Civilinė byla Nr. e2A-236-912/2023

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00054-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 3.3.1.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltchem“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltchem“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ dėl skolos ir netesybų priteisimo; trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – V. G.; bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltchem“ dėl baudos, atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltchem“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Losrita“ 20  855,55 Eur skolos, 2 600 Eur netesybų ir po 200 Eur netesybų už kiekvieną kalendorinę dieną nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. lapkričio 29 d.) iki ieškovė įvykdys teismo sprendimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2924-807/2022).

2.       Ieškovė UAB „Losrita“ (nagrinėjamoje byloje – atsakovė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės „Baltchem“ (nagrinėjamoje byloje – ieškovė) 14 700 Eur baudą ir 43 885,31 Eur sumą atliktų darbų trūkumams pašalinti (Šiaulių apygardos teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-344-883/2022).

3.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai ėjęs teisėjas Vigintas Višinskis 2022 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-2924-807/2022 prijungė prie Šiaulių apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-344-883/2022.

4.       Ieškovė UAB „Baltchem“ pareiškė ieškinį anksčiau, todėl nagrinėjamoje byloje atsakovės UAB „Losrita“ pareikštas ieškinys laikytinas priešieškiniu.

5.       Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2021 m. rugsėjo 6 d. sudarė statybos subrangos sutartį dėl Pakruojo rajono Pamūšio kultūros rūmų kapitalinio remonto darbų. Šalys susitarė, kad rangovė UAB „Losrita“ sumokės subrangovei UAB „Baltchem“ už atliktus darbus ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, neatsižvelgusi į tai, bus užsakovė Pakruojo rajono savivaldybė atsiskaičiusi rangove, ar ne. Subrangovė nurodė, kad ji darbus pradėjo 2021 m. rugsėjo 20 d. Ji pateikė rangovei 2021 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1. Rangovė nurodė formalius akto trūkumus: nepateiktos deklaracijos, reikalingi techninio prižiūrėtojo parašai Statybos darbų žurnale, nenurodytas atliekamo darbo kiekis, aritmetinės klaidos. Subrangovė 2021 m. lapkričio 3 d. pateikė rangovei atliktų darbų aktą Nr. 2, kuriame užfiksavo 2021 m. spalio mėn. pagal sutartį atliktus darbus. Rangovė per sutartyje nustatytą 5 kalendorinių dienų terminą nepareiškė pastabų. Subrangovė 2021 m. lapkričio 4 d. pakvietė rangovės atstovus atvykti į statybos objektą priimti spalio mėn. atliktų darbų, bet rangovės atstovas neatvyko. Subrangovė išrašė rangovei PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta atliktų darbų kaina – 8 751,35 Eur (su PVM). Subrangovė, vadovaudamasi sutarties 9.2 papunkčiu (subrangovė gali vienašališkai nutraukti sutartį, jei rangovė, gavusi pinigus iš užsakovės už subrangovės atliktus darbus, jai nesumoka daugiau kaip 20 kalendorinių dienų), 2021 m. lapkričio 9 d. raštu informavo rangovę apie sutarties nutraukimą, vienašalį atliktų darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 2 pasirašymą, juose įrašydama, kad „atsisakoma pasirašyti nenurodant priežasties – CK 6.694 straipsnio 4 dalis“. Rangovė 2021 m. lapkričio 9 d. rašte nurodė, kad nepriima atliktų darbų aktų, subrangovė sutartį nutraukė nepagrįstai. Subrangovė 2021 m. lapkričio 19 d. pranešė rangovei, kad statybos objektą perduos 2021 m. lapkričio 22 d., 10.30 val. Rangovė 2021 m. lapkričio 19 d. sumokėjo subrangovei 2 000 Eur. Pastaroji 2021 m. lapkričio 19 d. pretenzija pareikalavo, kad rangovė sumokėtų skolą iki 2021 m. lapkričio 25 d. Taip pat rangovė nuo 2021 m. lapkričio 16 d. turi mokėti netesybas – po 200 Eur už kiekvieną dieną.

6.       Rangovė nurodė, kad subrangovė 2021 m. lapkričio 9 d. neteisėtai nutraukė sutartį, aktuose užfiksuoti darbai atlikti su trūkumais, dėl kurių padaryta žalos neremontuotoms patalpoms. Rangovė nepasirašė atliktų darbų aktų, todėl neturi pareigos atsiskaityti su subrangove. Subrangovė neteisingai taikė sutarties 9.2 papunktį, neteisėtai nutraukė sutartį, todėl turi sumokėti rangovei 14 700 Eur baudą (rangos sutarties 9.5 papunktis). Subrangovė vengia pašalinti atliktų darbų trūkumus, atsisako pašalinti žalą suremontuodama patalpas, kurios apgadintos dėl lietaus vandens, prasiskverbusio pro netinkamai plėvele uždengtą stogą. Rangovė apskaičiavo, kad trūkumams pašalinti reikalinga 43 885,31 Eur suma.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu patenkino ieškovės UAB „Baltchem“ ieškinio dalį: priteisė ieškovei UAB „Baltchem“ iš atsakovės UAB „Losrita“ 13 623,03 Eur skolos, 3 600 Eur netesybų ir 2 009 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė kitą ieškovės UAB „Baltchem“ ieškinio dalį ir atsakovės UAB „Losrita“ priešieškinį.

8.       Šalis siejo rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.681–6.699 straipsniai).

9.       Teismas nustatė, kad subrangovė atliko darbų už 15 623,03 Eur (be PVM) pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 (esamo šlaitinio stogo dangos ardymas, asbesto lakštų, apskardinimų (vertė – 200 Eur); medinių durų blokų išmontavimas (vertė – 100 Eur); sienų glazūruotų plytelių su tinku nuardymas (vertė – 22,8 Eur); sienų tinko nudaužymas (vertė – 479,60 Eur); statybinių šiukšlių išvežimas (vertė – 1 850,40 Eur); tinkuotų mūro pertvarų ardymas (vertė – 1 944 Eur); durų angų platinimas (vertė – 70 Eur); grindų konstrukcijos išardymas – teraco (vertė – 216,80 Eur); grindų konstrukcijos išardymas – plytelės (vertė – 37,60 Eur); grindų konstrukcijos išardymas (vertė – 747,96 Eur); pamatų išardymas (vertė – 228 Eur); stogo konstrukcijos ardymas (vertė – 100 Eur); esamo palėpės ir šlaitinio stogo šiltinimas (vertė – 1 115 Eur); metalinės sąramos įrengimas (vertė – 300 Eur); mon. g/b pagalvės (vertė – 30 Eur); grunto kasimas loviui įrengti (vertė – 300,12 Eur); iškasto grunto išvežimas (vertė – 300,12 Eur); pastogės grindų šiltinimas – plėvelė; minkšta mineralinė vata 250, vėjo izoliacinė vata 30 (vertė – 1 600 Eur); medinių laikančių stogo konstrukcijų padengimas antiseptikais ir antipirenais (vertė – 3 913 Eur); techninės palėpės patalpų lubų atskirų elementų remontas (vertė – 900 Eur); techninių patalpų lubų remontas – lentos, vienas sluoksnis ugniai atsparaus GKP (vertė – 1 167,60 Eur)). Rangovė atsisakė pasirašyti darbų atlikimo aktą, nes jame buvo aritmetinių klaidų, vėliau nurodė, kad darbai atlikti nekokybiškai arba neatlikti.

10.       Teismas įvertino tai, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 19 d. rašte rangovei, UAB „Optimum projektai“ paskirto techninės priežiūros vadovo rašte užsakovei nurodytų darbų (nesilaikyta projektinių sprendinių, atliekant grindų įrengimo darbuos, nepateiktos panaudotų medžiagų atitikties deklaracijos, nepateikti visi reikalingi dokumentai, netinkamai pašalintos atliekos) atsakovė neatliko. Atliktų darbų akte užfiksuoti griovimo ir ardymo darbai, todėl jie negali neatitikti kokybės reikalavimų.

11.       Techniniam prižiūrėtojui statybos darbų žurnale patvirtinus rugsėjo mėnesį priimtų darbų kiekius, rangovė turėjo pareigą priimti iš subrangovo tinkamai atliktus darbus ir atsiskaityti už juos nustatytais terminais ir tvarka (sutarties 6.1.2 punktas).

12.       Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovė rugsėjo mėn. atliko darbus su trūkumais, kurie būtų pagrindas atsakovei atsisakyti juos priimti ir pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą. Subrangovė turėjo teisę vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 1, atsakovė turi sumokėti subrangovei 15 623,03 Eur už atliktus darbus.

