Civilinė byla Nr. 2A-722/2009
Procesinio sprendimo
kategorijos: 27.2; 87.
LIETUVOS APELIACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 30
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų:
Alės Bukavinienės, Marytės
Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei ir Jūratei
Česnulevičienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Viliui Martišiui,
atsakovo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,
trečiojo asmens atstovei Ievai Pliopaitei,
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios
akcinės bendrovės „Šiaulių KEMI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.
2-959-104/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AD Baltic“ ieškinį
atsakovui uždarajai akcines bendrovei „Šiaulių KEMI“, dalyvaujant trečiajam
asmeniui LR Valstybiniam patentų biurui, dėl prekės ženklo savininko teisių pažeidimo
ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB
„AD Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Šiaulių Kemi“,
prašydamas įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus, naudojant
juridinio asmens pavadinime prekės ženklą „Kemi“, taip pat įpareigoti atsakovą
pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų žodžio „Kemi“, ne
vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo
įregistruojant Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų
pakeitimus. Ieškovas nurodė, jog jam priklauso visos teisės į Lietuvoje
įregistruotus prekių ženklus „Kemi“ (registracijos Nr. 27245, galioja iki 2015
m. kovo 29 d., ir registracijos Nr. 50705, galioja iki 2014 m. gegužės 13 d.).
Ieškovui nuo 1996 m. sausio 11 d. priklausė ir firmos vardas UAB „KEMI“.
Ieškovas buvo registruotas ir veikė UAB „Kemi“ vardu iki 2005 m. sausio 12 d.,
o po to pakeitė pavadinimą į UAB „AD Baltic“. Atsakovas UAB „Šiaulių Kemi“ savo
pavadinime naudoja žodį Kemi be prekės ženklo „Kemi“ savininko sutikimo,
dėl ko toks naudojimas yra neteisėtas ir turi būti nutrauktas. 1996 m. birželio
28 d. įsteigus UAB „Šiaulių Kemi“, ieškovui priklausantis žymuo Kemi
atsakovo pavadinime buvo naudojamas Išskirtinių prekybos teisių sutarčių,
sudarytų 1997 m. kovo 31 d. ir 1998 m. liepos 14 d., pagrindu, o nutraukus
pastarąją sutartį – sutarties dėl prekės ženklo „Kemi“ naudojimo, sudarytos
2007 m. kovo 5 d., pagrindu, kurios galiojimui pasibaigus 2007 m. gruodžio 31
d., nuo 2008 m. sausio 1 d. ieškovui priklausančio prekės ženklo „Kemi“
naudojimas atsakovo veikloje ir juridinio asmens pavadinime yra neteisėtas.
Vadovaujantis LR Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, ieškovas kaip
prekės ženklo „Kemi“ savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims savo
komercinėje veikloje be jo sutikimo naudoti žymenį, kuri yra tapatus
įregistruotam prekės ženklui ar klaidinamai panašus į jį, kai dėl neteisėto
žymens vartojimo pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis. Pagal to paties
straipsnio 3 dalį, skiriamojo požymio pažeidimu pripažįstami atvejai, kai žymuo
naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas, ir toks jo naudojimas klaidina
visuomenę dėl savo panašumo į įregistruotą ženklą bei prekes ir paslaugas,
kurioms šis ženklas įregistruotas. Atsakovo neteisėtas prekių ženklo „Kemi“
naudojimas klaidina vartotojus ir visuomenę, nes atsakovas vykdo tą pačią
veiklą, kuriai priskiriamos įregistruotais „Kemi“ prekių ženklais žymimos
ieškovo teikiamos paslaugos – teikia automobilių remonto paslaugas bei
prekiauja atsarginėmis dalimis ir eksploatacinėmis medžiagomis. Vartotojams
sudaromas klaidingas įspūdis, kad atsakovo įmonė priklauso plačiai žinomam Kemi
autoservisų tinklui. Tokiu būdu yra pažeidžiami sąžiningos konkurencijos
principai. Atsakovo veiksmai po sutarties nutraukimo įrodo tą aplinkybę, kad
jis suprato ir pripažino, jog, nepasirašius atskiro susitarimo ar sutarties,
jis neturi teisių į ieškovo prekių ženklus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad
nagrinėjamu atveju yra pažeista ieškovo teisė į pavadinimą, jis, vadovaujantis
CK 2.42 straipsnio 2 dalimi, turi teisę, kad jo pažeistos teisės būtų ginamos
teisme, įpareigojant atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą.
