Civilinė byla Nr. e2-1247-545/2023

Teisminio proceso Nr. 2-61-3-04982-2021-1

Procesiniuo sprendimo kategorijos Nr.

   2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 

2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.6;

3.1.7.8

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

2023 m. 02 mėn. 22 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,

dalyaujant ieškovui D. P.

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovei I. B.

atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovei I. B.

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. P. patikslintą ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl aktų panaikinimo, 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, -

n u s t a t ė :

ieškovas D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su  2020-01-24 d. patikslintu ieškiniu, prašydamas;

1) pripažinti (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. veiksmus neteisėtais ir panaikinti (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos resocializacijos skyriaus viršininkės R. K.-L.(duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtais ir panaikinti; 

3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur neturtinės žalos; 

4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 500,00 Eur neturtinės žalos (t. 2 b.l. 43-76, dok-2954).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-02-02 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2021-12-20 skunde ir 2022-01-26 patikslintame skunde suformuluotą reikalavimą – panaikinti Socialinio tyrimo (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kitą skundo dalį priėmė nagrinėti, patikslino ginčo šalių procesinę padėtį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-04-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-216-815/2022 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-02-02 nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl (duomenys neskelbtini)  resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. Socialinio tyrimo (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, palikta nepakeista. 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-08-30 d. nutartimi byla persiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal teismingumą.

Specialiosios teisėjos kolegijos 2022-10-19 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T51/2022 nutarta, kad ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teisme (t. 4 b.l.93-95; t. 5 b.l.13-19). 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-16 d. nutartimi nutarta dėl reorganizacijos pakeisti atsakovės Lietuvos Respublikos atstovą -Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, j. a. k. 288697120, į Lietuvos kalėjimų tarnyba, j. a. k. 288697120; atsakovą (duomenys neskelbtini), į Lietuvos kalėjimų tarnyba, j. a. k. 288697120; pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, j. a. k. 288697120 (t. 5 b.l. 47-51).

Ieškovas patikslintame ieškinyje (skunde) (t. 2 b.l. 43-76, dok-2954) nurodė, kad atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo jis neskundžia, tačiau ieškinio dalykas ir pagrindas yra (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. sudaryta Socialinio tyrimo išvada (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), jos teisėtumas ir pagrįstumas, tarnybinių pareigų viršijimas ir piktnaudžiavimas bei savivaliavimas atliekant tarnybines pareigas, (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. D. (duomenys neskelbtini)Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas, neteisėtas neveikimas, bei KD prie LR TM resocializacijos skyriaus viršininkės R. K. - L. neteisėtas neveikimas ir priimto (duomenys neskelbtini) Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas ir pagrįstumas, bei neturtinės žalos atlyginimas, kilusios dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, dėl kurių  ieškovui kilo teisinės pasekmės.

Aplinkybės patvirtinančios, kad buvo išnaudota numatyta Bausmių vykdymo kodekso - (toliau - BVK) 183 straipsnyje įtvirtinta veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka patvirtina:

1) (duomenys neskelbtini) - (toliau - (duomenys neskelbtini) ) resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. (duomenys neskelbtini) buvo parengta Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, taikant OASys metodiką. Šią išvadą ieškovas apskundė (duomenys neskelbtini) direktoriui, paduodamas (duomenys neskelbtini) d. skundą.

2) (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. D. (duomenys neskelbtini)Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo skundas dėl (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. neteisėtų veiksmų ir netinkamai atlikto jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, taikant OASys metodiką bei netinkamai parengtos (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Šį (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini)Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas BVK 183 str. 2 dalyje tvarka apskundė Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriui.

3) Kalėjimų departamento prie LR TM resocializacijos skyriaus viršininkės R. K. - L. (duomenys neskelbtini)Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo skundas dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini)  d. Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas.

Ieškovas nurodė, Kalėjimu departamento prie LR TM resocializacijos skyriaus viršininkės R. K. - L. (duomenys neskelbtini) Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) jam  (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas 2021-11-29 d.

Ieškovas nurodė, kad jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuo (duomenys neskelbtini), kur du kartus jam buvo atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, taikant OASys metodiką: (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)), bei (duomenys neskelbtini)  ((duomenys neskelbtini)), tai yra atliekant antrą kartą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta nusikalstamo elgesio rizika mažesnė net (duomenys neskelbtini).

Ieškovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu jis buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) tolesniam bausmės atlikimui į (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus pareigūnė R. T. (duomenys neskelbtini) parengė Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus pareigūnė R. T. atliko ieškovo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką ir jau vietoje (duomenys neskelbtini) pareigūnų (nustatytos nusikalstamo elgesio rizikos (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus pareigūnė R. T. nustatė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tai yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai (duomenys neskelbtini) buvo sukelti (duomenys neskelbtini) ir tai buvo nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)nutartimi ( teikimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri įsiteisėjo 2021-07-16 d., panaikino (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos(duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvią priežiūrą ir gražino jo prašymą nagrinėti iš naujo. Vilniaus m. apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)nutartyje (5 ir 6 puslapiai) nurodė ir išaiškino kokie pažeidimai padaryti sudarant Socialinio tyrimo išvadą (duomenys neskelbtini) bei kitus pažeidimus, kurios padarė (duomenys neskelbtini) pareigūnai.

Įsiteisėjus nurodytai teismo nutarčiai, (duomenys neskelbtini)ieškovas kreipėsi su prašymais ir skundais į (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pirmininką ((duomenys neskelbtini) direktorių), kad jam būtų atliktas naujas OASys vertinimas ir surašyta iš naujo Socialinio tyrimo išvada.

Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus pareigūnų nebuvo įspėtas ir informuotas nei žodžiu nei raštu, kad jam bus atliktas iš naujo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir bus iš naujo sudaryta Socialinio tyrimo išvadą, jam nebuvo išaiškinta, kad turi iš naujo pristatyti pažymą iš darbdavio pataisos įstaigos administracijai, kurioje būtų nurodyta, kad jeigu ieškovui būtų taikytas lygtinio paleidimo institutas iš pataisos įstaigos, tai įmonė- darbdavys įsipareigoja jį priimti į darbą, taip pat (duomenys neskelbtini) pareigūnai neišaiškino ir nepateikė užpildyti būtinų dokumentų dėl gyvenamosios vietos, kad probacija iš naujo patikrintų gyvenamąją vietą, kur gyventų, jeigu būtų taikytas lygtinio paleidimo institutas iš pataisos įstaigos. Visos teisės ir pareigos (duomenys neskelbtini) pareigūnų ieškovui nebuvo išaiškintos, Socialinio tyrimo išvados (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)  4,2, 4.3 p.p (g(duomenys neskelbtini)) nurodoma -pažyma neatnauijinta.

Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo iškviestas pas (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus pareigūnę R. T., kuri kabinete buvo viena, be vaizdo registratoriaus. Ieškovas, kaip asmuo žinantis LR teisės aktus ir savo teises bei pareigas, paprašė  šios pareigūnės paimti ir įjungti vaizdo registratorių, kaip tai numato KP prie LR TM direktoriaus įsakymas 2021-02-03 d. Nr. V-43, tačiau pareigūnė R. T. bendravo su ieškovu nepagarbiai, rėkė ir baugino, atsisakė įjungti vaizdo registratorių.  Ieškovas paprašė dar kartą mandagiai įjungti vaizdo registratorių, kad būtų užfiksuotas pokalbis, nes ieškovas jaučiasi  nesaugus su pareigūne R. T., bet pareigūnė kategoriškai atsisakė įjungti vaizdo registratorių,  šaukė ir rėkė ant ieškovo dėl parašytų skundų, tuomet ieškovas nesutiko su tokiu tonu bendrauti ir  mandagiai žodžiu pareiškė pareigūnei R. T. nušalinimą, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymo - (toliau vadinamu VAĮ) 22 str. 3 p., 24 str. 1 d.  3 p. ir pareiškė, kad rašytinis pareiškimas dėl pareigūnės R. T. nušalinimo  (duomenys neskelbtini) direktoriui bus paduotas nedelsiant.

 (duomenys neskelbtini) ieškovas  (duomenys neskelbtini) direktoriui pateikė pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) pareigūnės R. T. nušalinimo nuo OASys atlikimo ir Socialinio tyrimo išvados sudarymo, taip pat dėl R. T. elgesio bei veiksmų ieškovas pateikė eilę skundų (duomenys neskelbtini) direktoriui.

Po kurio laiko ieškovas iš Vilniaus m. apylinkės teismo 2021-09-13 d. sprendimo sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnė R. T. (duomenys neskelbtini) ieškovo atžvilgiu surašė tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) kad jis (duomenys neskelbtini) atsisakė teikti papildomus duomenis pareigūnei, atsisakė bendradarbiauti ir į nieką nereagavo.

Nors (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus pareigūnei R. T. buvo žodžiu pareikštas nušalinimas, o valandos bėgyje (duomenys neskelbtini) ir raštu užregistruotas raštiškas nušalinimas, pareigūnė R. T. nelaukė, kol bus išspręstas klausimas dėl jos nušalinimo ir toliau tęsė veiksmus bei sudarė Socialinio tyrimo išvada (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Nei (duomenys neskelbtini) resocializaciios skyriaus pareigūnė R. T., nei (duomenys neskelbtini) direktorius V. D. nereagavo į ieškovo paduotą (duomenys neskelbtini)  ieškovo pareiškimą dėl pareigūnės R. T. nušalinimo.  Neišsprendus ieškovo skundo- pareiškimo klausimo dėl nušalinimo pagrįstumo pareigūnė R. T. tęsė veiksmus surašant ginčo išvadą ((duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareigūnės R. T. nušalinimo).

Ieškovo nuomone, pareigūnė R. T., surašusi  Socialinio tyrimo išvadą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), atliko neteisėtus veiksmus bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo tarnybinius įgaliojimus, savivaliavo.

Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką ir sudarant Socialinio tyrimo išvadą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnė rėmėsi KD prie LR TM direktoriaus įsakymu 2012-06-25 d. Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagal OASys metodiką ir šių metodinių rekomendacijų 6.3. punktu; įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis ir Socialinio tyrimo išvadoje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 p. nurodo apie (duomenys neskelbtini) teistumus: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau net LR teismai priimdami apkaltinamuosius nuosprendžius nenurodė tokių tikslių duomenų ir datų, tik nurodė, kad teistas (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Informatikos ir ryšiu departamento prie LR VRM teistumo informacijos tvarkymo skyriaus vedėjo D. V. raštiško atsakymo ir pateikto išrašo apie (duomenys neskelbtini) teistumą, registrų duomenų bazėje yra tiktai duomenys apie (duomenys neskelbtini) priimtą apkaltinamamąjį nuosprendį (duomenys neskelbtini), o duomenų apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuosprendį nėra. Įtariamųjų, kaltinamųjų, suimtujų duomenų registre apie (duomenys neskelbtini) teistumą (duomenys neskelbtini) duomenys yra pateikti (duomenys neskelbtini) kalba, todėl (duomenys neskelbtini) pareigūnė R. T. pati neturėdama vertėjos specialybės ir diplomo, iš (duomenys neskelbtini) kalbos savo iniciatyva išvertė į lietuvių kalbą (duomenys neskelbtini)  nuosprendžio nuorašą iš registrų centro. Ieškovo nuomone, šis faktas įrodo pareigūnės piktnaudžiavimą tarnyba ir įgaliojimų viršijimą  bei savivaliavimą.

 Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM duomenų iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro, (duomenys neskelbtini) nuosprendių vertimo iš (duomenys neskelbtini) į lietuvių kalbą nėra.

 LR teismams nepakako oficialiai gautos ir teisiškai patvirtintos, t. y., gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamamąjį nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikė, todėl teismai (duomenys neskelbtini) teistumo nepripažino kaip sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 13 p. ) ir neįskaitė LR kaip teistumo, o tik nurodė kaip charakterizuojantį faktą, nes nei viename LR teismo nuosprendyje nėra nurodyta kokiais teismais (duomenys neskelbtini) ir už ką ieškovas buvo nuteistas.

Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnė R. T. neturi teisės aktais suteiktų įgaliojimų (duomenys neskelbtini) kalba surašytų dokumentų (nuosprendžio) versti į lietuvių kalbą, be to, ji nėra profesionali vertėja ir neturi vertėjos diplomo ir specialybės bei specialiųjų mokslo žinių.

Ieškovo nuomone, pareigūnė R. T. privalėjo kreiptis į Kalėjimų departamentą prie LR TM su prašymu skirti vertėją,  kad Kalėjimų departamento prie LR TM skirtas vertėjas verstų dokumentus, tačiau pati atlikti vertimo iš (duomenys neskelbtini) kalbos negalėjo. Duomenys iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo (esant tik (duomenys neskelbtini) kalba) privalėjo būti teisėtai išversti per vertėjų biurą ir atitinkamai kvalifikuoto specialisto ir tik tuomet galėjo būti naudojami ginčo išvadoje.

 Minėti duomenys pažymėti Socialinio tyrimo išvadoje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o jais vadovavosi (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija.

Ieškovo nuomone, tokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) pareigūnė R. T. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo jai suteiktus tarnybinius jgalioiimus, savivaliavo ir tuo padarė nesugrįžtamą ir nepataisomą žalą ieškovo teisėms ir laisvėms, nes  neteisėtai ir neteisėtu būdu gauti duomenys buvo panaudoti atliekant nuteistojo vertinimą pagal OASys metodiką bei sudarant Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko (duomenys neskelbtini) sukilo balai.

(duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. D. (duomenys neskelbtini) Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) šioje dalyje ieškovui jau buvo atsakyta, kai jis skundė (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadą, nurodant, jog  ieškovas turi atsakyti už pirmąjį susidūrimą ir pasekmes, todėl ieškovo argumentai yra nepagristi. Ieškovo nuomone, (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. D. (duomenys neskelbtini) Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra neteisėtas ir nepagristas.

(duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakartotinė Socialinio tyrimo išvada (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) yra skirtingi administraciniai sprendimai ir dokumentai ir dėl to, kad  Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)nutartyje buvo nurodyta, jog duomenys dėl (duomenys neskelbtini) neturi būti nurodomi, nes tai nelaikoma teistumu pagal BK įstatymą.

Tikslus rizikos vertinimas remiasi atitinkama vertintojo kvalifikacija, kompetencija tą vertinimą atlikti, tačiau nagrinėjmu atveju tuo nebuvo, vertėjas nebuvo pakviestas.

Ieškovas nesutiko su Socialinio tyrimo išvados 5 p. - „nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir įgyvendinimo rezultatai“.

5.1 punkto dalyje nurodoma: bausmės atlikimo metu D. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nukreiptas į tikslinių individualių pokalbių ir aktualių problemų sprendimą su resocializacijos skyriaus specialistu. Toliau nurodoma „apibendrinant galima teigti, kad pastaruoju metu yra stebimas tam tikras nuteistojo įsitraukimas į numatytų priemonių vykdymą bei teikiamas rekomendacijas. Tačiau probleminės sritys, susijusios su (duomenys neskelbtini) išlieka aktualios bei reikalaujančios nuteistojo tikslingų veiksmų“.

Išvados rengėja tvirtina, kad nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, be to, išvadoje nėra pateiktas individualus socialinės reabilitacijos planas, tad neįmanoma objektyviai įvertinti, kiek nuteistojo veiksmai sutampa ar nesutampa su planu, ar vykdo pilnumoje rekomendacijas.

Ieškovas nesutiko su pareigūnės R. T. teiginiu: „kad stebimas tam tikras tiktai nuteistojo įsitraukimas į numatytų priemonių vykdymą bei teikiamas rekomendacijas“, nes šis teiginys neatitinka tikrovės, ieškovas vykdė visas pateiktas rekomendacijas ir nustatytas priemones, (duomenys neskelbtini). Išvados rengėja nekonkretizuoja ir nenurodo, ko ieškovas nevykdė, kas prieštarauja  išvados 5.1 p.: kad bausmės atlikimo metu D. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nukreiptas į tikslinių individualių pokalbių ir aktualių problemų sprendimą su resocializacijos skyriaus specialistu, o vėliau nurodo, kad  pastaruoju metu yra stebimas tam tikras nuteistojo įsitraukimas į numatytų priemonių vykdymą bei teikiamas rekomendacijas.

Ieškovas nesutiko ir su Socialinio tyrimo išvados 4.5 p.  dalyje dėl (duomenys neskelbtini).

Ši išvada yra grindžiama tik asmenine pareigūnės nuomone, kuri prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Kaip matyti iš teismų nuosprendžių, ieškovas socialinius ryšius palaiko su sūnumi A. – A. P., kuris jau yra suaugęs, bei su buvusia žmona O. P., jie gyvena (duomenys neskelbtini), bendrauja laiškais, kartais telefono skambučiais. Šią aplinkybę patvirtina gauti pataisos įstaigoje laiškai (pataisos įstaigose vedamas specialus laišku gavimo ir išsiuntimo registracijos žurnalas, kuriame fiksuojamos pavardės, vardai, adresai, kaip ir fiksuojami telefoniniai skambučiai). Ieškovas nurodė, kad jo motina yra (duomenys neskelbtini), jis turi tėvą, kuriuo rūpinasi, nes tėvas yra  (duomenys neskelbtini).

 Ieškovo teigimu, net nuosprendyje nurodyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) tėvą ir palaiko socialinius ryšius su teta iš motinos pusės, pas kuria butų gyvenęs (pažyma apie gyvenamąją vietą buvo pateikta į nuteistojo asmens bylą), drauge J. G. laiškais ir telefoniniais pokalbiais, taip pat palaiko ryšį su kitais pažįstamais, buvusiais kaimynais, todėl išvada, kad jo socialiniai ryšiai yra silpni, neatitinka tikrovės ir tai tik subjektyvi, asmeninė pareigūnės nuomonė, prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms.

Ieškovas nesutiko ir su Socialinio tyrimo išvados (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). 7.1 p, kuriame nurodyta, kad ieškovas nedarė pažangos ir jokių pokyčių rizikos valdymo proceso metu nenustatyta.

(duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus pareigūnė R. T. neatsižvelgė į aplinkybes ir jų visumą, nebuvo įvertintas visas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu, tai yra nuo (duomenys neskelbtini), kaip jau buvo nurodęs Vilniaus m. apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje, pareigūnė privalo vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, nes priešingu atveju vertinant tik už laikotarpį, per kurį nuteistasis atlieka bausmę toje pataisos įstaigoje, kur jisai atlieka bausmę, (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)), nors prieš tai atliko bausmę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būtų pasunkinta ieškovo teisinė padėtis.

Ieškovo nuomone, vertintoja nepagristai pasunkino jo teisinę padėtį. Bausmės atlikimo laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini). nebuvo vertinimas, nes išvados 4.1 p.  3-ame puslapyje nurodoma, kad bausmės pradžia (duomenys neskelbtini), pirmame išvados puslapyje ir 4.1 p. aprašomi teisės pažeidimai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-25 d. nuosprendį ir Vilniaus m. apylinkės 2018-09-28 d. nuosprendį, bet nenurodoma, kad bausmės pradžia (duomenys neskelbtini)., nuosprendžiai buvo subendrinti ir bausmė skirta pagal (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nevisapusiškai ir objektyviai buvo vertinimas ieškovo elgesys visos bausmės atlikimo metu.

