Administracinė byla Nr. eA-1313-629/2023
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00053-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Visagino savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, skundą atsakovui Visagino savivaldybei, atstovaujamai Visagino savivaldybės administracijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir pareiškėjas, ir Draudimo bendrovė) kreipėsi į teismą skundu ir prašė iš atsakovo Visagino savivaldybės (toliau – ir atsakovas, ir Savivaldybė), atstovaujamos Visagino savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), priteisti 3 993 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjas 2018 m. birželio 22 d. apdraudė V. S. priklausančią transporto priemonę – automobilį SKODA YETI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, automobilis). Ant šio automobilio, stovėjusio daugiabučio gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimui skirtoje vietoje, 2019 m. kovo 8 d. užvirto medis ir jį apgadino. Automobilio savininkas pateikė Draudimo bendrovei prašymą atlyginti dėl automobilio apgadinimo patirtą žalą. Įvertinus transporto priemonei padarytą žalą, buvo nustatyta, jog automobilio savininkas dėl automobilio apgadinimo patyrė 4 093 Eur dydžio nuostolius, todėl pareiškėjas, vykdydamas sudarytos draudimo sutarties sąlygas, išskaitęs 100 Eur išskaitą, automobilio savininkui išmokėjo 3 993 Eur draudimo išmoką.
2.2. Pareiškėjas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo teisę į žalos atlyginimą. Už žalos atlyginimą yra atsakingas atsakovas, nes jis nevykdė teisės aktuose įtvirtintos pareigos vykdyti želdinių fiziologinę būklės priežiūrą, tinkamai pasirūpinti medžiais, augančiais žemės sklype prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).
3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
3.1. Savivaldybė ir jos institucijos nėra ir negali būti atsakingos už vėjo nulaužto valstybinės reikšmės miško medžio padarytą žalą.
3.2. Miškas, kuriame nulūžo medis, yra valstybinės reikšmės, už kurio priežiūrą atsakinga Valstybinių miškų urėdija. Pareiškėjas nepagrįstai valstybinės reikšmės miško plotus vertina kaip želdynus, kurie prižiūrimi pagal Želdynų įstatymo nuostatas. Visagino savivaldybei jos teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miško plotai Vyriausybės nutarimais nebuvo perduoti.
3.3. Visagino mieste miškas užima atskirus nedidelius plotus, Savivaldybė šiuose miško plotuose rūpinasi šiukšlių, nukritusių šakų surinkimu ir pašalinimu, tačiau neturi teisės pjauti medžių ar daryti kitokią įtaką jų formavimui ir priežiūrai.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
5. Urėdija nurodė, kad ant automobilio užvirtęs medis augo Visagino mieste, Dūkšto girininkijos 259 kvartalo, 4-ajame taksaciniame sklype. Dūkšto girininkijos 259 kvartalo 4-ojo taksacinio sklypo valstybinės reikšmės miškas nėra perduotas patikėjimo teise valdyti Valstybinių miškų urėdijai. Valstybinių miškų urėdija, remdamasi Miškų įstatymo 1 straipsnio 18 punkto ir 5 straipsnio 5 punkto, Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 16 punktu, teigė, kad 259 kvartalas priskirtas Dūkšto girininkijai todėl, kad jis yra Dūkšto girininkijos administruojamoje teritorijoje, tačiau Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Miškų kadastras) šio miško žemės sklypo naudotojų grupė yra nurodyta – savivaldybių valstybinės reikšmės miškai. Urėdija nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko, be to, iš pareiškėjo pateiktų duomenų nėra pagrindo teigti, kad lūžęs medis būtų kėlęs grėsmę, t. y. būtų nesveikas arba pažeistas, o sveiko medžio kirtimui nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Pagal aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių (toliau – ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklės) 29 punktą, sanitariniais kirtimais turi būti iškirstos tik žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos ir labai pažeisti medžiai iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose. Spygliuočiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo irgi turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir pašalinti iš miško arba juose turi būti sunaikinti kenkėjai (30 punktas), jokių kitų atvejų, kai sanitariniai kirtimai yra privalomi, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse nenumatyta, labai pažeistų medžių ir sausuolių, kaip jie apibrėžti Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse, iškirtimas yra galimas, tačiau tai nėra prievolė. Miško sanitarinių kirtimų atvejais teisės aktų nustatyta tvarka reikia gauti leidimą miškui kirsti arba pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Kadangi Dūkšto girininkijos 259 kvartalo 4-asis taksacinis sklypas nėra perduotas Valstybinių miškų urėdijai valdyti patikėjimo teise, ji neturi pareigos rūpintis leidimo kirsti mišką gavimu. Valstybinių miškų urėdija nesutiko su pareiškėjo nurodytu žalos dydžiu, kadangi pareiškėjas žalos dydžio nepagrindė. Urėdija vertino, kad įvykio dieną medis nulūžo dėl stichinės nelaimės – stipraus vėjo. Kadangi šio faktoriaus niekas negalėjo numatyti ir kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė nei atsakovo, nei Valstybinių miškų urėdijos atžvilgiu netaikytina. Urėdijos nuomone, šiuo atveju turėtų būti vertinamas ir paties automobilio naudotojo elgesys, t. y. ar jis laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai, rūpestingai, kai siaučiant stipriam vėjui, automobilį pastatė po medžiais.