Atsakovas UAB
„Šiaulių Kemi“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovo
pavadinimas buvo įregistruotas Valstybiniam patentų biurui pateikus ieškovo 1996
m. birželio 5 d. rašytinį sutikimą, kuriame jis nurodė neprieštaraujantis dėl
ieškovo firmos vardo naudojimo atsakovo pavadinime. Todėl atsakovo veiksmai,
juridinio asmens pavadinime naudojant žodį „Kemi“, nėra neteisėti. Atsakovas
turi išimtinę teisę į firmos vardą nuo įmonės įregistravimo datos, kuri galioja
visą jo veiklos Lietuvos Respublikoje laiką (LR Vyriausybės 1991 m. spalio 31
d. nutarimu Nr. 449 patvirtintų LR Firmos vardų nuostatų 21 p.). Ieškovas
nepagrįstai tapatina bendrovės pavadinimą ir prekės ženklą, kadangi
reikalavimas dėl prekės ženklo savininko teisių pažeidimo buvo nagrinėjamas
civilinėje byloje Nr. 2-1379-33/08.
Trečiojo
asmens LR Valstybiniam patentų biuro atstovas bylos nagrinėjimo pirmosios
instancijos teisme metu nurodė, kad atsakovo pavadinimo registracija buvo
teisėta, nes pavadinimas įregistruotas esant ieškovo sutikimui. Reikalavimą dėl
juridinio asmens pavadinimo pakeitimo prašė spręsti teismo nuožiūra.
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu tenkino ieškinio reikalavimus
ir nusprendė įpareigoti atsakovą UAB „Šiaulių Kemi“ nutraukti neteisėtus
veiksmus, naudojant juridinio asmens pavadinime ieškovo prekės ženklą „Kemi“, o
taip pat įpareigoti atsakovą UAB „Šiaulių Kemi“ pakeisti juridinio asmens
pavadinimą taip, kad jame nebūtų žodžio Kemi ir ne vėliau kaip per 60
kalendorinių dienių po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Juridinių
asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus. Teismas iš bylos
medžiagos nustatė, kad atsakovas įregistravo savo pavadinimą turėdamas ieškovo
sutikimą. Teismas nustatė, kad atsakovo teisė naudoti ieškovo firminį
pavadinimą ir prekės ženklą „Kemi“ kilo iš 1997 m. kovo 31 d. ir 1998 m. liepos
14 d. ginčo šalių sudarytų Išskirtinių prekybos teisių sutarčių bei sutarties
dėl prekės ženklo „Kemi“ naudojimo, sudarytos 2007 m. kovo 5 d. 2007 m.
gruodžio 31 d. pasibaigus pastarosios sutarties galiojimui, atsakovas savo
pavadinime ieškovo prekes ženklu „Kemi“ naudojosi be teisinio pagrindo. Pasibaigus
sutarčiai, pasibaigė ir sutartyje numatytos atsakovo teisės naudoti ieškovo
prekės ženklą. Teismas nustatė, kad pagrindinis ieškovo prekių ženklo
elementas, suteikiantis jam skiriamąjį požymį nuo kitų prekės ženklų, t.y.
žodis Kemi, yra visiškai tapatus atsakovo pavadinime naudojamam žodžiui Kemi.
Atsakovas vykdo tą pačią veiklą kaip ir ieškovas. Teismas pripažino, kad
atsakovo neteisėtas ženklo „Kemi“ naudojimas klaidina vartotojus ir visuomenę,
nes susidaro įspūdis, kad atsakovo įmonė UAB „Šiaulių Kemi“ priklauso žinomam
Kemi autoserviso tinklui, vartotojams sunku atskirti vieną juridinį asmenį nuo
kito, dėl to jie klaidinami dėl prekių ir paslaugų kilmės. Pagal Prekių ženklų
įstatymo 38 straipsnio 3 dalį skiriamojo požymio pažeidimu pripažįstami
atvejai, kai žymuo naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas ir toks jo
naudojimas klaidina visuomenę dėl savo panašumo į įregistruotą ženklą bei
prekes ir paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas. Pagal CK 2.39
straipsnio 3 dalį, juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo
tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje
pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų
ženklus. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį
reglamentavimą, sprendė, jog ieškovas, vadovaujantis LR Prekių ženklų įstatymo
38 straipsniu ir CK 2.42 straipsnio 2 dalimi, turi teisę uždrausti atsakovui
naudoti žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam prekės ženklui, nes toks
naudojimas klaidina visuomenę dėl panašumo į ieškovo prekių ir paslaugų ženklą,
ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vykdo tą pačią veiklą, kuriai
priskiriamos įregistruotais „Kemi“ prekių ženklais žymimos ieškovo teikiamos
paslaugos. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad reikalavimas dėl prekės
ženklo savininko teisių buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-1379-33-08,
kadangi nurodytoje byloje buvo išspręstas šalių ginčas dėl ieškovo prekės
ženklo „Kemi“ naudojimo atsakovo komercinėje veikloje, o ne atsakovo
pavadinime.