13.       Ieškovė atliktų darbų akte Nr. 2 nurodė, kad atliko tokius darbus: esamo šlaitinio stogo dangos ardymas, asbesto lakštų, apskardinimų (vertė – 1 000 Eur); cinkuotos skardos lietvamzdžių nuardymas (vertė – 45 Eur); cinkuotos skardos lietlovių nuardymas (vertė – 80 Eur); metalinės kopėtėlės (prie pastogės lango) su tvirtinimo elementais (vertė – 200 Eur); stogo konstrukcijos ardymas (vertė – 500 Eur); techninės patalpos vertikalių atitvarų šiltinimas kieta mineraline vata 150, dvigubas armavimas ir smeigiavimas (vertė – 1 140 Eur); pastogės grindų šiltinimas – plėvelė, minkšta mineralinė vata 150, vėjo izoliacinė vata (vertė – 3 968 Eur); metalinių stogo kopėčių įrengimas (vertė 299,52 Eur). Atliktų darbų vertė – 7 232,52 Eur (su PVM – 8 750,81 Eur). 2021 m. lapkričio 10 d. defektų akte užfiksuoti tokie trūkumai: vertikalus sienų šiltinimas įrengtas ne pagal techninio projekto sprendinius; naujai įrengta stogo antikondensacinė plėvelė vietomis nuplėšyta, neužtikrintas stogo sandarumas tiek virš remontuojamų patalpų, tiek virš patalpų, kurios nenumatytos remontuoti; pastogės šiltinimas minkšta mineraline vata atliktas nekokybiškai (vata suklota netvarkingai, su tarpais, sluoksniai atvėpę vienas nuo kito, tai neužtikrina sudėtos medžiagos funkcijos); vietomis pro nesandariai difuzine plėvele uždengtą stogą prasiskverbiantis lietaus vanduo drėkina vatą (vata praranda fizines savybes); dėl nesandaraus stogo lietaus vandens sugadintos neremontuojamos patalpos; nepateiktas statybos darbų žurnalas su darbų įrašais, nepateiktos panaudotų statybinių medžiagų atitikties deklaracijos.

14.       Subrangovės UAB „Baltchem“ vadovas atliktų darbų aktą Nr. 2 pasirašė 2021 m. lapkričio 9 d., t. y. kai nei rangovė, nei techninis prižiūrėtojas darbų, atliktų 2021 m. spalio mėn., nebuvo apžiūrėję. Teismas nusprendė, kad subrangovė neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 2, todėl rangovei neatsirado pareiga atsiskaityti už subrangovės 2021 m. spalio mėn. atliktus darbus.

15.       Užsakovė Pakruojo rajono savivaldybės administracija 2021 m. spalio 20 d. sumokėjo rangovei UAB „Losrita“ už subrangovės UAB „Baltchem“ atliktus darbus, bet rangovė neatsiskaitė su subrangove. Statybos rangos darbų apmokėjimo terminų laikymasis turėjo subrangovei esminės reikšmės, ji turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Atsakovė neturėjo teisės reikalauti baudos už sutarties nutraukimą.

16.       Žala neremontuotoms patalpoms padaryta vykdant Pakruojo rajono savivaldybės administracijos užsakytus statybos rangos darbus, t. y. žala padaryta ne rangos sutarties objektui, bet su rangos sutarties vykdymu nesusijusioms patalpoms. Vykdant rangos sutartį, pažeista bendroji rūpestingumo pareiga, todėl teismas pritaikė sutartinės atsakomybės taisykles.

17.       Rangovė neparengė darbo projekto, kuriame būtų detalizuota, kaip, kokiomis priemonėmis ir būdais turėjo būti atlikti statybos darbai. Atsakovė nuo pradžių netinkamai organizavo darbus, nesprendė darbų eigoje atsiradusių problemų, techninis prižiūrėtojas stabdė darbus iki bus atlikti pataisymai techninėje dokumentacijoje.

18.       Teismas nustatė, kad darbų trūkumai pašalinti, bet rangovė nepateikė duomenų apie atliktų darbų vertę, todėl nesirėmė ieškovės lokalinėmis sąmatomis, kuriose taip pat nurodyti ne visi reikalingi darbai, pavyzdžiui, nereikėjo džiovinti sienų. Jeigu dėl atsiradusių nuostolių yra ir subrangovės kaltės, rangovė gali kreiptis į ją regreso tvarka ir reikalauti atlyginti nuostolius. Byloje nėra įrodymų, parengtų specialias žinias turinčių asmenų, iš kurių būtų galima nustatyti subrangovės atliktų darbų trūkumus ir jų ištaisymo vertę.

19.       Šalys dėl netesybų susitarė sutartyje. Teismas įvertino atliktų ir neapmokėtų darbų vertę (15 623,03 Eur), sutartyje nustatytą netesybų dydį – 200 Eur už kiekvieną pavėluotą apmokėti dieną, ir nusprendė, kad netesybos yra itin didelės. Subrangovė išreiškė valią nutraukti statybos rangos sutartį, ji negalėjo turėti lūkesčių, kad sutartis bus toliau vykdoma ir ji gaus pelno. Subrangovė neteikė duomenų, kad ji patyrė nuostolių dėl sutarties nutraukimo. Teismas sumažino netesybas iki 20 Eur už kiekvieną vėlavimo dieną ir taikė ieškinio senatį (20 Eur x 180 d. = 3 600 Eur).

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Baltchem“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti 7 232,52 Eur, sumažintos netesybos, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 7 232,52 Eur skolą, 2 600 Eur netesybų ir po 200 Eur netesybų už kiekvieną kalendorinę dieną nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. lapkričio 29 d.) iki atsakovė įvykdys teismo sprendimą bei bylinėjimosi išlaidas. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovė UAB „Losrita“ neturi pareigos sumokėti ieškovei UAB „Baltchem“ už faktiškai atliktus darbus, kurie užfiksuoti atliktų darbų akte Nr. 2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė statybos rangos instituto teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita – ji gavo ieškovės UAB „Baltchem“ atliktų darbų akte Nr. 2 užfiksuotą darbų rezultatą ir juo pasinaudojo, bet už tuos darbus neatsiskaitė.

20.2.                      Ieškovė atliko darbus 2021 m. spalio mėn., juos užfiksavo atliktų darbų akte Nr. 2. Atsakovė neigia tik vieno atsakovės darbo atlikimą (techninės patalpos vertikalių atitvarų šiltinimą kieta vata 150, dvigubą armavimą ir smeigiavimą), kurio vertė – 1 140 Eur. Atsakovė neneigia kitų darbų už 6 092,52 Eur (7 232,52 Eur – 1 140 Eur). Teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovei neatsirado pareiga sumokėti ieškovei už atliktus darbus, nes ieškovės vadovas pasirašė darbų aktą Nr. 2, kai rangovė ir techninis prižiūrėtojas jų neapžiūrėjo.

20.3.                      Visi CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti netinkamos kokybės darbais pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami, inter alia (be kita ko), jų įgyvendinimo aspektu. Ieškovė atliko tinkamos kokybės darbus, atsakovė prašė atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, bet neprašė sumažinti darbų kainos. Užsakovė, įgyvendinusi teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už netinkamai atliktus darbus.

20.4.                      Aplinkybė, kad atliktų darbų akto Nr. 2 nepasirašė statybos techninis prižiūrėtojas, nėra pagrindas atsakovei nemokėti už atliktus darbus. Teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu priteisė iš atsakovės UAB „Losrita“ ieškovei UAB „Baltchem“ mažiau negu atsakovė pripažino, kiek iš viso ieškovė atliko darbų pagal sutartį.

20.5.                      Ieškovė pagal sutartį objekte atliko nemažai ir kitų darbų, už kuriuos atsakovė nesumokėjo nors jai už juos sumokėjo užsakovė Pakruojo rajono savivaldybės administracija (pavyzdžiui, už po parketu rasto betono sluoksnio išardymą). Ieškovė taip pat patyrė nuostolių, nutraukus sutartį, turėjo grąžinti medžiagas tiekėjams, atsakovei neatsiskaičius, turėjo kreiptis dėl paskolos.

20.6.                      Teismas nepagrįstai sumažino delspinigius 10 kartų. Šalys susitarė dėl atsakomybės ir jos dydžio (sutarties 10.3 papunktis). Šalys – profesionalūs verslo subjektai. Atsakovė daugiau negu metus neatsiskaito su ieškove.

20.7.                      Teismas neteisingai pritaikė ieškinio senatį. Ieškovė prašė priteisti delspinigius tik už 13 kalendorinių dienų iki ieškinio pareiškimo. Be to, senaties terminą nutraukė pareikštas ieškinys.