IV.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino; priteisė ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš Visagino savivaldybės, atstovaujamos Visagino savivaldybės administracijos, 3 993,00 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 00 euro centų) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas nustatė, kad ant draudėjui V. S. priklausančio automobilio SKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimui skirtoje vietoje, 2019 m. kovo 8 d. užvirto medis ir jį apgadino, nurodytas automobilis įvykio dieną buvo apdraustas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Transporto priemonių kasko draudimu (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)); transporto priemonės savininkas V. S. pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą dėl transporto priemonės apgadinimo užvirtus medžiui; Kilnojamojo turto vertintojo parengtos Transporto priemonės vertinimo pažymos Nr. 19-504-03 duomenimis, transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo buvo 6 962 Eur; už automobilio vertinimą vertintojui Draudimo bendrovė išmokėjo 160 Eur; aukciono metu už transporto priemonės likučius buvo pasiūlyta 3 029 Eur; transporto priemonės savininkui dėl įvykio pareiškėjas, vykdydamas transporto priemonės draudimo sutarties sąlygas, išskaitęs 100 Eur išskaitą, išmokėjo 3 993 Eur ((6 962 Eur + 160Eur ) – 3 029 Eur – 100 Eur) draudimo išmoką.
8. Nulūžęs medis, kuris 2019 m. kovo 8 d. užkrito ant automobilio SKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įrengtoje automobilių stovėjimui skirtoje vietoje, augo valstybinės reikšmės miško Dūkšto girininkijos 259 kvartalo 4-ame taksaciniame sklype.
9. Teismas taip pat nustatė, kad Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtintos Visagino savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos duomenimis, 259 kvartalas žymimas kaip užstatyta teritorija, jame miško plotai, žymimi kaip valstybinės reikšmės miškai, yra išsidėstę nedideliais plotais.
10. Teismas vadovavosi Miškų įstatymo (taikoma 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu galiojusi redakcija) 4 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai; valstybinės reikšmės miškams, priskiriami ir miestų miškai, kuriais, pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, suprantami miesto teritorijose esantis miškas.
11. Remdamasis bylos duomenimis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas konstatavo, kad nulūžęs medis augo valstybinės reikšmės miško plote. Atsižvelgdamas į tai, jog nulūžęs medis augo miesto miško sklype, teismas konstatavo, kad Želdynų įstatymas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintos Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (toliau – ir Medžių ir krūmų priežiūros taisyklės), kuriomis remiasi pareiškėjas, siekdamas įrodyti atsakovo neveikimą, netaikomos, kadangi šios taisyklės nustato medžių ir krūmų, esančių želdynuose, priežiūros pagrindinius reikalavimus.
12. Teismas nurodė, kad pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalį valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys; valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatymo nustatyta tvarka.
13. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad valstybinės reikšmės miško sklypas, kuriame augo nuvirtęs medis, patikėjimo teise nėra perduotas nei savivaldybei, nei Valstybinei miškų urėdijai.
14. Vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 6-7 straipsnio, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio, Savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. TS-229 patvirtintų „Visagino savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklės“ (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės), Savivaldybės bendrojo plano nuostatų aiškinimu teismas darė išvadą, kad Savivaldybė, vykdydama vietos savivaldybėms priskirtas valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, yra atsakinga už miesto teritorijoje vykstančio eismo, miesto gyventojų ir jų turto saugumo užtikrinimą, todėl, teismo vertinimu, ji turi pareigą vykdyti tiek Savivaldybei priskirtoje, tiek ir jai neperduotuose valstybiniuose miškuose augančių medžių priežiūrą, įskaitant šių medžių būklės tikrinimą bei pavojų žmonių ir jo turto saugumui keliančių medžių šalinimą.
