Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

                                                                                       3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

             2021 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovo MB „Žemaitijos Ąžuolas“ vadovui D. P., atsakovo V. S. atstovui advokato padėjėjui Linui Vidžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo MB „Žemaitijos ąžuolas“ ieškinį atsakovui V. S., dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – M. M.

Teismas

n u s t a t ė :

Nurodė, jog pagal 2020 m. spalio 30 d. pasirašytą preliminarią sutartį šalys susitarė dėl žemės sklypų, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), priklausančių atsakovui V. S. pardavimo (atsakovo vardu pasirašė Z. R. pagal įgaliojimą). Remiantis sutarties 3 p. atsakovas įsipareigojo parduoti žemės sklypus iki 2021 m. sausio 31 d. arba per 1 mėn. nuo Nacionalinės žemės tarnybos pažymos gavimo. Kaip ir buvo numatyta sutartyje, ieškovas 2020 m. lapkričio 3 d. sumokėjo 1600 Eur avansą už sklypus, kuris turėjo būti įskaitytas kaip pardavimo kainos dalis. 2021 m. vasario 10 d. ieškovui į sąskaita buvo grąžintas jo sumokėtas 1600 Eur avansas, nepateikiant jokių paaiškinimų dėl kokios priežasties tai yra įvykę. Į ieškovo pretenzijas atsakovui ir jį atstovaujančiam asmeniui, dėl kokios priežasties nėra sudaroma pagrindinė turto pardavimo sutartis, buvo gautas atsakymas, kad su atsakovu neva susiję asmenys, buvo SMS žinutėmis ir telefonu informavę ieškovą apie tai, kad sutartis nebus sudaryta, nors sutartyje yra nurodyti šalių rekvizitai, šalis atstovaujantys asmenys ir nėra numatyta, jog sutartis gali būti nutraukta arba informacijos apsikeitimas gali vykti kažkokiomis ryšio priemonėmis. Todėl laiko, kad atsakovas atsisakė parduoti ieškovui žemės sklypus tuo pažeisdamas sutartį. Pažymėjo, kad terminas sudaryti pagrindinę pardavimo sutarti yra pasibaigęs, sutartis nėra sudaryta, nėra informacijos, kad sutartis nesudaryta ne dėl su atsakovu susijusių aplinkybių, todėl atsakovas privalo sumokėti sutartyje numatytą 1600 Eur baudą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti. Teigia, jog 2020 m. spalio 30 d. buvo sudaryta preliminarioji sklypo pirkimo - pardavimo sutartis tarp atsakovo ir ieškovo. Nuo pat Sutarties pradžios dėl susitarimo buvo komunikuojama per tarpininką M. M. Pagal Sutarties 1 punktą ieškovas ir atsakovas susitarė sudaryti 3 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorius: Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 2,80 ha; Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,71 ha.; Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 1,19 ha. Žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išreiškė norą pirkti kaimynė A. P. (2020-11-17 Nacionalinės žemės tarnybos pažyma Nr. 39PAŽ-145-(14.39.33.). Tokias taisykles įtvirtina Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Minėtas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas kaimynei,– kaip ir numato teisės aktas. Atsakovas likusius du sklypus norėjo parduoti ieškovui, tačiau ieškovas vengė sudaryti sandorius, ignoravo laiškus ir neišreiškė noro jų įsigyti. Atsakovas kelis kartus pakartotinai pasitikslino M. M., ar ieškovas perka likusius du žemės sklypus, kurių neišreiškė noro pirkti kaimynai ir kuriuos galima pirkti pagal sutartį. M. M. nurodė, kad su ieškovu neįmanoma susisiekti,– į skambučius, el. laiškus, trumpąsias žinutes, ar perka tik tuos du sklypus, kuriuos gali pirkti, ieškovas nereaguoja ir nieko neatsako, todėl atsakovas gali parduoti šiuos sklypus kitam pirkėjui, nepažeisdamas Sutarties sąlygų, nes sutarties terminai jau buvo pasibaigę. M. M. patvirtino, kad turi visą jo ir Ieškovo susirašinėjimą ir kitą raštišką informaciją, kad ieškovas informuotas apie padėtį, o ieškovo direktorius D. P. nereaguoja į komunikaciją, į el. laiškus, skambučius, į žinutes neatsako, ar perka tik tuos du sklypus. Todėl likę du žemės sklypai buvo parduoti kitam pirkėjui, o ieškovui grąžintas avansas. Nurodė, kad 2021 m. sausio 4 d. ieškovas informuotas, jog vieną iš žemės sklypų pirks gretimų žemės sklypų savininkė, todėl Sutartis neįvykdoma, tačiau pasiūlė ieškovui išpirkti kitus du žemės sklypus.

