Civilinė byla Nr. e2-2195-922/2019
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00175-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.11.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 17 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant ieškovui R. B., jo atstovei advokatei Angelei Ikasalienei, atsakovės atstovei Gintarei Baziliukaitei, trečiojo asmens Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių rezervato direkcijos atstovui Vaidui Miliauskui, trečiajam asmeniui J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija arba Inspekcija), tretiesiems asmenims Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių rezervato direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir J. B. dėl privalomojo nurodymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas pareikštu ieškiniu prašo panaikinti 2019-02-07 R. B. įteiktą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 3 d. surašytą Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr. 2. dalyje: Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas 2018-07-03; įpareigoti atsakovą nustatyti naują terminą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 3 d. surašyto Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr. 2. nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje savavališkai prie žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos pastatytą medinį gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę įvykdymo; priteisti jo naudai iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Ginčo esmė.
Byloje nekeliami klausimai dėl statybos savavališko pobūdžio ir dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, t. y. nekyla ginčas, kad ieškovo valdomas medinis gyvenamasis namas, neturintis unikalaus numerio, esantis nesuformuotoje valstybinėje žemėje, prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos turi būti nugriautas ir sutvarkyta statybvietė ir tai turi padaryti ieškovas arba Statybos inspekcijos privalomasis nurodymas turės būti įvykdytas priverstinai. Byloje ginčas kyla dėl neatsakyto klausimo iki kada tai turi padaryta, t. y. kada baigiasi savanoriško įvykdymo terminas.
Byloje nagrinėjami reikalavimai yra susiję su statybos valstybinės priežiūros funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje vykdymu, t. y. su tiesioginėmis atsakovės Statybos inspekcijos pareigomis. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad statybos valstybinė priežiūra apima privalomųjų nurodymų pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Iš esmės tie patys Inspekcijos veiklos tikslai ir funkcijos yra atkartotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349. Byloje šalims, tretiesiems asmenims yra aišku, kad atsakovė Statybos inspekcija turi teisę reikalauti iš ieškovo pašalinti savavališkos statybos padarinius, o ieškovas privalo vykdyti jo atžvilgiu priimtą individualų administracinį teisės aktą. Vis dėlto, yra susidariusi paradoksali situacija, nes byloje ieškovė yra ne Statybos inspekcija, kuri turi būti suinteresuota kuo greitesniu savavališkos statybos padarinių šalinimu, o fizinis asmuo, reikalaujantis pašalinti kylančias abejones bei nustatyti terminą iki kada jis turi atlikti reikalaujamus veiksmus, sukurti atitinkamą teisinį pagrindą veiksmams atlikti. Kaip jau yra žinoma, byloje Statybos inspekcija kaltina ieškovą, kad esą šis elgiasi nesąžiningai, nesiekia nurodymo realaus įvykdymo. Pastebėtina, kad Statybos inspekcija be pačio savavališkos statybos padarinių šalinimo siekia dar ir priverstinio vykdymo bei su tuom susijusių ieškovui taikytinų neigiamų padarinių, yra padavusi privalomąjį nurodymą vykdyti antstoliui. Pastebėtina, kad priverstinis vykdymas byloje yra antrinis (išvestinis), atskirai aptartinas klausimas, nes prieš tai reikia atsakyti į klausimą ar apskritai ieškovui buvo nustatytas vykdytinas terminas nurodytam veiksmui: nugriauti medinį gyvenamąjį namą, neturintį unikalaus numerio, esantį nesuformuotoje valstybinėje žemėje, prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos ir sutvarkyti statybvietę.
Dėl priverstinio vykdymo veiksmų.