21.       Atsiliepime atsakovė UAB „Losrita“ prašė atmesti ieškovės UAB „Baltchem“ apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodo tokius argumentus:

21.1.                      Ieškovės 2021 m. lapkričio 9 d. pasirašytas vienašalis darbų perdavimo aktas nesukūrė ir negalėjo sukurti teisinių padarinių, t. y. atsakovės pareigos atsiskaityti už vienašališkai perduotus darbus, nes tokiu būdu būtų pažeistas esminis teisinis principas, jog iš neteisės teisė nekyla (ex injuria jus non oritur).

21.2.                      Netaikytinas kasacinio teismo precedentas, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nesiejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Atsakovė neatsisakė pasirašyti atliktų darbų akto. Darbai perduoti, nesudarius galimybės juos apžiūrėti. Atsakovė, apžiūrėjusi ieškovės atliktus darbus, nustatė jų trūkumus, bet ieškovė jų neištaisė. Teismas teisingai nusprendė nepriteisti ieškovei 7 232,52 Eur skolos.

21.3.                      2021 m. lapkričio 10 d. defektų aktas, antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu atskleidė, jog beveik visi ieškovės vienašališkai aktu Nr. 2 perduoti darbai turi esminių trūkumų, kurių ji negali ir nenori pašalinti, o Akto Nr. 2 darbų vertė turėtų būti daug mažesnė.

21.4.                      Ieškovė neatliko darbų ar atliko su trūkumais tokius darbus: 1) šlaitinio stogo dangos (asbesto lakštų, apskardinimų) ardymas (vertė – 1 000 Eur) – naujai įrengta antikondensacinė plėvelė vietomis nuplėšyta, neužtikrintas stogo sandarumas virš remontuojamų ir neremontuojamų patalpų; 2) techninės patalpos vertikalių atitvarų šiltinimas kieta mineraline vata 150, dvigubas armavimas ir smeigiavimas (vertė – 1 140 Eur) – neatliktas; 3) pastogės grindų šiltinimas – plėvelė, minkšta mineralinė vata 150, vėjo izoliacinė vata (vertė – 3 968 Eur) – pastogės šiltinimas minkšta mineraline vata atliktas nekokybiškai (vata suklota netvarkingai, su tarpais, sluoksniai atvėpę vienas nuo kito, tai neužtikrina sudėtos medžiagos funkcijos. Dėl netinkamai atliktų stogo ardymo darbų (netinkamai uždengtos difuzinės plėvelės) ant pastogės grindų paklota vata sušlapusi ir praradusi fizines savybes. Neatliktų darbų arba atliktų su trūkumai vertė – 6 108 Eur. Ieškovė pagal aktą Nr. 2 atliko darbų už 1 124,52 Eur.

21.5.                      Ieškovė neteisingai aiškina CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą, kad teismas, nepriteisdamas skolos pagal aktą Nr. 2 taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą ir visiškai sumažino darbų, nurodytų akte Nr. 2, kainą. Priešingai, teismas nepriteisė skolos pagal aktą Nr. 2, konstatavęs, kad neteisėtas darbų perdavimas nesukuria teisinių padarinių – prievolės atsiskaityti už neteisėtai perduotus darbus. Neteisėtas darbų perdavimas nesukūrė pareigos atsiskaityti už darbus.

21.6.                      Ieškovė klysta, kad reikalavimas atlyginti dėl ieškovės darbų trūkumų patirtas išlaidas ir teismo neva pritaikytas teisių gynimo būdas (kainos sumažinimas iki nulio) yra alternatyvūs. Šie teisių gynimo būdai nėra alternatyvūs, savo prigimtimi skiriasi, todėl gali būti taikomi kartu. Teismas pritaikė ne abu, bet tik vieną atsakovės teisių gynimo būdą. Atsakovės suformuluotas reikalavimas atlyginti darbų trūkumų pagal aktą Nr. 2 šalinimo išlaidas netaikytas (neįrodžius išlaidų pagrįstumo).

21.7.                      Ieškovė nepateikė duomenų, kad patyrė nuostolių, nes atsakovė vėlavo atsiskaityti už darbus. Teismas teisingai įvertino, kad netesybos neprotingai didelės ir jas sumažino. Bet kokia suma, priteista netesybų forma, viršijanti realiai patirtus šalies nuostolius, yra nepagrįstas šalies praturėjimas ir civilinės atsakomybės funkcijos iškraipymas (paneigimas). Netesybos yra protingos ir savo prasme atitinkančios civilinės atsakomybės paskirtį tik tuomet, kai pastarosios neviršija šalies patirtų nuostolių.

21.8.                      Ieškovė nepateikė paskolos sutarties, duomenų, kad negali panaudoti medžiagų, likusių po to, kai nutraukė sutartį su atsakove. Ieškovė neįrodė, kad patyrė nuostolių.

21.9.                      Nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos. Netesybos gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tik tais atvejais, kai tokia galimybė buvo numatyta šalių sudarytoje sutartyje. Jeigu šalys dėl galimybės netesybas skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sutartyje nesusitarė, tai šalis savo minimaliems nuostoliams padengti gali naudotis tik procesinių palūkanų institutu.

22.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Losrita“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – patenkinti priešieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Teismas negalėjo atsisakyti įvertinti sutarties nutraukimo (ne)teisėtumą ir atmesti atsakovės reikalavimą skirti ieškovei baudą.

22.2.                      Ieškovei 2021 m. lapkričio 9 d. neteisėtai nutraukus sutartį nuo 2022 m. gruodžio 9 d., atsakovė prarado pasitikėjimą ieškove ir nutraukė sutartį nuo 2022 m. lapkričio 27 d. teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė galėtų reikalauti baudos, jeigu ginčytų sutarties nutraukimą, t. y. būtų suinteresuota tapti sutarties šalimi. Teismas apribojo atsakovės teisę pasinaudoti CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisių gynimo būdu. Reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu sukeltų nepageidaujamų teisinių padarinių.

22.3.                      Teismas pažeidė sutarties laisvės principą, apimantį asmens teisę pačiam nuspręsti, su kokiu asmeniu ir kokiuose sutartiniuose santykiuose būti.

22.4.                      Teismas, neleisdamas atsakovei pasinaudoti CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisių gynimo būdu ir konstatuodamas, kad atsakovė privalėjo ginčyti sutarties nutraukimą, kaip vienašalį sandorį, paneigė dispozityvumo principą. Atsakovė neprivalėjo suformuluoti reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu tam, kad teismas įvertintų jo (ne)teisėtumą ir taikytų ieškovei civilinę atsakomybę (netesybas).

22.5.                      Atsakovė, reikalaudama atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, neturėjo įrodyti ieškovės kaltės dėl akte nurodytų darbų trūkumų, nes tokia pareiga įtvirtinta įstatyme. Atsakovė turėtų įrodyti kaltę, jeigu reikalautų atlyginti žalą. Įpareigojimas atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas nelaikytinas civilinės atsakomybės taikymu.

22.6.                      Būsimų trūkumų atlyginimo išlaidų galima reikalauti pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Kad nereiks atlikti vieno darbo (sienų džiovinimo), nereiškia, kad nereiks atlikti ir kitų darbų, užfiksuotų lokalinėje sąmatoje.

23.       Atsiliepime ieškovė UAB „Baltchem“ prašo atmesti atsakovės UAB „Losrita“ apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovė nurodo tokius argumentus:

23.1.                      Atsakovė UAB „Losrita“ apeliaciniame skunde nenurodė motyvų, kad teismas, nuspręsdamas, jog ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį, pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, kad ši teismo išvada neatitinka kokių nors konkrečių byloje surinktų duomenų (įrodymų).

23.2.                      Atsakovė vengė atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Atsakovė pateikė ieškovei tik techninį darbo projektą su bendro pobūdžio darbų aprašymu, bet nepateikė darbo projekto, kuriame nustatyti detalūs darbai ir medžiagų charakteristikos. Ieškovė UAB „Baltchem“ dėjo maksimalias pastangas, kad atliktų visus darbus objekte. Nesant darbo projekto ir techniniam prižiūrėtojui reikalaujant, kad kiekvienas darbas būtų aprašytas projektuotojų, dalies darbų, numatytų sutartyje, atlikimas tapo neįmanomas. Atsakovė nepateikė projektinių sprendinių.

23.3.                      Ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti baudą už sutarties nutraukimą.

23.4.                      Teismas teisingai 2022 m. lapkričio 24 d. sprendime konstatavo, kad rangovės nurodyti darbų trūkumų šalinimo darbai atlikti, bet nepateikti duomenys apie jų vertę. Nustačius, kad darbų trūkumai yra pašalinti, nėra teisinio pagrindo remtis pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, nes ne visi jose numatyti darbai reikalingi (pvz. sienų džiovinimas).

