Administracinio nusižengimo byla

Nr. A5.-43-732/2020

Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00002-2020-6

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.10; 21.14.9

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovei Svetlanai Žemčiugovai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, nevedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė :

A. B., IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, būdamas atsakingas už įmonės darbuotojų įdarbinimą, neužtikrino, kad nuo 2017-01-07 I. B. dirbtų pardavėjos pareigose įmonės naudai tik po to, kai bus raštu dviem egzemplioriais sudaryta ir pasirašyta darbo sutartis bei pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF) teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokie veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti kaip pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. B. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2017 m. dėl finansinių priežasčių norėjo stabdyti įmonės veiklą. Tačiau pensinio amžiaus motina I. B., anksčiau dirbusi vadovaujamąjį darbą, pasisiūlė pati dirbti parduotuvėje. Valstybinės mokesčių inspekcijos Molėtų skyriuje paklausus, ar šeimos narys gali padėti dirbti, buvo atsakyta, kad gali. Tačiau dabar paaiškėjo, kad motina šiuo atveju nėra laikytina šeimos nariu. Taigi įvyko didelis nesusipratimas. Prašė sumažinti baudą ir ją išdėstyti dalimis, kadangi augina du vaikus.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovė Svetlana Žemčiugova pabrėžė, kad įstatymai nenumato išimčių dėl artimų asmenų įdarbinimo. Prašė pripažinti A. B. kaltu ir skirti nuobaudą. Nurodė, kad dėl mažesnės baudos skyrimo institucija neprieštarautų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, be žodinio ir rašytinio A. B. paaiškinimų, įrodyta byloje surinktais ir posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais: 2020-01-06 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Administracinio nusižengimo protokolu Nr. VMI-05-ANR_P-1-2020, 2020-01-02 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (42.59) FR1042-4, 2019-12-14 Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų skaičiavimo aktu Nr. FR1049-1029, 2019-12-19 rašytiniu I. B. paaiškinimu. 

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pagal formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. B., būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininku, nuo 2017-01-07 leido I. B. dirbti pardavėja, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarties ir tinkamai nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos įdarbinimą. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusižengimo pobūdį (pažeidimas susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo asmenybę – neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), jauno amžiaus, administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimus nebaustas, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti pažeidimo aplinkybių, su jais bendradarbiavo, tyrimo metu ir teismo posėdžio metu kaltę pripažino, į tai, kad institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė nurodė, jog dėl mažesnės baudos skyrimo institucija neprieštarautų, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, leidžiančias jam skirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu nustatyta įstatyme. A. B. už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skirtina švelnesnė bauda, nei numatytasis sankcijoje minimumas.

A. B. teismo posėdžio metu pateikė prašymą išdėstyti baudos mokėjimą, kadangi augina du mažamečius vaikus. Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pajamas bei šeimyninę padėtį, sprendžia, kad yra pagrindas paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti penkių mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti penkių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. B. kiekvieną mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos mokėti po 100 Eur (vienas šimtas eurų).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 1001, gavėju nurodant VMI, gavėjo kodas 188659752, bei mokėjimo pavedime būtinai nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėjas                                                  Liudvikas Myško