo išnuomotame žemės sklype. Tačiau UAB „Dumesta ir ko“ buvęs vadovas S. K. teigia, kad šio susitarimo pagrindu buvo įrengta tik kelio laikina nuovaža kitame žemės sklype, priklausančiame I. Ž., kuriame UAB „Dumesta ir ko“ ketino statyti vieną vėjo jėgainę. Tą patį tvirtina ir ieškovas.

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės neįrodė, kad UAB „Gintrėja“ darbus ieškovo išnuomotame žemės sklype atliko būtent UAB „Dumesta ir ko“ užsakymu. Kaip jau minėta, trečiasis asmuo UAB „Dumesta ir ko“ taip pat ketino statyti vieną vėjo jėgainę žemės sklype, priklausančiame I. Ž.. Paminėta rangos sutartis neįrodo, kad jos objektu buvo ne tik laikinos įvažos įrengimo darbai UAB „Dumesta ir ko“ ketinamos statyti vėjo jėgainės vietoje, bet ir kitos įvažos ieškovo išnuomotame žemės sklype. Pačioje rangos sutartyje apibrėžiant darbų objektą nurodomas vienos įvažos įrengimas, jokių sąmatų, rodančių, kad pagal šią sutartį buvo įrengtos visos įvažos, nėra pateikta. Nėra jokių logiškų paaiškinimų, kodėl UAB „Dumesta ir ko“ būtų turėjusi samdyti darbų atlikimą kituose, ne jos naudojamuose žemės sklypuose. Byloje surinktų įrodymų visuma, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, rodo, kad vėjo jėgainių statybą ketinę vystyti asmenys visas išlaidas, susijusias su jų ketinimais, finansavo patys (vėjo jėgainės buvo įsigytos kiekvieno asmens lėšomis, kiekvienas dalyvis atskirai finansavo jų atvežimą, apsaugą, montavimą, projektavimo darbų atlikimą), jokio jungtinės veiklos (partnerystės) susitarimo įstatymo reikalaujama privaloma forma, pagal kurį ieškovas būtų įsipareigojęs savo lėšomis parengti atsakovei vėjo jėgainėms atvežti ir iškrauti reikalingas įvažas ir aikšteles, nebuvo pasiekta (CK 6.969 straipsnis).

54.       Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad šalys bendrai organizavo vėjo jėgainių statybos veiklą, ir tuo pagrindu atmetęs ieškinio reikalavimą, padarė nelogišką išvadą, nes jeigu tarp šalių iš tiesų būtų susiklostę jungtinės veiklos santykiai, įvažiavimų ir aikštelių pašalinimo darbų kaštai turėtų būti dalinami tarp visų tokios veiklos dalyvių (CK 6.974 straipsnis).    

Dėl CK 6.557 straipsnio 1 dalies taikymo

55.       CK 6.557 straipsnio 1 dalis nustato, kad pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja. Pagal CK 6.557 straipsnio 2 dalį, jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Kai nuomininkas to nepadaro, jo lėšomis tai padaro nuomotojas arba tie pastatai, statiniai bei įrenginiai pereina nuomotojui nuosavybės teise, jeigu jie tenkina teritorijų planavimo dokumentų nustatytus reikalavimus, ir įteisinami įstatymų nustatyta tvarka.

56.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius, sprendė, kad ginčo statinių statybos galimybė buvo numatyta, todėl šiuo atveju negalima taikyti CK 6.556 straipsnio 1 dalies. Be to, net jei būtų konstatuota, kad susiklosčiusi situacija atitinka CK 6.557 straipsnio 2 dalį (statiniai pastatyti be leidimo), teismo nuomone, pagal šią teisės normą ieškovas pirmiausia turėjo pareikšti reikalavimą atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka. 

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.556 straipsnio 1 dalis galėtų būti taikoma tik nuomininkui teisėtai pastačius atitinkamus pastatus, statinius ar įrenginius. Šiuo atveju atliekant įvažiavimų ir aikštelių įrengimo darbus, ieškovo žemės sklypas buvo užterštas statybinėmis atliekomis. Dėl šios priežasties šių darbų rezultatas, netgi jį kvalifikuojant kaip inžinerinius statinius, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir išlikti.