23.5.                      Ieškovė atliko atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir 2 užfiksuotus darbus laiku ir tinkamai, todėl atsakovė turi už juos sumokėti. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių trūkumų šalinimo išlaidas, neįrodė, kokių išlaidų patyrė dėl ieškovės atliktų darbų.

23.6.                      Atsakovė – verslininkė. Jai nuosavybės teise nepriklauso pastatas, kuriame ieškovė atliko darbus pagal sutartį. Ji teigia, kad trūkumus pašalino pasamdytas fizinis asmuo, bet nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Atsakovė neanalizavo kiekvienos lokalinės sąmatos eilutės (nurodytos medžiagos, kiekio, kainos prasme) ir joje fiksuoto turinio nesusiejo su konkrečiu ieškovės UAB „Baltchem“ darbu, su konkrečiomis prieš statybos darbus darytomis nuotraukomis ar kokiais nors įrodymais dėl pastato iki statybos darbų būklės. Atsakovė nepateikė duomenų apie faktinę atliktų darbų trūkumų šalinimo vertę.

23.7.                      Dalis atsakovės UAB „Losrita“ prašomos priteisti sumos nesusijusi su ieškovės UAB „Baltchem“ faktiškai atliktų darbų tariamų trūkumų ištaisymu, bet susijusi su jau vėliau, nutrūkus šalių sutartiniams santykiams, tariamai atsiradusia žala pastatui. Dėl to teismas pagrįstai nustatinėjo, kas dėl to yra kaltas.

23.8.                      Lietaus vanduo į neremontuojamas patalpas patekdavo dar iki šalių sudarytos sutarties. Patalpose buvo įsimetęs pelėsis, sudrėkusios vidinės pastato patalpos. Vanduo patekdavo į patalpas per nuo gatvės esantį stogo šlaitą, kurio ieškovė UAB „Baltchem“ netvarkė; pastato patalpų didžioji sienų dalis jau buvo sušlapusios iki sutarties sudarymo.

23.9.                      Atsakovės UAB „Losrita“ sudarytose sąmatose sumos nurodytos su PVM. Atsakovė nepateikė nė vienos PVM sąskaitos faktūros, kad ji būtų pirkusi darbus tariamiems trūkumams ištaisyti iš PVM mokėtojo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Apeliaciniuose skunduose keliami teisės gauti atlyginimą už atliktus statybos rangos darbus, kai subrangovė vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą, baudos už neteisėtą sutarties nutraukimą, netesybų mokėjimo, žalos, kilusios dėl netinkamai atliktų darbų atlyginimo, klausimai. Apeliantės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista skola pagal atliktų darbų aktą Nr. 1.

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

26.       Rangovė UAB „Losrita“ ir subrangovė UAB „Baltchem“ 2021 m. rugsėjo 6 d. sudarė statybos subrangos sutartį (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 6 d. subrangos sutartis). Sutarties 1.1 papunktyje subrangovė įsipareigojo per sutartyje nustatytus terminą ir sąlygas pagal techninį projektą atlikti ir perduoti objekto – Pakruojo rajono savivaldybės Pašvitinio seniūnijos Pamūšio kaimo kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini), – kapitalinio remonto darbus, taip pat ir pagal techninio projekto Architektūrinę (SA), Konstrukcinę (SK) ir Elektrotechnikos (E) dalis bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o rangovė – sudaryti subrangovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje nustatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti subrangovei sutarties kainą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Darbų kaina su PVM – 177 870 Eur (sutarties 2.1 papunktis). Rangovė įsipareigojo sumokėti už statybos darbus pagal atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo akto (forma F-2) ir pažymos apie atliktų darbų išlaidas bei vertę (forma F-3) pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo (sutarties 3.1, 3.2 papunkčiai). Šalys 9.5 papunktyje susitarė, kad jos neturi teisės vienašališkai nutraukti sutarties, nesant pagrindo, nustatyto šioje sutartyje arba Lietuvos Respublikoje galiojančiuose įstatymuose. Be pagrindo nutraukusi sutartį šalis privalo kitos šalies reikalavimu sumokėti 10 proc. baudą nuo bendros darbų kainos. Subrangovei neatlikus darbų iki 2022 m. balandžio 30 d., ji moka rangovei 0,05 proc. delspinigius nuo nurodytos sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 4.1, 10.2 papunkčiai). Rangovei praleidus apmokėjimo terminą už subrangovės faktiškai atliktus darbus ir pavėlavus apmokėti 2 darbo dienas, už kiekvieną kitą termino praleidimo dieną subrangovei raštu pareikalavus, rangovė privalo mokėti 200 Eur netesybas (sutarties 10.3 papunktis).

27.       Subrangovė 2021 m. rugsėjo 20 d. pradėjo statybos darbus. Ji 2021 m. spalio 11 d. pateikė rangovei 2021 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1. Jame užfiksuota, kad subrangovės atliktų darbų vertė be PVM – 15 623,03 Eur, 21 proc. PVM – 3 280,84 Eur, darbų vertė su PVM – 18 903,87 Eur. Šio akto pagrindu subrangovė 2021 m. rugsėjo 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą.

28.       Rangovė, gavusi statinio techninės priežiūros vadovo A. V. ir užsakovės Pasvalio rajono savivaldybės administracijos raštus, 2021 m. spalio 20 d. raštu nurodė subrangovei tokius atliktų darbų trūkumus ir pareikalavo juos pašalinti iki 2021 m. spalio 27 d.: 1) nesilaikoma projektinių sprendinių, atliekant grindų ant grunto įrengimo darbus (neparuoštas pagrindas, nesupilti reikalingi inertinių medžiagų kiekiai, neatlikti tankinimo darbai); 2) nepateiktos naudojamų medžiagų atitikties deklaracijos; 3) netinkamai šalinamos atliekos; 4) neįvykdytas reikalavimas perduoti techninę priežiūrą atliekančiam asmeniui paslėptus darbus; 5) nepateikti dokumentai, susiję su įmonės atestavimu ir statybos vadovo paskyrimu; 6) darbo projekte trūksta duomenų apie naudojamų medžiagų charakteristikas, jų technines specifikacijas.

29.       Subrangovė 2021 m. spalio 24 d. rašte rangovei iš dalies sutiko, kad, įrengiant grindis, nesilaikyta projektinių sprendinių, bet subrangovė negavo iš užsakovės atsakymo dėl galimo mazgo keitimo. Ji nurodė, kad pateikė naudojamų medžiagų atitikties deklaracijas asmeniui, atsakingam už statinio techninę priežiūrą. Atliekos po griovimo, ardymo, grunto kasimo darbų pašalintos, pateikti tai patvirtinantys duomenys. Projekte nurodyta, kad atliekos gali būti sandėliuojamos, vėliau pašalintos. Po stogo ardymo darbų atliekos bus pašalintos vėliau. Paslėpti darbai neperduoti statinio techninės priežiūros vadovui dėl nesusipratimo. Dokumentai, susiję su įmonės atestavimu ir statybos vadovo paskyrimu, persiųsti rangovės vadovui 2021 m. rugsėjo 17 d., 2021 m. spalio 13 d. elektroniniais laiškais. Darbo projektas neišsamus, kilo daug klausimų, kurių rangovė nesprendė. Subrangovė pareikalavo, kad rangovė pateiktų darbo projekto sprendinius. Subrangovė taip pat paprašė apmokėti už 2021 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus, susitikti objekte aptarti situaciją ir informavo, kad, nesant stogo sprendinių, jis nebus įrengtas iki 2021 m. gruodžio 15 d. (iki sutartyje nustatyto termino).

30.       Subrangovė 2021 m. lapkričio 3 d. pateikė rangovei atliktų darbų aktą Nr. 2, kuriame užfiksavo 2021 m. spalio mėn. atliktus darbus. Subrangovė 2021 m. lapkričio 3 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta atliktų darbų vertė be PVM – 7 232,52 Eur, PVM – 1 518,83 Eur, su PVM – 8 751,35 Eur.

31.       Subrangovės vadovas V. Š. 2021 m. lapkričio 4 d. elektroniniame laiške L. L. (statybos projektų vadovui) prašė apžiūrėti ir priimti spalio mėn. atliktus darbus kitą dieną, penktadienį (2021 m. lapkričio 5 d.), pasiteiravo, ar tiktų 10.00 val.

32.       Subrangovės vadovas 2021 m. lapkričio 8 d. 10.28 val. elektroniniame laiške rangovės vadovui T. K. nurodė, kad reikia susitikti objekte ir aptarti situaciją. Jam tiktų kitą dieną (2021 m. lapkričio 9 d.), pirmoje dienos pusėje. Tą pačią dieną rangovės vadovas nurodė, kad gali atvykti į Pakruojį 2021 m. lapkričio 10 d., apie 13.00 val. Subrangovės vadovas 2021 m. lapkričio 8 d. 17.45 val. elektroniniame laiške sutiko susitikti objekte trečiadienį (2021 m. lapkričio 10 d.).