Atsakovas UAB
„Šiaulių Kemi“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m.
gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo
sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas pažeidė procesinės teisės
normas ir šių pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, o
taip pat neatskleidė bylos esmės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas
pažeidė CPK 268 straipsnio 4 dalyje ir 270 straipsnio 3 dalies 3 punkte
įtvirtintus imperatyvius reikalavimus, keliamus sprendimo turiniui, kadangi
teismo sprendime nėra trečiojo asmens paaiškinimų santraukos, nėra nurodyta jo
pozicija dėl ieškinio reikalavimų. Šis pažeidimas yra esminis, kadangi apriboja
atsakovo galimybę pateikti motyvuotą, teisiškai argumentuotą apeliacinį skundą.
Be to, dalyvaujančių byloje asmenų bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų
santraukos nebuvimas leidžia manyti, kad teismo sprendimas buvo priimtas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus byloje esančius parengiamuosius šalių
dokumentus. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą CPK 329 straipsnio
1 dalyje įtvirtintu pagrindu.
2. Teismas
nepagrįstai nesiėmė priemonių, kad prie nagrinėjamos civilinės bylos būtų
prijungta Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr.
2-1379-33/2008, tuo pažeisdamas CPK 159 straipsnyje įtvirtintą normą,
suteikiančią teisę posėdžio pirmininkui imtis priemonių, kad būtų nustatytos
esminės bylos aplinkybės. Minėtoje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas
turi res judicata galią, nes pats ieškovas pripažino, kad neturi teisės
reikalauti atsakovą nenaudoti tokio juridinio asmens pavadinimo, koks yra
įregistruotas ieškovo sutikimu. Iš to darytina išvada, kad ieškovas yra
nesąžiningas ir iš esmės pakeitė savo poziciją dėl žodžio Kemi naudojimo
atsakovo pavadinime, ką teismas privalėjo įvertinti nagrinėjamos bylos
kontekste. Tai sąlygojo bylos esmės neatskleidimą.
3. Teismo
sprendime žodžio Kemi kaip prekių ženklo (žymens, turinčio figūrinį,
grafinį pavidalą ir priklausančio išimtinėmis teisėmis ieškovui) sąvoka ir
teisinės apsaugos ribos nėra atribotos nuo žodžio Kemi, kuris naudojamas
atsakovo pavadinime ne kaip prekės ženklas, turint ieškovo rašytinį sutikimą,
ir kuris iki šiol nėra nuginčytas. Kadangi juridinio asmens pavadinimo funkcija
yra atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų asmenų, nagrinėjamu atveju negalima
teigti, kad atsakovo pavadinimas „Šiaulių Kemi“, turintis geografinę nuorodą,
klaidina visuomenę dėl firmos veiklos vietos ir kad jis yra tapatus ar panašus
į ieškovo pavadinimą (UAB „AD Baltic“).
4. Ieškovo
rašytinis sutikimas atsakovui dėl ieškovo firmos vardo naudojimo atsakovo
pavadinime negali būti siejamas su IĮ „Dargilis“ ir ieškovo sudaryta 1996 m.
birželio 5 d. sutartimi. Ši sutartis neapima ieškovo sutikimo Valstybiniam
patentų biurui, joje nėra nuorodų į ieškovo duotą sutikimą. IĮ „Dargilis“ veikė
kaip savarankiška įmonė, teikianti paslaugas, panašias į ginčo šalių teikiamas
paslaugas. Atsakovas nėra IĮ „Dargilis“ teisių ir pareigų perėmėjas, todėl šios
įmonės ir ieškovo sudaryti sandoriai negali sukelti atsakovui jokių teisinių
paslaugų. Ieškovo sutikimas dėl žodžio „Kemi“ naudojimo atsakovo pavadinime
vertintinas kaip vienašalis sandoris, kuris yra galiojantis tol, kol
nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Vėlesni ginčo šalių susitarimai dėl
bendradarbiavimo negali savaime panaikinti šio vienašalio sandorio. Be to,
tuose susitarimuose nustatytas prekybos ženklų ir firminio pavadinimo
naudojimas, susijęs su sutarčių prekėmis, o ne juridinio asmens pavadinimu.