Paminėtina, kad Statybos inspekcija 2018-01-03 privalomąjį nurodymą (jo „pirmąją versiją“, t. 1, e. b. l. 8-9) 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu perdavė priverstinai vykdyti antstolei (toliau sprendime dokumentas įvardijamas kaip pirmoji versija). Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr. e2VP-708-314/2019 pagal pareiškėjos antstolės Janės Jakimavičienės 2018-11-09 gautą pareiškimą, kuriuo prašoma skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. B. 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos 2018 m. sausio 3 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001 dieną nuo 2018 m. liepos 3 d. išieškotojos Inspekcijos naudai. Antstolė pareiškime nurodė, kad vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0052/18/01120 pagal Inspekcijos 2018 m. sausio 3 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001, kuriuo skolininkas R. B. buvo įpareigotas iki 2018 m. liepos 3 d. „Nugriauti savavališkai pastatytą medinį gyvenamąjį namą, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę“. Ši Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų byla įsiteisėjusia 2019 m. kovo 26 d. nutartimi yra sustabdyta iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019 (teisminio proceso Nr. 2-51-3-00175-2019-6), konstatuojant, kad civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019 nagrinėjamos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui. Tai parodo, kad nėra aiškios privalomojo nurodymo neįvykdymo aplinkybės, neaišku ar yra pagrindas skirti baudą, apskritai neaišku ar privalomojo nurodymo pirmoji versija gali būti įvykdyta tiek pačio ieškovo R. B., tiek priverstinai. Inspekcijos veiksmai yra susiję su jos įsitikinimu, kad 2018-01-03 privalomasis nurodymas (jo „pirmoji versija“) yra vykdytinas ir įvykdomas dokumentas, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovui 2019-02-07 įteikta 2018-01-03 privalomojo nurodymo versija Nr. 2 (t. 1, e. b. l. 11-15) (toliau sprendime įvardijama kaip antroji versija arba Versija Nr. 2). Kaip matyti iš pateikto dokumento, jis buvo vizuotas, pasirašytas ir patvirtintas 2019-02-06, o registruotas 2019-02-07, aplinkybė dėl Versijos Nr. 2 faktinio parengimo ir įteikimo datos ieškovui bylos šalių nebuvo ginčijama. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiėmusi 2018-01-03 privalomąjį nurodymą (jo „pirmąją versija“), t. y. atsisakiusi priverstinio jo vykdymo. Atsakovė byloje yra užėmusi poziciją, kad ji iš esmės nemato skirtumo tarp 2018-01-03 privalomojo nurodymo pirmosios ir antrosios versijų, esą tai susiję su technine klaida.
Dėl 2018-01-03 privalomojo nurodymo ir jo Versijos Nr. 2.
Nustatyta, kad 2018-01-03 privalomojo nurodymo pirmoji versija yra tokio turinio: skolininkas R. B. įpareigotas iki 2018 m. liepos 3 d. nugriauti savavališkai pastatytą medinį gyvenamąjį namą, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. 2018-01-03 privalomojo nurodymo Versija Nr. 2 yra tokio turinio: skolininkas R. B. įpareigotas iki 2018 m. liepos 3 d. nugriauti savavališkai pastatytą medinį gyvenamąjį namą, neturintį unikalaus numerio, esantį nesuformuotoje valstybinėje žemėje, prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos ir sutvarkyti statybvietę. Teismas du šiuos dokumentus vertina atsižvelgdamas į tai kokias teises ir pareigas nustato ar pakeičia šie dokumentai, tačiau neatsižvelgia į nagrinėjamoje byloje esminės teisinės reikšmės neturinčius dokumentų požymius, tokius kaip datos, numerio rekvizitai. Pažymėtina, kad apskritai pats dokumento Versijos Nr. 2, paliekant seną 2018-01-03 datą, parengimas formos prasme, nepaisant atsakovės nurodomų aplinkybių, yra ydingas ir klaidinantis. Matyti, kad dokumentų rengimo formalumus ir elementarią procedūrą atitinkanti yra privalomojo nurodymo pirmoji versija – jo data 2018-01-03 atitinka tikrąją dokumento datą. Nors Versijoje Nr. 2 yra palikta ta pati data 2018-01-03 bei tas pats numeris PNSSP-20-180103-00001, tačiau, teismo vertinimu, iš esmės tai yra naujas dokumentas, galintis sukelti, su sąlyga, kad jo turinys teisėtas, teisines pasekmes po jo įteikimo ieškovui 2019-02-07. Kaip matyti iš elektroninio dokumento metaduomenų (t. 1, e. b. l. 14-15), jis buvo vizuotas, pasirašytas ir patvirtintas 2019-02-06, o registruotas 2019-02-07, kas reiškia, kad tikroji dokumento parengimo data yra 2019-02-06. Dokumentai (jo versijos) yra tarpusavyje susiję, iš esmės yra dėl to pačio įvykio, tačiau turi ir esminių atskirai šiame sprendime aptariamų skirtumų.
