Civilinė byla Nr. e2-134-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03886-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11;

 (S)

3.3.1.3; 3.3.1.4; 3.3.1.5; 3.3.2.6

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Muzita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Abastas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gelmita“ dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelmita“ priešieškinį ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Abastas“ dėl skolos ir netesybų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Abastas“ 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą, o atsakovei UAB ,,Gelmita“ pareiškus prieštaravimus, atitinkamai, 2020 m. kovo 10 d. su ieškiniu, persiųstu pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Gelmita“ 43 760,68 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.   

2.       Atsakovė UAB ,,Gelmita“ byloje 2020 m. kovo 26 d. pareiškė priešieškinį ir prašė priteisti iš ieškovės 5 000 Eur skolą, 180 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-337-560/2022, netenkino UAB „Abastas“ direktoriaus pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo ir iškėlė UAB „Abastas“ nemokumo bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankroto vizija“. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-825-450/2020, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, taigi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo jau po ieškinio ir priešieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo.

4.       Ieškovės nemokumo administratorės UAB ,,Bankroto vizija“ įgaliotas asmuo ir atsakovės UAB ,,Gelmita“ atstovas 2020 m. birželio 26 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą patvirtinti jų 2020 m. birželio 22 d. sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtino ieškovės BUAB ,,Abastas“ ir atsakovės UAB ,,Gelmita“ sudarytą taikos sutartį, kuria jos šalys, be kita ko, susitarė, kad ieškovė nereikalaus iš atsakovės skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė sutinka su tokiu ieškovės reikalavimų atsisakymu, atitinkamai,  atsakovė nereikalaus iš ieškovės skolos, delspinigių, 8 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, o civilinę bylą nutraukė. Ši teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 8 d.

6.       Pareiškėja UAB ,,Muzita“ 2021 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė 2021 m. gruodžio 17 d. surašytą atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti šalių prašymo patvirtinti jų taikos sutartį, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, įtraukti UAB ,,Muzita“ ir kitus ieškovės kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

7.       Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjos kreditorinis reikalavimas ieškovės nemokumo byloje, tačiau apie ieškovės inicijuotą civilinį ginčą ir jo baigti jai tapo žinoma tik 2021 m. gruodžio 10 d., iš nemokumo administratorės atsiųsto elektroninio laiško. Mano, kad sudarydama taikos sutartį ieškovė pažeidė pareiškėjos ir kitų savo kreditorių teises bei teisėtus interesus, atsisakydama vertingo turtinio reikalavimo, nors atsakovė atsisakė nedidelės vertės reikalavimo, o priteista iš atsakovės skola galėjo būti panaudota kreditorių reikalavimams patenkinti. Ieškovės nemokumo administratorė, sudarydama taikos sutartį, neveikė bendrovės ir jos kreditorių interesais. Ieškovės kreditoriams nebuvo pranešta apie nagrinėjamą ginčą, jie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, todėl skundžiama nutartimi buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB ,,Muzita“ 2021 m. gruodžio 17 d. atskirąjį skundą.

9.       Teismas pripažino deklaratyviomis ir nepagrįstomis pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kad jai tik 2021 m. gruodžio 10 d. tapo žinoma apie Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja į BUAB „Abastas“ kreditorių sąrašą buvo įtraukta 2021 m. birželio 9 d. nutartimi. Pareiškėja, būdama aktyvi BUAB „Abastas“ nemokumo bylos dalyvė, bet kuriuo metu galėjo ir turėjo teisę neribotai susipažinti ir studijuoti visą elektroninę nemokumo bylos medžiagą, nes kreditoriai turi teisę ir pareigą būti aktyviais bei domėtis nemokumo proceso eiga. Teismo vertinimu, pareiškėja, turėdama pareigą domėtis bendrovės nemokumo bylos eiga, neabejotinai turėjo ir galėjo anksčiau sužinoti apie skundžiamos nutarties priėmimą.