5. Teismas
netinkamai taikė ir aiškino PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies ir CK 2.39 straipsnio
normas. Teismas nenurodė, kuris PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies punktas taikytinas
nagrinėjamu atveju. Teismas, vadovaudamasis PŽĮ 38 straipsnio 3 dalimi, ieškovo
skiriamojo ženklo požymio pažeidimu laikydamas žymens Kemi naudojimą
atsakovo pavadinime, nenurodė, kaip toks jo naudojimas klaidina visuomenę.
6. PŽĮ 38
straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas komercinėje veikloje naudoti bet kokį
žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ar klaidinamai į jį panašus, neturėtų
būti taikomas tol, kol yra nenuginčytas ieškovo sutikimas atsakovui dėl ieškovo
vardo naudojimo atsakovo pavadinime. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamą praktiką asmuo turi teisę naudoti atitinkamą žymenį, kol nėra nuginčyta
tokio ženklo registracija. Todėl nagrinėjamu atveju, taikant įstatymo
analogiją, teismas turėjo padaryti išvadą, kad, nenuginčijus atsakovo juridinio
asmens pavadinimo registracijos, ieškovas neturi teisės drausti jį naudoti, nes
toks naudojimas buvo pradėtas ieškovo sutikimu.
Ieškovas UAB
„AD Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka
su apelianto argumentu dėl CPK 270 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos procesinės
teisės normos pažeidimo. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų
dokumentų būdu, kuriuose šalys išdėstė visus savo argumentus, reikalavimus ir
atsikirtimus. Jų santrauka pateikiama sprendimo aprašomojoje dalyje. Bylos
nagrinėjimo iš esmės metu šalys nenurodė naujų argumentų. Tretysis asmuo
neišreiškė jokios teisinės pozicijos dėl ieškinio reikalavimų ir bylą prašė
spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas neįvykdė
savo pareigos nustatyti esmines bylos aplinkybes, neprijungdamas prie
nagrinėjamos bylos išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1379-33/2008. Atsakovas
nenurodo, kokios konkrečiai aplinkybės, nustatytos kitoje byloje, yra svarbios,
ir kokie faktai turėtų prejudicinę galią šioje byloje. Pats atsakovas nepasinaudojo
savo turimomis teisėmis ir nepateikė motyvuoto prašymo dėl minėtos civilinės
bylos prijungimo ir neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti procesinius
dokumentus, iš kurių būtų galima spręsti apie bylų tapatumą. Nesutinka, kad
ieškovo 1996 m. birželio 5 d. raštas Valstybiniam patentų biurui gali būti
vertinamas kaip atskiras vienašalis sandoris. Minėtas raštas buvo tarp UAB
„Kemi“ ir IĮ „Dargilis“ sudaryto sandorio – 1996 m. birželio 5 d.
Bendradarbiavimo sutarties – dalis. Šio sandorio pagrindu IĮ „Dargilis“
sutarties galiojimo laikotarpiui buvo suteikta teisė naudoti vardą „Kemi“. Po
UAB „Šiaulių Kemi“ įsteigimo, tęsiant šalių bendradarbiavimą, 1997 m. kovo 31
d. buvo pasirašyta Išskirtinių prekybos teisių sutartis ir ją pakeitusi 1998 m.