Nors atsakovė savo atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, kad Inspekcija, po 2019-01-14 ir 2019-01-22 raštų parengimo ir išsiuntimo ieškovui pakartotinai patikrinusi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė, kad registro duomenys yra pasikeitę, t. y. kad gyvenamasis namas, dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas ir nurodymas, yra nebe (duomenys neskelbtini), o be jokio adreso už žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, nedelsiant buvo inicijuotas nurodymo patikslinimas ir priimta nurodymo versija Nr. 2. Pastebėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių nurodomą 2018-01-03 privalomojo nurodymo dviejų versijų rengimo būtinybę, o ir teismas nenustatė, kad laikotarpyje nuo 2018-01-03 iki 2019-02-06 buvo kažkoks registro duomenų (sklypo adreso ar kitų) pasikeitimas, kuris turėjo ar galėjo lemti būtinybę rengti privalomojo nurodymo Versiją Nr. 2. Kaip jau minėta, atsakovė 2018-01-03 privalomojo nurodymo pirmąją ir antrąją versiją žodinio nagrinėjimo metu siejo dar ir su technine klaida. Teismas įsitikino, kad šis argumentas taip pat yra nepagrįstas, nes iš 2018-01-03 privalomojo nurodymo pirmosios ir antrosios versijos (realiai 2019-02-06 dokumento) turinio akivaizdžiai matyti, kad vienu atveju reikalaujama namą nugriauti kaip esantį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o kitu atveju namą reikalaujama nugriauti, kaip esantį prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodymų ir reikalavimų esminis skirtumas yra tas, kad vienu atveju griautinas namas yra sklype, o kitu – šalia sklypo ir tai niekaip nesusiję su tariamu sklypo adreso keitimusi ar technine klaida.
Labiausiai tikėtina antrosios versijos rengimą paskatinusių priežasčių buvo tai, kad byloje neįvardytas Inspekcijos įgaliotas pareigūnas (preliminariu vertinimu dokumentą Nr. PNSSP-20-180103-00001 2018-01-03 registravo Algirdas Jarašius), 2018-01-03 rašydamas privalomąjį nurodymą neįsitikino kur iš tikrųjų stovi griautinas gyvenamasis namas, neįsitikino ar surašo faktinę situaciją atitinkantį dokumentą, ar tas dokumentas sukels realias pasekmes ir ar jis yra vykdytinas. Pastebėtina, kad klaidos darbe nėra neįprastas reiškinys, jos gali būti ištaisytos teisės aktų nustatyta tvarka, nesukeliant neigiamų padarinių. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą. Šiuo atveju ginčas jau yra nagrinėjamas teisme. Klaidos, įskaitant rašybos, korektūros ar kitas panašaus pobūdžio klaidas, kurios gali būti įvardijamos kaip techninės, gali būti padarytos įvairiomis aplinkybėmis ir dėl įvairių priežasčių. Dėl tų pačių priežasčių gali būti padarytos ir esminės dokumentų rengimo (turinio) klaidos, kur šiuo atveju, teismo vertinimu, rengiant 2018-01-03 nurodymą buvo padaryta ne techninė, bet nepageidaujamus padarinius (daugybę susirašinėjimo, teisminių procesų) turinti klaida.
