Civilinė byla Nr. e2-5215-965/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06658-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,

sekretoriaujant Jolitai Kinderienei,

dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovei advokatei Linai Zamulskienei,

atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo įgaliotam atstovui Modestui Kuodžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Mano būstas Klaipėda“, L. M., R. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Mano būsto priežiūra“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų 9 385,05 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021-07-08 įvykus vandentiekio avarijai bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ieškovei priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) (užlietos koridoriaus, virtuvės, vonios, miegamojo sienos ir lubos, grindys, koridoriaus spinta), todėl ieškovė patyrė 9 385,05 Eur dydžio nuostolius. Nustatyta, kad vandentiekio avarijos priežastis buvo bute Nr. 4 trūkęs bendro naudojimo karšto vandens vertikalus vamzdis, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai ir trūko ne dėl buto Nr. 4 savininko veiklos, todėl už netinkamą namo bendrų objektų eksploataciją atsakinga atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“, kaip namo administratorius. Reikalaujamą ieškovės priteisti sumą sudaro 6 410 Eur už remonto darbus, 2 611 Eur už sieninę spintą. Nuo remonto sąmatos sudarymo 2021 m. remonto darbų kaina išaugo nuo 6 410,87 Eur iki 7 329,58 Eur, ieškovė ieškinio reikalavimų nedidino, tačiau prašo laikyti, kad 6 410,87 Eur žalos suma yra apskaičiuota, jau įvertinus ir nusidėvėjimą. Papildomai ieškovė patyrė 121 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 242 Eur už lokalinės sąmatos sudarymą, kurioje apskaičiuota po buto užliejimo vandeniu remonto darbams atlikti reikalinga lėšų suma.

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei D. B. iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ 9 385,05 Eur turtinės žalos, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 512 Eur bylinėjimosi išlaidų; atmetė ieškovės reikalavimą atsakovų R. M. ir L. M. atžvilgiu; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės D. B. ieškinys atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ atžvilgiu, t. y. dalį, kuria iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ priteista ieškovei 9 385,05 Eur turtinės žalos, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 512 Eur bylinėjimosi išlaidų ir kuria iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ priteista valstybei 19,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

4.       Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-637-1048/2023 panaikintas iš dalies, todėl šioje byloje nagrinėtinas klausimas tik dėl 9 385,05 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“.

5.       Atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda“ pirmosios instancijos teisme, atsikirsdama į ieškovės ieškinio reikalavimus, be kita ko ginčijo žalos dydį, teigdama, kad, apskaičiuojant žalą, nebuvo įvertintas turto nusidėvėjimas, tai yra neatsižvelgta į buto būklę iki buto užpylimo; reikalaujama atlyginti žalos suma nėra išsamiai detalizuota ir neįrodyta. Atsakovės nuomone, nustatant padarytos žalos dydį, ieškovės turto atkūrimo sąnaudos turi būti mažinamos sugadinto turto nusidėvėjimo dalimi, kadangi dėl vandens užpylimo buvo sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs turtas.

6.       Atsakovai L. M. ir R. M. pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, kadangi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, jie suinteresuotumo bylos baigtimi neturi.

7.       Tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

8.       Teismo

9.       Teismo

10.       Teismo

11.       Trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo įgaliotas atstovas Modestas Kuodis teismo posėdžio metu paaiškino, kad sprendžiant dėl žalos dydžio, pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad virtuvės sienos, lubos, durys, spinta iki užpylimo jau buvo nusidėvėję. Nėra duomenų, kad durys buvo pakeistos ir kad buvo būtinybės jas keisti. Durų stakta metalinė, todėl nuo vandens poveikio negalėjo nukentėti. Mano, kad duris buvo galima remontuoti, jų įsigijimo dokumentai nepateikti, todėl dėl durų prašo ieškinį atmesti. Liko neaišku, kada tiksliai ieškovės bute buvo atliktas remontas, galimai anksčiau nei 2002 m., todėl nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas už 10 metų arba 30 proc. reikalaujamos priteisti sumos. Atstovo nuomone, pagrindo priteisti PVM mokestį, kuris įtrauktas į sąmatą, taip pat nėra.