10.       Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nenurodė jokių jos neveikimą pateisinančių priežasčių, t. y. kodėl ji laiku nesidomėjo nemokumo bylos eiga, nesiėmė veiksmų gauti informacijos apie nemokumo administratorės byloje priimtus sprendimus. Kreditorės teisių bei pareigų nemokumo procese neįgyvendinimas laiku, nesidomėjimas vykstančia nemokumo byla, negali būti pagrindu spręsti, kad egzistuoja svarbios priežastys, lėmusios kreditorės negalėjimą laiku pateikti atskirojo skundo dėl nutarties, kuria teismas patvirtino taikos sutartį.

11.       Todėl teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (CPK 338 straipsnis), t. y. praleidus terminą tokiam skundui paduoti ir teismui jo neatnaujinus.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

12.       Pareiškėja UAB ,,Muzita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atskirąjį skundą dėl 2020 m. birželio 29 d. nutarties arba perduoti šį klausimą teismui nagrinėti iš naujo; jei teismas vertintų, kad terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas, terminą atnaujinti dėl atskirajame skunde nurodytų svarbių priežasčių. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Tai, kad pareiškėja pirmą kartą apie 2020 m. birželio 29 d. nutartį sužinojo tik 2021 m. gruodžio 10 d., patvirtina nemokumo administratorės 2021 m. gruodžio 10 d. elektroninio laiško turinys.

12.2.                      Pareiškėja nuo pat tapimo kreditore aktyviai domėjosi nemokumo bylos eiga, dalyvavo visuose kreditorių susirinkimuose, prašė informacijos iš nemokumo administratorės, tačiau nemokumo administratorė jai teikė neteisingą informaciją apie bendrovės debitorius, nurodydama, kad debitorių sąraše yra ir atsakovė, kad sąrašas nėra pakitęs, t. y. slėpė nuo kreditorių faktus. Šios aplinkybės laikytinos svarbiomis, dėl kurių praleistas terminas turėjo būti atnaujintas.

12.3.                      Bankroto byloje nėra duomenų apie civilinę bylą, kuri buvo užbaigta patvirtinus taikos sutartį, todėl vien aplinkybė, kad pareiškėja turėjo prieigą prie bankroto bylos medžiagos, nepatvirtina, jog ji anksčiau galėjo sužinoti apie priimtą nutartį.

12.4.                      Atsisakius atnaujinti bylos procesą ir apginti kreditorių teises, būtų pažeistas viešasis interesas, bendrovės ir jos kreditorių teisės.     

2.                      Atsakovė UAB ,,Gelmita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjos 480 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

13.1.                      Pareiškėjai vėliausiai 2021 m. spalio 7 d. tapo žinoma apie sudarytą taikos sutartį. Ieškovės nemokumo administratorė kartu su 2021 m. spalio 7 d. pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą išsiuntė ir ataskaitą apie nemokumo bylos eigą. Šioje ataskaitoje  nurodyta, kad ieškovei atstovavęs advokatas informavo administratorę, jog su ieškiniu į teismą buvo kreiptasi siekiant dirbtinai padidinti debitorių skaičių ir jų įsipareigojimų dydį, siekiant restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo. Kaip matyti iš ataskaitos, advokatas nurodė, kad toks ieškinys yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir pasiūlė bandyti ginčą baigti taikiai, taip išvengiant bylinėjimosi išlaidų.  

13.2.                      Pareiškėja yra susijusi su buvusiu ieškovės vadovu, todėl jai buvo žinoma tiek apie bendrovės turtinę padėtį, tiek ir apie sudarytą taikos sutartį. Pareiškėja reikalavimą perpirko iš kito ieškovės kreditoriaus, taip siekdama daryti įtaką bankroto procesui.

13.3.                      Nemokumo administratorė atstovauja bendrovę teisme, gina visų kreditorių teises, kreditoriai į bylas pagal bankrutuojančios bendrovės ieškinius trečiaisiais asmenimis netraukiami, nes juos atstovauja nemokumo administratorius, veikdamas pavedimo sutarties ir įstatymo pagrindu. Kreditoriai, manantys, kad jų teisės tokia taikos sutartimi buvo pažeistos, turi teisę reikšti reikalavimus nemokumo administratorei.   

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

3.                      Apeliantė UAB ,,Muzita“ su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 2021 m. rugpjūčio 25 d. elektroninį susirašinėjimą su BUAB ,,Abastas“ nemokumo administratore ir ieškovės debitorių sąrašą.