33.       Rangovės statybos projektų vadovas L. L. 2021 m. lapkričio 9 d. laiške nurodė, kad kitą dieną, 2021 m. lapkričio 10 d., yra numatytas susitikimas su rangovės vadovu. Susitikime, 13.00–14.00 val., žadėjo būti L. L. ir techninis prižiūrėtojas. Jis taip pat nurodė, kad bus galimybė priduoti spalio mėn. atliktus darbus, jeigu bus tinkami parengti statybos darbų žurnalas, deklaracijos ir kiti aktualūs dokumentai.

34.       Subrangovė 2021 m. lapkričio 9 d. elektroniniu laišku išsiuntė rangovei raštą dėl sutarties nutraukimo ir pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo–priėmimo. Subrangovė pranešime nurodė rangovei, kad vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, nes rangovė nepasirašė akto Nr. 1 dėl matematinių klaidų, susijusių su skaičių apvalinimu. Subrangovė išsiuntė pataisytą aktą rangovei. Rangovė nepateikė pastabų apie matomus atliktų darbų trūkumus, neatitikimus per penkias kalendorines dienas. Subrangovė 2021 m. lapkričio 9 d. raštu vienašališkai nutraukė sutartį, nes rangovė daugiau negu 20 kalendorinių dienų, gavusi lėšas iš užsakovės nesumokėjo subrangovei (sutarties 9.2 papunktis). PVM sąskaitose faktūrose ir aktuose subrangovė įrašė, kad juos rangovė atsisakė pasirašyti, nenurodydama priežasties (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

35.       Rangovė 2021 m. lapkričio 16 d. raštu „Dėl atliktų darbų nepriėmimo ir sutarties nepagrįsto nutraukimo“ pranešė subrangovei, kad, vadovaudamasi sutarties 9.4.1 papunkčiu, nutraukia sutartį nuo 2021 m. lapkričio 27 d. Rangovė taip pat nurodė, kad atliktų darbų akte Nr. 1 yra klaidų, ieškovė neteisėtai pasirašė vienašališkai atliktų darbų aktą Nr. 2 ir pareikalavo iki 2021 m. lapkričio 26 d. sumokėti 14 700,10 Eur baudą (sutarties 9.5 papunktis).

36.       Subrangovės vadovas 2021 m. lapkričio 17 d. elektroniniame laiške atsakovės darbuotojai G. R. nurodė, kad paliko raktus kultūros namų darbuotojai Reginai. Jis taip paprašė rangovės atsiskaitomosios sąskaitos, kad galėtų pervesti rangovės paskirtą baudą.

37.       Subrangovė 2021 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku pranešė rangovei, kad ji 2021 m. lapkričio 22 d. 10.30 val. perduos objektą.

38.       Rangovė 2021 m. lapkričio 19 d. UAB „Losrita“ sumokėjo UAB „Baltchem“ 2 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „avansinis mokėjimas pagal prašymą“. Subrangovė 2021 m. lapkričio 19 d. pretenzija pareikalavo, kad UAB „Losrita“ likusią skolą sumokėtų iki 2021 m. lapkričio 25 d.

39.       Rangovė 2021 m. lapkričio 24 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė, kad subrangovė turi sumokėti 14 700 Eur baudą (10 proc. bendros darbų kainos) už 2021 m. rugsėjo 6 d. subrangos sutarties 9.5 papunkčio pažeidimą.

40.       Antstolis T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad pastogės grindys apšiltintos šiltinimo vata. Jos sluoksniai netolygūs, yra tarpų. Stogo vakarinio šlaito senoji danga išmontuota, uždengta antikondensacinė plėvelė vietomis vėjo nudraskyta. Pro atsiradusius plyšius pratekantis lietaus vanduo drėkina šiltinamąją vatą. Vanduo prasiskverbia pro perdangas iki antrame ir pirmame aukšte esančių patalpų. Matosi sudrėkusios grindys, sienos, kai kur atšokęs tinkas, nusilupę dažai, užpilta elektros instaliacija. Prie pastogės vertikalių sienų šiltinimo vata pritvirtinta smeigėmis, tvirtinimo vietose matomi įspaudai. Pirmo aukšto dalyje patalpų išardyta sena grindų danga, išgriautos kai kurios sienos, sudėtos statybinės medžiagos. Dėl nuardyto stogo neapsaugotos fasadinių sienų konstrukcijos, sudrėkusios nuo lietaus. Kieme – nesutvarkytos statybinės atliekos.

41.       Antstolis R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad stogo ilgis – 36,21 m, plotis – 20,10 m, nuardyto ir uždengto difuzine plėvele plotas – 727,82  kv. m. Apšiltinta 404,47 kv. m pastogės. Pagamintos penkerios kopėčios.

Dėl rangos sutarties teisinių santykių

42.       Statybos rangos teisiniai santykiai reglamentuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.681–6.699 straipsniuose. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Šio skirsnio normos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.681 straipsnio 2 dalis).

43.       Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis).

44.       Pagal CK 6.687 straipsnį, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo.

45.       Užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą (CK 6.689 straipsnio 1 dalis). Rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą (CK 6.689 straipsnio 3 dalis). Rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CK 6.689 straipsnio 4 dalis).

46.       Statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).

47.       Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų numatytais atvejais priimant statybos darbų rezultatą dalyvauja atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai (CK 6.694 straipsnio 1, 2 dalys). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

48.       Kasacinis teismas išaiškino, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnius, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

49.       CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta vienašalio perdavimo akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 13–15 punktai).

Dėl atliktų darbų akto Nr. 2 vertinimo

50.       Subrangovė teigia, kad 2021 m. spalio mėn. atliko darbų, kuriuos užfiksavo atliktų darbų akte Nr. 2. Rangovė, gavusi aktą atsisakė jį pasirašyti, nenurodydama priežasčių, todėl subrangovė pasirašė jį vienašališkai. Rangovė teigia, kad akto nepasirašė, nes nustatė subrangovės atliktų darbų trūkumų. Subrangovė neteisėtai vienašališkai pasirašė aktą Nr. 2.

51.       Statybos rangos sutartyje šalys susitarė, kad darbai priimami, pasirašant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kurį parengia subrangovė (sutarties 7.1, 7.2 papunkčiai).

52.       Sutarties 6.1.4 papunktyje rangovė įsipareigojo priimti subrangovės atliktus darbus per penkias darbo dienas, bet 6.1.5 papunktyje – pasirašyti atliktų darbų aktą per 5 kalendorines dienas nuo subrangovės atliktų statybos darbų ir techninio prižiūrėtojo priimtų (pasirašytų atliktų darbų aktų) arba nurodyti esamus trūkumus. Sutarties 7 punkte nustatyta darbų perdavimo tvarka, pagal kurią rangovė turi teisę per penkias darbo dienas nurodyti subrangovei atliktų darbų trūkumus ir nepasirašyti akto (sutarties 7.3 papunktis). Taigi, sutartyje įtvirtinta rangovės pareiga per penkias darbo dienas priimti subrangovės atliktus darbus, pasirašyti darbų atlikimo aktą arba nurodyti trūkumus, dėl kurių ji nesutinka pasirašyti akto (sutarties 6.1.4, 6.1.5, 7.3 papunkčiai).

53.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad subrangovė, norėdama perduoti rangovei 2021 m. spalio mėn. atliktų darbų rezultatą, parengė atliktų darbų aktą Nr. 2. Nurodytame akte užfiksuoti tokie subrangovės atlikti darbai ir jų vertė: esamo šlaitinio stogo dangos (asbesto lakštų, apskardinimų) ardymas (vertė – 1 000 Eur); cinkuotos skardos lietvamzdžių nuardymas (vertė – 45 Eur); cinkuotos skardos lietlovių nuardymas (vertė – 80 Eur); metalinės kopėtėlės (prie pastogės lango) su tvirtinimo elementais (vertė – 200 Eur); esamos stogo konstrukcijos ardymas (vertė – 500 Eur); techninės patalpos vertikalių atitvarų šiltinimas kieta mineraline vata 150, armavimas dvigubas ir smeigiavimas (vertė – 1 140 Eur); pastogės grindų šiltinimas – plėvelė, minkšta mineralinė vata 150, vėjo izoliacinė vata (vertė – 3 968 Eur); metalinių stogo kopėčių įrengimas (vertė – 299,52 Eur). Bendra subrangovės atliktų darbų vertė – 8 750,81 Eur (su PVM).