Teismas

konstatuoja :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos dydžio nustatymu. Tarp šalių nėra ginčo, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 8 d. įvyko vandentiekio avarija – buto techninėje spintoje trūkus karšto vandens cirkuliaciniam stovui (trūko sriegis per sujungimą) buvo užlietas ieškovei priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir yra pagrindas atsakovei atlyginti žalą ieškovei.

13.       Byloje ieškovė įrodinėja savo patirtos žalos dydį ir pateikė buto, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmatą, perskaičiuotą pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas ir 2021-07-28 antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0004/21/F-1296 su nuotraukomis, kuriame užfiksuota dėl vandentiekio avarijos įvykusio užpylimo padaryta žala ieškovės bute; taip pat pateikti įrodymai dėl sieninės spintos, lauko durų sugadinimo ir šių daiktų atstatymo kainų, o atsakovė ginčija reikalaujamos priteisti žalos dydį.

14.       Pirmą kartą nagrinėjant bylą, ieškovė pateikė 2022-02-22 sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje jos buto remonto po užpylimo kaina – 6 410,87 Eur, apskaičiuota pagal 2021 m. spalio mėn. kainas. Pagal 2024 m. liepos mėn. į bylą pateiktą sąmatą matyti, kad nuo 2021 m. kainomis sudarytos pradinės su ieškiniu pateiktos sąmatos sudarymo remonto darbų kaina išaugo nuo 6 410,87 Eur (suma su PVM) iki 7 329,58 Eur (suma be PVM 6 057,50 Eur). Taip pat ieškovė pateikė įvykio metu sugadintos sieninės spintos brėžinį ir 2022-04-04 sąmatą. Spintos ilgis 6050 mm, naujos spintos kaina būtų 2 611,18 Eur. Bylą nagrinėjant antrą kartą, ieškovė pateikė 2024 m. balandžio 17 d. komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad naujos spintos kaina būtų 3 354 Eur.

15.       Taip pat nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu, 2023 m. pavasarį – rudenį ieškovės bute buvo atlikti remonto darbai, kurių apimtis ir kaina, pasak ieškovės atstovės, žymiai didesnė nei remonto sąmatoje. Remonto sąskaitų, kvitų ieškovė neturi, kadangi remonto darbus organizavo ir finansavo ieškovės sūnus.

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuria asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

17.       Visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą.

18.       Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi pripažino, kad ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimą lėmė atsakovės netinkamas, nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo vandentiekio vamzdyno priežiūros įgyvendinimas, todėl atsakovė yra atsakinga dėl ieškovei kilusios žalos. Ieškovė šiuo atveju turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį; atsakovė, nesutikdama su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį (CPK 12, 178, 185 straipsniai). 

19.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tačiau, net ir taikant išlaidų (kaštų) metodą, neturi būti apsiribojama kaštų, reikalingų objektui atkurti, apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo (sunaikinimo) metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas (sunaikintas) daiktas yra (buvo) naujas, tai jo sugadinimo (sunaikinimo) metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). Tai yra atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

20.       Kadangi pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra pats žalos padarymo faktas, todėl atmestini atsakovės, trečiojo asmens atstovų teiginiai, kad ieškovė privalėjo pagrįsti ar turėjo realių remonto, turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

21.       Nors atsakovės atstovas nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė visiškai jokių įrodymų, paneigiančių netinkamą sugadinto turto vertės apskaičiavimą. Ieškovės užsakymu vandens užpylimo metu sukeltų nuostolių dydį įvertino profesionalus, atestuotas ir kvalifikuotas statybos srities specialistas ir nustatė butui padarytą žalą, kuri pagrįsta objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąmatą sudaręs specialistas įvertino patalpų fizinę būklę neužilgo po buto užpylimo, tuo metu, kai remonto darbai faktiškai dar nebuvo atlikti. Atsakovei nepateikus priešingų įrodymų, teismo nuomone, toks apskaičiavimas yra pakankamai objektyvus, siekiant pagrįsti žalos apimtis.