Pažymi, kad bylos šalys sutinka, jog visi trys žemės sklypai buvo miškų ūkio paskirties. Miškų ūkio įstatymo 41 str. 1 d. numato, jog pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, atkreipia dėmesį, jog Sutartis yra vertinama kaip sąlyginis sandoris.

Ieškovas MB „Žemaitijos Ąžuolas“ pateiktame dublike iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytus argumentus. Taip pat nurodė, kad pasirašydamas preliminarią sutartį ieškovas jau buvo išreiškęs savo valią dėl sutartyje numatytų sklypų įsigijimo. Sumokėdamas avansą ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą, gavus atitinkamus leidimus. Aiškiai ir nedviprasmiškai susitarus dėl sklypų pardavimo, jokių papildomų sutikimų, patvirtinimų ar kitokių valios išreiškimų būti negali. Nei preliminariojoje sutartyje nei LR CK nuostatose dėl preliminarios sutarties sudarymo nėra numatyta, kad šalis, ketinanti įsigyti turtą, privalo pateikti pakartotinį sutikimą, todėl šis motyvas laikytinas nepagrįstu, kadangi ieškovui, sumokėjus avansą, nebuvo numatyta jokių papildomų pareigų dėl sandorio patvirtinimo, o atsakovas gavęs sutikimus dėl 2 iš 3 sklypų pardavimo, remiantis preliminarios sutarties 9 p. privalėjo organizuoti turto pirkimo pardavimo notarinį sandorį.

Pažymi, kad teiginiai apie tai, kad pasibaigus sutarčiai ieškovas neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo laikytinas nepagrįstu. Ieškovo nuomone, atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinį sandorį, dėl kurio buvo susitartą, sandoris nebuvo sudarytas sutarties numatytais terminais, todėl ieškovas traktuoja atsakovo veiksmus kaip nesąžiningus, pažeidžiančius ieškovo interesus, dėl kurių turi būti taikoma preliminariojoje sutartyje numatyta atsakomybė.

Atsakovas V. S. pateiktame triplike iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytus argumentus. Pažymėjo, jog Sutartis apėmė visus tris sklypus, todėl įvykus naikinamajai sąlygai, Sutartis buvo nebeįvykdoma, nes Sutarties objektas buvo visi trys žemės sklypai. Nepaisant to, pats ieškovas neišreiškė valios pirkti likusių 2 žemės sklypų, nors jam buvo geranoriškai siūloma. Nurodė, kad preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Pabrėžė, jog Sutarties 4 p. numato, jog pirkėjas įsipareigoja visus 3 sklypus nupirkti iki 2021 m. sausio 31 d. arba per mėnesį laiko po NŽT pažymos gavimo. Akcentavo, jog Sutartis labai aiškiai nustatė, jog šalys susitaria dėl visų žemės sklypų pirkimo iš karto, o ne dėl dalies. Tokia šalių valia matoma ir po Sutarties sudarymo, nes ieškovui netekus galimybės pirkti visus tris sklypus, įsigyti kitus du žemės sklypus jis valios neišreiškė. Pažymėjo, kad sutartys turi būti aiškinamos įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutarties nuostatas bei į sutarties šalių veiksmus vykdant sutartį, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pats Ieškovas nereiškė valios pirkti du likusius sklypus, elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo, ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš to seka, jog Sutartis sudaryta su naikinamąja sąlyga ir turi būti laikoma pasibaigusia, kai vieno sklypo tapo neįmanoma parduoti.