15. Teismas, remdamasis NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jei medžiai turi būti kertami/genimi Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomoje žemėje miestų teritorijose esančiuose valstybiniuose miškuose, kurie nėra perduoti naudoti savivaldybei, pirmiausia turi būti kreipiamasi į savivaldybę dėl medžių priežiūros, vadovaudamasis Leidimų kirsti mišką aprašo (taikoma 2016 m. birželio 7 d. – 2020 m. balandžio 9 d. laikotarpiu galiojusi redakcija) 4.3 punktu, Miško sanitarinės apsaugos taisyklių nuostatomis, sprendė, kad Savivaldybė, vykdydama jai pavestas funkcijas, turėjo pareigą imtis atitinkamų organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad jos teritorijoje esančiuose, tačiau Savivaldybei neperduotuose valstybiniuose miškuose, dėl įvairių priežasčių galintys nuvirsti medžiai būtų laiku pašalinami ir nekeltų grėsmės asmenų, jų turto, eismo saugumui. Įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, Savivaldybės atstovės paaiškinimus, teismas konstatavo, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad Savivaldybė atliko tam tikrus veiksmus, nukreiptus į tai, jog valstybinio miško kvartalo 259 4-ajame taksaciniame sklype, apie kurį yra išsidėstę daugiabučiai gyvenamieji namai, būtų vykdoma tinkama augančių medžių priežiūra, stebima jų būklė, o atlikus jų būklės vertinimą, būtų sprendžiama dėl grėsmę asmenų, jų turto, eismo saugumui keliančių medžių pašalinimo.
16. Atsižvelgdamas į tai, kad valstybinio miško kvartalo 259 4-asis taksacinis sklypas yra teritorijoje tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, bylos duomenimis, valstybinio miško teritorijoje yra įrengti pėstiesiems skirti takai, žalą sukėlęs medis augo šalia Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – įvažiavimo į kiemą Nr. 305, kurio dalis yra išplatinta ir skirta transporto priemonių stovėjimui, šalia šio įvažiavimo yra bendram daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų naudojimui skirti įrenginiai teismas sprendė, kad Savivaldybei, viešojo administravimo subjektui, kurios viena iš funkcijų yra užtikrinti savo savivaldybės gyventojams saugias gyvenimo sąlygas, ir privalėjusiai vykdyti Savivaldybės teritorijoje augančių medžių būklės stebėseną, kontroliuosi, kad augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, taikoma ir bendroji CK 6.263 straipsnyje nustatyta rūpestingumo pareiga.
17. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju Savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
18. Įvertinęs byloje esančius duomenis, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. kovo 8 d., apie 21 val. 02 min., buvo įregistruotas pranešimas apie tai, jog Visagino mieste, (duomenys neskelbtini) kieme medis užvirto ant automobilio, dalis medžio ant šaligatvio, važiuojamos kelio dalies, įvykio vietos fotonuotraukas, Transporto priemonės vertinimo pažymą Nr. 19-504-03, pagal kurią, automobilio rinkos vertė – 6 962 Eur, automobilio remonto kaina pagal remonto sąmatą būtų 5 839 Eur, automobilio draudėjui išmokėtą 3 993 Eur išmoką teismas konstatavo, kad yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisė 3 993 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už
III.
19. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
20. Atsakovo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad miško teritorija, kurioje augo ant automobilio užvirtęs medis, jokiais teisės aktais, jokiais dokumentais nebuvo perduota Visagino savivaldybei. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, taip pat Leidimų kirsti mišką aprašu bei Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, kadangi šie teisės aktai neįtvirtina jokių savivaldybės pareigų, susijusių su ginčo teisiniais santykiais. Atsakovas taip pat nurodo, kad nei Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas, nei Želdynų įstatymo 10 straipsnis nereglamentuoja miško teritorijos priežiūros. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 valstybinės reikšmės miškų priežiūrą buvo pavesta atlikti miškų urėdijoms, todėl teismas nepagrįstai perkėlė valstybės įmonės Dūkšto miškų urėdija atsakomybę už medžio priežiūrą atsakovui.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Urėdija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Urėdijos teigimu, ginčo teritorija nėra perduota patikėjimo teise valdyti Urėdijai, todėl šiuo atveju, vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, valstybinio miško sklypo valdytoja yra NŽT.
