Civilinė byla Nr. e2T-62-450/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00045-2022-6

        Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Irmanto Šulco,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LATAKKO“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą byloje Nr. 31/04-2022, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Riedis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. liepos 5 d. gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LATAKKO“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą byloje Nr. 31/04-2022, kuriuo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens UAB „Riedis“ priteista 3 699,67 Eur skolos, 1 640 Eur delspinigių, 40 Eur išlaidų susijusių su skolos išieškojimu, 750 Eur teisinių paslaugų išlaidų, 614,06 Eur teismo išlaidų, iš viso – 6 743,73 Eur. 

2.       Nurodė, kad pareiškėja UAB „LATAKKO“ į Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismą kreipėsi dėl skolos priteisimo, suinteresuotam asmeniui UAB „Riedis“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal 2018 m. spalio 22 d. Pirkimo sutartį Nr. 2034-2018/VO. 

3.       Suinteresuotam asmeniui UAB „Riedis“ Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartis, pareiškėjos UAB „LATAKKO“ prašymas ir priedai, pranešimas apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką bei siūlymas iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą buvo išsiųsti 2022 m. liepos 12 d. per EPP sistemą.

4.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 buvo patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio IV skyriuje reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas asmenims elektroninių ryšių priemonėmis. Šio Aprašo 22 punkte nurodoma, kad, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis / EPP sistema) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą; apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. 

5.       Nagrinėjamu atveju LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, todėl procesiniai dokumentai UAB „Riedis“ laikomi įteiktais kitą dieną po jų išsiuntimo – 2022 m. liepos 13 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Suinteresuotas asmuo UAB „Riedis“ iki nustatyto termino atsiliepimo į pareiškėjos UAB „LATAKKO“ prašymą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

6.       Byloje nustatyta, kad Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu byloje Nr. 31/04-2022 pareiškėjai UAB „LATAKKO“ iš suinteresuoto asmens UAB „Riedis“ priteisė 3 699,67 Eur skolos, 1 640 Eur delspinigių, 40 Eur išlaidų susijusių su skolos išieškojimu, 750 Eur teisinių paslaugų išlaidų, 614,06 Eur teismo išlaidų, iš viso – 6 743,73 Eur.

7.       Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią ir gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

8.       Tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pan.

9.       Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Todėl šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

10.       Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Riedis“ atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, todėl teisėjų kolegija Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų neanalizuoja, dėl jų nepasisako ir tikrina tik tai, ar neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

11.       Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo dalykas. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje tokių aplinkybių nenustatė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja UAB „LATAKKO“ į Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismą kreipėsi dėl skolos priteisimo, suinteresuotam asmeniui UAB „Riedis“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal 2018 m. spalio 22 d. Pirkimo sutartį Nr. 2034-2018/VO, pagal kurią pareiškėja UAB „LATAKKO“ pardavė UAB „Riedis“ prekes, kurias suinteresuotas asmuo gavo, tačiau už jas neatsiskaitė. Pagal Sutarties 2.4 punktą, tuo atveju, jei pirkėjas pažeidžia apmokėjimo už prekes terminą, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui palūkanas už vėlavimą, kurios apskaičiuojamos nurodyta tvarka.

12.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolos priteisimas, kylantis iš šalis siejančių sutartinių teisinių santykių gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis), t. y. šiuo atveju neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą pagrindas.

13.       Vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punktu užsienio arbitražo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti tuo atveju, kai to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Dėl to ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai, nenustatė.

15.       Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, jog Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Nr. 31/04-2022 pripažintinas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

16.       Patenkinus prašymą pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo sprendimą, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai įrodo, kad pareiškėja patyrė  252,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą. Šios dokumentų vertimo išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš suinteresuoto asmens UAB „Riedis“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 810 straipsnio 6 dalimi, 8111 straipsniu, 813 straipsniu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

n u t a r i a :

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą byloje Nr. 31/04-2022, kuriuo pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „LATAKKO“ (juridinio asmens kodas 302531472) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Riedis“ (juridinio asmens kodas 303315036) priteista 3 699,67 Eur skolos, 1 640 Eur delspinigių, 40 Eur išlaidų susijusių su skolos išieškojimu, 750 Eur teisinių paslaugų išlaidų, 614,06 Eur teismo išlaidų, iš viso – 6 743,73 Eur. 

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „LATAKKO“ (juridinio asmens kodas 302531472) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Riedis“ (juridinio asmens kodas 303315036) 252,80 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus 80 cnt.) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                                                          Asta Radzevičienė

                                                             Antanas Rudzinskas

                                                             Irmantas Šulcas