 Ieškovas nurodė, kad jis bausmę atlieka  (duomenys neskelbtini), per bausmės atlikimo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). drausminių nuobaudų neturėjo, jokių teisės aktų pažeidimų nepadarė, elgesys yra disciplinuotas, ieškovas vykdė visas numatytas individualiame Socialinės reabilitacijos plane priemones, kurios buvo numatytos ir nustatytos (duomenys neskelbtini) ir atvykus į (duomenys neskelbtini), nukreiptas į tikslinių individualių pokalbių ir aktualių problemų sprendimą su resocializacijos skyriaus specialistu, skatintas, konfliktinių situacijų su pareigūnais neturėjo, palaikė socialinius ryšius su sūnumi ir buvusi žmona, giminaičiais, palaikė socialinius ryšius telefoniniais pokalbiais ir laiškais su drauge J. G., savo noru geranoriškai be vykdomojo dokumento dengė padarytą žalą (duomenys neskelbtini) pagal 2020-10-14 d. nuosprendį, pakeistu Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, bausmės atlikimo metu.  Nurodytų aplinkybių pareigūnė nenurodė. Taip pat nenurodyta, kad  padarytą žalą pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2018-09-28 d. nuosprendį, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020-03-31 d. nutartimi, padengė savo noru, pagal baudžiamąsias bylas jokių antstolių patvarkymų dėl išieškojimų nėra gauta nei (duomenys neskelbtini) nei (duomenys neskelbtini), bet pareigūnė nurodo, kad ieškovas turi finansinių sunkumų, nenurodoma kokie vykdomieji raštai gauti pataisos ištaigoje iš antstolių B. ir D., nors yra antstolio vykdomoji byla dėl (duomenys neskelbtini), kuri susidarė ieškovui atliekant laisvės atėmimo bausmę ir nenutraukiant (duomenys neskelbtini), todėl turėjo būti mokama po  (duomenys neskelbtini) per mėnesį.

Ieškovas nurodė, kad antstolių vykdomųjų raštų pagal baudžiamąsias bylas ir nuosprendžius neturi, jis lanko ir dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, savo elgęsi koreguoja teigiama linkme, vykdo viską,  kas priklauso nuo jo. Bet šios svarbios ir reikšmingos aplinkybės, turinčios reikšmės, Socialinio tyrimo išvadoje nebuvo nurodytos, nors yra nuteistojo asmens byloje.  

Ieškovas nurodė, kad nėra jokių vykdomųjų raštų pagal baudžiamąsias bylas, kuriose ieškovas nuteistas. Ieškiniai padengti ir turima skola pagal vykdomuosius raštus sudaro (duomenys neskelbtini), iš kurios padengta (duomenys neskelbtini),  likutis (duomenys neskelbtini) Eur.

Neteisingai nurodytą įsiskolinimo suma, nes turto valdymo pažymą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) nebuvo atnaujinta ir paimta iki išvados sudarymo daugiau nei prieš mėnesį, nenurodoma, kad ieškovas geruoju dengia įsiskolinimus.

Ieškovas nesutiko su ginčo išvados 4.4. p.- lėšų tvarkymas ir pajamos dalyje pateikiama informacija apie turimus įsipareigojimus, taip pat, kad nuteistasis juos „dengia pagal antstolių gautus patvarkymus“. Nėra vertinama, ar pastangos spręsti finansinę problemą yra pakankamos. Ieškovo teigimu, išvada yra grįsta pareigūnės subjektyvia nuomone.

Ieškovo nuomone, (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus pareigūnė R. T. puikiai suvokė ir suprato, kad atlieka neteisėtus veiksmus ir viršija savo tarnybinius įgaliojimus, žinojo, kad neteisėtu būdu gauti duomenis bus panaudoti oficialiuose dokumentuose ir kad turės ieškovui nesugrįžtamų teisinių pasekmių. Ieškovo nuomone, tokį neteisėtą pareigūnės elgesį sąlygojo ieškovo parodymai ikiteisminiuose tyrimuose prieš kitus pareigūnus, jis liudijo prieš (duomenys neskelbtini) įstaigos, Kalėjimų departamento prie LR TM pareigūnus, padavęs eilę skundų ir t.t.

Pavyzdžiui, jam atliekant bausmę (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini) pareigūnus ir nuteistuosius buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareigūnų poveikio ir neteisėtų nusikalstamų veikų, ko pasekoje (duomenys neskelbtini) A. M. Nurodytoje byloje ieškovas buvo apklaustas liudytoju. Be to, ieškovas bausmės atlikimo įstaigoje pareigūnų buvo (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). Dėl šio fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini), ieškovas pripažintas  nukentėjusiu. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) AK neteikė teikimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijai, nes eilė pareigūnų po ieškovo skundų gavo drausmines nuobaudas. Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu dėl gresiančios ieškovui grėsmės, saugumo sumetimais jis buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) sektoriaus tolesniam bausmės atlikimui į (duomenys neskelbtini).

Pareigūnės šališkumą įrodo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 4.7 p. nebuvo nurodyta apie (duomenys neskelbtini) ieškovo administracinį nusižengimą (duomenys neskelbtini) miesto parduotuvėje, kuriuo metu ieškovas buvo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)  Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ši informacija atsirado po to, kai ieškovas pradėjo rašyti skundus dėl šios pareigūnės neteisėtų veiksmų. Ieškovas nurodė, kad pareigūnė nurodo, kad pagal (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nutarimas nutraukti nepradėti teisėnos, todėl socialinio tyrimo išvados (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 4.7 p. duomenys apie administracinį teisės pažeidimą neturėjo būti nurodyti, juos pareigūnė nurodė neteisėtai ir tuo pasunkino ieškovo teisinę padėtį.

Socialinio tyrimo (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir nusikalstamo elgesio rizikos pakartotinis vertinimas buvo atliktas be ieškovo  raštiško sutikimo.

Ieškovas nesutiko su (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovo skundą, kuriame  nurodoma, kad pareigūnė pagrįstai vadovavosi pagal OASYS metodiką ir vertino ieškovą kaip asmenį (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš KD prie LR TM resocializacijos skyriaus Viršininkės R. K.-L. (duomenys neskelbtini) Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo skundo aplinkybės ir argumentai nebuvo išnagrinėti.

Dėl tokių pareigūnų veiksmų ieškovas nurodė, kad psichologiškai buvo palaužtas ir patyrė dvasinę skriaudą - kurios neįmanoma aprašyti žodžiais ir išreikšti, pergyveno dvasiškai ir emociškai, labai stipriai pablogėjo savijauta, tapo užsidaręs, sumažėjo bendravimas su aplinkiniais žmonėmis ir artimais, net iki šio laiko dar pergyveno neigiamas emocijas ir išgyvenimus, kuriu galėjo nebūti jei pareigūnai tinkamai ir deramai būtų veikę, teko kreiptis į teismą pažeistų teisių gynybos ir dėl to iki šio laiko kilo stresas, išgyvenimai. Ieškovas neturtinę žalą vertina 2500 Eur.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama (duomenys neskelbtini), (šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos, j. a. k. 288697120) su ieškovo D. P. patikslintu skundu/ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti  (t. 2 b.l. 191-198, dok-4331).

Atsiliepime į patikslintą skundą/ieškinį (t. 2 b.l. 191-198, dok-4331) bei atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba su ieškovo D. P. skundu nesutinka, nes jame išdėstyti argumentai ir keliami reikalavimai yra nepagrįsti.

D. P. patikslintame skunde deklaratyviai cituoja teisės aktus bei iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurias buvo nurodęs pirminiame savo skunde, todėl atsakovė laikosi savo pozicijos, kuri buvo išdėstyta 2022-01-07 atsiliepime Nr.(duomenys neskelbtini) ir prašė ja bei (duomenys neskelbtini) 2022-01-28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuomonės bei dokumentu pateikimo“, atsiliepime nurodytais argumentais, paaiškinimais bei dokumentine medžiaga vadovautis.

Aplinkybės, kurios lėmė D. P. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo skaitinių rizikos įverčių pokyčius (jų padidėjimą), yra išsamiai aprašytos ir nurodytos (duomenys neskelbtini) pateiktuose (duomenys neskelbtini) atsakymuose į pareiškėjo rašytus skundus įstaigos administracijai dėl parengtos jo (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau ir pakartotinai parengtos (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-06-25 įsakymu Nr. V-211 patvirtintas aprašas „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ (toliau - Aprašas). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Aprašo redakcijos 25 p. buvo nurodyta, kad: „Prieš taikant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką ar pradedant vykdyti elgesio pataisos programą, asmuo pasirašo sutikimą dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime ar elgesio pataisos programoje bei sutikimą, kad būtų renkami duomenys iš atitinkamų registrų apie jo nusikalstamo elgesio galimą pasikartojimą ateityje elgesio pataisos programos efektyvumui vertinti“. Aukščiau minimo Aprašo 15 p. nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas naudojantys specialistai turi atitikti šiuos bendrus ir specialius kvalifikacinius reikalavimus: 15.1.p: „turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą, būti išklausę metodinius mokymus ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą“, 15.2.p: „turėti patirties atliekant individualius įvertinimus“, 15.3.p: „turėti patirties atliekant interviu, administruojant ir interpretuojant standartizuotus testus“, 15.4.p: „būti baigę tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos naudotojų rengimo mokymus ir turėti šių mokymų baigimo pažymėjimą“. 27 p.: „ Kiekvieną kartą atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos taikymo procedūrą - renkant, koduojant informaciją apie vertinamą asmenį, vertinant riziką, formuluojant prognozes, parenkant intervencijos strategiją smurto rizikai valdyti - turi būti griežtai vadovaujamasi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos vadovu“.

Teisės pažeidėjo įvertinimo metodika OASys turi labai griežtą struktūrą ir reikalavimus, ji yra suformuota kaip teisės pažeidėjo įvertinimo priemonė specialistams. Metodikos naudotojams keliami specialūs reikalavimai, jie turi būti baigę tikslinius metodikų naudotojų mokymus, turi turėti pakankamai teorinių ir praktinių žinių. (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistė, atlikusi pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką bei parengusi jo Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), turi aukštąjį universitetini psichologijos magistro laipsnį, OASys tikslinių mokymų pažymėjimą (2014-10-02, Nr. (duomenys neskelbtini)), ne vienerių metų darbinę patirttį bei puikiai išmano ir atlieka savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Dėl (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistės parengtos Socialinio tyrimo išvados / (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) atliko bausmę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o bausmę atliekant minėtoje įstaigoje jam du kartus buvo atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, taikant OASys metodiką, t.y. atlikti rizikos vertinimai: (duomenys neskelbtini) (nustatyta (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (nustatyta (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) tolesniam bausmės atlikimui pareiškėjas buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019-10-21 ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žmogaus teisių padėties (duomenys neskelbtini)“ pateikiamomis rekomendacijomis, perkeltiems į kitas pataisos įstaigas nuteistiesiems turi būti peržiūrimi parengti individualūs socialinės reabilitacijos planai bei atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai.