58.       Be to, atsižvelgiant į įrengtų įvažiavimų ir aikštelių paskirtį, matyti, kad šie objektai buvo įrengti laikinam naudojimui – vėjo jėgainių privežimui, jų iškrovimui. Kaip minėta, nėra jokių duomenų, įgalinančių spręsti, kad nuomos sutarčių šalys būtų sutarę, jog dėl verslo nesėkmės (nepastačius vėjo jėgainių) nutraukus nuomos sutartis nuomininkas žemės sklype galės palikti šiuos laikino pobūdžio įvažiavimus ir aikšteles bei neturės vykdyti bendrosios nuomininkui tenkančios pareigos grąžinti išsinuomotą žemės sklypą tokios pat būklės, koks jam buvo perduotas.   

59.       Pastebėtina ir tai, kad darbai buvo atlikti nepakeitus žemės naudojimo tikslinės paskirties, vėjo jėgainių statybai negavus reikiamų leidimų. Tuo atveju, jeigu vėjo jėgainių statybos darbai būtų buvę pradėti esant išduotam statybą leidžiančiam dokumentui, statytojui būtų privalu vadovautis statybos projekte numatytais sprendiniais, tarp jų ir statybos aikštelės paruošimo darbui sprendiniais. Pavyzdžiui, UAB „Kauno projektavimo ir konsultavimo biuras“ atsakovės užsakymu parengtame vėjo jėgainės statybos techniniame darbo projekte (7 t., b. l. 19-32), kuris neturi teisinės galios, nes, kaip minėta, statybą leidžiantis dokumentas šio projekto pagrindu nebuvo išduotas, tokie sprendiniai buvo numatyti. Taigi, atlikti darbai negali būti pripažįstami teisėtais ir šiuo aspektu, o atsakovė, kurios interesais šie darbai buvo atlikti, veikė savo rizika.

60.       Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje susiklosčiusi situacija atitinka CK 6.499 straipsnio 1 dalies, 6.556 straipsnio 1 dalies, tačiau ne CK 6.557 straipsnio 1 dalies reglamentuojamą situaciją, todėl, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nuomininkui išlieka prievolė pašalinti savo neteisėtos veiklos išnuomotose sklypo dalyse rezultatus ir grąžinti nuomotojui žemės sklypą tokios pat būklės, koks jam buvo perduotas.   

61.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas pirmiausia turėjo pareikšti reikalavimą atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, neatsižvelgė, jog tokį reikalavimą ieškovas atsakovei buvo pareiškęs, tačiau atsakovė jo neįvykdė. Ieškovas 2016 m. balandžio 12 d. raštu paprašė UAB „Vilkvėja“ iki sutarties nutraukimo dienos sutvarkyti žemės sklypą arba atlyginti ieškovui nuostolius (2 t., b. l. 17). Atsakovei UAB „Vilkvėja“ to nepadarius, ieškovas turi teisę pašalinti darbų rezultatą ir sutvarkyti žemės sklypą atsakovės lėšomis. Todėl ieškovo pasirinktas pažeistos teisės gynimo būdas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamas.

62.       Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai pritaikė CK 6.557 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl priėjo nepagrįstos išvados, kad atsakovė UAB „Vilkvėja“ neatliko neteisėtų veiksmų ir kad nekyla jos civilinė atsakomybė. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai atsakovės UAB „Vilkvėja“ atžvilgiu, naikintina.

Dėl ieškinio reikalavimo UAB „Gintrėja“ atžvilgiu

63.       Ieškovas reikalavimą atsakovės UAB „Gintrėja“ atžvilgiu grindžia tuo, kad ji, atlikdama minėtus darbus, pažeidė galiojantį reguliavimą statybos ir atliekų tvarkymo srityje, užteršė ieškovo žemės sklypą.   

