Administracinė byla Nr. I-2535-484/2014
Proceso Nr. 3-61-3-02748-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2014 m. vasario 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Valerijui Kuvšinčikovui, atsakovės atstovei Agnei Bušmaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Daivai Visockytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjos K. K. S. atstovas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2013-06-21 raštą Nr. (23.18)-2D-10065 ir įpareigoti atsakovę iš esmės išnagrinėti 2013-06-21 pareiškėjos skundą (b. l. 23-24).
Skunde nurodė, kad pareiškėja ir V. K. yra namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkiai. Prie namo valstybinėje žemėje yra bendro naudojimo objektas – ūkinis pastatas 4/1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris lygiomis dalimis po ½ dalį priklauso pareiškėjai ir bendraturčiams V. K. ir L. K. V. K. savavališkai pastatė tvorą su mūriniais pamatais ir nuo 2008 m. vengia pašalinti pažeidimus. Pareiškėjos atstovas 2013-05-21 kreipėsi į Inspekciją su skundu, kuriame prašė: 1) surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl savavališkos statybos ir padarinių šalinimo; 2) nedelsiant pareikalauti V. K. pašalinti įstatymo pažeidimus. 2013-06-28 gavo Inspekcijos atsakymą, kuriame nurodyta, kad skundo kopija siunčiama Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriui ir prašoma organizuoti žemės sklypo šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo patikrinimą. Teigia, kad Inspekcija nepagrįstai persiuntė skundą NŽT Vilniaus miesto skyriui, nusišalino nuo įstatyme jai nustatytų teisių ir pareigų vykdymo, vilkina ir faktiškai atsisako atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Remdamasis Inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349 (2012-06-25 įsakymo Nr. D1-530 redakcija), apibrėžtomis Inspekcijos teisėmis ir pareigomis, tvirtina, kad atsakovė privalėjo organizuoti patikrinimą ir nustatyti įstatymo pažeidimus, susijusius su savavališka statyba (ūkinio pastato dalies nugriovimu), o ne persiųsti skundą NŽT Vilniaus skyriui, siekdama nagrinėti kitą klausimą – dėl valstybinės žemės savavališko užėmimo. Mano, kad atsakovės atsakymas pažeidžia pareiškėjos teisę į greitą ir objektyvų pažeidimo fakto nustatymą ir atitinkamų priemonių taikymą pažeidėjams, taip pat pažeidžia valstybės interesus statybos srityje, kadangi dalis ūkinio pastato išgriauta be Inspekcijos leidimo. Pabrėžė, kad informacija apie savavališką statybą ginčo sklype Inspekcijai buvo žinoma dar iki skundo padavimo.
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą nurodė, kad Inspekcijos vyriausioji specialistė, įvertinusi pareiškėjos 2013-05-21 skunde išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad skunde nurodyti pažeidimai yra susiję su galimai savavališka statyba valstybinėje žemėje, todėl pažeidimų nustatymui konstatuoti, 2013-06-21 raštu Nr. (23.18)-2D-10065 kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių su prašymu atlikti žemės sklypo, šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimą dėl galimo savavališko valstybinės žemės užėmimo. Šio rašto kopiją atsakovė išsiuntė ir pareiškėjos atstovui. Pažymėjo, kad ginčijamu, 2013-06-21 raštu Nr. (23.18)-2D-10065 nebuvo išspręstas pareiškėjos skundas, o buvo kreiptasi tarnybinės pagalbos į NŽT, kurios suteikta informacija turi esminės reikšmės nagrinėjant pareiškėjos skundą.
Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, nurodė, kad Tarnybinės pagalbos prašymas yra procedūrinis veiksmas, kuriuo nėra išsprendžiamas klausimas iš esmės, todėl šiuo veiksmu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės, bet siekta kuo išsamiau išnagrinėti pareiškėjos skundą. Kadangi Inspekcijos atsakymas buvo tik tarpinis administracinės procedūros veiksmas, tiesiogiai nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, mano, kad nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą (b. l. 81-83).