54.       Subrangovė 2021 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku išsiuntė rangovei nurodytą atliktų darbų aktą Nr. 2. Taigi rangovė turėjo priimti subrangovės atliktus darbus per 5 darbo dienas, t. y. paskutinė diena darbams priimti buvo 2021 m. lapkričio 10 d. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas pagrindžia, kad šalys susitarė susitikti objekte, kad priimtų subrangovės atliktus darbus (šios nutarties 31–33 punktai). Vis dėlto subrangovė, neatsižvelgdama į sutarties 6.1.4, 7.3 papunkčius, taip pat šalių susitarimą susitikti objekte 2021 m. lapkričio 9 d. vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2.

55.       Sutartą dieną – 2021 m. lapkričio 10 d. – rangovė atstovai, statinio techninės priežiūros vadovas A. V. apžiūrėjo subrangovės atliktus darbus ir surašė defektų aktą. Buvo nustatyti tokie subrangovės atliktų darbų trūkumai: 1) vertikalus sienų šiltinimas pastogėje įrengtas ne pagal techninio projekto sprendinius; 2) stogo naujai įrengta antikondensacinė plėvelė vietomis nuplėšta, neužtikrintas stogo sandarumas tiek virš remontuojamų patalpų, tiek virš patalpų, kurios nenumatytos remontuoti; 3) pastogės šiltinimas minkšta mineraline vata atliktas nekokybiškai (vata suklota netvarkingai, su tarpais), vietomis pro nesandariai difuzine plėvele uždengtą stogą prasiskverbiantis lietaus vanduo drėkina vatą; 4) dėl nesandaraus stogo ir lietaus vandens sugadintos neremontuojamos patalpos (nuo drėgmės atšokę dažai, nukritęs tinkas, užpilta elektros instaliacija); 5) nepateikti statybos darbų žurnalas su fiksuotais darbų įrašais ir panaudotų statybinių medžiagų atitikties deklaracijos. Subrangovė dalyvavo apžiūroje, bet atsisakė pasirašyti defektų aktą. Tą pačią dieną subrangovės atliktų darbų trūkumus užfiksavo antstolis T. U..

56.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad subrangovė, nesilaikydama sutarties 6.1.4, 6.1.5, 7.3 papunkčiuose nustatytos tvarkos, taip pat šalių susitarimo apžiūrėti jos darbus, nepagrįstai vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 2. Byloje nėra duomenų, kad rangovė atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 2, nenurodydama priežasčių (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Priešingai – rangovė, per sutarties 6.1.4, 6.1.5, 7.3 papunkčiuose nustatytą terminą, įvertino subrangovės atliktus darbus ir nustatė jų trūkumus, apie juos informavo atsakovę ir pareikalavo juos pašalinti.

57.       Subrangovė teigia, kad rangovė neigia tik vieną atliktų darbų akte Nr. 2 įrašytą darbą – „techninės patalpos vertikalių atitvarų šiltinimas kieta vata 150 armavimas, dvigubas smeigiavimas“. Nurodyto darbo vertė – 1 140 Eur. Su kitais darbais rangovė sutinka, todėl turi sumokėti jų kainą – 6 092,52 Eur (be PVM) (7 232,52 – 1 140 = 6 092,52). Subrangovė nurodo, kad antstolis R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad stogo ilgis – 36,21 m, plotis – 20,10 m, nuardyto ir uždengto difuzine plėvele plotas – 727,82  kv. m, apšiltinta 404,47 kv. m pastogės, pagamintos penkerios kopėčios.

58.       Subrangovės nurodytos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti, kad kiti darbai atlikti be trūkumų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad subrangovė darbus atliko su trūkumais, kurie užfiksuoti defektų akte. Sulyginus atliktų darbų akte Nr. 2 užfiksuotus darbus ir defektų akte nustatytus trūkumus, darytina išvada, kad subrangovė atliko dalį darbų be trūkumų, todėl turi teisę reikalauti už juos atlyginti. Be trūkumų subrangovė atliko tokius darbus: asbesto lakštų, apskardinimų nuardymas (vertė – 1 000 Eur), cinkuotos skardos lietvamzdžių nuardymas (vertė – 45 Eur); cinkuotos skardos lietlovių nuardymas (vertė – 80 Eur); metalinės kopėtėlės (prie pastogės lango) su tvirtinimo elementais (vertė – 200 Eur); esamos stogo konstrukcijos ardymas (vertė – 500 Eur); metalinių stogo kopėčių įrengimas (vertė – 299,52 Eur). Bendra nurodytų darbų vertė – 2 124,52 Eur (be PVM) (1 000 + 45 + 80 + 200 + 500 +299,52 = 2 124,52). Iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, kiek kitų darbų rangovė atliko kokybiškai, už kuriuos galėtų būti jai atlyginta.

59.       Subrangovės nurodyta aplinkybė, kad rangovė, gavusi atliktų darbų aktą Nr. 2, tą pačią dieną nurodė tik aritmetinę klaidą, bet nenurodė kitų darbų trūkumų, nepagrindžia, darbai buvo atlikti be trūkumų. Rangovė dar nebuvo apžiūrėjusi atliktų darbų, o nurodyta aritmetinė klaida susijusi su ankstesniu atliktų darbų aktu Nr. 1.

60.       Nustačius, kad subrangovė pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 2, nesant CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pagrindo, nepasibaigus sutarties 6.1.4, 6.1.5, 7.3 papunkčiuose nustatytam terminui, kai jos atliktų darbų nebuvo apžiūrėję rangovės atstovai, statinio techninės priežiūros vadovas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad subrangovė neįgijo teisės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 2, rangovei neatsirado pareigos atsiskaityti už visus subrangovės 2021  m. spalio mėn. atliktus darbus. Dėl to apeliantei pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 atlygintina tik be trūkumų atliktų darbų dalis, kurių vertė – 2 124,52 Eur (be PVM).

61.       Akcentuotina tai, kad subrangovė nepagrįstai remiasi CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta teisė vienašališkai pasirašyti perdavimo aktą, padarant įrašą, jog kita šalis atsisako pasirašyti aktą. Nagrinėjamoje byloje subrangovė vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 2 2021 m. lapkričio 9 d. Byloje nėra duomenų, kad rangovė atsisakė pasirašyti nurodytą aktą. Subrangovė nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti buvus CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisę vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 2.

62.       Rangovė atsiliepime teigia, kad subrangovė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, nurodydama, kad rangovei kilo pareiga sumokėti už atliktus darbus, nes ji pradėjo faktiškai jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir šios bylos aplinkybės skiriasi. Kitoje byloje nustatyta, kad rangovė atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, taip pat nebuvo nustatytų darbų trūkumų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rangovė neatsisakė pasirašyti atliktų darbų akto Nr. 2, subrangovė jį pasirašė, nesant teisinio pagrindo, akte užfiksuoti atlikti darbai su trūkumais arba neatlikti. Kadangi nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi, kasacinio teismo išaiškinimas, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus jais faktiškai naudotis ir nesiejama atliktų darbų akto abiejų šalių pasirašymu nagrinėjamoje byloje netaikytina, sprendžiant tik dėl apmokėjimo už subrangovės darbus, kurie turi trūkumų.

63.       Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018 32 punktas).

64.       Subrangovė apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus alternatyvius teisių gynybos būdus. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

65.       Kasacinis teismas išaiškino, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). Kasacinio teismo pažymėta, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe. Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013). Taigi reikalavimai sumažinti darbų kainą ir atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų atsiradusią žalą nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vieni kitiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016, 34 punktas).

66.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad subrangovė neteisėtai vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 2, todėl konstatavo, kad rangovei nekilo pareiga atlyginti už jame nurodytus darbus. Pirmosios instancijos teismas nesprendė atliktų darbų kainos sumažinimo, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimą, išsamiau nepasisako dėl subrangovės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, kaip alternatyvių teisės gynimo būdų, taikymu.  

Dėl netesybų dydžio vertinimo

67.       Subrangovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sumažino jai iš rangovės priteistas netesybas 10 kartų – nuo 200 Eur iki 20 Eur už dieną. Subrangovė prašė priteisti 2 600 Eur netesybas iki ieškinio pateikimo dienos 2021 m. lapkričio 29 d. ir po 200 Eur netesybas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. 

68.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis; 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybos (bauda , delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

69.       Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

70.       Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013).

71.       Statybos subrangos sutarties 10.3 papunktyje šalys susitarė, kad rangovė, nesumokėjusi per 15 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo ir praėjus po apmokėjimo termino dviem darbo dienoms, subrangovei raštu pareikalavus, už kiekvieną kitą pavėluotą dieną moka 200 Eur baudą.