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistė atliko pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, kurio metu pareiškėjui nustatė (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ((duomenys neskelbtini)).

(duomenys neskelbtini) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pareiškėjui buvo atliekami 2 kartus. Duomenų apie rengtas Socialinio tyrimo išvadas pareiškėjo asmens byloje rasta nebuvo, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo raštišką sutikimą dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo procedūroje, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo atliktas pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Minėtas įvertinimas buvo atliktas, taikant Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-06-25 įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, patvirtintą teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys (angl. OASys The Offender Assessment System). (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistė, atlikusi pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei vadovaudamasi Socialinio tyrimo išvados formos ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-06-14 įsakymu Nr. 1R-159 „Dėl socialinio tyrimo išvados formos ir socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau - Metodinės rekomendacijos), nustatančiomis Socialinio tyrimo išvados rengimo veiksmus ir pildymo ypatumus, (duomenys neskelbtini) parengė pareiškėjo Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), o atsižvelgiant į pareiškėjo kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu formuotuose dokumentuose esančią informaciją, pareiškėjo mąstymo ir elgesio ypatumus bei į interviu metu gautą informaciją nustatė, kad pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka (duomenys neskelbtini), tačiau buvo nustatyti skaitiniai rizikos įverčių pokyčiai (galutinis rezultatas - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))).

Kiek vėliau atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gautą Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį, kuri numatė pareiškėjo prašymą paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos svarstyti iš naujo bei nuo 2021-07-01 d.  įsigaliojusią naują Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-06-14 d. įsakymo Nr. 1R-159 „Dėl Socialinio tyrimo išvados formos ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“, redakciją, (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus pareigūnė pradėjo pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūros bei naujos Socialinio tyrimo išvados rengimo procedūrą. Pareiškėjas buvo kviestas individualiam pokalbiui, siekiant išaiškinti, ar jis ketina pateikti papildomų, vertinimo peržiūrai reikšmingų dokumentų, kurie patvirtintų individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonių vykdymą. Pokalbio metu pareiškėjas atsisakė teikti papildomus duomenis vertinimo peržiūros procedūrai atlikti bei pareiškė, kad parašė prašymą nušalinti vertintoją, t. y. (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistę nuo pakartotinio vertinimo procedūros ir atsisakė bendrauti, nereagavo į teikiamą informaciją.

(duomenys neskelbtini) administracija neturi jokių objektyvių duomenų, kurie leistų identifikuoti galimą (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistės, parengusios abi minėtas pareiškėjo Socialinio tyrimo išvadas, neobjektyvumą ar šališkumą pareiškėjo atžvilgiu. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai yra atliekami griežtai laikantis Aprašo bei Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovo reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo paskirtis, remiantis „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys“ vadovu yra: „Įvertinti, kiek tikėtina, kad teisės pažeidėjas bus pakartotinai nuteistas; nustatyti ir klasifikuoti rizikos veiksnius, susijusius su teisės pažeidimu, įtraukiant ir pagrindinius asmenybės bruožus, ir pažintinės veiklos ir elgesio problemas“ ir kt. Specialistai, nustatinėdami pakartotinio kriminalinio elgesio riziką, vertina veiksnius, kurie nustatyti tiriant teisės pažeidimų istoriją, gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi, galimybę įsidarbinti, gebėjimus tvarkyti lėšas, socialinius ryšius, asmens gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinę gerovę, nuostatas bei mąstymą ir elgesį, kurie gali ateityje aktyvuoti asmens kriminalinį elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra atliekamas remiantis nuteistojo asmens bylos, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu formuotų dokumentų duomenimis, kriminalinės patirties analize, interviu metu gautais duomenimis bei kitais informacijos šaltiniais, o ne subjektyviomis įvertinimą atliekančio specialisto prielaidomis.

Nuteistojo atsisakymas bendradarbiauti su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą atliekančiu ir Socialinio tyrimo išvadą rengiančiu specialistu nesudaro prielaidų sustabdyti Socialinio tyrimo išvados rengimo procedūros. Taigi, patikslinus visą reikiamą Socialinio tyrimo išvadai rengti aktualią informaciją, remiantis prieinamais, objektyviais pareiškėjo asmens byloje esančiais duomenimis, buvo atlikta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūra ir jos pagrindu parengta (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateikta Komisijai pakartotiniam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymui.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) specialistė pakartotinai nedavė jam pasirašyti sutikimo dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo atlikime. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-06-25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ 25 p. buvo numatyta, kad prieš taikant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką ar pradedant vykdyti elgesio pataisos programą, asmuo pasirašo sutikimą dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime ar elgesio pataisos programoje bei sutikimą, kad būtų renkami duomenys iš atitinkamų registrų apie jo nusikalstamo elgesio galimą pasikartojimą ateityje elgesio pataisos programos efektyvumui vertinti. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas raštiškai sutiko dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo procedūroje, taigi, jokie teisės aktai nenumato, kad kiekvieną kartą atliekant pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, ar rengiant Socialinio tyrimo išvadas, nuteistasis turi pakartotinai patvirtinti savo sutikimą.

Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistė, atlikdama jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką ir rengdama Socialinio tyrimo išvadą, be kita ko, rėmėsi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodo du jo teistumus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) teistas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas teigia, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre duomenys apie (duomenys neskelbtini) teistumą yra pateikti tik (duomenys neskelbtini) kalba, todėl, kaip nurodo pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistė, neturėdama vertėjos specialybės ir diplomo, iš (duomenys neskelbtini) kalbos savo iniciatyva išvertė į lietuvių kalbą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuosprendžio nuorašą, o tai, pareiškėjo vertinimu, yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba bei įgaliojimų viršijimas iš asmeninių paskatų ir karjerizmo.

Pabrėžtina, jog atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei rengiant Socialinio tyrimo išvadą yra analizuojama visa turima informacija apie asmens kriminalinį elgesį (tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienio valstybėse). Šie faktai analizuojami tam, kad padėtų identifikuoti veiksnius, sąlygojusius kriminalinį elgesį praeityje ir nustatyti intervencines priemones, kurios padėtų suvaldyti ir/ar sumažinti nustatytų kriminogeninių veiksnių poveikį ir sumažintų kriminalinio elgesio ateityje tikimybę. Vertinant pareiškėjo kriminalinę patirtį, vadovaujantis Metodinių rekomendacijų 6.3 p., buvo analizuojami duomenys, atsižvelgiant į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį. Minėtame dokumente buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo visą turimą kriminalinę patirtį (taip pat ir nusikalstamas veikas(duomenys neskelbtini)). Minėtame dokumente buvo lietuvių kalba pateiktas įrašas apie (duomenys neskelbtini) pareiškėjo teistumą (duomenys neskelbtini), taip pat pridėtas dokumentas (duomenys neskelbtini) kalba. Pažymėtina, kad specialistas gali naudotis turimomis užsienio kalbos žiniomis tiek, kiek jam jos yra reikalingos atlikti savo tiesiogines funkcijas, todėl (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistė, rengusi pareiškėjo Socialinio tyrimo išvadą, savo turimas (duomenys neskelbtini) kalbos žinias pritaikė Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro archyve esančio informacijos šaltinio analizei, bet ne šio dokumento profesionaliam vertimui. (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistė, rengdama pareiškėjo Socialinio tyrimo išvadą, rėmėsi ir Lietuvos Respublikos teismų dokumentais, esančiais jo asmens byloje, kuriuose taip pat buvo pateikta informacija apie pareiškėjo kriminalinę patirtį(duomenys neskelbtini) (2015-02-18 Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2015-05-15 Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2015-05-28 Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2015-08-31 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2016-07-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 2016-11-24 Šiaulių apygardos teismo nutartis).

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas vykdo šias individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: baigė dalyvavimą naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje; dalyvavo tam tikrose pozityvaus užimtumo priemonėse: (duomenys neskelbtini) Literatūros ir spaudos peržvalgos užsiėmimuose; (duomenys neskelbtini) „Pabaik pasakojimą“ užsiėmime; (duomenys neskelbtini) „Linksmoji viktorina-kelionės, miestai, Lietuva“; (duomenys neskelbtini) „Paprastųjų nardų turnyre“.(duomenys neskelbtini) dalyvavo pirminėje konsultacijoje su įstaigos socialine darbuotoja, siekiant nustatyti socialinės pagalbos poreikį, (duomenys neskelbtini) buvo organizuotas susitikimas su „Carito“ socialine darbuotoja, su kuria aptartos tolesnio darbo perspektyvos, (duomenys neskelbtini) priimtas konsultacijai (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus psichologo padėjėjos, o pokalbio metu pateiktos rekomendacijos dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-06-25 įsakymu Nr. V-211 patvirtintu „Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašu“, rizikos valdymas, tai visuma įvairių pagalbos priemonių, padedančių mažinti asmens nusikalstamo elgesio pasireiškimo tikimybę, rizikos valdymas, tai biologinio, psichologinio, ugdomojo ir socialinio poveikio priemonių planas (intervencijos strategija). Taigi, nuteistojo rizikos valdymas bei jam sudarytas Planas, turi būti ne tik visapusiškas, bet ir aprėpiantis įvairius nuteistojo rizikos veiksnius bei poreikius. Pastaruoju metu yra stebimas tam tikras pareiškėjo įsitraukimas į numatytų priemonių vykdymą bei teikiamas rekomendacijas, tačiau probleminės sritys, susijusios su lėšų tvarkymo ir pajamų, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumais, šiuo metu išlieka aktualios bei reikalaujančios pareiškėjo tęstinių tikslingų veiksmų.

Pareiškėjas Skunde nurodo, jog skundžiamojoje Socialinio tyrimo išvadoje (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistė nepagrįstai nurodo, kad jam būdingi silpni socialiniai ryšiai bei nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino pareiškėjo elgesį viso bausmės atlikimo metu.

(duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistė Socialinio tyrimo išvadoje nurodė visą turimą informaciją apie pareiškėją, o ne tik, kaip jis teigia, jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje, be kita ko, nurodomas pareiškėjo išsilavinimas, darbo patirtis (Socialinio tyrimo išvados skiltis 4.3.), informacija apie turtinės žalos nukentėjusiems atlyginimą (Socialinio tyrimo išvados skiltis 4.4.). Taip pat, nurodomi ir jo ryšiai: „Nuteistasis teigia, kad yra išsiskyręs, buvusi žmona O. P. ir sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). Socialinius ryšius palaiko su drauge J. G., gyvenančia (duomenys neskelbtini). 2020-10-14 nuosprendyje minima, kad D. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) specialistė, vertindama ryšių sritį, rėmėsi pareiškėjo asmens byloje ir ankstesniuose teismų nuosprendžiuose pateiktais duomenimis, kurie neleidžia teigti, kad palaikomi ryšiai buvo vienu iš apsauginių veiksnių, padedančių valdyti pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ryšių srities bei pareiškėjo nusikalstamo elgesio raiškos sąsajos nebuvo nustatytos. Taip pat, Socialinio tyrimo išvados skiltyje 5.2. (Elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę) nurodoma: „(duomenys neskelbtini). Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka (duomenys neskelbtini)“. Galima pagrįstai teigti, jog (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistė, rengusi pareiškėjo Socialinio tyrimo išvadą, tinkamai pateikė turimus bei prieinamus duomenis apie pareiškėjo socialinių ryšių palaikymą, vykdomųjų dokumentų dengimą, elgesį visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įskaitant ir bausmės atlikimo laikotarpį (duomenys neskelbtini).

Nėra nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistė būtų pažeidusi procedūrinius ar kitokius reikalavimus, keliamus metodikų naudotojams. Minėta (duomenys neskelbtini) specialistė turi reikiamą akademinį išsilavinimą ir patirtį bei yra baigusi tikslinius metodikų naudotojų mokymus vertinant riziką. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą buvo vadovautasi teisės aktų reikalavimais ir OASys vertinimo metodikos vadovu (Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys). Tai, kad pareiškėjo netenkina nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatai ar parengta Socialinio tyrimo išvada, nesudaro prielaidų abejoti (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistės atliktu darbu bei kompetencija, tai patvirtino ir Kalėjimų departamentas, konstatavęs, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti (duomenys neskelbtini) Socialinę tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovės nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.

Su D. P. reikalavimu atlyginti neturtinę žalą atsakovė nesutiko.

Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.

Atsakovės nuomone, ji jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų dėpartamento, j.a.k. 288697120, (šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos, j.a.k. 288697120), su ieškovo D. P. patikslintu skundu/ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti (t. 3 b.l. 146-149, dok-5346)

Atsiliepime į patikslintą skundą/ieškinį (t. 3 b.l. 146-149, dok-5346) bei atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba su ieškovo D. P. skundu nesutinka, nes jame išdėstyti argumentai ir keliami reikalavimai yra nepagrįsti.

Kalėjimų departamentas pažymi, kad Pareiškėjas deklaratyviai cituoja teisės aktus ir nurodo tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ankstesniame skunde. Kalėjimų departamentas pateiktame 2022-01-05 atsiliepime Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstė savo poziciją, argumentus ir jų laikosi.

Pareiškėjas savo patikslintame skunde nurodė, kad Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus viršininkė R. K. - L. ir pareigūnai išsamiai nenagrinėja nuteistųjų skundų, atsakymus nukopijuoja ir identiškus pateikia nuteistiesiems. Pareiškėjas nurodo, kad jo atsakymas yra identiškas kito nuteistojo (V. K.) turimam atsakymui į pateiktą skundą.

Dėl Kalėjimų departamento(duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)

Kalėjimų departamentas gavo pareiškėjo 2021-10-14 skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kalėjimų departamentas, surinkęs visą su Pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą ir ją išnagrinėjęs, nustatė, kad su (duomenys neskelbtini) skundu Nr.(duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) administraciją dėl Socialinio tyrimo išvados (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikto vertinimo pagal „OASys“ metodiką ir dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą atlikusios ir socialinio tyrimo išvadą rengusios pareigūnės R. T. veiksmų.

(duomenys neskelbtini) administracija Pareiškėjo skundą išnagrinėjo iš esmės ir (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kuriuo Pareiškėjo skundo netenkino.

Kalėjimų departamentas, išsamiai išanalizavęs skundžiamą (duomenys neskelbtini) sprendimą, pripažino, kad jis yra išsamus ir pagrįstas, nuosekliai, argumentuotai ir įtikinamai paneigiantis Pareiškėjo nusiskundimus, todėl nebuvo pagrindo jo naikinti.

Kalėjimų departamentas (duomenys neskelbtini) atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad skundžiamas (duomenys neskelbtini) sprendimas pagrįstas teisės aktais, reglamentuojančiais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir socialinio tyrimo išvados rengimo procedūras, kriminalinės rizikos vertinimo paskirtis, konkrečiai ir detaliai nurodė, kas lėmė įverčius. Taip pat pateikė informaciją apie tai, kokių registrų duomenis naudojo renkant informaciją apie Pareiškėjo kriminalinę istoriją.

Dėl skunde pateiktų Pareiškėjo motyvų apie netinkamą pareigūnės, atlikusios pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, klaidas, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, Kalėjimų departamentas juos įvertino kritiškai, kaip šališkus ir neatitinkančius kriminalinės rizikos vertinimui keliamų reikalavimų bei išeinančius už kriminalinės rizikos vertinimo konteksto ribų.

Dėl pareiškėjo kitų skundo teiginių, kuriuose reiškiamas nepasitenkinimas atlikta kriminalinės rizikos vertinimo ir socialinio tyrimo išvados rengimo kokybe, Kalėjimų departamentas informavo, kad: ,,būtina teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys metodikos taikymo ar jos pagalba surinktų duomenų naudojimo, kuris apima ir šiais instrumentais surinktos informacijos interpretavimą ir vertinimą, sąlyga - specialios žinios, kurios gali būti įgytos tik tiksliniuose mokymuose. Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose metodikas taiko bei jų duomenis tarnybos tikslams naudoja tik specialiai apmokyti specialistai. Šiais reikalavimais rizikos įvertinimo atlikimui ir gautų duomenų naudojimui siekiama apsaugoti itin svarbią informaciją apie vertinamų asmenų kriminalinę perspektyvą nuo galimų netinkamų, mokslu nepagrįstų, stokojančių specialių kompetencijų interpretacijų. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo protokoluose bei metodikos vadove pateiktos informacijos interpretavimas, neturint metodikos taikymo kvalifikacijos ir praktikos, gali suponuoti netinkamą sprendimų priėmimą“.

Pareiškėjo patikslintame skunde išdėstyti argumentai dėl identiškų Kalėjimo departamento atsakymų, nėra pagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Kalėjimų departamentas kiekvieną skundą nagrinėja individualiai. Jeigu pateiktuose skunduose išdėstomos analogiškos aplinkybės, tikėtina, kad rengiant atsakymą į skundą, argumentai ir taikytinos teisės aktų nuostatos gali būti tokios pačios.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Kalėjimų departamento direktorius veikė neteisėtai ir, kad 2012-06-25 įsakymu Nr. V-211 ,,Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ patvirtinto Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) ir metodikos, bei metodikos 1.8 p. yra neteisėtas, nepagrįstas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareiškėjas savo skunde pateikia neteisingą informaciją ir nurodo klaidingas teisės akto normas. Kaip jau minėta, Kalėjimų departamento direktorius 2012-06-25 įsakymu Nr. V-211 patvirtino Aprašą bei, tuo pačiu įsakymu, aprobavo adaptuotas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas ir adaptuotas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo programas. Aptariamo įsakymo preambulėje nurodytas jo teisinis ir priėmimo pagrindas, įsakymas ir juo patvirtinti dokumentai yra galiojantys ir taikomi Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikloje.

Pareiškėjo patikslintame skunde minimo 1.8 p., kurio teisėtumu abejoja pareiškėjas, nėra minėtame Apraše. Darytina prielaida, kad pareiškėjas minėdamas 1.8 p., turėjo omenyje Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovą, kuris skirtas specialistams, atliekantiems teisės pažeidėjo įvertinimą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo formos ir rizikos bei apsauginių veiksnių nustatymo kriterijai, taip pat metodikų vadovai, elgesio pataisos programų vadovai ir kita metodinė medžiaga yra skirti tarnybiniam naudojimui, kaip ir nurodyta Aprašo 27 ir 28 p.p. .

Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovas, skirtas specialistams, atliekantiems teisės pažeidėjo įvertinimą. Pabrėžtina, kad teisės pažeidėjo įvertinimo metodika OASys turi labai griežtą struktūrą ir reikalavimus. Kad teisės pažeidėjo įvertinimas pagal sistemą OASys būtų efektyvus, svarbu, kad metodikoje teisės pažeidėjo rizikos veiksnių įvertinimo procedūra būtų nuosekli ir pastovi, tam buvo sukurtas teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovas. Pareiškėjo skunde minimas teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovo 6 skyriaus, jungtinės OASys formos naudojimo I dalies 1.8 punktas, kuriam prašoma nurodyti asmens amžių pirmą kartą susidūrus su policija (tai gali būti įspėjimas, papeikimas, griežtas įspėjimas ar teistumas). Tokia informacija yra būtina, tam, kad procedūra būtų atlikta nuosekliai. Kaip minima vadove, be kriminalinės istorijos būtų sunku atlikti tinkamą būsimo pakartotinio teistumo tikimybės analizę.

Atsižvelgiant į tai, Kalėjimų departamentas mano, kad pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytos aplinkybės yra neteisingos ir nepagrįstos. Pareiškėjas dėsto deklaratyvius teiginius, pasvarstymus ir nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nuogąstavimus. Pareiškėjas yra pateikęs ne vieną skundą bei patikslintą skundą, kuriuose dėsto analogiškas aplinkybes, kiekvieną kartą papildydamas skundus savo samprotavimais, abejonėmis, tačiau konkrečių įrodymų nepateikia.