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus skyrius (toliau ir Skyrius) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius skundžiamu 2013-06-21 raštu Nr. (23.18)-2D-10065 NŽT Vilniaus miesto skyriui persiuntė pareiškėjos 2013-05-21 pranešimą dėl savavališkai pastatytų statinių valstybinėje žemėje. Skyriaus specialistai 2013-08-30 atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-213. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013-09-11 raštu Nr. 49SJN-(14.49.105.)-1752 informavo Inspekciją apie atliktą patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog tvora, vartai ir ūkiniai pastatai pastatyti valstybinėje žemėje ir paprašyta patikrinti šių statinių statybos teisėtumą ir informuoti Vilniaus miesto skyrių ir žemės sklypo savininkus. L. K. ir V. K. 2013-09-11 išsiųsti kvietimai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Skyriui 2013-10-15 V. K. pateikė prašymą nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes yra gautas leidimas išsipirkti užimtą valstybinę žemę. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013-11-18 gavo Inspekcijos 2013-11-14 raštą Nr. (23.18)-2D-18422, kuriuo informuotas, kad užimama žemės sklypo dalis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-02-05 įsakymu Nr. A30-163 yra ruošiama išpirkti, o V. K. Inspekcijai yra pateikęs raštą, kuriuo NŽT yra laikinai leidusi naudotis valstybine žeme bei aptverti teritoriją laikina tvora. Skyrius 2013-11-21 raštu informavo V. K. apie pradėtos administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad ginčijamame Inspekcijos rašte nėra išreikštas Inspekcijos atsisakymas nagrinėti pareiškėjos skundą. Šiame rašte tik nurodyta, kad Inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad galimai neteisėtai pastatyti statiniai stovi valstybinėje žemėje, siekdama įvertinti jų teisėtumą, atsakovė persiuntė pareiškėjos skundą NŽT Vilniaus miesto skyriui atlikti naudojimo patikrinimą. Pažymėjo, kad skundžiamu raštu Skyriaus paprašyta informuoti Inspekciją apie patikrinimo rezultatus. NŽT Vilniaus miesto skyriaus nuomone, nors skundžiamame rašte nurodyta jo apskundimo procedūra, šis raštas vertintinas tik kaip tarp institucinis susirašinėjimas, kuris pareiškėjos atžvilgiu nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti skundžiamas kaip administracinis aktas.
Taip pat atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-88; 2001, Nr. 101-3597) 23 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui ar žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas yra prilyginamas statybą leidžiančiam dokumentui. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad statiniai yra pastatyti valstybinėje žemėje, pirmiausia yra kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi atlieka valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę (b. l. 35-37).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytą poziciją. Papildomai akcentavo, kad pareiškėja siekia nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką. Ginčas vyksta dėl ūkinio pastato dalies nugriovimo be pareiškėjos, kaip bendrasavininkės, sutikimo. Pažymėjo ir tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui dar 2008 metais buvo žinoma apie valstybinės žemės užėmimą. Pareiškėja kreipėsi į Inspekciją tam, kad V. K. būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl savavališkos statybos. Nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo V. K., pareiškėja negali įrodyti žalos, patirtos dėl dalies ūkinio pastato nugriovimo, padarymo fakto. Pareiškėjos atstovas pripažino, kad gavo Inspekcijos 2013-11-14 raštą dėl statinių šalia sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėjo, kad Inspekcija šiame rašte nurodo pareiškėjai jos teisių gynimo būdą, kuris jai nėra priimtinas. Šio rašto teismui neginčijo.
Atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad Inspekcija ginčijamu raštu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių tarnybinės pagalbos, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes. Inspekcija norėjo įsitikinti, ar savavališkai pastatytais statiniais yra užimta valstybinė žemė. Kompetenciją patikrinti valstybinės žemės užėmimą turi NŽT. Gavusi 2013-09-11 NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsakymą, Inspekcija pareiškėjai į jos 2013-05-21 skundą atsakė 2013-11-14 raštu.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjai, V. ir L. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir ūkinis pastatas 4I1p, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 106-107).