liepos 14 d. pasirašyta sutartis. Nutraukus pastarąją sutartį, atsakovas jos
nutraukimo neginčijo. Po to, kai pasibaigė 2007 m. kovo 5 d. tarp šalių
sudaryta terminuota sutartis, atsakovas neturi jokių teisių naudoti ieškovo
prekių ženklus savo veikloje, įskaitant juridinio asmens pavadinime. Atsakovas
nepagrįstai nurodo, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino PŽĮ 38 straipsnio 3
dalies ir CK 2.39 straipsnio normas. Ta aplinkybė, kad visuomenė klaidinama
ieškovo prekių ženklo ir atsakovo pavadinimo panašumu, atsakovo nebuvo
ginčijama nei paruošiamuosiuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu. Šią
aplinkybę įrodo ieškovo nuodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai dėl tapačios
ginčo šalių vykdomos veiklos, dėl šalių turimo autoservisų tinklo. Apeliantas
nepagrįstai nurodo, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma juridinių asmenų
pavadinimo registracijos nuginčijimo procedūra, kadangi įstatymas nenumato
tokios procedūros.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje
byloje ieškovas, įregistruoto prekių ženklo „Kemi“ savininkas, kreipėsi į
teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, atsakovui UAB „Šiaulių Kemi“ savo pavadinime
neteisėtai naudojant žymenį Kemi, kuris yra tapatus įregistruotam ieškovo
prekės ženklui, kadangi dėl tokio neteisėto žymens naudojimo pažeidžiamas prekių
ženklo „Kemi“ skiriamasis požymis, t. y. toks atsakovo pavadinimo naudojimas klaidina
visuomenę dėl savo panašumo į įregistruotą ženklą bei paslaugas, kurioms šis
ženklas įregistruotas (PŽĮ 38 str. 1 d. 3 p., 3 d. 1 p.). Atsakovas UAB
„Šiaulių Kemi“, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, savo teisę juridinio asmens
pavadinime naudoti žymenį Kemi kildina iš teisėtos šio pavadinimo
registracijos, kuri buvo atlikta esant ieškovo sutikimui dėl šio žymens
naudojimo ir kuris kaip vienašalis sandoris nebuvo nuginčytas ar atšauktas įstatymų
nustatyta tvarka.
Juridinio
asmens pavadinimas yra vienas iš pramoninės nuosavybės objektų (Paryžiaus
konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 1 straipsnio 2 dalis, 8
straipsnis, Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su
prekyba, 2 straipsnis). Pagal Lietuvoje galiojusį, o taip pat ir šiuo metu
nustatytą teisinį reguliavimą teisė į Juridinio asmens pavadinimą įgyjama
registracijos pagrindu. LR Vyriausybės 1991 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 449
Dėl firmų vardų registravimo Valstybiniam patentų biurui buvo pavesta įteisinti
ir tvarkyti Lietuvos Respublikos firmų vardų registrą. Iš bylos medžiagos
nustatyta, kad 1996 m. sausio 11 d. buvo įregistruotas ieškovo firmos vardas
UAB „KEMI“ (b.l. 16). Šis pavadinimas UAB „KEMI“ visuotinio akcininkų susirinkimo
2004 gruodžio 21 d. nutarimu buvo pakeistas į pavadinimą UAB „AD Baltic“ (b.l.
56). Atsakovo pavadinimas UAB Šiaulių „Kemi“ buvo įregistruotas 1996 m.
birželio 10 d. pagal šios įmonės steigėjo 1996 m. birželio 7 d. paraišką (b.l.
31, 137-138). Registruojant atsakovo pavadinimą Lietuvos Respublikos firmų vardų
registre, Valstybiniam patentų biurui buvo pateiktas UAB „KEMI“ 1996 m.
birželio 5 d. sutikimas, kad atsakovas savo pavadinime naudotų ieškovo firmos vardą
(b.l. 82), kadangi pagal tuo metu galiojusių 1991 m. spalio 31 d. LR
Vyriausybės nutarimu Nr. 449 patvirtintų Firmų vardų nuostatų 5.1 punktą negalėjo
būti registruojami firmų vardai, kurie sutampa
su registruotais ar pateiktais registruoti firmų vardais arba yra į juos
panašūs.
Iš bylos medžiagos
taip pat nustatyta, kad ieškovas yra Lietuvoje įregistruoto prekių ženklų „Kemi“
(registracijos Nr. 27245, paraiškos padavimo data – 1995 m. kovo 29 d.,
registracijos data – 1998 m. balandžio 9 d., galioja iki 2015 m. kovo 29 d.; registracijos
Nr. 50705, paraiškos padavimo data – 2004 m. gegužės 13 d., registracijos data –
2006 m. sausio 9 d., galioja iki 2014 m. gegužės 13 d.) savininkas (b.l. 7-15).