Dėl žalos atlyginimo

Kalėjimų departamentas pažymi, kad teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada yra įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobūdžio faktas - neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (2007-06-26 d. sprendimas adm.byloje Nr. Al 4-653/2007, 2008-04-16 d.  sprendimas adm.byloje Nr. A444-619/2008).

Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei - įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos dydį, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

Kalėjimų departamentas pažymi, kad Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad Kalėjimų departamento pareigūnų neteisėtas veikimas ar neveikimas sukėlė neigiamas pasekmės Pareiškėjo atžvilgiu todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, nėra jokio pagrindo.

Ieškinys atmestinas.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Ieškovas patikslintu skundu/ieškiniu prašo:

1) pripažinti (duomenys neskelbtini)  resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. veiksmus neteisėtais ir panaikinti pakartotinę  (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. D. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos resocializacijos skyriaus viršininkės R. K.-L.(duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtais ir panaikinti;

3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur neturtinės žalos;

4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 500,00 Eur neturtinės žalos (t. 2 b.l. 43-76, dok-2954).

Nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsako Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, bei Lietuvos kalėjimų tarnyba pagal Vilnaius miesto apylinkės teismo 2023-01-16 d. nutartį (t. 5 b.l. 47-52).

Ieškovas patikslintame ieškinyje (skunde) (t. 2 b.l. 43-76, dok-2954) nurodė, kad ieškinio dalykas ir pagrindas yra (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. sudašyta Socialinio tyrimo išvada (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), jos teisėtumas ir pagrįstumas, tarnybinių pareigų viršijimas ir piktnaudžiavimas, savivaliavimas atliekant tarnybines pareigas, (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. D. (duomenys neskelbtini) Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas, neteisėtas neveikimas, bei KD prie LR TM resocializacijos skyriaus viršininkės R. K. - L. neteisėtas neveikimas ir priimto (duomenys neskelbtini) Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas ir pagrįstumas, bei 2500 Eur (2000 Eur+500 Eur) neturtinės žalos atlyginimas, kilusios dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, dėl kurių ieškovui kilo teisinės pasekmės.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo objektas- (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus specialistės-pareigūnės R. T. surašyta pakartotinė (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta pareiškėjo (nuteistojo) D. P. (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. D. P. skundžia šios pareigūnės neva neteisėtus veiksmus, surašant šią išvadą. Ši išvada parengta pagal „OASYS“ metodiką.

Teismas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-02-02 nutartimi atsisakyti priimti pareiškėjo reikalavimą pripažinti (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės R. T. veiksmus neteisėtais ir panaikinti (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nenagrinėtiną teisme, nes tai yra tarpinis dokumentas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-04-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-216-815/2022 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-02-02 nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Socialinio tyrimo (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, palikta nepakeista.

Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės R. T. parengta Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl pagal BVK 183 straipsnio nuostatas negali būti skundo dalyku (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-06-16 d. nutartis adm. byloje Nr. I1-1086-595/2022).

Atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė teisminio nagrinėjimo metu su D. P. patikslintu ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. (duomenys neskelbtini) nesutikimą su ieškovo sundais nurodė  (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) d. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) raštuose.

Teisinis bylos įvertinimas

Ieškovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu jis buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) tolesniam bausmės atlikimui į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) atvyko tą pačią dieną-(duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 str. 2 d., (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (toliau – Komisija) turi būti pateikiama Socialinio tyrimo išvada, kurioje turi būti informacija apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. 

(duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus pareigūnė R. T. (duomenys neskelbtini) parengė Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ši pareigūnė atliko ieškovo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, surašė ginčo (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ieškovo buvo apskųsta (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. D. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo skundas dėl (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo buvo atmestas. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. D. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ieškovo apskųstas Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, ir resocializacijos skyriaus viršininkės R. K.-L.(duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo atmestas.

Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnų buvo nustatytos nusikalstamo elgesio rizikos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus pareigūnė R. T. Socialinio tyrimo išvadoje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tai yra (duomenys neskelbtini), o pakartotinėje (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos nusikalstamo elgesio rizikos dar daugiau taškų- (duomenys neskelbtini).

Ieškovas ieškinio reikalavimus atsakovėms kildina iš deliktinės civilinės atsakomybės.

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.)

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.)

Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidė arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

CK 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, t. y. valstybės kaltė preziumuojama. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė atsiranda ieškovui įrodžius tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Pagal CK 6.246 str. 1 d. neteisėti veiksmai – tai įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

Sisteminė CK 6.246 str. 1 dalyje įtvirtintų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju būtina nustatyti, jog asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Kauno apygardos teismo 2018-03-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-343-480/2018)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-06-03 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-695/2020, yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės požiūriu bendriausia prasme yra suprantami kaip teisinės pareigos pažeidimas. Teisinės pareigos pažeidimas konstatuojamas remiantis dviem principais - rezultato neteisėtumo arba veiksmų neteisėtumo. Rezultato neteisėtumo principas įtvirtintas CK 6.263 str. 1 dalies nuostatose, kurios reiškia, kad įstatymas bet kuriam asmeniui draudžia atlikti veiksmus, kurie daro žalą. Kartu tai reiškia, kad bet kokiu atveju padaryta žala yra neteisėta, jeigu nėra nustatyta, kad asmuo turėjo teisę atlikti tam tikrus veiksmus, nors jie ir žalingi. Jeigu asmeniui yra suteikta teisė atlikti tam tikrus, nors ir galinčius daryti žalos veiksmus (pvz., apriboti teises), tai jo veiksmų teisėtumas yra tikrinamas veiksmų teisėtumo principu. Tokiu atveju rezultato (žalos padarymo) neteisėtumo principas netaikomas.Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.).

Veiksmų neteisėtumas reiškia, kad asmens veiksmai civilinės atsakomybės taikymo požiūriu yra neteisėti, jeigu asmens veiksmai neatitiko įstatymų ir kitų teisės aktų, atskirais atvejais etikos, profesinės veiklos nuostatų, paprotinių reikalavimų. Ar veiksmai atitiko nustatytus įstatymo ir kitus reikalavimus, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokios prigimties ir apimties yra suvaržomoji teisė, kokios buvo teisės aktais ar suteiktais leidimais nustatytos tam tikru veiksmu atlikimo sąlygos, kokio turinio ir apimties leidimai apriboti teises buvo suteikti, kokiomis sąlygomis jie galiojo ir turėjo būti vykdomi.

CK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Be to, teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo, kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str., 177 str.,180 str.).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t.y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 str.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (LAT 2009-01-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2009-03-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2011-11-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-454/2011).

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės civilinė atsakomybė iš esmės galima, jei atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, įstatymų nustatytais atvejais, taip pat, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ( pvz. , CK 6.250 str. 2 d.).

Ieškovas D. P. prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš kildina iš atsakovės atstovų veiksmų, susijusių su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procedūros vykdymu: neteisėtų (duomenys neskelbtini) pareigūnės veiksmų, surašant ieškovo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimant (duomenys neskelbtini) direktoriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo skundą atmesti, taip pat Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) priimant sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovo skundas dėl (duomenys neskelbtini)  Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nebuvo patenkintas.

Lietuvos BPK 361 str. numato, kad socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas.

Lietuvos BVK 136 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis (BVK 137 str. 6 d.). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą (BVK 1371 str. 1 d.). Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą (1371 str. 2 d.).

Individualaus socialinės reabilitacijos plano forma ir šio plano rengimo metodika patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015-08-26 d. įsakymu Nr. V-313. Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos 4 p. išvardyti tokio plano rengimo veiksmai, įskaitant duomenų, esančių nuteistojo asmens byloje, įvertinimą (4.3 p.), nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą (4.4 p.) bei nuteistojo statinių kriminogeninių veiksnių ir kintamųjų kriminogeninių poreikių nustatymą (4.5 p.). Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas, taip pat vertinimo metodikos (tarp jų – Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys (ang. OASys The Offender Assessment System)) buvo patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-06-25 d. įsakymu Nr. V-211.

BVK 164 str. 2 d. numato, kad likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio kodekso 157 str. 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012-06-14 d.  įsakymu Nr. 1R-159 patvirtino socialinio tyrimo išvados formas ir tokios išvados rengimo metodines rekomendacijas. Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų 5 p. išvardyti socialinio tyrimo išvados rengimo veiksmai: informacijos socialinio tyrimo išvadai parengti surinkimas (5.1 p.), kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikos ir (ar) šią riziką didinančių ir mažinančių veiksnių nustatymas (5.2 p.), nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų rezultatų, taip pat jo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvertinimas (5.3 p.) ir socialinio tyrimo išvados surašymas (5.4 p.).

Atliktas ieškovo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir jo rezultatai, užfiksuoti (duomenys neskelbtini)  socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertinami kaip vienas iš tarpinių procedūrinių veiksmų, rengiant dokumentus (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Minėtas vertinimas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, nes Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija vėliau apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Taigi, pati išvada savaime nesukelia ieškovui jokių teisinių pasekmių, nes yra tik vienas iš duomenų, Komisijai priimant nutarimą dėl lygtinio paleidimo.

Ieškovas nurodo, kad minėta socialinio tyrimo išvada neteisėta ir tokios neteisėtos išvados pateikimas nulėmė Komisijos nutarimo atsisakyti taikyti ieškovui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad anksčiau priimta (duomenys neskelbtini) pareigūnės R. T. (duomenys neskelbtini)  socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstumas konstatatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje,  priimtoje dėl teikimo Nr. TS-46-1100/2021 (teisėjas D. L.), tačiau teismas pažymi, kad tokie ieškovo teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, nes ginčo išvados teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo teismo vertinamas, o Komisijos nutarimas buvo panaikintas dėl kitų priežasčių (t. 1 b.l.74-79). Teismas minėtoje nutartyje konstatavo kelis pagrindus panaikinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam D. P. ir grąžinti nuteistojo prašymą iš naujo svarstyti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, o būtent: komisija nevertino nuteistojo elgesio bausmės atlikimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini) atvykimo atlikti bausmės į (duomenys neskelbtini), nes turi būti vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu; Komisija sprendime nemotyvavo, kodėl ji vadovavosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatyta ieškovo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su atitinkamais taškais ir atmetė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  nustatytą nuteistojo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką su atitinkamais taškais, kuri iš esmės skyrėsi nuo pirminio rizikos vertinimo.