Pareiškėjos atstovas 2013-05-21 kreipėsi į Inspekciją su skundu, kuriame nurodė, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybinėje žemėje yra bendrojo naudojimo objektai, tačiau V. K. savavališkai pastatė tvorą su mūriniais pamatais ir nuo 2008 m. vengia šalinti pažeidimus, neleidžia prieiti prie bendro naudojimo pastatų, esančių šiuo metu jo savavališkai užimtoje valstybinėje žemėje. Taip pat nurodė, kad dėl V. K. neteisėtų veiksmų 2008 metais buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą, tačiau jokių konkrečių veiksmų pažeidimams pašalinti nebuvo imtasi. Paaiškino, kad pareiškėja yra gavusi NŽT Vilniaus miesto skyriaus žodinį paaiškinimą, kad bendrasavininkui sutikus naudotis tvora V. K. leista iki 2015 metų. Teigia, kad pareiškėja jokio sutikimo dėl savavališkos statybos įteisinimo nedavė, savavališkas statinys – tvora eksploatuojamas iki šiol. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2009-01-12 gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento raštą, kuriame nurodyta, kad V. K. įpareigotas iki 2009-03-01 atlaisvinti savavališkai užimtą žemę, tačiau iki šiol pažeidimai nepašalinti. Taip pat pranešė, kad V. K. dalį ūkinio pastato išgriovė. Kadangi naudojimasis ūkiniu pastatu nebuvo nustatytas, neaišku, ar pareiškėjai priklausanti pastato dalis nebuvo išgriauta. Pastato nugriovimas nesant bendrasavininkų sutikimo laikoma savavališka statyba. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos atstovas prašė Inspekcijos surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl savavališkos statybos ir padarinių šalinimo, nedelsiant pareikalauti iš V. K. pašalinti įstatymo pažeidimus ir iki pažeidimų pašalinimo apriboti V. K. teisę perleisti nekilnojamąjį turtą (b. l. 3-4).
Inspekcija kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių 2013-06-21 raštu Nr. (23.18)-2D-10065, kuriame, siekdama įvertinti ginčui aktualių statinių teisėtumą šalia sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl galimo savavališko valstybinės žemės užėmimo, prašė organizuoti žemės sklypo šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo patikrinimą ir apie patikrinimo rezultatus informuoti Skyrių. Šis raštas taip pat buvo siunčiamas pareiškėjos atstovui advokatui V. Kuvšinčikovui (b. l. 5).
Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos 2013-06-21 raštu Nr. (23.18)-2D-10065, mano, kad jos skundas dėl savavališkos statybos NŽT Vilniaus miesto skyriui persiųstas nepagrįstai, Inspekcija pati privalėjo jį išnagrinėti iš esmės.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234, Žin., 1999, Nr. 60-1945; toliau - VAĮ) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti tarnybinės pagalbos principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą (5 p.), efektyvumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis (6 p.), „vieno langelio“ principas, kuris reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį (8 p.).