64.       Tačiau nustatyta, kad UAB „Gintrėja“ darbus atliko ne savavališkai, bet atsakovės interesais jos išsinuomotame žemės sklype pagal žodinį susitarimą. Tokiu atveju šiai atsakovei nekyla deliktinė civilinė atsakomybė atlyginti nuostolius dėl sklypo užteršimo, o visos neigiamos darbų atlikimo pasekmės tenka nuomininkui, nevykdžiusiam CK nustatytų pareigų. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau iš esmės teisėtai netenkino ieškinio reikalavimo jos atžvilgiu, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl nuostolių dydžio

65.       Konstatavus atsakovės UAB „Vilkvėja“ prievolę atlyginti nuostolius dėl žemės sklypo užteršimo ir jo atstatymo į buvusią būklę bei nustačius, kad ieškovas šių darbų dar nėra atlikęs, būtina įvertinti, kiek ieškovui kainuotų šie būtini darbai (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

66.       Ieškovo pradinis ieškinys buvo grindžiamas N. K. pagal ieškovo nurodytus darbų kiekius sudaryta lokaline sąmata, kad sklypo atstatymas kainuotų 50 023,18 Eur (1 t., b. l. 12-14, 17-18, 5 t., b. l. 146). 

67.       Atsakovė pateikė E. V. sudarytą sąmatą pagal atsakovės nurodytus darbų kiekius, kad sklypo atstatymas kainuotų 10 563,24 Eur (4 t., b. l. 97-98, 5 t., b. l. 136). Be to, atsakovė pateikė į bylą jos užsakymu 2017 m. sausio 30 d. į teismo ekspertų sąrašą įrašyto S. Z. ekspertizės aktą, surašytą jam įvertinus bylos medžiagą ir atlikus sklypo apžiūrą, kuriame pateikti skaičiavimai, jog dviejų aikštelių su nuovažomis į jas ir statybinių atliekų (statybinio „gruzo“) pašalinimo (įskaitant augalinio grunto užpylimą ir paviršių išlyginimą) kaštai yra 29 484,77 Eur, o tuo atveju, jeigu iškasamas gruntas bus naudojamas kitų statinių statybai Vilkaviškio r., tuomet dviejų aikštelių su nuovažomis į jas ir statybinių atliekų (statybinio „gruzo“) pašalinimo kaštai bus 15 925,78 Eur (5 t., b. l. 154-168).

68.       Ieškovo užsakymu pagal jo pateiktus duomenis (sklypo plotus, 0,8 m gylį, grunto kainas) O. A. (O. A.) pateikė skaičiavimus, kad sklypo sutvarkymo darbai kainuotų 276 030,42 Eur (6 t., b. l. 75-86). Kartu šio asmens skaičiavimuose nurodyta, kad rūšiuojant statybines atliekas, sklypo sutvarkymo išlaidos būtų mažesnės. 

69.       Be to, atsakovė UAB „Gintrėja“ pateikė apskaičiavimą, kad sklypo atstatymo į pradinę padėtį darbai galėtų kainuoti 11 936,99 Eur perdirbant statybines atliekas mobiliuoju trupintuvu, ir ji sutiktų atlikti tokius darbus (7 t., b. l. 185).

70.       Pirmosios instancijos teismas 2016 m. (turi būti 2017 m.) kovo 17 d. nutartimi paskyrė statybos techninės veiklos ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertei Z. B. (7 t., b. l. 189-192). 2017 m. gegužės 17 d. teismo statybos techninės ekspertizės akte teismo ekspertė pateikė skaičiavimus, kad aikštelių su nuovažomis išardymo (pašalinimo) darbų kaina yra 539 695,94 Eur (8 t., b. l. 19-58). Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti būtent šią nuostolių sumą.

71.       Eksperto išvada teismui neprivaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).

72.       Nagrinėjamu atveju 2017 m. gegužės 17 d. teismo statybos techninės ekspertizės akte padarytos išvados turi būti vertinamos kartu su kitais įrodymais ir šio vertinimo pagrindu daromos bylai teisiškai reikšmingos išvados. Pastebėtina, kad teismo ekspertės nurodyta sklypo atstatymo kaina ženkliai skiriasi nuo kitų byloje pateiktų specialiųjų žinių turinčių asmenų apskaičiavimų. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovo žemės sklypo vertė yra 79 000 Eur (9 t., b. l. 87), kyla abejonių dėl teismo ekspertės nurodytos atliktinų darbų kainos protingumo ir racionalumo. Todėl sprendžiant dėl pagrįsto nuostolių dydžio, būtina aiškintis teismo ekspertizės išvadų ir byloje surinktų kitų įrodymų neatitikimų priežastis.