22.       Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad ieškovės bute po dėl vandentiekio avarijos įvykusio užpylimo padaryta žala: sugadinta koridoriaus bei virtuvės sienų ir lubų apdaila, sienos subėgusios, vietomis apdaila išpūsta, atšokusi nuo pagrindo, lubos subėgusios, pageltusios, parketas nuo drėgmės vietomis deformavosi, išsikilnojo atlpėšdamas grindjuostes, sugadinta vonios sienų bei lubų apdaila ir miegamojo kambario lubų bei sienų apdaila, nuo drėgmės išbrinko ir deformavosi iš medžio plaušo plokščių pagaminti baldai – koridoriaus spinta, spintos durys lygiai neužsidaro, taip pat sugadinta šarvuotų buto durų apdaila, durys nusėdusios, sunkiai rakinasi – stringa durų spynos mechanizmas rakinant spyną.

23.       Nors atsakovė nesutinka su sąmatoje nurodytomis darbų kainomis, apimtimis, tačiau kaip minėta, leistinais įrodymais savo teiginių nepagrindė, todėl jokio kito pagrįsto pagrindo abejoti pateikta sąmata ar kitais skaičiavimais, nėra. Nustatyta, kad į remonto sąmatą įtraukti tik faktiškai sugadinti dangų plotai, kurie yra mažesni, nei visas buto plotas ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus dėl aplinkybių fiksavimo – fotonuotraukos, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, kaip paaiškino ieškovė, vandeniui pradėjus džiūti, žala butui padidėjo, tačiau į sąmatą tai nebuvo įtraukta. Vertintina ir tai, kad pakeisti tik dalį grindų dangos, perdažyti tik tam tikrą sienos fragmentą nėra galimybės, nes, tikėtina, praėjus tam tikram laiko tarpui, nėra galimybės įsigyti tokių pačių medžiagų, o panaudojus naujas medžiagas, neatitiks jų nusidėvėjimas, išvaizda, todėl tik dalies grindų vienoje vietoje keitimas neįmanomas. Nustatyta ir tai, kad dėl drėgmės poveikio grindyse matomi pelėsio požymiai, grindų danga nėra tolygi (vietomis iškilusi), todėl netinkama naudojimui, reikalingi papildomi darbai pelėsio šalinimui.

24.       Yra pateikti duomenys, kad sieninės spintos plokštės, lauko durys sugadintos dėl drėgmės, specialistų nuomone, jų remontas negalimas. Sieninės spintos sąmatoje nurodyta pastaba, jog apžiūrėjus baldą (aptariamą spintą koridoriuje), remonto darbai negalimi, yra labai daug pažeidimų, siūlymas keisti į naujas detales. Todėl atmestini atsakovės atstovo teiginiai, kad lauko durų ir/ar sieninės spintos keisti būtinybės nebuvo. Tai, kad ieškovė po įvykio dar kurį laiką šiais daiktais naudojosi, nepaneigia faktinių aplinkybių, kad dėl drėgmės poveikio šių daiktų kokybė pablogėjo, daiktai veikė netinkamai, taip pat nukentėjo jų estetinės savybės.

25.       Ieškovė nurodė priežastis, kodėl duris keitė tik po tam tikro laiko, kodėl sieninė spinta nepakeista iki šiol – tai sąlygojo jos amžius ir turtinė padėtis. Be to, iki buto užpylimo turtas buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, todėl ieškovė nebūtų patyrusi išlaidų ir nepatogumų, tuo atveju, jeigu butas nebūtų užpiltas. Teismas atkreipia dėmesį, kad žalos atlyginimas dėl vandens užliejimu padarytų sugadinimų turi apimti išlaidas dėl tokių nuostolių atlyginimo, kurie leistų naudotis butu ir daiktais pagal jų paskirtį ir ne blogesnėmis sąlygomis, nei buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų durų, sieninės spintos įsigijimas, kai prieš tai buvę daiktai sugadinti ir neremontuotini, atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nukentėjęs asmuo bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio.