Pagal VAĮ 2 straipsnio 15 dalį skundas - tai asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra - pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ar priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. VAĮ taip pat numato atvejus, kada viešojo administravimo subjektas gali prašyti tarnybinės pagalbos (37 str.): 1) administracinės procedūros sprendimui priimti reikia informacijos, kurios jis pats neturi; 2) reikalingi dokumentai, kuriuos turi tik viešojo administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi; 3) kitais būtinais atvejais.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 27 bei 28 straipsnių nuostatas Inspekcijai pavesta vykdyti savavališkos statybos kontrolę. Inspekcijos nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349 (Žin., 2003, Nr. 76-3499; 2012, Nr. 73-3803) 11.2.1.3 ir 11.2.1.4. punktuose nustatyta, kad Inspekcija tikrina, ar statybos dalyvių veiksmai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, ar statyba vykdoma teisėtai. Pagal Inspekcijos nuostatų 11.2.4 punktą Inspekcija pagal kompetenciją nagrinėja asmenų skundus ar pranešimus, susijusius su statybos procesu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat ir Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka. Skundus ir pranešimus, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (skundai ir pranešimai dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų nenagrinėjami).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas 2013-05-21 skundu būtent ir kreipėsi į šią instituciją, prašydamas įvertinti aplinkybes dėl galimo savavališkos statybos fakto ir patraukti atsakomybėn pažeidimą padariusius asmenis. Kaip matyti iš ginčijamo rašto turinio, reaguodama į skundą, kuriame išdėstytos aplinkybės dėl savavališkai pastatytų statinių valstybinėje žemėje, Inspekcija kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama atlikti tam tikrus veiksmus. Inspekcijos 2013-06-21 rašte paaiškinta, kad vykdydama Nuostatose įtvirtintus veiklos tikslus ir siekdama visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos skundą, Inspekcija kreipiasi į NŽT su prašymu atlikti žemės sklypo, šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimą dėl galimo savavališko valstybinės žemės užėmimo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintuose Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos nuostatose įtvirtinta, kad NŽT vienas iš uždavinių – žemės naudojimo valstybinis koordinavimas. Būtent šiai tarnybai pavesta atlikti žemės naudojimo patikrinimus ir konstatuoti, valstybinės žemės užėmimo faktą. Taigi, įvertinus NŽT kompetenciją, toks Inspekcijos kreipimasis į šią instituciją laikytinas tarnybinės pagalbos prašymu (VAĮ 37 str.). Bylos medžiaga rodo, kad į šį prašymą NŽT teritorinis skyrius atsakė 2013-09-11 raštu Nr. 49SJN-(14.49105)-1752, kuriame informavo apie atlikto patikrinimo rezultatus, nurodė užimtos valstybinės žemės plotą bei tai, kad V. K. užimtą valstybinę žemę ketina išpirkti (b. l. 114). Šio rašto turinys taip pat patvirtina, kad Inspekcija NŽT teritoriniam skyriui neperdavė pareiškėjos atstovo 2013-05-21 skundo nagrinėti iš esmės, kaip tai traktuoja pareiškėja, o tik kreipėsi dėl jai būtinos informacijos atliekant skundo tyrimą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcija, siekdama pilnai ir visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos atstovo 2013-05-21 skunde išdėstytas aplinkybes bei nurodytus pažeidimus, kurie yra susiję su galimai savavališka statyba valstybinėje žemėje, turėjo teisę kreiptis į NŽT tarnybinės pagalbos ir tai padarė pagrįstai. Todėl pareiškėjos argumentai dėl nepagrįsto 2013-05-21 skundo persiuntimo NŽT Vilniaus miesto skyriui yra atmestini, kaip nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-135/2009 ir kt.).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimtų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimat galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, teikimas, tarnybinė išvada ir kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų asmenų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie ir yra. Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Nustatyta, kad pareiškėjos atstovas kreipėsi į Inspekciją dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo V. K. surašymo, tačiau, prieš priimdamas sprendimą dėl šio kreipimosi, Inspekcijos Vilniaus skyrius kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių tarnybinės pagalbos. Šis raštas yra tarpinis dokumentas administracinėje procedūroje dėl pareiškėjos atstovo 2013-05-21 skundo. Įvertinus skundžiamo akto adresatą bei turinį, atsižvelgiant į 2013-05-21 skundo reikalavimus, darytina išvada, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2013-06-21 raštas pareiškėjai nesukėlė teisinių pasekmių (jame nebuvo suformuluoti jokie privalomojo pobūdžio įpareigojimai pareiškėjos atžvilgiu ar kitaip suvaržytos jos teisės), todėl byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti šį raštą nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).