73.       Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad teismo ekspertizės akte ir kituose pateiktuose skaičiavimuose skiriasi nustatytas iškasų kiekis (pvz., teismo ekspertė apskaičiavo 2310 kub. m iškasų, S. Z. – 758 kub. m, o O. A. – 1540 kub. m). Šio kiekio apskaičiavimas priklauso nuo fakto, kokiame gylyje randamos mišrios statybinės atliekos ir kitos įvažiavimų bei aikštelių įrengimui panaudotos medžiagos. Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad vidutinis įgilinimas yra 1,2 m. Tačiau pastebėtina, kad byloje yra duomenų apie kitokį statybinių atliekų gylį. Antstolio A. M. 2016 m. rugpjūčio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad dirvožemis vienoje sklypo dalyje yra maždaug 0,5 m gylyje, kitoje dalyje – 0,8 m gylyje, ir virš jo matėsi įvairių atliekų (2 t., b. l. 18-41). S. Z. ekspertizės akte užfiksuotose nuotraukose matyti, kad iškastų duobių gylis svyruoja nuo 0,6 iki 1,2 m (5 t., b. l. 160-162). O. A. skaičiavimus atliko pagal 0,8 m gylį. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertė gylį pamatavo vienoje sklypo dalyje 6 vietose, kitoje – 8 vietose. Tačiau prie ekspertizės akto buvo pateikta ne 14, bet 13 fotofiksacijų, iš kurių gylio matavimas užfiksuotas tik fotofiksacijose Nr. 3, 5, 7, 9, 11. Tikslūs kiekvieno matavimo duomenys ekspertizės akte nenurodyti, o tik apibendrintai nurodyta, kad atkastų duobių (nenurodyta kurių) gylis svyruoja nuo 1,1 m, 1,2 m, 1,4 m 1029 kv. m sklypo dalyje, o 896 kv. m sklypo dalyje gylis svyruoja 1,3 m, 1 m, 1,2 m (8 t., b. l. 51-57). Duomenų, kokio gylio kitos iškastos duobės, nepateikta. Taigi, teismo ekspertizės akte išvada, kad vidutinis gylis, kurį reikėtų iškasti, yra 1,2 m, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepakankamai pagrįsta. Pagrindą abejoti šia išvada sudaro ir kiti jau paminėti byloje surinkti įrodymai. 

74.       Teisėjų kolegija pastebi, kad teismo ekspertizės akto priede Nr. 1 nurodyta išvada, jog gelžbetonio elementai sudaro apie ¼ iškasto grunto. Tačiau darant šią išvadą, nėra nurodyta, ar ši dalis yra gauta vertinant gruntą svorio, ar tūrio aspektu, nepateikti šią išvadą atitinkantys matavimų duomenys. Be to, teismo ekspertizės akto priede Nr. 1 nėra pateiktas šaltinis, kuriame nurodytas santykis, kuriuo remdamasi teismo ekspertė iškasto gelžbetonio elementų ir kito grunto kiekį kubiniais metrais pavertė svorio vienetais (tonomis). Teismo ekspertė 2017 m. birželio 22 d. teismo posėdyje šių išvadų iš esmės nemotyvavo.

75.       Teismo ekspertizės akte (kaip ir O. A. skaičiavimuose) didelę dalį apskaičiuotos kainos sudaro statybinių atliekų priėmimo sąvartyne kaina. Teismo ekspertizės akte nurodoma, kad ši kaina yra 274 190,65 Eur. Tokia kaina apskaičiuota pagal UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ patvirtintus mišrių statybinių ir griovimo atliekų tvarkymo tarifus (1 tonos kaina 68,81 Eur). Teismo ekspertei buvo užduotas klausimas, kokia būtų sklypo sutvarkymo kaina, jeigu statybinės atliekos būtų perdirbamos žemės sklype. Kaip minėta, pagal UAB „Gintrėja“ apskaičiavimą, sklypo atstatymo į pradinę padėtį darbai galėtų kainuoti 11 936,99 Eur perdirbant statybines atliekas mobiliuoju trupintuvu. Teismo ekspertė pateikė atsakymą, kad mišrių statybinių atliekų laužas vietoje negali būti perdirbamas įstatymų nustatyta tvarka, nes tai ne sąvartyno teritorija. Tačiau pastebėtina, kad tokia teismo ekspertės išvada nėra tinkamai motyvuota, nes nenurodyti jokie įstatymai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys atliekų perdirbimą ir draudžiantys paminėtų darbų atlikimą. Teismo ekspertizės akte remiamasi Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. kovo 10 d. raštu, tačiau jame kalbama apie neapdorotų statybinių medžiagų sunaudojimo galimybes. Tuo tarpu byloje yra Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. spalio 6 d. raštas (10 t., b. l. 38), kuriame pateiktas paaiškinimas, kad statybvietėje susidarančios nepavojingos inertinės statybinės atliekos gali būti smulkinamos mobilia įranga, jei tai numatyta statybos ar griovimo projekte, o šiuos darbus gali vykdyti nustatyta tvarka registruotos statybinių atliekų tvarkymo įmonės. Iš esmės panašus paaiškinimas pateiktas ir Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašte (9 t., b. l. 185).