72.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad subrangovė pateikė rangovei atliktų darbų aktą Nr. 1. Bendra akte nurodytų darbų vertė – 18 903,87 Eur (su PVM). Šio akto pagrindu subrangovė 2021 m. spalio 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Rangovė neapmokėjo sąskaitos per sutartyje nustatytą 15 dienų terminą, t. y. iki 2021 m. lapkričio 12 d. (sutarties 3.2 papunktis), todėl subrangovė 2021 m. lapkričio 15 d. elektroniniu laišku pareikalavo sumokėti pirmiau nurodytą sumą ir 10.3 papunktyje nustatytus delspinigius. Taigi rangovei kilo pareiga mokėti subrangovei (ieškovei) netesybas nuo 2021 m. lapkričio 17 d. 

73.       Subrangovės nurodytos aplinkybės, susijusios su papildomų darbų, už kuriuos užsakovė sumokėjo rangovei, atlikimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šių aplinkybių nevertina. Subrangovė galėjo pareikalauti, kad rangovė apmokėtų už papildomai atliktus darbus, bet tokių duomenų byloje nėra. Subrangovė, siekdama įrodyti, jog patyrė nuostolių dėl to, kad rangovė neapmokėjo už 2021 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus, nes turėjo išsivežti statybines medžiagas, jas pakrauti į transporto priemones, tiekėjai atsisakė jas priimti dėl pažeistų pakuočių, taip pat, kad subrangovė turėjo kreiptis į banką paskolos, turėjo pateikti tai pagrindžiančių duomenų (CPK 178 straipsnis).

74.       Subrangovė 2021 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui ieškinį. Dėl to rangovė turi sumokėti subrangovei netesybas už 13 dienų. Subrangovė apskaičiavo, kad rangovė turi sumokėti 2 600 Eur baudą iki ieškinio pareiškimo teisme. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 rangovė turėjo sumokėti subrangovei 15 623,03 Eur. Rangovė sumokėjo dalį skolos, todėl teismas priteisė subrangovei 13 623,03 Eur. 

75.       Ieškovės iki kreipimosi į teismą dienos apskaičiuota ir prašoma priteisti bauda atitinka 19 proc. pirmosios instancijos teismo priteistos skolos dydžio (2 600 Eur x 100 proc. : 13 623,03 Eur = 19 proc.). Taigi prašomų priteisti netesybų dydis nėra neprotingai didelis palyginus su nesumokėtos skolos dydžiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abi šalys yra verslo subjektai. Nors šalys ir susitarė dėl 200 Eur baudos už kiekvieną praleistą dieną prievolei įvykdyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, baudos dydis šiuo konkrečiu atveju negali būti mažinamas, nes bauda apskaičiuota už pakankamai trumpą laikotarpį – 13 dienų. Ji atitinka 19 proc. atsakovės skolos, susidariusios laiku neatsiskaičius su ieškove už statybos darbus, dydžio. Sumažinus netesybas iki pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio, būtų neužtikrinta šalių interesų pusiausvyra, o nurodytas dydis neatitiktų teisingumo, protingumo kriterijų nes būtų lygus 260 Eur (20 Eur x 13 d. = 260 Eur). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovės priteistinų netesybų dydį. Ieškovei iš atsakovės priteistina 2 600 Eur bauda. 

Dėl ieškinio senaties taikymo ir subrangovės teisės reikalauti priteisti netesybas nuo ieškinio pareiškimo iki teisto sprendimo visiško įvykdymo.

76.       Rangovė prašė taikyti ieškinio senatį, todėl teismas priteisė netesybas už 180 dienų. Teisėjų kolegija sutinka su subrangovės argumentu, kad teismas neteisingai taikė ieškinio senaties institutą.

77.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 punktas). Ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, šis reguliavimas yra imperatyvus – šalims savo susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką pakeisti draudžiama (CK 1.125 straipsnio 12 dalis).

78.       Ieškinio senaties terminas netesyboms skaičiuoti parsideda po to, kai skolininkas neįvykdo prievolės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rangovei kilo pareiga mokėti atsakovei netesybas nuo 2021 m. lapkričio 17 d., subrangovė kreipėsi į teismą 2021 m. lapkričio 30 d. Taigi subrangovė nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui pareikšti. Akcentuotina tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė nėra pagrindas taikyti ieškinio senaties institutą ir skaičiuoti ieškinio senaties terminą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą netesyboms skaičiuoti.

79.       Subrangovė prašė priteisti netesybas nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Rangovė teigia, kad šalys nesusitarė, kad netesybos skaičiuotinos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

80.       Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Įstatymas gali nustatyti, kad palūkanos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo (pavyzdžiui, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006).

81.       Nagrinėjamoje byloje statybos subrangos sutartyje šalys nesusitarė, kad netesybos būtų skaičiuojamos iki visiško sutarties įvykdymo. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimą, konstatuoja, kad subrangovei nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos nepriteisiamos.  

Dėl rangovės teisės reikalauti baudos už subrangos sutarties nutraukimą

82.       Rangovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad rangovė galėjo reikalauti baudos, tik ginčydama statybos subrangos sutarties nutraukimą, jai buvo apribota teisė pasinaudoti CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisių gynimo būdu.

83.       CK 1.138 straipsnyje reglamentuotas civilinių teisių gynimas. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalies 6 punktą, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius).

84.       Kasacinis teismas išaiškino, kad  CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas).

85.       Subrangos sutarties 9.5 papunktyje įtvirtintas draudimas vienašališkai nutraukti sutartį, nesant sutartyje arba Lietuvos Respublikos galiojančiuose teisės aktuose nustatyto pagrindo. Be pagrindo nutraukusi sutartį šalis privalo kitos šalies reikalavimu sumokėti 10 proc. baudą nuo bendros darbų kainos. Taigi pagal nurodytą sutarties nuostatą, sutarties šalis gali reikalauti, kad kita šalis sumokėtų jai baudą tik tuo atveju, jeigu ši be pagrindo nutraukė sutartį.

86.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad subrangovė 2021 m. lapkričio 9 d. nutraukė šalių sutartį. Pirmosios instancijos teismas įvertino sutarties nutraukimo aplinkybes ir konstatavo, kad UAB „Baltchem“ turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais esminio sutarties pažeidimo pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Pagal sutarties 9.2 papunktį, subrangovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu rangovė daugiau kaip 20 kalendorinių dienų, gavus lėšas iš užsakovės už subrangovės atliktus darbus, vėluoja vykdyti mokėjimus pagal šią sutartį. Rangovė neginčijo subrangovės nurodyto sutarties nutraukimo pagrindo. Teismui konstatavus, kad subrangovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, rangovei neatsirado teisė reikalauti statybos subrangos sutarties 9.5 papunktyje nustatytos baudos.

87.       Atkreiptinas rangovės dėmesys į tai, kad sutarties šalis, reikalaujanti, kad kita šalis sumokėtų baudą už nepagrįstą vienašalį sutarties nutraukimą, turi įrodyti, kad ši sutartį nutraukė, nesant sutartyje ar įstatyme įtvirtinto pagrindo, bet ne ginčyti sutarties nutraukimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, jog nei viena sutarties šalis nereiškia savarankiško reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nei viena šalis nesiekia tęsti sutarties, nereiškia, kad rangovė, reikalaudama sutarties 9.5 papunktyje nustatytos baudos, turėjo ginčyti sutarties nutraukimą, reikalaudama sandorį pripažinti negaliojančiu. Nustatytos faktinės aplinkybės – tai situacijos įvertinimas, dėl jų rangovė neturėjo pareigos rinktis kito teisių gynimo būdo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė rangovės reikalavimą priteisti 14 700 Eur baudą už neteisėtą sutarties nutraukimą ir atmetė šį reikalavimą. 

Dėl rangovės priešieškinio reikalavimų atlyginti atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir žalą kvalifikavimo ir vertinimo

88.       Rangovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė trūkumų šalinimo išlaidų, kurių rangovė patirs ateityje, atlyginimo klausimą ir jų nepagrįstai nepriteisė.

89.       CK 6.663 straipsnyje įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

90.       Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6,665 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

91.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

92.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad, atliekant pastato remontą, turėjo būti atlikti tokie darbai: stogo dangos pakeitimas, lietaus stogo nuvedimo įrengimas, perdangos apšiltinimas; remontuojamoje pastato dalyje patalpų perplanavimas, atliekant vidaus paviršių apdailos darbus; pastato išorės ir tvarkomų patalpų durų pakeitimas; remontuojamos pastato dalies vidaus ir išorės pritaikymas žmonėms su negalia.

93.       Rangovė ir užsakovė Pakruojo rajono savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 24 d. sudarė susitarimą, kuriuo rangovė įsipareigojo: 1) savo sąskaita atlikti gipso plokštėmis aptaisytų palėpių patalpų lubų nuardymo darbus bei išvežti susidariusį statybinį laužą (susitarimo 1.4 papunktis); 2) atstatyti pastato fasado sienos apdailą – nuardyti likusį tinko sluoksnį, padengti sieną nauju tinko sluoksniu, nugruntuoti ir padengti dekoratyviniu tinku (susitarimo 1.5 papunktis). Rangovė reikalavimą atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas grindžia nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo sąmata (17 957,28 Eur), fasado tinko remonto lokaline sąmata (17 525,43 Eur), techninių patalpų gipso kartono demontavimo nuo lubų lokaline sąmata (2 944,31 Eur) ir PVM sąskaita faktūra, pagal kurią įsigyta vatos (1 355,84 Eur).

94.       Kasacinis teismas išaiškino, kad, atsižvelgiant į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ( CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra griežta, t. y. be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine–komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007).

95.       Teisėjų kolegija sutinka su rangovės argumentu, kad subrangovė verčiasi ūkine–komercine veikla, siekia iš jos gauti pelno, todėl jos atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą yra griežtoji (atsakomybė be kaltės). Rangovė teigia, kad neturėjo įrodyti subrangovės kaltės, nes, patikslinus priešieškinio reikalavimus, ji atsisakė reikalavimo atlyginti žalą, padarytą neremontuotoms patalpoms. Iš bylos duomenų nustatyta, kad patikslintame priešieškinyje rangovė nurodė, kad ji prašo priteisti iš subrangovės 17 957,28 Eur atliktų darbų trūkumams pašalinti ir 21 583,17 Eur būsimoms išlaidoms, kurias rangovė patirs, šalindama neremontuotoms patalpoms padarytą žalą, atlyginti. Taigi, pirmasis priešieškinio reikalavimas kildinamas iš išlaidų, reikalingų nekokybiškų statybos rangos darbų trūkumams ištaisyti (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 2021 m. rugsėjo 6 d. subrangos sutartis 7.13 papunktis), o antrasis – iš neremontuotoms, bet apgadintoms patalpoms suremontuoti reikalingų išlaidų kompensavimo (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.665 straipsnio 3 dalis). Įvertinus antrojo reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo turinį, darytina išvada, kad jis susijęs su neremontuotoms (kitoms, šalia esančioms patalpoms, kurios nebuvo bylos šalių sudarytos statybos subrangos sutarties objektas) padarytos žalos atlyginimo institutu, bet ne su atliktų statybos rangos darbų remontuotose patalpose (statybos subrangos sutarties objekte) trūkumais. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad būtina nustatyti sąlygas, taip pat ir subrangovės kaltę, civilinei atsakomybei taikyti. Be to, atsakovė aptariamą priešieškinio reikalavimą, susijusį su ieškovės neremontuotų patalpų apgadinimu padarytos žalos atlyginimu, turėjo pagrįsti, kokiu faktiniu pagrindu ji įgijo teisę į išlaidų, reikalingų apgadintoms ne remontuotoms, bet kitoms patalpoms sutvarkyti (t. y. atstatyti į pradinę iki apgadinimo buvusią būklę), pavyzdžiui, ar ji tokias išlaidas kompensavo tų apgadintų patalpų savininkei, kada tai padarė ir kt.

96.       Rangovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ji neįrodė, jog prašoma priteisti suma reikalinga darbų trūkumams pašalinti. Rangovė nurodo, kad ji turi teisę reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų pagal parengtą sąmatą.

97.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į sąmatą įtraukti darbai, kurių rangovei atlikti nereikėjo, t. y. pastate sulietų sienų džiovinimas. Nors šio darbo vertė nedidelė (278,80 Eur), jis nepagrįstai įtrauktas į sąmatą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad subrangovės darbų trūkumai pašalinti, bet rangovė nepateikė duomenų, kokių išlaidų patyrė, šalindama subrangovės atliktų darbų trūkumus. Be to, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kurios konkrečios atsakovės pateiktose darbų sąmatose nurodytos išlaidos susijusios su pagal subrangos sutartį remontuotomis ir neremontuotomis patalpomis. Akcentuotina tai, kad rangovė galėjo reikalauti būsimų darbų išlaidų pagal sąmatą, kol darbų trūkumai nebuvo pašalinti. Sudarydama būsimų darbų sąmatą, rangovė galėjo nežinoti, darbus atliks fizinis ar juridinis asmuo. Subrangovės atliktų darbų trūkumus pašalino fizinis asmuo – trečiasis asmuo V. G.. Taigi rangovė nepagrįstai į sąmatas įtraukė PVM. Pašalinusi trūkumus, rangovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jau patirtas darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Iš jų būtų galima nustatyti rangos darbų trūkumų mastą, jų ištaisymo vertę, išskirti pagal subrangos sutartį netinkamai atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidas ir išlaidas, patirtis kitų apgadintų patalpų būklei atkurti į pradinę padėtį.

98.       Rangovė reikalauja atlyginti subrangovės darbų trūkumų šalinimo išlaidas, nes jie atlikti su trūkumais ir dėl jų atsakovė patyrė žalos (buvo užlietos neremontuotos patalpos, sudrėko vata ir kt.). Esant padarytai žalai dėl subrangovės atliktų darbų trūkumų, rangovės priešieškinis, kuriuo prašoma atlyginti tų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad rangovė tinkamai neįrodė jų dydžio. Byloje nėra įrodymų, be kita ko, ir parengtų specialias žinias turinčių asmenų, iš kurių būtų galima nustatyti išlaidų, reikalingų subrangovės darbų trūkumams pašalinti, dydį. Rangovė pateikė į bylą lokalines sąmatas, kuriose užfiksuoti būsimi darbai ir jų vertė. Visgi jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad aptariamų sąmatų nepakanka ir jos neatitinka faktinės situacijos, nes darbų trūkumai pašalinti ir apgadintos patalpos, nebuvusios bylos šalių subrangos sutarties objektu, sutvarkytos. Byloje esančių duomenų nepakanka atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžiui nustatyti. Dėl to rangovė, siekdama gauti darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir žalos atlyginimą, turėtų pateikti duomenis, pagrindžiančius jos jau patirtas išlaidas arba pagrįsti, koks konkretus subrangovės darbų trūkumas pašalintas konkrečiai lokalinėse sąmatose nurodytu konkrečiu darbu, taip pat aiškiai nurodyti, kokia padaryta žala neremontuotoms patalpoms dėl subrangovės atliktų darbų, kokius darbus reikėjo atlikti, kad būtų kompensuoti nuostoliai, ir kokia tų darbų vertė. Visas nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius naujus įrodymus renkant ir įvertinant apeliacinės instancijos teisme, ši bylos dalis būtų nagrinėjama pirmą kartą naujais aspektais apeliacinės instancijos teisme, todėl, be kita ko, būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

Dėl bylos procesinės baigties

99.       Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuoti statybos rangos teisiniai santykiai, bet neteisingai pritaikė ieškinio senaties institutą, taip pat taip pat netinkamai išsprendė subrangovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir žalos atlyginimo klausimą.

100.       CPK 327 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

101.       Kasacinis teismas išaiškino, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑10/2013).

102.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų, susijusių su  nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šiam teismui. Iš bylos duomenų negalima nustatyti, kokių išlaidų patyrė rangovė, šalindama subrangovės atliktų darbų trūkumus. Dėl to, siekiant ginčą išspręsti teisingai, byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, t. y. būtų apribota taip pat ir šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

103.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus argumentus, daro išvadą, kad subrangovės apeliacinio skundo dalis tenkinama, subrangovei iš rangovės priteisiama 2 124,52 Eur už 2021 m. spalio mėn. atliktus darbus, 2 600 Eur bauda, netenkinamas atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį netesyboms. Dėl to ieškovei už atliktus darbus iš viso priteistina 15 747,55 Eur (13 623,03 Eur + 2 124,52 Eur). Kita subrangovės apeliacinio skundo dalis ir rangovės apeliacinio skundo dalis dėl baudos už sutarties nutraukimą atmetamos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas rangovės priešieškinio reikalavimas dėl subrangovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir žalos atlyginimo, naikinama perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes neatskleista bylos esmė.

104.       Perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, 331 straipsniu,

nutaria:

pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patenkinti iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltchem“ ieškinį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltchem“ (juridinio asmens kodas 110779191) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ (juridinio asmens kodas 303255361) 15 747,55 Eur (penkiolika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 55 ct) skolos, 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) baudos. Atmesti kitą ieškinio dalį.

Atmesti atsakovės UAB „Losrita“ priešieškinio dalį dėl baudos už sutarties nutraukimą priteisimo.“

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir žalos atlyginimo priteisimo bei ir perduoti nurodytą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.