4.                      Atsakovė UAB ,,Gelmita“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2021 m. spalio 7 d. pranešimą apie šaukiamą BUAB ,,Abastas“ kreditorių susirinkimą, 2021 m. spalio 7 d. ataskaitą apie ieškovės nemokumo bylą, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-261-614/2021, 2021 m. kovo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį.

5.                      Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

6.                      Nei apeliantė, nei atsakovė prašymo priimti jų su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį pateiktų įrodymų nėra suformulavusios. Apeliantė nėra nurodžiusi, kodėl jos pateikti įrodymai negalėjo ir nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu dėl 2021 m. birželio 29 d. nutarties ir kodėl būtinybė šiuos įrodymus teikti atsirado tik po skundžiamos 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties priėmimo. Todėl apeliantės pateikti įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

7.                      Nors atsakovė nebuvo informuota apie apeliantės 2021 m. gruodžio 17 d. atskirojo skundo nagrinėjimą ir todėl neturėjo galimybės teikti savo pozicijos bei ją pagrindžiančių įrodymų, tačiau jos kartu su atsiliepimu teikiami įrodymai taip pat nepriimami kaip nepatvirtinantys ir nepaneigiantys jokių reikšmingų nagrinėjamam procesiniam klausimui išspręsti aplinkybių (CPK 181 straipsnis).

Dėl teisės paduoti atskirąjį skundą   

8.                      Atskirojo skundo pateikimo tvarka, jo turiniui ir formai keliami reikalavimai, terminai tokiam skundui paduoti, jo priėmimo bei nagrinėjimo tvarka numatyta CPK III dalies XVI skyriaus pirmame ir antrame skirsniuose. 

9.                      Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Atskirasis skundas turi atitikti jo turiniui bei formai keliamus reikalavimus, kurie numatyti CPK 306 straipsnyje. Be to, apeliacinį ir atskirąjį skundą turi teisę paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 straipsnis, 338 straipsnis), kitaip tariant, nedalyvavusiems konkrečios bylos procese asmenims tokios teisės įstatymų leidėjas nesuteikia.

10.                      Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą išsprendžia sprendimą (nutartį) priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio ar atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 1, 2 dalys).

11.                      Taigi, pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, privalo patikrinti ne tik tai, ar jis atitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar jis pateiktas dėl teismo nutarties, kuri gali būti apeliacijos objektu, ar jis pateiktas per nustatytus terminus, bet ir tai, ar jį padavęs asmuo tam turi tokią teisę. Tik nustačius visas šias sąlygas būtų galimas apeliacinis procesas.

12.                      Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliacinis procesas pagal apeliantės 2021 m. gruodžio 17 d. atskirąjį skundą negali būti pradėtas, tačiau, kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas, visų pirma teismas turėjo įsitikinti, ar atskirąjį skundą pateikusi apeliantė UAB ,,Muzita“ yra tinkamas subjektas atskirajam skundui taikos sutartimi baigtoje civilinėje byloje paduoti. Tik nustačius, jog ji tokią teisę turi, galėjo būti sprendžiami procesiniai klausimai, susiję su terminu atskirajam skundui paduoti, jo praleidimu bei (ne)atnaujinimu.

13.                      Kaip minėta, teisę paduoti atskirąjį skundą turi konkretus, CPK aiškiai apibrėžtas subjektų ratas – dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje nurodyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat visų išvardintų asmenų atstovai. Ieškovai ir atsakovai ginčo teisena nagrinėjamose bylose (atitinkamai kreditoriai bei skolininkai bylose, nagrinėjamose supaprastinta tvarka, arba pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka) į procesą įtraukiami bylą inicijuojančio asmens – ieškovo (atitinkamai, kreditoriaus ar pareiškėjo) valia ir iniciatyva. Jeigu kitas asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą kurios nors šalies ar teismo iniciatyva, taip pat jo paties motyvuoto prašymo pagrindu, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis, gindamas savo procesinę poziciją.

14.                      Apeliantė nėra civilinės bylos, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės BUAB ,,Abastas“ ir atsakovės UAB ,,Gelmita“ ginčas, dėl jo sudarytos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo klausimas, šalis, ji taip pat nėra įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens procesiniu statusu. Vien tai, kad apeliantė, kaip ji pati nurodo, yra ieškovės kreditorė (ja tapo po atitinkamo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo), nesuponuoja vertinimo, jog ji buvo ir taikos sutartimi užbaigtoje civilinėje byloje dalyvaujančiu asmeniu. 