Atsižvelgiant į pasikeitusį ieškovo pavadinimą, jis nagrinėjamoje byloje savo
pažeistas teises gina kaip prekės ženklo savininkas, prašydamas taikyti PŽĮ 50
straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą – atsakovo neteisėtų
veiksmų, savo pavadinime naudojant žymenį Kemi, nutraukimą. Ieškovas
prašo teismą įpareigoti atsakovą pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad
jame nebūtų žodžio „Kemi“, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po teismo
sprendimo įsiteisėjimo įregistruojant Juridinių asmenų registre atitinkamus
steigimo dokumentų pakeitimus. Atsakovui savo teisę naudoti juridinio asmens
pavadinimą „Šiaulių Kemi“ grindžiant ieškovo 1996 m. birželio 5 d. sutikimo
registruoti tokį atsakovo juridinio asmens pavadinimą buvimu, nagrinėjamoje byloje
esminę teisinę reikšmę, sprendžiant dėl ieškovo teisių pažeidimo, turi šio ieškovo
sutikimo galiojimo klausimas.
Teisiniame
reguliavime įtvirtinta sutikimo dėl prekių ženklo panaudojimo kito juridinio
asmens pavadinime galimybė nėra teisės į prekių ženklą perdavimas ar licencijos
į prekių ženklą suteikimas (PŽĮ 43, 44 str.). Tačiau kartu, duodamas tokį
sutikimą, prekių ženklo savininkas išreiškia savo valią, kad kito juridinio
asmens pavadinimas, kuriame panaudojamas atitinkamas prekių ženklas, nėra
prekių ženklo savininko teisių pažeidimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks
sutikimas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 str. 3, 4 d., 1.136 str. 2 d. 1 p.) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio
17 d. nutartis, UAB „Solvex Baltic“ v. UAB „Scandihouse“, bylos Nr.
3K-3-335/2008). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais
apeliacinio skundo argumentus, jog UAB „KEMI“ 1996 m. birželio 5 d. sutikimas,
kad atsakovas UAB Šiaulių „Kemi“ savo pavadinime naudotų ieškovo firmos vardą, pagal
savo teisinę prigimtį vertintinas kaip sandoris, kurio galiojimo klausimui
taikytinos bendrosios sandorių negaliojimo pagrindus įtvirtinančios CK 1.78 –
1.96 straipsnio normos, o taip pat prievoles bei sutartis reglamentuojančios teisės
normos, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei (CK 1.63
str. 5 d.).
Ieškovo duoto
sutikimo ginčijimas, remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ar jo
atšaukimas (CK 6.217 str.), o taip pat atsakovo pavadinimo registracijos
ginčijimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo,
jog UAB „KEMI“ 1996 m. birželio 5 d. sutikimo galiojimas buvo sąlyginis, t. y.
jo atsiradimas ir pasibaigimas siejamas su ginčo šalių bendradarbiavimo
teisiniais santykiais (CK 6.30 str. 1 d.). Ieškovo manymu, pasibaigus šiems
santykiams, pasibaigė ir ieškovo duoto sutikimo galiojimas, dėl ko atsakovas
nebeturi teisės toliau savo pavadinime naudoti ieškovui priklausančio prekės
ženklo žymenį. Nors ieškovo 1996 m. birželio 5 d. sutikime nenurodyta jokių sąlygų,
susijusių su jo galiojimu (inter alia nebuvo nurodyta, kad tokio
sutikimo galiojimas būtų susietas su 1996 m. birželio 5 d. Bendradarbiavimo
sutarties galiojimu), teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos
teismas pagrįstai, spręsdamas dėl šių sąlygų buvimo, įvertino aplinkybes,
kuriomis šis sutikimas buvo išduotas ir tarp šalių susiklosčiusius bendradarbiavimo
teisinius santykius. Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą svarbu nustatyti, koks
buvo šalių susitarimas ieškovui leidžiant atsakovui registruoti ginčijamą juridinio
asmens pavadinimą.
Iš bylos
medžiagos nustatyta, kad UAB „KEMI“ 1996 m. birželio 5 d. sutikimas, kad
atsakovas UAB Šiaulių „Kemi“ savo pavadinime naudotų ieškovo firmos vardą, buvo
duotas tą pačią dieną, kai tarp UAB „KEMI“ ir IĮ „Dargilis“ („KEMI atstovo“) buvo
pasirašyta bendradarbiavimo sutartis (b.l. 17-18, 82). Bendradarbiavimo
sutarties 4.2 punkte šios šalys susitarė, kad „vienai iš šalių pažeidinėjant šį
susitarimą, kita pusė gali pareikalauti jį nutraukti. Apie sutarties nutraukimą
turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų. Per tą
laikotarpį turi būti atlikti visi finansiniai atsiskaitymai bei
įsipareigojimai. „Kemi“ atstovas netenka teisės naudotis „Kemi“ pavadinimu bei
firminiu ženklu“.