76.       Pastebėtina, kad pagal statybinių atliekų priėmimo tarifus ženkliai mažesni yra betono, plytų, jų mišinių, grunto ir akmenų atliekų priėmimo tarifai. Būtent šiais tarifais rėmėsi S. Z. savo parengtame ekspertizės akte skaičiuodamas sklypo atstatymo kainą (S. Z. parodymai 2017 m. vasario 15 d. teismo posėdyje). Be to, ir O. A. savo skaičiavimuose nurodė, kad rūšiuojant statybines atliekas, sklypo sutvarkymo išlaidos būtų mažesnės. Vadinasi, byloje yra aktualu nustatyti, ar yra galimybė iškastą gruntą su statybinėmis atliekomis surūšiuoti, jeigu taip, kur tai galėtų būti atliekama, kokie būtų rūšiavimo kaštai, kaip pakistų atliekų priėmimo sąvartyne kaštai tokiu atveju. Pastebėtina, kad byloje jokių įrodymų, įgalinančių atsakyti į šiuos klausimus, nėra pateikta, šie klausimai teismo ekspertei neužduoti.

77.       Į bylą pateiktuose sklypo atstatymo darbų kainos skaičiavimuose ženklią kainos dalį sudaro naujai į sklypą atvežamo grunto (įskaitant juodžemį) kaina. Tačiau UAB „Gintrėja“ teigia, kad būtent ieškovas nurodė vietą, į kurią išvežti įvažiavimų ir aikštelių įrengimo metu nukastą augalinį gruntą. Iš šių aplinkybių sektų, kad nukastas gruntas išliko ieškovo nuosavybe. Nustačius tokią aplinkybę, nebūtų pagrindo į nuostolių apskaičiavimą įtraukti naujai į sklypą atvežamo grunto (įskaitant juodžemį) kainą, kadangi tai reikštų, kad nuostolių atlyginimas ne tik atstatytų ieškovą į iki pažeidimo buvusią padėtį, bet ir leistų jam dėl pažeidimo praturtėti.

78.       Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas

79.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovių veiksmų, byloje surinktų įrodymų nuostolių dydžio klausimu apskritai nevertino. Kaip minėta, byloje yra pateikti itin prieštaringi apskaičiavimai, kiek galėtų kainuoti sklypo atstatymas. Byloje atliktos teismo ekspertizės išvados šių prieštaravimų nepašalino, ekspertizės išvados dėl jau nurodytų argumentų yra nepakankamai pagrįstos. Taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl teismo ekspertizės akte apskaičiuotos atliktinų darbų kainos protingumo ir racionalumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje aiškinantis pagrįstą nuostolių dydį būtina rinkti papildomus įrodymus ir patikimai nustatyti, kokį kiekį grunto būtina iškasti, kokia yra šio grunto sudėtis, jo svoris ir tūris, kokiu ekonomiškiausiu būdu šį gruntą galima būtų pašalinti. Tuo tikslu būtina nustatyti, ar yra galimybė grunte esančias statybines atliekas perdirbti, perrūšiuoti, jei taip, kiek tai galėtų kainuoti. Taip pat byloje būtina nustatyti, kieno nuosavybėje liko iškastas gruntas ir kur jis yra šiuo metu, spręsti, ar atvežamo grunto (įskaitant juodžemį) kaina gali būti įskaičiuojama į nuostolius. Minėtiems klausimams spręsti reikalinga ne tik rinkti daug naujų įrodymų, bet ir spręsti dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės atlikimo (CPK 219 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, kad, jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). 