15.                      Atitinkamai, apeliantė, nebūdama civilinės bylos šalimi ar trečiuoju asmeniu, nėra įgijusi savarankiškos teisės inicijuoti apeliacinio proceso dėl CPK 305 straipsnyje nustatytų apribojimų. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu jau buvo ne kartą pasisakyta, t. y. kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriai naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis būtent bankroto byloje, o ne ginčo teisena nagrinėjamoje byloje, kurioje dalyvauja ir jų skolininkė bankrutuojanti bendrovė (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-676-241/2020; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-575-330/2021; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e21233-790/2021). Jokių išimčių dėl teisės teikti atskiruosius skundus byloje nedalyvaujantiems asmenims, kai ta byla buvo inicijuota bankrutuojančio asmens pareikštu ieškiniu, CPK nėra numatyta.

16.                      Kaip minėta, 2020 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo ir po atsakovės prieštaravimų pareikštas 2020 m. kovo 10 d. ieškinys bei atsakovės UAB ,,Gelmita“ 2020 m. kovo 26 d. priešieškinis į bylą buvo pateikti iki nutarties dėl nemokumo bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjimo. Ir nors taikos sutartis patvirtina ir civilinė byla nutraukta ieškovei jau turint bankrutuojančios bendrovės statusą, vien ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė turėjo būti informuota apie anksčiau prasidėjusį procesą. Visų kreditorių, taip pat ir apeliantės, interesus ginčo teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje atstovavo paskirtoji nemokumo administratorė, kuriai, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, įstatyme nėra nustatytos privalomo taikos sutarties derinimo su kreditorių susirinkimu procedūros, sprendžiant ginčą tarp bankrutuojančios bendrovės ir jos skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018, 14 punktas).

17.                      Konstatavus, kad apeliantė, nebūdama šioje civilinėje byloje dalyvaujančiu asmeniu, negali būti ir subjektas, kuris pagal įstatymą turi teisę inicijuoti apeliacinį procesą (pateikti atskirąjį skundą), atskirojo skundo argumentai, susiję su jos pavėluotu informavimu apie priimtą nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, su jos (ne)galėjimu ir (ne)turėjimu anksčiau sužinoti apie jos skolininkės BUAB ,,Abastas“ ir atsakovės UAB ,,Gelmita“ teisminius ginčus, neturi jokios teisinės reikšmės.

18.                      Pažymėtina dar ir tai, kad 2021 m. gruodžio 17 d. atskirasis skundas, kurį skundžiama nutartimi buvo atsisakyta priimti, paduotas dėl 2020 m. birželio 29 d. priimtos teismo nutarties, t. y. po pusantrų metų nuo šios nutarties priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas apeliaciniam skundui paduoti taikomas ir atskirųjų skundų padavimui, vadinasi, jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą iš viso negali būti paduotas bei tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 58 punktas; 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, 32 punktas). Todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai įvertino praleisto termino priežasčių svarbą ir prašymas terminą atnaujinti, kai jau yra suėjęs įstatyme numatytas naikinamasis terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti, taip pat nelemia skundžiamos nutarties panaikinimo ar pakeitimo.

19.                      Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės 2021 m. gruodžio 17 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties, priėmė teisingą procesinį sprendimą, tik jį pragrindė netinkamais teisiniais argumentais ir suklydo dėl taikytinos proceso teisės normos, t. y. atskirąjį skundą turėjo atsisakyti priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto, o ne šios dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaiso ir skundžiamą teismo nutartį palieka iš esmės nepakeistą (CPK 328 straipsnis).  

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme    

20.                      Atmetus apeliantės UAB ,,Muzita“ atskirąjį skundą, atsakovei UAB ,,Gelmita“ priteistinas 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, atlyginimas. Išlaidų dydį pagrindžia į bylą atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.16 punkte numatyto maksimalaus dydžio. 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.   

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gelmita“ (juridinio asmens kodas 301731107) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Muzita“ (juridinio asmens kodas 304854606) 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė