Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas Baudž. byla Nr. 1A-330-349/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2
(S)
N U T A R T I
S
2010 m. liepos 26
d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Prano Šimkaus,
sekretoriaujant
Onutei Astrauskienei,
dalyvaujant
prokurorui Vytautui Sabaliauskui,
gynėjui
advokatui Žygimantui Rutkauskui,
nuteistajam
R. B.,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R.
B. ir nukentėjusiosios E. L. apeliacinius skundus dėl
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-02 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal BK 137 str. 3 d. ir jam
paskirta trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis
BK 67 str. 1 d. 2 d. 1 p., 68 str., 75 str. 2 d. 1 p., 7 p., paskirtos bausmės
vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą
naudotis specialia teise – medžioti 2 metams, bei įpareigojant iki 2010-09-01
atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai E.
L. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo
neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Šiuo nuosprendžiu iš R. B. priteista:
Valstybinei ligonių kasai – 10 304,80 Lt gydymo išlaidų, nukentėjusiajai E. L. – 1 590,11 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui,
1 000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, valstybei –52,20 Lt proceso (pašto)
išlaidų.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
N U S T A T Ė :
R. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 26
d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini)
medžioklės metu, baigiantis medžioklei, automobilio „Isuzu Trooper“,
valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje išardydamas medžioklinį šautuvą „TOZ BM 16x70“ Nr. (toliau – medžioklinį šautuvą), pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent:
- pažeisdamas
Medžioklės
Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d.
įsakymu Nr. 258 (2008-04-02 įstatymo Nr. D1-184
redakcija) XI d. 72 p., kuris numato, kad prieš išlipant iš medžioklės
bokštelio, būtina išimti šovinius iš šautuvo vamzdžių, R.
B. prieš išlipdamas iš bokštelio, neišėmė šovinių iš medžioklinio šautuvo
vamzdžių;
- pažeisdamas
Medžioklės
Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2000 m.
birželio 27 d. įsakymu Nr. 258
(2008-04-02 įstatymo D1-184 redakcija), XI d. 64 p., kuris numato, kad medžioklinis šautuvas
nešiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu. Lygiavamzdis ar kombinuotas medžioklinis
šautuvas nešiojamas tik perlaužus, R. B. neišėmęs šovinių iš
vamzdžio ir išlipęs iš bokštelio, nešė medžioklinį šautuvą su šoviniais
vamzdyje, nenuleidęs mušamojo
mechanizmo ardė medžioklinį šautuvą su šoviniais vamzdyje, tai yra
nuleisdamas mušamąjį gaidukinį mechanizmą, jį prilaikydamas lėtam nuleidimui
pirštu, ir spausdamas tuo pačiu metu nuleistuką, nusprūdus pirštui nuo
gaidukinio mechanizmo, įvyko šūvis, ir šovinio grankulkės kliudė
automobilio „Isuzu Trooper“ galinėje sėdynėje sėdėjusią nukentėjusiąją E. L., padarydamos jai šautinę kairiojo klubakaulio
sparno žaizdą, nusitęsiančią į pilvo ertmę, kairės šlaunies bei kairiojo dilbio žaizdas, atvirus
skeveldrinius kairiojo klubakaulio sparno,
kairio alkūnkaulio lūžius, plonųjų žarnų pažeidimą, kad vertinama sunkiu
sveikatos sutrikdymu,
taip R. B. dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. L. sveikatą ir ją susargdino.
Apeliaciniu
skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti apylinkės
nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir sumažinti nukentėjusiajai
priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį.
Nuteistasis
skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino CK 6.250 str. išdėstytus
neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl priteisė neproporcingai didelę
sumą nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Teismas neįvertino
aplinkybės, kad jis iš karto po įvykio dėjo pastangas, kad nukentėjusiajai būtų
kuo skubiau suteikta medicininė pagalba. Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai,
kad jis nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, nesiekdamas nukentėjusiajai sukelti
dvasinių ir fizinių išgyvenimų.
Nuteistasis
nurodo, kad vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų yra žalą padariusio
asmens turtinė padėtis, į kurią teismas atsižvelgė tik iš dalies. Jo turtinė
padėtis bloga, nes jo darbo užmokestis UAB ,,D“ yra 678,5 Lt per mėnesį, be to,
jis materialiai remia savo dukrą ir anūkę. Jis pats turi sveikatos problemų ir
išlaidų gydymui, negali gauti gerai apmokamo darbo. Nuteistasis teigia, kad
vienintelis jam likęs būdas atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą būtų jo
sutuoktinei priklausančios buto dalies pardavimas, tačiau vienintelio
gyvenamojo būsto netekimas jo šeimai sukeltų labai sunkius padarinius.
Nuteistasis daro išvadą, kad, remiantis CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d.
nuostatomis, pagal kurias neatsargaus žalos padarymo atveju atlygintinos žalos
dydis gali būti mažinamas bei įvertinus bylos aplinkybes, nukentėjusiajai
priteista suma turi būti sumažinta.
Apeliaciniu
skundu nukentėjusioji E. L. prašo pakeisti apylinkės
nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir jai iš nuteistojo priteistos
neturtinės žalos dydį padidinti iki 70 000 Lt.
Nukentėjusioji
skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padaryto
nusikaltimo kaltės formą, nes ji, ieškinyje nurodydama prašomos atlyginti
neturtinės žalos dydį, jau įvertino tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas.
Teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, įvertino tik nuteistojo gaunamas
pajamas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis turi nekilnojamo turto: butą ir
žemės sklypą. Nukentėjusioji mano, kad teismas nepakankamai įvertino jos
dvasinius išgyvenimus dėl sužalojimo, patirtą skausmą, patirtas šešias
operacijas, tapimą neįgalia ir dėl to sumažėjusį darbo laiką bei pajamas, taip
pat bendravimo galimybių sumažėjimą dėl nebegalėjimo mokytis, nerimą dėl būsimų
operacijų ir sveikatos būklės ateityje. Apibendrindama nukentėjusioji teigia,
kad teisinga kompensacija už jos patirtus dvasinius išgyvenimus yra 70 000 Lt.
Teismo posėdyje
nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti,
nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistojo ir
nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.
Apeliaciniai
skundai atmestini.
Pirmosios
instancijos teismas iš nuteistojo R. B. nukentėjusiajai E. L. priteisė 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Su tokia
teismo išvada nesutinka tiek nukentėjusioji, prašanti jai priteistą sumą
neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 70 000 Lt, tiek nuteistasis, prašantis
šią sumą sumažinti. Tenkinti šiuos prašymus nėra pagrindo, nes teismas,
spręsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisingai įvertino
CK 6.250 str. 2 d. išdėstytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus ir savo
išvadas pagrindė bylos duomenimis. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos
žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji dėl jai nuteistojo
padaryto sunkaus kūno sužalojimo, kurio metu pažeistas jos žarnynas, klubai,
rankos ir kojos bei vėliau sekusio gydymo metu patyrė didelį fizinį skausmą ir
dvasinius išgyvenimus, jai buvo atliktos kelios chirurginės operacijos, nuo
2009-11-05 iki 2011-11-04 jai nustatytas 45% darbingumo lygis. Taigi teismas iš
esmės įvertino visas nukentėjusiosios apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes –
jai padaryto sužalojimo sunkumą ir pasekmes šiuo metu, sužalojimo sąlygotą nedarbingumą,
patirtus nepatogumus, susijusius su gydymo ypatumais. Teismas taip pat įvertino
nuteistojo nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, nuteistojo kaltės formą
– R. B. įvykdytas nusikaltimas neatsargus, o tai reiškia,
kad nuteistasis specialiai nesiekė nukentėjusiajai sukelti fizines ir dvasines
kančias. Nukentėjusiosios argumentas, kad ji, atsižvelgdama į nuteistojo kaltę,
atitinkamai sumažino reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, todėl
teismas neturėjo vertinti nuteistojo kaltės formos, yra nepagrįstas, nes ji nei
ieškininiame pareiškime, nei savo parodymuose šios aplinkybės nenurodė. Be to, įvertinti
teisiškai reikšmingas neturtinės žalos dydžiui aplinkybes, tarp jų – ir
kaltininko kaltės formą – yra teismo kompetencija, todėl nukentėjusioji neturi
pagrindo teigti, kad teismas šios aplinkybės neturėjo vertinti.