Trečiasis asmuo M. M. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad kaip tarpininkas veikė tiek preliminariosios sutarties sudarymo metu, tiek ir po jos. Nurodė, kad ieškovas neišreiškė valios pirkti likusių dviejų sklypų. Preliminarioji sutartis pasibaigė, atsakovui jokių įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį neliko, ieškovas neišreiškė valios pirkti likusių dviejų sklypų.

Teismo posėdžio metu ieškovo MB „Žemaitijos Ąžuolas“ atstovas vadovas D. P.  ieškinį palaikė. Nurodė, kad siekė įsigyti visus tris sklypus už 16000 Eur kainą, preliminaria sutartimi buvo susitarta dėl visų trijų sklypų įsigijimo ir jų bendros kainos. Ieškovui žinoma, kad atsakovas užsisakė pažymas, reikalingas šių trijų sklypų pardavimui ir gavo atsakymą, kad vieno sklypo negali parduoti ieškovui, nes norą jį nupirkti išreiškė kaimynė. Buvo informuotas, kad yra kilę problemų dėl vieno sklypo pardavimo, nes pagal įstatymą kaimynė išreiškė norą pirkti šį sklypą. Paaiškino, kad, jo nuomone, tokiu būdu kaimynai kėlė kainą (jo žiniomis, vietoje 16000 Eur pasiūlyta 19000 Eur), todėl buvo prašoma tarpininko duoti turimus tiesioginius kontaktus, kad galėtų tiesiogiai susisiekti ir toliau derėtis dėl kainos be tarpininko,– ieškovas įsitikinęs, kad būtų sutaręs dėl kitos kainos ir įsigijęs visus tuos tris sklypus, kuriuos ketino įsigyti, tačiau kontaktų tarpininkas jam nedavė. Sudarant preliminarią sutartį ir vėliau bendravo tik su tarpininku M. M., bendravo elektroninių ryšių priemonėmis, tiesiogiai su pardavėju nebendravo. Taip pat patvirtino, kad gavo siūlymą pirkti likusius du sklypus, bet norėjo ,,kategoriškai“ pirkti visus tris sklypus, jei būtų gavęs kontaktus, būtų suderėjęs, tačiau kontaktų negavo, o atsakovas tiesiog grąžino avansą.

Atsakovo V. S. atstovas advokato padėjėjas Linas Vidžys teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime bei triplike išdėstytus argumentus bei motyvus.

 Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad preliminariąją sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 30 d. preliminaria sutartimi ieškovas MB „Žemaitijos Ąžuolas“, su atsakovu V. S. susitarė dėl trijų miškų ūkio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini),– kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 2,80 ha; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,71 ha.; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 1,19 ha., pirkimo (toliau – ir Sutartis, preliminari sutartis) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“).