26.       Atkreiptinas dėmesys, kad savo procesine teise pateikti savo žalos dydžio paskaičiavimus atsakovė nepasinaudojo, o vien tik formalus atsakovės nesutikimas su žalos dydžiu, savaime dokumentuose užfiksuotų ir nustatytų aplinkybių nepaneigia. 

27.       Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir su juo pateiktos fotonuotraukos patvirtina buto ir daiktų sugadinimo faktą, todėl nepriklausomai nuo to, kada ieškovės bute buvo atliktas remontas, ji turi gauti teisingą atlyginimą dėl jos butui padarytų sugadinimų. Keldama abejones, kad galimai ieškovės butas nebuvo neremontuotas nuo tada, kai 2002 m. ieškovė jį įsigijo, savaime nepaneigia ieškovės nurodomų aplinkybių, kad kosmetinis remontas bute buvo atliekamas ir paskutinį kartą remontas atliktas maždaug 2019 m. Vien tai, kad atsakovės subjektyviu vertinimu, butas atrodo daugiau nusidėvėjęs, nepaneigia ieškovės teiginių dėl buto būklės, byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad ieškovės butas buvo tvarkingas, o po vandentiekio avarijos jam buvo padaryti reikšmingi sugadinimai, kurie akivaizdžiai lėmė buto fizinės būklės pablogėjimą. 

28.       Be to, atsakovė yra juridinis asmuo, profesionaliai užsiimanti daugiabučių namų administravimu, turinti patirties nustatant ir apskaičiuojant žalą. Nuo 2021 m. liepos 8 d., kai įvyko vandentiekio avarija ieškovės bute, atsakovė turėjo visas galimybes susitarti su ieškove dėl jos buto apžiūros, ar bent jau iš rašytinės medžiagos, pasitelkiant specialistus, nustatyti faktinį buto nusidėvėjimą ir realius nuostolius, bei tokiu būdu pašalinti atsakovei kilusias abejones, tačiau to nepadarė. Byloje pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad 2023 m. gegužės mėn. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl leidimo atsakovės specialistams apžiūrėti bute esančią inžinerinę įrangą, turint tikslą patikslinti ir praplėsti įvykio faktines aplinkybes, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tuo metu atsakovės patekimo į butą tikslas buvo nustatyti tik priežastį, sukėlusią buto užpylimą, bet ne žalos dydį, kadangi bylą nagrinėjant pirmą kartą, atsakovė savo atsakomybę dėl buto užpylimo neigė. Duomenų, kad ieškovė nesutiko įsileisti atsakovės atstovų ir nesudarė galimybės užfiksuoti padarytos žalos apimtis iš karto po įvykio ar vėliau, įrodymų nepateikta; ieškovė šias aplinkybes taip pat neigia. Tvirtina, kad ne kartą siūlė atsakovei apžiūrėti sugadinimus po įvykio, pasitikslinti žalos skaičiavimo aplinkybes, tačiau tai nebuvo padaryta.

29.       Atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, teigia, kad, apskaičiuojant žalą, nebuvo įvertintas nusidėvėjimas. Byloje nėra ginčo, kad nukentėjo ne naujas turtas. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad tam tikras sugadinto turto nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas.

30.       Teismas pažymi, kad nėra imperatyvaus nurodymo, kaip vertinti/nustatyti konkretų žalos dydį. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu.

31.       Atsakovė, skaičiuojant nusidėvėjimą, prašo remtis komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti metodika. Nusidėvėjimą skaičiuoja tokiu būdu: 2021 m. (įvykio data) – 1971 m. (namo statybos metai)) x 0,8 proc. koeficientas. Kadangi šioje byloje nustatinėjamos aplinkybės dėl konkretaus buto nusidėvėjimo, todėl nėra pagrindo vadovautis atsakovės nurodyta nusidėvėjimo metodika ir skaičiavimo būdu, kuri taikoma nekilnojamojo turto vidutines rinkos kainos turto vertei nustatyti. Nurodyta metodika nėra tas teisės aktas, kuris reguliuotų standartizuotą žalos, padarytos užliejus butą, įvykius dėl sugadinto turto, dydį. Pažymėtina, kad byloje sprendžiamas klausimas ne dėl statiniui, o konkrečiam butui ir jame esančiam turtui padarytos žalos atlyginimo. Trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas taip pat nepateikė konkrečios pozicijos dėl nusidėvėjimo skaičiavimo būdo ir metodo, paaiškino, kad pagal draudimo vidaus dokumentus taikomas 3,2 procento nusidėvėjimas, tačiau konkretaus tarifo, kaip skaičiuoti nusidėvėjimą, įmonėje nėra ir nepateikė.

32.       Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad, nenustačius tikrojo žalos dydžio, negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Toks aiškinimas atitinka visiško žalos atlyginimo funkciją.

33.       Nustatyta, kad ieškovės pateiktoje remonto sąmatoje nusidėvėjimas neskaičiuotas. Ieškovė paaiškino, kad reikalavimų nedidina, tačiau prašo laikyti, kad į 6 410,87 Eur reikalavimą dėl žalos atlyginimo už remonto darbus yra įtrauktas ir nusidėvėjimas.

34.       Sugadinto turto vertės atkūrimas iki įvykio reiškia, kad būtina atsižvelgti į turto nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio. Ieškovė, prašydama atsakovės atlyginti jos patirtą žalą, jos dydį įrodinėjo atliktinų remonto darbų sąmata, tačiau tokių darbų ir išlaidų sąmata netapati atkuriamajai vandens užliejimo metu sugadinto turto vertei. Šiuo atveju remonto kaina nepagrįstai prilyginama atsakovės veiksmais sukeltai žalai, kadangi iki teisės pažeidimo, sugadintas turtas nebuvo visiškai naujas.

35.       Teismas sutinka, kad rinkos kainų augimas/pokytis nuo įvykio iki teismo sprendimo priėmimo dienos, šiuo atveju ieškovei turi būti kompensuojamas, nes tik tokiu būdu ieškovei bus atlyginti praradimai, kuriuos ji patyrė dėl įvykio. Tačiau šį rangos darbų kainų pokytį ieškovė klaidingai prilygina nusidėvėjimui. 

36.       Kadangi šalys savarankiškai pagrįstų realių skaičiavimų dėl taikytino nusidėvėjimo dydžio neteikė, teikia tik hipotetiniu būdu apskaičiuotus nusidėvėjimo dydžius, todėl įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą dėl padarytos žalos, turto būklę iki sugadinimo ir po to, buto fotonuotraukas, siekiant grąžinti ieškovę į iki pažeidimo (jos turto sugadinimo) buvusią padėtį, teismas sprendžia, kad pakankamas, teisingas ir protingas nusidėvėjimo dydis bus pritaikius 10 procentų nusidėvėjimą ieškovės patirtiems nuostoliams atkurti nuo ieškovės pateiktos remonto sąmatos sumos. Teismo vertinimu, būtent tokie atkūrimo kaštai šiuo atveju atitiks išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo turtui atkurti. 

37.       Kaip minėta, ieškovė po vandens užpylimo buto remonto darbų išlaidas 7 329,58 Eur (suma be PVM 6 057,50 Eur) grindžia specialisto M. L. naujai sudaryta lokaline sąmata (sudaryta pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas). Lokalinėje sąmatoje įtraukti ardymo, vidaus apdailos atstatymo darbai (grindų, sienų, durų) ir kt., statybinių šiukšlių išvežimas; medžiagų panešimas, taip pat durų apvadų montavimas; šarvuotos durys.