Nors nukentėjusioji
skunde pabrėžia, kad jos patirti sužalojimai nulėmė ir sunkius liekamuosius
reiškinius, nes jai ateityje reikės atlikti chirurgines operacijas, tačiau nukentėjusiosios
kartu su ieškiniu pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra konkrečių
duomenų apie nukentėjusiajai numatomas atlikti vidaus organų operacijas, o
plastikos chirurgo rekomenduojama atlikti rando korekcija vietinėje nejautroje
nukentėjusiosios sveikatai nėra pavojinga (1 t., 174-176, 178 b. l.). Atsižvelgiant
į šiuos duomenis ir tai, kad nukentėjusiajai nedarbingumo lygis nustatytas tik
laikinai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusiajai padarytas
sužalojimas sukėlė labai sunkias negrįžtamas pasekmes, kurios ženkliai sumažins
jos galimybes visose gyvenimo srityse.
Nukentėjusiosios
skundo argumentas, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo
vertinti jos turtinę padėtį, taip pat nepagrįstas, nes asmens turtinė padėtis
su jo dvasinių išgyvenimų intensyvumu tiesiogiai nesiejama. Nukentėjusioji
turėjo teisę reikalauti iš nuteistojo jai padarytos turtinės žalos atlyginimo
ir šia teise pasinaudojo.
Pagrindinė nuteistojo skunde akcentuojama
aplinkybė, kuria jis motyvuoja prašymą sumažinti jam nukentėjusiajai priteistos
atlyginti žalos dydį, yra jo sunki turtinė padėtis. Tačiau iš nuosprendyje
išdėstytų neturtinės žalos dydžio nustatymo motyvų matyti, kad viena
pagrindinių aplinkybių, lėmusių nukentėjusiosios ieškininiame pareiškime
prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio sumažinimą, buvo nelengva nuteistojo
turtinė padėtis – teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis gauna nedidelį
darbo užmokestį. Kita vertus, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos
sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos
dydį. Didžiausią reikšmę šiuo atveju turi veikos pasekmės ir dėl jų
nukentėjusiojo patirti dvasinio ir fizinio pobūdžio išgyvenimai. Be to, būtina
įvertinti ne tik kaltininko turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas
aplinkybes, galinčias turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. R. B. yra sveikas, darbingas, įgijęs profesiją asmuo, todėl
jis turi realias galimybes užsidirbti, be to, nuteistojo skunde nurodomas
turimas butas nėra jo vienintelis nekilnojamas turtas – nuteistajam nuosavybės
teise priklauso du žemės sklypai (1 t., 136-137 b. l.). Esant tokiems
duomenims, nuteistojo nurodoma esama turtinė padėtis nesuteikia pagrindo
mažinti nukentėjusiajai priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį.
Kolegija apibendrindama daro išvadą, kad pirmosios
instancijos teismo nuosprendžiu
nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas, atsižvelgus
į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, tinkamai įvertinus abiejų šalių –
nukentėjusiosios ir nuteistojo – interesus, todėl tenkinti nukentėjusiosios ir
nuteistojo apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d.
1 p.,
N U T A R Ė :
Nuteistojo R. B. ir nukentėjusiosios E. L. apeliacinius
skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkas Arnoldas Šukaitis
Teisėjai
Eligijus Gladutis
Pranas Šimkus