Papildomai pažymėtina, kad pats griautino namo statybos neteisėtumas yra susijęs būtent su jo pastatymu žemės sklype (2017-03-22 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-170322-00018) Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje be statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį. Tai reiškia, kad griautino namo statybos neteisėtumas yra pagrįstas aplinkybe, kad jis pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento namą statyti nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Jeigu jis būtų pastatytas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribose, galbūt net nebūtų pagrindo pripažinti statybą kaip savavališką. Teismas daro apibendrinančią išvadą, kad yra esminis, ne tik lingvistinis skirtumas tarp sąvokų „šalia sklypo“ ir „sklypo viduje“. Vis dėlto, atsakovė savo veiksmais, parengdama ne naują dokumentą, o privalomojo nurodymo Versiją Nr. 2, parodo savo poziciją, jog tarsi nėra svarbu tiksliai nurodyti kur stovi griautinas namas, esą su tuom susijusiems asmenims natūroje yra žinoma kurį namą reikia griauti ir kurioje vietoje jis yra, įžvelgia ieškovo nesąžiningumą šiam nevykdant veiksmų, siekį išvengti atsakomybės. Ši atsakovės pozicija, kurią teismas laiko nepagrįsta, nesikeitė ir teisminio nagrinėjimo metu. Kaip jau minėta, iš esmės yra svarbu nurodyti kur tiksliai stovi griautinas gyvenamasis namas, nes tai visų pirma svarbu ieškovui (statytojui), kad norėdamas į pagalba pasitelkti kitus asmenis turėtų aiškų teisinį pagrindą vykdyti statinio griovimą, taip pat tai svarbu ir priverstinio vykdymo atveju. Antra, tokia atsakovės pozicija, net jeigu ir yra galimybė natūroje parodyti kuris namas yra griautinas, nesuderinama su Inspekcijai, kaip vykdančiai statybos valstybinę priežiūrą institucijai keliamais reikalavimais, kur atidumas bei tinkamų dokumentų parengimas, klaidų taisymas yra jos profesinė pareiga ir standartas, kurio tikimasi. Pažymėtina, kad žinojimas, turėjimas omeny kuris statinys turės būti nugriautas, pasiruošimas tam nėra lygus ir neatstoja tinkamai surašyto dokumento, kuris yra atliktinų veiksmų teisinis pagrindas.
Vis dėlto, atsakovė Versijoje Nr. 2 (realiai 2019-02-06 dokumente) jau yra nurodžiusi faktinę situaciją atitinkančią griautino gyvenamojo namo vietą, kas iš dalies reiškia seniau padarytos klaidos taisymą, tačiau įvykdymo terminą yra nurodžiusi 2018-07-03. Ne tik atsakovės veiksmai bet ir byloje esantys grafiniai dokumentai parodo kur iš tiesų yra griautinas namas. Iš byloje esančių dokumentų: kadastro žemėlapio ištraukos (1 t., e. b. l. 36), žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plano (1 t., e. b. l. 41), situacijos schemos (1 t., e. b. l. 43) vizualiai matosi pastatų išsidėstymas ir tai, kad griautinas namas nėra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o yra ties šiaurine jo riba, taip kaip teisingai nurodyta Versijoje Nr. 2.
Dėl Versijos Nr. 2 dalies naikinimo.
Nepaisant to kokiomis aplinkybėmis ar argumentais atsakovė grindžia savo atsisakymą pakeisti (pratęsti, atnaujinti) nurodytą terminą 2018-07-03, šis neatitinka protingumo kriterijaus, jau vien dėl to, kad įvykdymo terminas yra „atbuline“ data. Realiai tai reiškia, kad reikalaujama to, ko iš tiesų padaryti neįmanoma. Su tuom ir yra susijęs nagrinėjamos bylos ginčas. Dėl jau minėtų priežasčių nurodymas nugriauti namą šalia sklypo yra naujas reikalavimo nugriauti namą sklypo viduje atžvilgiu, dėl to teismas laiko, kad Inspekcija ieškovui R. B. 2019-02-07 įteikė rašytinį nurodymą, kuriame nenurodė protingumo, logiškumo kriterijų atitinkančios datos, kas iš tiesų reiškia, kad apskritai nenurodytas terminas iki kada reikalaujama atlikti nurodytą veiksmą.
Atsakovė savo poziciją argumentuoja ir tuom, kad ieškovui buvo ir yra žinoma kur stovi griautinas namas, esą veiksmų neatlikimas yra susijęs su nesąžiningais ieškovo veiksmais. Teismas tokios atsakovės pozicijos nelaiko pagrįsta. Ieškovo kreipimasis į teismą nėra niekaip susijęs su atsakovės akcentuojamu ieškovo apsimetinėjimu esą šiam nežinant kokius veiksmus atlikti reikalaujama, tariamu siekiu vengti atsakomybės ar jam tariamai naudingu termino tęsimu, nes kaip jau minėta, paruošti tinkamą statinio griovimui reikalingą rašytinį dokumentą, kaip tokio veiksmo teisinį pagrindą yra atsakovės profesinė pareiga.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, kad Versijoje Nr. 2 nenurodytas terminas, daroma, kad šis dokumentas neatitinka tokiam dokumentui keliamų turinio reikalavimų, atitinkamai toks dokumentas dalyje naikinamas kaip savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 daliai) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Dėl termino nustatymo.