Iš bylos
matyti, kad ginčijamo sutikimo davimo metu atsakovas, kaip juridinis asmuo, dar
nebuvo įsteigtas. Ieškovo teigimu, atsakovas buvo įsteigtas ir jo įstatai
įregistruoti 1995 m. birželio 28 d., tarp ieškovo ir IĮ „Dargilis“ vystant
bendradarbiavimą 1996 m. birželio 5 d. bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Šias
atsakovo įsteigimo aplinkybes iš dalies patvirtina tai, jog tarp atsakovo
steigėjų buvo 1995 m. birželio 5 d. bendradarbiavimo sutartį IĮ „Dargilis“
vardu pasirašęs V.Stasiūnas bei IĮ „Dargilis“ savininkas D. Klevinskas (b.l. 18,
31).
Teisėjų
kolegija taip pat pripažįsta, jog tą aplinkybę, kad ieškovo sutikimas
registruoti ginčijamą atsakovo juridinio asmens pavadinimą buvo siejamas su ginčo
šalių bendradarbiavimo santykiais, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Iš ginčo šalių
1997 m. kovo 31 d. pasirašytos terminuotos Išskirtinių prekybos teisių
sutarties 12 straipsnio matyti, jog šios sutarties 12.1 punkte šalys,
susitardamos dėl sutarties nutraukimo pasekmių, numatė, kad šios sutarties
nutraukimas sąlygos ir visų teisių į kompanijos (ieškovo) prekybos ženklus ir
firminį pavadinimą, susijusius su šios sutarties prekėmis, nutraukimą ir
distributoriaus (atsakovo) teisės nuo kompanijos nurodytos dienos jais naudotis
netekimą (b.l. 32-39). Ši sutarties galiojo vienerius metus. Analogiška
nuostata buvo įtvirtinta ginčo šalių pasirašytos 1998 m. liepos 14 d.
Išskirtinių prekybos teisių sutarties 11.5 punkte (b.l. 40-44).
Nuo 2007 m.
kovo 1 d. nutraukus 1998 m. liepos 14 d. Išskirtinių prekybos teisių sutartį
(b.l. 44), 2007 m. kovo 5 d. sutartimi ginčo šalys tiesiogiai susitarė, kad, 2007
m. gruodžio 31 d. pasibaigus šios sutarties galiojimui, UAB „Šiaulių Kemi“
netenka teisės naudoti prekės ženklą „Kemi“ (b.l. 45).
Iš atsakovo UAB
„Šiaulių Kemi“ 2007 gruodžio 28 d. rašto ieškovui matyti, kad pats atsakovas
pripažino, jog jis ženklu „Kemi“ naudojasi 1998 m. liepos 14 d. ir 2007 m. kovo
5 d. sutarčių pagrindu ir neprieštaravo ieškovo reikalavimui nenaudoti šio
ženklo Šiaulių mieste ir UAB „Šiaulių Kemi“ dokumentuose (b.l. 47).
Vertindama
aukščiau pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo sutikimas
atsakovui naudoti juridinio asmens pavadinime žymenį Kemi buvo sąlyginis,
duotas atsižvelgiant į šalių bendradarbiavimo sutartis. Pačiose sutartyse šalys
susitarė, kad joms pasibaigus atsakovas netenka teisės naudoti juridinio asmens
pavadinime žodžio Kemi. Teismas neturi pagrindo vertinti šalių susitarimų
kitaip, kaip juos vertino pačios šalys. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija
pripažįsta, jog, pasibaigus sutartims, kuriomis buvo susitarta dėl žymens Kemi
naudojimo atsakovo juridinio asmens pavadinime, pasibaigė ir UAB „KEMI“ 1996 m.
birželio 5 d. sutikimo, kad atsakovas UAB Šiaulių „Kemi“ savo pavadinime
naudotų ieškovo firmos vardą, o taip pat žymenį Kemi, galiojimas, taigi
ir atsakovo teisė naudoti šį žymenį savo pavadinime. Vadovaujantis CK 2.39 straipsnio
3 dalimi, juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar
panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti,
įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. Todėl pirmosios
instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo UAB „AD Baltic“ kaip prekių
ženklo „Kemi“ savininko teisės turi būti ginamos LR Prekių ženklų įstatymo
nustatyta tvarka.