80.       Šiuo atveju dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog bylos dalies dėl nuostolių dydžio esmė pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista ir pagal byloje esančius įrodymus jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, be to, tą padarius būtų užkirstas kelias šalims pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai atsakovės UAB „Vilkvėja“ atžvilgiu, ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant nustatyti pagrįstą nuostolių dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

81.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Vilkvėja“ prašo iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti teiginį: „Teismas sprendžia, kad UAB „RIGEDUS“ sutarčių su ieškovu nebuvo sudaręs, statinių nestatė, pateikti įrodymai, susiję su UAB „RIGEDUS“, yra suklastoti“.

82.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą tuo, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar atitinkama jo motyvų dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog teismo procesinis sprendimas ar tam tikri sprendimo motyvai jam yra nepalankūs, galintys sukelti nepageidaujamas ar neigiamas pasekmes.

83.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kad UAB „RIGEDUS“ sutarčių su ieškovu nebuvo sudaręs, statinių nestatė, nors Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui atliekant statybos patikrinimą buvo pateikta 2015 m. sausio 8 d. žemės nuomos sutarties, neva sudarytos tarp ieškovo ir UAB „RIGEDUS“, kopija, taip pat tos pačios dienos ieškovo sutikimo dėl statybinių medžiagų sandėliavimo kopija.  

84.       Civilinę bylą nagrinėjančiam teismui suteikti įgaliojimai nustačius, kad atitinkami veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, pranešti apie tai prokurorui (CK 300 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė įrodymų, susijusių su UAB „RIGEDUS“, suklastojimo požymius, tačiau nusprendė nesikreipti į prokurorą, nes dėl dokumentų klastojimo į prokuratūrą yra kreipęsis pats ieškovas. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Vilkvėja“, skųsdama šią teismo sprendimo motyvų dalį, nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip tokie motyvai galėtų sukelti jai nepageidaujamas ar neigiamas pasekmes. Teismo sprendime nėra jokių nuorodų, kad galimą dokumentų suklastojimo nusikalstamą veiką padarė atsakovė ar jos vadovas, kita vertus, nusikalstamos veikos padarymo faktas turi būti nustatomas baudžiamojo proceso tvarka teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Esant tokioms aplinkybėms, nepripažintina, kad atsakovės skundžiami teismo sprendimo motyvai sukėlė atsakovei nepageidaujamų ar neigiamų pasekmių, todėl jie nėra apeliacijos objektu, dėl to ši apeliacinio proceso dalis nutrauktina, atsakovei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai atsakovės UAB „Vilkvėja“ atžvilgiu ir perdavus šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kartu turi būti panaikinta apskųstojo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Vilkvėja“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (įskaitant 700 Eur atsakovės išlaidas už ekspertizės akto parengimą, dėl kurių nepriteisimo atsakovė padavė apeliacinį skundą) tarp šių šalių spręstinas pirmosios instancijos teisme bylos dalį nagrinėjant iš naujo, priklausomai nuo ginčo baigties. Atitinkamai, turi būti panaikinta ir teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo valstybės naudai priteistas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

86.       Atsakovė UAB „Vilkvėja“ prašė priteisti išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu. Kadangi procesas pagal šį skundą nutraukiamas, šios išlaidos atsakovei nepriteisiamos.

87.       UAB „Gintrėja“ prašė iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė jokių jas patvirtinančių įrodymų, todėl šis prašymas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės UAB „Vilkvėja“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pakeitimo, nutraukti ir grąžinti atsakovei UAB „Vilkvėja“ 75 Eur už apeliacinį skundą 2018 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą žyminį mokestį.

Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo R. Ž. ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“ 539 695,94 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš ieškovo R. Ž. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilkvėja“ priteista 5153,57 Eur išlaidų už advokato pagalbą apmokėti, bei valstybei iš ieškovo R. Ž. priteista 4296,02 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Marius Bajoras

Rasa Gudžiūnienė

Kazys Kailiūnas