Taigi, ieškovo elgesį (duomenys neskelbtini) namuose turėjo įvertinti ne išvadą surašiusi pareigūnė  R. T., o Komisija, priimdama nutarimą. Teismas nutartyje konstatavo, kad Komisija tarp dviejų nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos vertinimų esančių prieštaravimo nepašalino, tačiau nenurodė ir išvados trūkumų, taip pat jog Komisija šia išvada neturėjo vadovautis, nenurodė, kokių konkrečių individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nuteistasis nevykdė. Analogiškai pasisakytina ir dėl ginčo (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), todėl analogiškų motyvų teismas nekartoja.

(duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam D. P. nurodyta, kad nuteistojo pakatrtotinio nusikalstomo elgesio rizika išlieka (duomenys neskelbtini), t.y. tokia, kokia buvo nurodyta ginčo išvadoje bei nurodytios kitos priežastys, kodėl netaikytinas jo lygtinas paleidimas su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 str. 1 d. 1 p., 157 str. 4 p. (t. 1 b.l. 96-99)

Pažymėtina, kad D. P. skundė bendrosios kompetencijos teismui ne vieną kartą (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimus, pvz., LITEKO informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-07 nutartimi byloje Nr. TS-58-1123/2022 panaikino (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. P. ir grąžino nuteistojo D. P. prašymą iš naujo svarstyti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.

Šiuo metu D. P. (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos taikant jam intensyvią priežiūrą.

LITEKO informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-11 nutartimi byloje Nr. T-934-990/2022 Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus viršininkės O. S. teikimas dėl D. P. taikomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo taip trečią kartą buvo atmestas.

Taip pat pažymėtina, kad aukščiau nurodytose bylose teismai nesivadovavo (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės R. T. parengta Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), ar kita analogiška išvada, kas patvirtina minėtos išvados neprivalomą (rekomendacinį) pobūdį.

Pažymėtina ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismas nagrinėja Probacijos įstatymo pagrindu Lietuvos probacijos tarnybos ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos baudžiamąjį procesą ir bausmių vykdymą reguliuojančių teisės normų pagrindu priimtų sprendimų teisėtumą (jų apskundimo atveju).

Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) parengta vadovaujantis Socialinio tyrimo išvados formos ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-06-14 įsakymu Nr. 1R-159 „Dėl socialinio tyrimo išvados formos ir socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo” (toliau – Metodinės rekomendacijos), 3 p. Išvados rengimas apima šiuos veiksmus: pokalbis su kaltinamuoju (nuteistuoju); informacijos, gautos pokalbio su kaltinamuoju (nuteistuoju) metu, patikrinimas duomenų šaltiniuose; kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikos, nuteistojo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, dalyvavimo elgesio pataisos programose ir jo rezultatų, tėvų asmeninių pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, atlikimo įvertinimas; socialinio tyrimo išvados surašymas. Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje nuteistiesiems yra atliekami nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, taikant aprobuotas, adaptuotas bei patvirtintas rizikos vertinimo metodikas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-06-25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ (toliau – Aprašas), yra aprobuotos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos. Minėti instrumentai yra skirti įvertinti bendrą asmens nusikalstamo elgesio, seksualinės prievartos, smurtinio elgesio, prievartos tarp sutuoktinių bei kitas rizikas. Aprašo 25 p., galiojusiame ginčo vertinimo metu, buvo numatyta, kad prieš taikant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką ar pradedant vykdyti elgesio pataisos programą, asmuo pasirašo sutikimą dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime ar elgesio pataisos programoje bei sutikimą, kad būtų renkami duomenys iš atitinkamų registrų apie jo nusikalstamo elgesio galimą pasikartojimą ateityje elgesio pataisos programos efektyvumui vertinti. Taigi, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai gali būti atliekami tuomet, kai asmuo išreiškia savanorišką sutikimą dalyvauti rizikos įvertinimo procedūroje.

Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019-10-21 d.  ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žmogaus teisių padėties (duomenys neskelbtini)“ pateikiamomis rekomendacijomis, perkeltiems į kitas pataisos įstaigas nuteistiesiems turi būti peržiūrimi parengti individualūs socialinės reabilitacijos planai bei atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai.

(duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistė atliko visus reikiamus veiksmus, kurie remiantis aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis, yra būtini nuteistojo D. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimui bei išvados parengimui.

Teismas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad buvo reikalingas jo pakartotinis sutikimas atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir rengiant (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), nes toks ieškovo sutikimas buvo duotas anksčiau-(duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) pareigūnės R. T. buvo surašyta keliais mėnesiais anksčiau (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pats ieškovas D. P. prašė atlikti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, ir toks buvo atliktas (duomenys neskelbtini) d., surašyta (duomenys neskelbtini) ginčo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atliekant minėto nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir rengiant išvadą yra analizuojama visa turima informacija apie asmens kriminalinį elgesį tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienio valstybėse. Statiniai veiksniai apima praeityje įvykusius ir dėl to nekintamus, tačiau su nusikalstamu elgesiu sietinus reiškinius bei faktus, įskaitant visą asmens kriminalinę istoriją. Kriminalinė nuteisto asmens istorija apima tokius požymius, kaip įvykdytų nusikaltimų skaičių, nusikaltimų pobūdį, nusikaltimų įvairovę, amžių pirmo susidūrimo su policija metu, dalyvavimų teisme skaičių iki pilnametystės ir suaugus. Vertinant D. P. kriminalinę patirtį, vadovaujantis Metodinių rekomendacijų 6.4 papunkčiu, buvo analizuojami duomenys, atsižvelgiant į įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį. Išvadoje buvo pateikti duomenys apie visą ieškovo turimą kriminalinę patirtį, įskaitant ir nusikalstamas veikas(duomenys neskelbtini), o būtent apie (duomenys neskelbtini) ieškovo teistumą (duomenys neskelbtini), ką patvirtina nuosprendis (duomenys neskelbtini) kalba. 

2023-02-02 d. apklausta teisminio nagrinėjimo metu nuotoliniu būdu liudytoja R. T. parodė, kad mokėsi (duomenys neskelbtini) kalbos vidurinėje mokykloje ir ją supranta gerai. Ji suprato D. P. gauta nustatyta tvarka nuosprendį (duomenys neskelbtini) kalba ir ginčo išvadoje padarė įrašą apie ieškovo teistumą (duomenys neskelbtini). D. P. įvertinimą atliko griežtai laikantis teisinio reglamentavimo ir (duomenys neskelbtini) ginčo išvadą surašė nešališkai.

Teismas pažymi, kad pareigūnė turi teisę naudotis turimomis užsienio kalbos žiniomis tiek, kiek jai jos yra reikalingos atlikti savo tiesiogines funkcijas. R. T., rengusi (duomenys neskelbtini) ginčo išvadą turi (duomenys neskelbtini) kalbos žinių, kurias įgijo ugdymo įstaigoje bei jas pritaikė turimo informacijos šaltinio analizei, bet ne profesionaliam vertimui. Be to, ginčo išvadoje nurodyta informacija apie D. P. kriminalinę patirtį (duomenys neskelbtini), yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos teismų procesiniuose dokumentuose: Šiaulių apygardos teismo 2015-02-18 d. nutartyje nurodoma: „(duomenys neskelbtini)“; Šiaulių apygardos teismo 2015-05-15 d. nutartyje nurodoma, jog „(duomenys neskelbtini)“; Šiaulių apygardos teismo 2015-05-28 d. nutartyje nurodyta: „(duomenys neskelbtini)“; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-08-31 d. nutartyje nurodoma: „(duomenys neskelbtini)“; Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-25 d. nuosprendyje nurodoma: “ (duomenys neskelbtini)“.  

Taigi, (duomenys neskelbtini) pareigūnė jokio teisės pažeidimo nepadarė nurodydama ginčo išvadoje ieškovo teistumą(duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnės R. T. ginčo išvadoje nurodymas apie ieškovo teistumą(duomenys neskelbtini) neteisingas, iškreiptas ar neatitinkantis tikrovės ir pastaroji atliko dėl to neteisėtus veiksmus.

(duomenys neskelbtini) pareigūnė vadovavosi Metodinėmis rekomendacijomis, atsižvelgė Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį, t.y. duomenys apie ieškovo teistumą (duomenys neskelbtini) gauti ne iš interneto, o nustatyta tvarka iš atitinkamo valstybinio registro (t. 1 b.l. 114-116; t. 2 b.l. 126-131; t. 5 b.l. 25-30). Pareigūnė ginčo išvadoje pažymėjo ieškovo pirmąjį susidūrimą su teisėsaugos institucijomis, t. y. (duomenys neskelbtini),  kai ieškovui buvo  (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. OASys metodikos 1.8 p. pagrindu, vertinant nuteistojo informacijos apie teisės pažeidimus sritį, vienas iš numatytų kriterijų yra nurodymas asmens amžiaus, pirmą kartą susidūrus su policija. Ginčo išvadoje fiksuotas nuteistojo pirmas susidūrimas su policija, kai ieškovui buvo (duomenys neskelbtini), neatsižvelgiant į tai, kokios buvo tolesnės to pasekmės. Metodinių rekomendacijų 15.2 p. nurodoma, kad Socialinio tyrimo išvados 5 p. pagal nuteistojo asmens byloje esančią ir pataisos įstaigos pateiktą informaciją nurodoma informacija apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką – socialinio tyrimo išvados 5.2 papunktyje. Rengiant ginčo išvadą, pareigūnė 5.2 papunktyje turi nurodyti tik tas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurias nuteistasis įvykdė bei tas elgesio pataisos programas, kuriose jis dalyvavo, o tos programos, kuriose nuteistasis nedalyvavo ar jų neįvykdė, nenurodomos. Pagal OASys metodiką, vertinant ryšių sritį yra analizuojami šie aspektai: asmens ryšis su šeimos nariais; artimųjų sąsajos su nusikalstamu elgesiu; santykių su partneriu pobūdis (pastovumas, žalingumas, gebėjimas išlaikyti romantinius santykius); smurto artimoje aplinkoje faktai; ryšių srities ir nusikalstamo elgesio sąsajos. Pareigūnė rėmėsi minėto nuteistojo asmens byloje ir ankstesniuose teismų nuosprendžiuose pateiktais duomenimis, kurie neleidžia teigi, kad palaikomi ryšiai buvo vienu iš apsauginių veiksnių, padedančių valdyti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ryšių srities bei ieškovo nusikalstamo elgesio raiškos sąsajos nebuvo nustatytos.