23. Urėdija pažymėjo, kad pareiškėjas nėra nurodęs jokių Urėdijos neteisėtų veiksmų. Byloje apskritai nesant duomenų, kad medis buvo nesveikas ar pažeistas, o sveiko medžio kirtimui nebuvo jokio pagrindo, šiuo atveju nėra vienos iš sąlygų kilti civilinei atsakomybei – neteisėtų veiksmų. Urėdija taip pat laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė patirtos žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp Urėdijos veiksmų ir nuostolių atsiradimo. Urėdijos vertinimu, šiuo atveju turi būti atsižvelgta į neatsargų automobilio savininko elgesį, kadangi esant perspėjimui apie stiprų vėją, jis paliko automobilį po medžiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o ja :
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas – draudimo bendrovė – išmokėjusi draudimo išmoką transporto priemonės, ant kurios užvirto medis, savininkui, prašo priteisti jai draudimo išmokos dydžio sumą iš atsakingo už žalą asmens – Visagino savivaldybės.
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino konstatavęs, kad savivaldybė, vykdydama vietos savivaldybėms priskirtas valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, yra atsakinga už miesto teritorijoje vykstančio eismo, miesto gyventojų ir jų turto saugumo užtikrinimą. Teismas, vadovaudamasis Leidimų kirsti mišką aprašo 4.3 punktu, Miško sanitarinės apsaugos taisyklių nuostatomis, sprendė, kad savivaldybė, vykdydama jai pavestas funkcijas, turėjo pareigą imtis atitinkamų organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad jos teritorijoje esančiuose, tačiau savivaldybei neperduotuose valstybiniuose miškuose, dėl įvairių priežasčių galintys nuvirsti medžiai būtų laiku pašalinami ir nekeltų grėsmės asmenų, jų turto, eismo saugumui. Konstatavęs, kad savivaldybė nevykdė nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos teismas vertino, kad ji privalo atlyginti žalą, padarytą transporto priemonės savininkui (šiuo atveju teisė reikalauti žalos atgynimo perėjo pareiškėjui, išmokėjusiam draudimo išmoką), kuri kilo ant automobilio užvirtus medžiui.
26. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu teigia, kad miško teritorija, kurioje augo ant automobilio užvirtęs medis, jokiais teisės aktais, jokiais dokumentais nebuvo perduota Visagino savivaldybei, todėl savivaldybė neturėjo pareigos rūpintis šioje teritorijoje augančiais medžiais.
27. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), visų pirma primena, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).
28. CK 6.271 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, 1–4 dalys nustato, kad: žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (1 d.). Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.); šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.); valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ant transporto priemonės užvirtęs ir ją sugadinęs medis augo valstybiniame miške. Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas (Miškų įstatymo 4 str. 11 d.). Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka (Miškų įstatymo 4 str. 12 d.).
30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog medis augo valstybiniame miške, Želdynų įstatymo nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Teismas taip pat nustatė, kad valstybinio miško sklypas, kuriame augo transporto priemonę apgadinęs medis, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas valdyti patikėjimo teise nei miškų urėdijai, nei savivaldybei. Savivaldybės pareigą atlyginti žalą teismas kildino iš teisės aktuose įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos užtikrinti miesto gyventojų ir jų turto saugumą nesilaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju medis, dėl kurio galimai kilo žala, augo valstybiniame miške, teisėjų kolegija vertina, kad savivaldybė nėra atsakinga už tokio medžio priežiūrą, ji neturėjo galimybės veikti šį turtą pagal savo valią, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl savivaldybės atsakomybės už kilusią žalą yra nepagrįsta.
31. Kaip jau minėta, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 11 dalimi valstybinių miškų savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija. Atsižvelgiant į šią nuostatą yra spręstina dėl atsakovo byloje.
32. Vadovaujantis ABTĮ 53 straipsniu, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-305-629/2022).
34. Nors pareiškėjo skundas paduotas netinkamam atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas pareiškėjo skundą, tiek iš esmės nagrinėdamas administracinę bylą, nesprendė netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo klausimo, t. y. pažeidė paminėtas proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d., 146 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Visagino savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė