Nr. DOK-374/2020
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03932-2009-8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. sausio 23 d. gautu ieškovės J. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti nesumokėtos dalies žyminio mokesčio mokėjimą,
n u s t a t ė :
Pirmą kartą ieškovės J. V. kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2020 m. sausio 6 d. nutartimi Nr. 3P-2001 dėl to, kad nenustatyta kasacijos pagrindų byloje pagal CPK 346 straipsnio kriterijus. Kito kasatoriaus atsakovo D. V. šioje byloje skundas nepriimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi Nr. 3P-1988 taip pat dėl to, kad nenustatyta kasacijos pagrindų byloje pagal CPK 346 straipsnio kriterijus.
Ieškovės J. V. kasacinis skundas paduodamas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria pakeistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimas, dalių, kuriomis nutarta: panaikinti nurodyto sprendimo dalį pripažinti, kad ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimas jų turtinėms prievolėms pasekmes sukėlė nuo 2008 m. sausio 17 d.; prievolės tretiesiems asmenims A. K. J., A. J., E. L. pripažintos solidariosiomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis; taip pat solidariai iš ieškovės ir atsakovo priteista 173 772 Eur skolos UAB „Vanesos turtas“ naudai, peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi konstatuotos faktinės aplinkybės, kad ginčijamos prievolės atsirado iš šeimos verslo sandorių, skirtų šeimos interesams tenkinti, todėl yra abiejų sutuoktinių solidariosios.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės J. V. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl prievolės gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-294-916/2016, 3K-3-333/2011). Kreditoriai A. K. J., A. J., E. L. nėra pareiškę reikalavimo pripažinti paskolos sutarties pagrindu atsiradusį atsakovo skolinį įsipareigojimą bendrąją sutuoktinių prievole. Reikalavimą pripažinti prievolę solidariąja kreditoriai pareiškė tik apeliaciniame skunde, taip pažeisdami CPK 312 straipsnį. Kreditoriai minėtas skolas buvo priteisę iš atsakovo dar 2010 metais Kauno apygardos teismo sprendimais. Ieškovė šiame procese nedalyvavo. Kreditoriai į procesą dėl skolos priteisimo ieškovės neįtraukė. Vykdymo procese ieškovė nedalyvavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėta, kad vykdymo stadijoje įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę.
2. Kasacinio teismo išaiškinta, jog iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K.-3-365/2012). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal sandorį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-221-611/2017, 34 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokiose bylose dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas tiek išvadas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momento, tiek ir išvadas dėl ginčo sandorių sudarymo ne asmeniniais, o šeimos tikslais padarė realiai remdamasis prielaidomis ir modeliuojama situacija, o ne konkrečiais įrodymais, vertinant juos sistemiškai, taip netinkamai taikė CPK 185 straipsnyje reglamentuojamas įrodymų vertinimo taisykles.
3. Prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovo pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui (įsigytas didelės vertės šeimos turtas ar investuota į kitą šeimos veiklą, iš esmės pagerinta vaikų ar ieškovės turtinė padėtis), todėl prievolės kreditoriams negali būti solidarios.
4. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pirmosios instancijos teismas UAB „Vanesos turtas“ savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo pagrįstai atmetė, konstatuodamas, kad 2007 m. liepos 17 d. sutartis yra nekilnojamojo turto sandoris, iš kurio kildinamas reikalavimas ir kurį sudarant nesilaikyta privalomos notarinės formos, be to, nustatė, kad sutartyje nurodytos neteisingos sandorio šalys, nėra nuginčyta ir yra galiojanti 2006 m. rugsėjo 19 d. to paties nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad už turtą atsiskaityta iki sutarties sudarymo. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti solidariai skolą iš ieškovės turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti ieškovės kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl atidėjimo nuo nesumokėtos dalies žyminio mokesčio mokėjimo nenagrinėjamas. Sumokėta 2019 m. gruodžio 22 d. žyminio mokesčio dalis (350 Eur) grąžinta ieškovei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2020 m. sausio 6 d. nutartimi Nr. 3P-2001.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Donatas Šernas