Iš bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas siekė įsigyti visus tris minėtus žemės sklypus kartu, preliminarioje sutartyje nurodoma kaina,– 16000 Eur,– už visus minėtus sklypus, sudarant preliminarią sutartį ir vėliau ieškovas bendravo tik su tarpininku M. M., bendravo elektroninių ryšių priemonėmis, tiesiogiai su atsakovu nebendravo. Šalys numatė, jog pasirašydamas sutartį pirkėjas banko pavedimu sumoka pardavėjui 1600 Eur sumą, kuri pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo – pardavimo kainą, nurodytą Sutarties 2 punkte (Sutarties 3 punktas). Pagal Sutarties 4 punktą, pirkėjas įsipareigoja visus 3 sklypus nupirkti iki 2021 m. sausio 31 d. arba per mėnesį laiko po Nacionalinės žemės tarnybos pažymos gavimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas gavo reikiamas Nacionalinės žemės tarnybos pažymas, jog sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti tik dėl 2 iš 3 žemės sklypų: iš byloje esančios 2020-11-17 Nacionalinės žemės tarnybos pažymos Nr. 39PAŽ-145-(14.39.33.) matyti, kad žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išreiškė norą pirkti gretimo žemės sklypų savininkė A. P. pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pirmenybės teisę. Ieškovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad apie šią aplinkybę buvo informuotas ieškovas ir jam, nesant galimybių parduoti visus tris žemės sklypus, buvo siūloma tartis dėl likusių 2 žemės sklypų pirkimo, tačiau šalių komunikavimas neįvyko, ieškovas neišreiškė noro įsigyti tik du žemės sklypus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad šalys pagrindinės sutarties nesudarė, kaip ir dėl to, jog atsakovas, gavęs duomenis, jog žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išreiškė norą pirkti gretimo žemės sklypų savininkė, laikėsi pozicijos, jog preliminarioji sutartis neįgyvendinama, todėl, pagal preliminarioje sutartyje numatytą 7 punkto sąlygą,  2021 m. vasario 10 d. grąžino gautą 1600 Eur sumą ieškovui.

Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje. Ši teisės norma taikytina tais atvejais, kai yra sudaryta pagrindinė sutartis. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą (pabaigą) laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Nagrinėjamu atveju 1600 Eur grąžinimo ieškovui faktinę aplinkybę teismas  vertintina pagrindžiančia, jog atsakovas sprendė, jog preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir todėl sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Šalys skirtingai aiškino priežastis, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Atsakovo vertinimu, gretimo žemės sklypų savininkei išreiškus norą pirkti vieną iš parduodamų sklypų, nebuvo galimybių preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis parduoti visus tris sklypus ieškovui už suderėtą visų trijų sklypų kainą (16000 Eur), ieškovo įsitikinimu, iš trečiojo asmens gavus tiesioginius kontaktus, minėta aplinkybė jam nesutrukdytų įsigyti norimus tris sklypus už suderėta su atsakovu kainą. Ginčas byloje kilo iš esmės dėl to, ar esama atsakovo kaltės dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl atsakomybės už preliminariosios sutarties nevykdymą, numatydamos, jog tuo atveju, jei nuo šios Sutarties sudarymo momento iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento pirkėjui tampa žinoma, jog parduodamas turtas yra perleistas kitiems asmenims, arba pardavėjas atsisako ar negali šioje sutartyje numatytomis sąlygomis parduoti minėto turto, tai pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį, o pardavėjas įsipareigoja grąžinti gautą 1600 Eur sumą ir sumokėti 1600 Eur baudą. Jei pirkėjas atsisakys šioje Sutartyje numatytopmis sąlygomis nupirkti iš pardavėjo turtą, tai sumokėta 1600 Eur suma liks Pardavėjui kaip bauda už prievolės nevykdymą. Taigi tuo atveju, jei pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės, tai jo sumokėta 1600,00 Eur suma liks pardavėjui, kaip minimalių nuostolių atlyginimas (Sutarties 6 punktas), o tuo atveju, jei pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (parduodamas turtas yra perleistas kitiems asmenims, arba pardavėjas nepagrįstai atsisako (negali) sudaryti sutarties joje numatytomis sąlygomis), pardavėjas įsipareigojo grąžinti gautą 1600 Eur sumą ir sumokėti 1600 Eur baudą. (Sutarties 5 punktas).

Sutarties 7 punkte Sutarties šalys patvirtino, kad yra informuotos apie Miškų įstatymo nuostatas, pagal kurias pirmenybę įsigyti parduodamą miškų ūkio sklypą suteikiama su sklypu besiribojančių kitų sklypų savininkams bei kitoms suinteresuotoms grupėms, numatytoms Miškų įstatyme. Miškų ūkio įstatymo 41 str. 1 d. numato, jog pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.