38.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustačius faktines bylos aplinkybes yra pagrindas išvadai, kad ieškovei priklausančio buto dėl užliejimo sugadinto turto atstatymo išlaidos, nustatytinos remiantis pateikta ieškovės sąmata ir yra 6 057,50 Eur (suma be PVM (pridėtinės vertės mokesčio)), nuo šios sumos minusavus 10 proc. nusidėvėjimą, iš atsakovės priteistina 5 451,75 Eur žalos atlyginimo už buto remontą ir durų pakeitimą. 2024-04-17 sudaryta koridoriaus spintos sąmata patvirtina, kad naujos spintos kaina su atvežimu ir montavimu sudaro 2 649,66 Eur (suma be PVM), nuo šios sumos minusavus 10 proc. nusidėvėjimą, iš atsakovės priteistina 2 384,69 Eur už buto sieninės spintos pakeitimą. Pažymėtina, kad ši suma neviršija 2022-04-04 sąmatoje nurodytos 2 618,18 Eur bendros nurodytos spintos kainos. Iš viso ieškovės buto atstatymo išlaidos sudaro 7 836,44 Eur.

39.       Ieškovė nepateikė duomenų, kad remontą jos bute atliko įmonė (PVM mokėtoja) arba, kad spinta, kuri dar nepakeista, bus gaminama įmonės, kuri yra PVM mokėtoja, ir, kad ieškovė dėl to patyrė/patirs PVM išlaidas, todėl žalos atlyginimas už remonto darbus, duris ir naują spintą priteistinas be PVM, nes lėšų panaudojimas remontui, naujos spintos gamybai/montavimui turi būti susijęs išimtinai tik su sugadinimų pašalinimu ir turi būti ekonomiškai pagrįstas (CPK 178 straipsnis).

40.       Ieškovė prašo kaip žalos atlyginimą priteisti jai 121 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 242 Eur už lokalinės sąmatos parengimą. Šias turėtas išlaidas ieškovė grindžia byloje pateiktais mokėjimo nurodymais.

41.       CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2005, 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

42.       Teismas pripažįsta, jog šios išlaidos priskirtinos išlaidoms, susijusioms su žalos vertinimu, numatytu CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 dalyje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 8 199,44 Eur (7 836,44 Eur + 363 Eur) žalos atlyginimo.

43.       Ieškovės prašymu iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

45.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo dalį ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Išspręstas klausimas dėl atsakovų L. M. ir R. M. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo dalies į ieškovės apeliacinį skundą parengimą atlyginimo priteisimo iš ieškovės ir atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“.

46.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaitos už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitas ir bankinio pavedimo kopija) patvirtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 300 Eur už advokatės teisinę pagalbą ir 212 Eur žyminis mokestis, iš viso 1 512 Eur.

47.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 212 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 605 Eur už advokato teisinę pagalbą apylinkės teismui pirmą kartą nagrinėjant bylą, 484 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 121 Eur apylinkės teismui bylą nagrinėjant antrą kartą, iš viso 1 422 Eur. 

48.       Šalių bylinėjimosi išlaidos už advokatų teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir atitinka nurodytus kriterijus, šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos.

49.       Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 87 proc., todėl ieškovei iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ priteistina 1 315,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovei iš ieškovės priteistina 185 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

50.       Byloje duomenų apie trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

51.       Teismas šioje byloje patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį valstybei iš atsakovės priteistina 17,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ 8 199,44 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 44 ct) turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 199,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 315,44 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiolika eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. B..

Priteisti iš ieškovės D. B. 185 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Mano būstas Klaipėda“.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda“ 17,33 Eur (septyniolika eurų 33 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                           Erika Tamošaitienė