Metodinių rekomendacijų 6 p. nurodyta, kad per pokalbį su kaltinamuoju (nuteistuoju) gauta informacija, atsižvelgiant į jos turinį, patikrinama duomenų šaltiniuose Metodinių rekomendacijų 7 p. nurodoma, kad duomenų šaltiniai parenkami ir kaltinamojo (nuteistojo) pateikta informacija juose patikrinama atsižvelgiant į kaltinamojo (nuteistojo) suteiktos informacijos tikslumą ir socialinio tyrimo išvados rengėjo jau turimą informaciją apie kaltinamąjį (nuteistąjį). Kaltinamajam (nuteistajam) nesutikus arba vengiant pateikti socialinio tyrimo išvadai parengti reikalingą informaciją, ši informacija renkama iš duomenų šaltinių, nurodytų rekomendacijų 6 p. Atliekant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, rengiant ginčo išvadą bei nustatant D. P. padarytą pažangą buvo analizuojama visa prieinama informacija, surinkta iš duomenų šaltinių, nurodytų Metodinių rekomendacijų 6 p., ir pažymėta ginčo išvadoje, tame skaičiuje ir apie D. P. turimas skolas bei jų dengimą.

Kaip jau minėta patikslintame skunde, ieškovas atsisakė bendrauti su pareigūne, todėl ieškovo duomenys surinkti iš visų prieinamų pareigūnei informacijos šaltinių.  

Teismas pritaria (duomenys neskelbtini) procesiniame dokumente-2021-08-23„Dėl skundo išnagrinėjimo“ į ieškovo (duomenys neskelbtini) kreipimąsi Nr. (duomenys neskelbtini),  išdėstytai pozicija, kad (duomenys neskelbtini) d. pareigūnė R. T. pokalbio metu su ieškovu neturėjo vaizdo registratoriaus ir neprivalėjo jo naudoti, nes vaizdo registratoriaus naudojimas pagal šiame rašte nurodytą teisinį reglamentavimą (Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2021-22-03 įsakymo Nr. V-43 Aprašo 1 p., Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2021-07-20 įsakymo Nr. V-242 5.5 p.) siekia kitų tikslų (pagrindinis-saugumo), be to, vaizo registratoriai naudojami bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais), išskyrus individualių pokalbių metu, kai sprendžiamos suimtojo (nuteistojo) asmeninės problemos, suteikiama medicininė, psichologinė pagalba, ar siekiant užtikrinti pakalbio konfidencialumą (t. 1 b.l. 81-82). (duomenys neskelbtini) šiame raše akcentavo, kad ieškovo atsisakymas bendradarbiauti su vertinimą atliekančiu ir išvadą rengiančiu sprecialistu nesudaro prielaidų sustabdyti išvados rengimo procedūros, taigi, pareikštas R. T. nušalinimas neturi įtakos išvados surašymui, tuo labiau, kad (duomenys neskelbtini) administracija nekonstatvo šios pareigūnės šališkumo ar neobjektyvumo ieškovo atžvilgiu, surašant ginčo išvadą.

Teismo vertinimu, atliekant nuteistojo D. P. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei rengiant pakartotinę ginčo išvadą, (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus pareigūnė R. T. jokiu? procedūrinių ar kitokiu? reikalavimu?, keliamu? metodikų naudotojams, nepažeidė. Pareigūnė R. T. turi aukštąjį universitetinį psichologijos magistro laipsnį, OASYS tikslinių mokymų pažymėjimą (2014-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini)), t.y. veikė savo kompetencijos ribose.

Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių ginčo išvadoje nurodytos informacijos teisingumą, ir apskritai duomenų teisingumo neginčijo, tik pateikė kitokį jų interpretavimą, nei nurodyta ginčo išvadoje. (duomenys neskelbtini) pareigūnė, ginčo išvadoje nurodydama aplinkybes dėl D. P. du kartus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir priverstinio gydymosi psichiatrinėje ligoninėje, taip pat jo kriminalinę patirtį (duomenys neskelbtini), duomenis apie ieškovo socialinius ryšius, išieškomas skolas, duomenis apie ieškovo pirmąjį susidūrimą su teisėsauga ir kt. Metodinių rekomendacijų nustatytos tvarkos nepažeidė, jos pateikti duomenys buvo pagrįsti atitinkamais šaltiniais ir atitiko tikrovę.

Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyti valstybės institucijų pareigūnų veiksmai neturėjo jokios įtakos sprendimo dėl ieškovo lygtinio paleidimo iš pataisos namų priėmimui. Įvertinus tai, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina (duomenys neskelbtini) pareigūnės veiksmų neteisėtumo, surašant ginčo  išvadą, skundžiamų (duomenys neskelbtini) administracijos ir Kalėjimų departamento sprendimų, kuriais netenkinti ieškovo skundai dėl ginčo išvados panaikinimo, laikyti neteisėtais taip pat nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko (duomenys neskelbtini) administracijos ir Kalėjimų departamento pareigūnai, nagrinėdami ieškovo skundus. Vien tik aplinkybė, jog skundžiamuose sprendimuose pateiktos išvados neatitiko ieškovo lūkesčių, nesudaro pagrindo konstatuoti sprendimus priėmusių subjektų veiksmų neteisėtumą.

Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ginčo švados neteisėtumo bei nepagrįstumo, kad skundžiamus sprendimus priėmę subjektai būtų atlikę neteisėtus ir ieškovo teises pažeidžiančius veiksmus.

Neįrodžius neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl patikslinto ieškinio reikalavimai pripažinti (duomenys neskelbtini)  resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. veiksmus neteisėtais ir panaikinti pakartotinę (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. D. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos resocializacijos skyriaus viršininkės R. K.-L.(duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtais ir panaikinti, atmestini.

Dėl neturtinės žalos

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovių bendrai 2500 Eur neturtinės žalos.

Teismas, svarstant ieškovo reikalvimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgia į teisninį reglamentavimą bei teismų praktiką.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-01-20 d., 2004-12-13 d., 2006-08-19 d., 2010-02-03 d. nutarimai) bei teismų praktikoje (LAT 2013-07-25 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-417/2013),

CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.) ((LAT 2015-12-28 d. nutaris civ.byloje  Nr. 3K-3-698-686/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-12 d. sprendimas civ.byloje  Nr. e2A-392-236/2018).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (LAT 2014-05-27 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-288/2014).  

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Be to, pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Vilniaus apygardos teismo 2018-06-12 d. nutartis civ.byloje  Nr. 2A-538-794/2018).

Įvertindamas neturtinę žalą teismas atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis); 7) konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių, kurių sąrašas nėra baigtinis, visumą (LAT nutartys, priimtos civ.bylose Nr. 3K-3-103/2009; Nr. 3K-3-371/2003; Nr. 3K-3-450/2006; Nr. 3K-3-210/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-22 nutartis civ.byloje  Nr. e2A-603-826/2018).

Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (LAT 2015-12-28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).

Tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta (LAT 2013-10-11 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-476/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nėra duomenų apie ieškovo patirtus intensyvius emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas ieškinyje nurodytas žalingas pasekmes, taip pat kad ieškinyje nurodytos pasekmės kilo būtent dėl skundžiamos išvados įtakos. Ieškovo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. 

Ieškovas pateikė teismui įrodyymus dėl sveikatos būklės (t. 1 b.l. 117-124).

Teismas pažymi, kad iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizės (b.l. t.1 b.l. 121-122) matyti, kad ieškinyje nurodyti ieškovo sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti dar iki ieškinyje nurodytų valstybės institucijų veiksmų atlikimo, t. y. (duomenys neskelbtini),  tuo tarpu ieškinyje įvardinti neteisėti veiksmai atlikti pradedant nuo (duomenys neskelbtini) d.

Iš medicininių pažymų (t. 1 b.l. 117-124) matyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) iki patekimo į laisvės atėmimo įstaigą. (duomenys neskelbtini) konstatuojami periodiškai. (duomenys neskelbtini) ieškovui diagnozuota dar iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) diagnozuotas iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) diagnozuotas dar (duomenys neskelbtini) Medicininis pažymėjimas išduotas (duomenys neskelbtini). Ambulataorinio apsilankymo aprašymas surašytas (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškinyje nurodyti neigiami ieškovo potyriai, (duomenys neskelbtini) negali būti laikomi ieškinyje įvardintų neteisėtais atsakovės veiksmų pasekmėmis.

Teismo vertinimu, atsakovė neatliko ieškovo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, ieškinyje nurodytų atsakovės veiksmų neteisėtumas neįrodytas (CPK 178 str.). Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų apie ieškinyje nurodytų neteisėtų veiksmų jam sukeltas žalingas pasekmes, todėl ieškinys atmetamas, ieškovui neįrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

Be to, byloje nesurinka įrodymų, patvirtinančių faktines aplinkybes, kuriomis grindžiama neturtinė žala ir jos dydis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, (duomenys neskelbtini) nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Atmetus ieškinį ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (kopijavimo išlaidos) neatlyginamos.

Byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Valstybė patyrė 37,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys atmetamas, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu -37,68 Eur priteistinos iš ieškovo į valstybės pajamas (CPK 96 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 270 str.,-

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 37,68 Eur (trisdešimt  septynis Eur 68 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                             R.Bražinskienė