Dėl įpareigojimo išnagrinėti 2013-05-21 skundą iš esmės
Kaip jau buvo pažymėta, 2013-06-21 raštu administracinė procedūra pagal pareiškėjos 2013-05-21 skundą nebuvo užbaigta. Bylos medžiaga rodo, kad gavusi NŽT 2013-09-11 atsakymą Nr. 49SJN-(14.49105)-1752 į 2013-06-21 prašymą Inspekcija 2013-11-14 raštu Nr. (23.2)2D-183-85 informavo pareiškėjos atstovą, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ūkinis pastatas 4I1p yra įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro duomenų banke. Šis pastatas nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis (po ½ dalį) sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiams. Rašte pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Remdamasi NŽT 2013-09-11 raštu Nr. 49SJN-(14.49105)-1752, Inspekcija taip pat informavo, kad „V. K. vakarinėje žemės sklypo dalyje pasistatęs vartus, tvorą. Užimamas valstybinės žemės plotas – 1 aras. Šiaurinėje žemės sklypo dalyje tvoros nėra. Užimama žemės sklypo dalis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-02-05 įsakymu Nr. A30-163 ruošiama išpirkti. Papildomai V. K. Skyriui pateikė NŽT raštą Nr. 49SFN-(49.49104)-1836 „Dėl laikino pasinaudojimo valstybine žeme“, kuriame laikinai iki 2015-08-29 leidžiama naudotis valstybine žeme bei aptverti teritoriją laikina tvora“ (b. l. 114).
Pažymėtina, kad Viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Įvertinusi Inspekcijos veiksmus, atliktus administracinės procedūros pagal pareiškėjos atstovo 2013-05-21 skundą, bei nurodyto Inspekcijos 2013-11-14 rašto turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė netinkamai išnagrinėjo 2013-05-21 skundą ir atsakė ne į visus 2013-05-21 skunde keliamus reikalavimus.
Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovas 2013-05-21 skunde Inspekcijai suformulavo tris konkrečius prašymus: surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl savavališkos statybos ir padarinių šalinimo, nedelsiant pareikalauti iš V. K. pašalinti įstatymo pažeidimus ir iki pažeidimų pašalinimo apriboti V. K. teisę perleisti nekilnojamąjį turtą. Priešingai, nei teigė atsakovės atstovė teismo posėdyje, Inspekcijos 2013-11-14 rašto Nr. (23.2)2D-183-85, adresuoto pareiškėjos atstovui, negalima laikyti administracinės procedūros sprendimu dėl 2013-05-21 skundo. Pagal savo turinį, šis raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame Inspekcija praneša apie administracinės procedūros metu gautus Nekilnojamojo turto registro duomenis bei valstybinės žemės naudojimo patikrinimo rezultatus. Inspekcijos pozicija dėl 2013-05-21 skunde pareikštų prašymų surašyti V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra išdėstyta ir aiški. Taip pat nepasisakyta ir dėl V. K. disponavimo ūkiniu pastatu ribojimo. Inspekcijos 2013-11-14 rašte nėra jokios nuorodos, kad šiuo raštu atsakyta būtent į 2013-05-21 skundą. Kaip nurodė pareiškėjos atstovas teismo posėdyje, šio rašto pareiškėja taip pat nelaiko galutiniu sprendimu dėl 2013-05-21 skundo, todėl jo neginčijo teismui.
Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtintu statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23 punktu, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, gavęs informacijos apie galimą savavališką statybą, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo patikrinti šią statybą. Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, nustatęs šio Reglamento pažeidimus, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais, tvarka ir terminais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus Reglamento nuostatas pažeidusiems asmenims (42 p.).
Nagrinėjamu atveju, byloje duomenų, kad Inspekcija ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų savavališkos statybos faktui nustatyti, nėra. Taigi apibendrinus, tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija neįvykdė pareigos pilnai ir visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos atstovo 2013-05-21 skundą. Dėl šios priežasties atsakovė įpareigotina per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo ir priimti administracinės procedūros sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
K. K. S. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos K. K. S. atstovo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo 2013-05-21 skundą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį administracinės procedūros sprendimą.
Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-06-21 raštą Nr. (23.18)-2D-10065 nutraukti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Ina Kirkutienė
Jūra Marija Strumskienė
Donatas Vansevičius