Pastebėtina, kad byloje šalių naudojamos formuluotės nustatyti naują terminą, jį pratęsti ar atnaujinti reiškia, kad turima omeny apskritai termino (protingo ir pagrįsto) atlikti tam tikriems veiksmams nustatymą, ko iki šiol nebuvo padaryta. Inspekcijai atsisakant nustatyti terminą, jį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 5 punktu nustato teismas savo sprendimu. Teismas nenustatė, kad ieškovo savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ar iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu, todėl nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytą 6 mėnesių terminą. Tokį terminą, atsižvelgdamas į tai, kad yra būtini parengiamieji veiksmai teismas laiko kaip esamoje faktinėje situacijoje atitinkantį protingumo ir teisingumo kriterijus. Preliminariu teismo vertinimu, nustatomas 6 mėnesių terminas nepažeis nei šalių, nei kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Dėl nustatyto termino, esant teisės aktų nustatytoms sąlygoms ir aplinkybėms (įrodžius šias aplinkybes), pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ieškovas (statytojas) turi teisę kreiptis į teismą.
Ieškovas yra suformulavęs ieškinio dalyką – antruoju ieškinio reikalavimu tai termino veiksmams atlikti nustatymas, taip pat yra nurodęs faktinį ieškinio pagrindą, kuris byloje pasitvirtino. Esant dviems būtiniems ieškinio elementams dalykui ir pagrindui, to pakanka, kad ginčas būtų nagrinėjamas teisme. Ieškovas privalo nurodyti ir įrodyti tik faktinį pagrindą, t. y. nurodyti ieškinio dalyką pagrindžiančias aplinkybes ir jas įrodyti. Nėra nei teisės normų, nei teismų praktikos, įpareigojančių nurodyti ir įrodyti teisinį ieškinio pagrindą. Surasti ir pritaikyti teisės aktus yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Ieškovas siekia, kad jo prašomas terminas būtų nustatytas tam tikru būdu: atsakovei skiriant įpareigojimą, t. y. nors ir nebūtina, tačiau užsimena apie tam tikrą teisinį pagrindą, kuris galėtų būti ieškinio antrojo reikalavimo tenkinimo teisinis pagrindas, tam tikras galimas ginčo sprendimo būdas. Teismas, spręsdamas bylą, nėra įpareigotas parinkti ieškovo nurodomą teisinį pagrindą, kadangi tinkamas teisės aktų pritaikymas yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga, todėl teismas šiuo atveju ginčo situacijai taiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 5 punkto normą. Dėl jau išvardytų priežasčių tai nėra laikoma ieškinio reikalavimų (dalyko) viršijimu ar išėjimu iš bylos nagrinėjimo ribų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, nors atsakovė ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, t. y. 250 Eur ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios yra visiškai adekvačios teiktų paslaugų pobūdžiui ir mastui ir 75 Eur žyminio mokesčio.
Iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1, 4 dalyje numatytais pagrindais valstybės naudai nepriteistinos bylinėjimosi (pašto) išlaidos elektroninėje byloje, kadangi ji būdama valstybine institucija yra atleista nuo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, kurias sudaro ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1, 4 dalimis, 259, 260 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti 2019-02-06 parengto ir ieškovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019-02-07 įteikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dokumento: 2018 m. sausio 3 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001 Versijos Nr. 2 dalį, kuria nustatytas įvykdymo terminas 2018-07-03, kaip savo turiniu prieštaraujančią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 daliai, t. y. nenustačius termino įvykdyti privalomąjį nurodymą.
Nustatyti statytojui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 mėnesių terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį jis turi įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019-02-07 skirtą įpareigojimą nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje savavališkai prie žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos pastatytą medinį gyvenamąjį namą, neturintį unikalaus numerio ir sutvarkyti statybvietę.
Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.
Teisėja Loreta Janiulytė