Teismo įsitikinimu, ieškovas esant tokioms preliminaries sutarties sąlygoms negalėjo turėti pagrįsto įsitikinimo, kad pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta,– pagrindinei sutarčiai sudaryti turėjo būti gautos atitinkamos Nacionalinės žemės tarnybos pažymos, patvirtinančios galimybę ieškovui įsigyti norimus žemės sklypus (nesant gretimų žemės sklypų savininkų išreikšto noro juos įsigyti).  Aplinkybę, jog pats preliminaries sutarties pasirašymas negarantuoja pagrindinės sutarties tarp šalių sudarymo, teismo vertinimu, turėjo suvokti ir pats ieškovas, nes gretimų žemės sklypų savininkai šalių ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, sudarant preliminarią sutartį nedalyvavo.

Ieškovas tik abstrakčiai nurodė, jog atsakovas galimai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovo tarpininkui trečiajam asmeniui atsisakius duoti tiesioginius kontaktus, tačiau iš esmės neįrodinėjo teisinio pagrindo civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį kilti – aplinkybių, kad atsakovas nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą ir buvo nesąžiningas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Visgi bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas ėmėsi veiksmų, būtinų pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti,– akivaizdu, kad dėl reikiamų pažymų gavimo buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą   ir netrukus informavo ieškovą apie tai, kad yra kliūčių pagrindinei sutarčiai dėl visų trijų žemės sklypų sudaryti. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas neruošė ir nesirūpino sandoriui reikalingais dokumentais.  Byloje nėra duomenų, kad po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovas būtų kreipęsis į parduodamų sklypų savininką tiesiogiai ar būtų bendradarbiavęs su trečiuoju asmeniu M. M. ir kad pastarieji būtų vengę bendravimo su ieškovu. Šių įrodymų visuma pakankamai tikėtinai patvirtina, jog atsakovas ruošėsi pagrindinės sutarties sudarymui, atliko tam būtinus veiksmus, o ruošimasis buvo sustabdytas tik dėl 2020 m. lapkričio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos pažymos Nr. 39PAŽ-145-(14.39.33.). 

Sutarties 7 punkte šalys aiškiai sutarė, kad jei pagal įstatymą bus privaloma parduoti sklypą įstatyme numatytos grupės asmenims, avansinis mokėjimas pirkėjui bus grąžintas be baudos, nes sandoris neįvyktų ne dėl Pardavėjo kaltės.

Teismas, įvertinęs aukščiau minėtas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad byloje neįrodyta, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, teismo vertinimu, toks jo elgesys buvo nulemtas objektyvių – nuo jo valios nepriklausančių – priežasčių, negavus reikiamos pažymos, patvirtinančios galimybę ieškovui įsigyti norimus žemės sklypus. Remiantis ieškovo nurodytais argumentais taip pat nėra pagrindo spręsti, jog sklypo pardavėjas elgėsi nesąžiningai. Be kita ko, priešingai, pats ieškovo vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo siūlomi pirkti likę du žemės sklypai, atsakovo atstovas siūlė toliau tęsti bendradarbiavimą, tačiau tokio pasiūlymo jis nepriėmė, nes norėjo derėtis su sklypų pardavėju dėl visų trijų žemės sklypų tiesiogiai. Taigi, reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę, ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovo aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, neįrodė, kad atsakovas nepagrįstai  atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį ir esama jo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl teismas ieškinį atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies(CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovo ieškinio, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Atsakovas V. S. nurodė, kad jis patyrė 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų teisme, kurias prašė priteisti iš ieškovo („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“). Teismas, įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį konstatuoja, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264- 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo MB „Žemaitijos Ąžuolas“, juridinio asmens kodas 304545645, ieškinį atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo MB „Žemaitijos Ąžuolas“, juridinio asmens kodas 304545645, atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Kazlauskienė