Teisėjų
kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog Vilniaus apygardos
teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu netinkamai taikė ir aiškino PŽĮ 38
straipsnio 3 dalies normas, nenurodė, kuris PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies punktas
taikytinas nagrinėjamu atveju. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo
motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pripažino ieškovo UAB „AD Baltic“
išimtinę teisę uždrausti atsakovui UAB „Šiaulių Kemi“ be savo sutikimo
komercinėje veikloje naudoti žymenį Kemi vadovaudamasis PŽĮ 38
straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalies 1 punktu. Tam, kad asmuo galėtų ginti
šią savo teisę pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi egzistuoti jo teisių
pažeidimą sąlygojantis elementų visuma: 1) žymuo turi būti tapatus įregistruotam
ženklui nepanašioms prekėms ir (ar paslaugoms) ar klaidinamai panašus į jį; 2)
įregistruotas ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją; 3) dėl neteisėto
tokio žymens vartojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to
ženklo skiriamas požymis arba pakenkiama jo reputacijai. Skiriamojo ženklo požymio
pažeidimu pagal PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktą be kita ko pripažįstamas atvejis,
kai žymuo naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas ir toks jo naudojimas klaidina
visuomenę dėl savo panašumo į įregistruotą ženklą bei prekes ir (ar) paslaugas,
kurioms šis ženklas įregistruotas.
Teismas
pagrįstai konstatavo, kad atsakovo juridinio asmens pavadinime naudojamas žymuo
Kemi yra tapatus įregistruotam prekės ženklui „Kemi“. Ieškovui priklausantis
prekės ženklas „Kemi“ (registracijos Nr. 27245) yra įregistruotas 35 ir 37
klasės paslaugoms žymėti. 37 klasės paslaugoms priskirtinos šios paslaugos – automobilių
plovimas, automobilių techninė priežiūra ir taisymas; transporto priemonių taisymas,
plovimas, valymas, tepimas; padangų protektorių atnaujinimas; padangų vulkanizavimas
(taisymas) (b.l. 8). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas turi aštuonis
autoservisus, išsidėsčiusius didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ir du autoservisus
Rygoje, kuriuose vykdo savo veiklą (b.l. 140-146). Remiantis UAB „Šiaulių Kemi“
įstatų 2 straipsniu, atsakovas vykdo mažmeninę ir didmeninę prekybą
automobiliais; automobilių priežiūrą ir remontą; automobilių atsarginių dalių
pardavimą (b.l. 22). Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo
nustatytos aplinkybės, kad atsakovas turi tris autoservisus, įsteigtus Šiauliuose
ir Radviliškyje. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai
sprendė, kad žymens „Kemi“ naudojimas atsakovo pavadinime klaidina visuomenę dėl
atsakovo priskirtinumo ieškovui priklausančiam autoservisų Kemi tinklui. Atsakovas
bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijo šių ieškovo nurodytų
aplinkybių dėl visuomenės klaidinimo.
Teisėjų
kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl CPK 268 straipsnio 4
dalyje ir 270 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintų procesinės teisės normų pažeidimo,
kadangi šie pažeidimai neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui (CPK 329 str.
1 d.). Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje pats apelianto
atstovas patvirtino, jog nurodyti pažeidimai esmingai nepažeidė jo
atstovaujamojo teisių.
Apelianto
nurodytas pažeidimas, jog teismas nepagrįstai nesiėmė priemonių, kad prie
nagrinėjamos civilinės bylos būtų prijungta Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta
civilinė byla Nr. 2-1379-33/2008, taip pat nėra esminis. Be to, apeliacinės
instancijos teismo posėdyje prašymas dėl bylos prijungimo nebuvo pareikštas.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog
pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek
procesinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus,
turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Kadangi apeliacinio
skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą teismo
sprendimą, apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos
teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimas paliekamas
nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus
atsakovo UAB „Šiaulių Kemi“ apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio
1 ir 3 dalimis ir 98 straipsniu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo
bylinėjimosi išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme,
kurias sudaro 1428 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo
uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Kemi“ (įmonės kodas 145248161) ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės „AD Baltic“ (įmonės kodas 120054177) naudai 1428
Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt aštuonis Lt) išlaidų advokato
pagalbai apmokėti, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alė
Bukavinienė
Marytė Mitkuvienė
Vigintas Višinskis