Baudžiamoji byla Nr. 1-23-304/2014

                                Teisminio proceso: 1-86-2-00057-2010-2

                                   Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                             1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.;1.2.6.4.; 1.2.8.1.1.;

                                                                                                                    1.2.8.2.1.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.10.3.;

                                                                                                                                                         2.3.6.4.5.; 

                                     TELŠIŲ  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 16 d.

Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant L. K., V. S., dalyvaujant prokurorui Arūnui Laukaičiui, kaltinamajam V. J., jo gynėjai advokatei J. U., nukentėjusiajai V. P., jos atstovui advokatui Mariui Mikalauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas viekas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje

              Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus

n u s t a t ė:                                                                                                                                    

V. J. pareikšti kaltinimai dėl to, jog nežymiai sužalojo, terorizavo, šmeižė ir įžeidė žmogų bei varžė žmogaus veiksmų laisvę, o būtent: 2008-07-22, apie 18 val., būdamas V. P. namuose, adresu Luokės g. 67-51, Telšiai, žodinio konflikto metu sudavė nukentėjusiajai V. P. kumščiais smūgius į veidą, krūtinę, taip jai padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, kairėje krūtyje, dešinės juosmens srities sumušimą ir nežymiai ją sužalojo.

Taip pat jis, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. ir laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2010 m. liepos 13 d., terorizavo bei sistemingai baugino V. P., panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas per langą į butą, esantį Luokės g. 67-51, Telšiai įmesti degantį butelį ir padegti, nužudyti ją, jos dukras ir susidoroti su visa jos gimine, reikalaudamas atiduoti gaunamus pinigus už jų bendro vaiko D. J., gim. 2008-07-12 auginimą ir apgaule paėmęs iš V. P. sūnų D. J., gim. 2008-07-12, kurį 2008-09-15 pareiškimu draugišku susitarimu buvo sutarę auginti ir prižiūrėti, apgyvendino jį savo namuose, adresu Luokės g. 69-76, Telšiai, ir grasino jo neatiduoti, o norint pamatyti ir bendrauti su vaiku, reikalavo V. P. atlikti neteisėtus veiksmus ir elgtis pagal jo nurodymus: ateiti gyventi į jo butą, esantį adresu Luokės g. 69-76, Telšiai ir prižiūrėti jo vaikus D. J., gim. 2002-06-21, Aurimą Janušą, gim. 2004-06-09 ir D. J., gim. 2008-07-12, užrakindavo buto duris ir neišleisdamas jos iš savo namų, bei grasino, jei pabėgs su jų vaiku D. J., ar kas atsitiks kitiems jo vaikams, ji „nebegyvens“.

Be to jis, laikotarpyje nuo 2009 m. pavasario iki 2009 m. vasaros pabaigos. Bylos nagrinėjimo teisme metu  laikotarpis patikslinamas - iki 2010 m. pabaigos, bet ne mažiau kaip 2 kartus, parašydamas ir pakabindamas namo kuriame gyvena V. P., adresu Luokės g. 67, laiptinėje, užkišdamas V. P. už buto Nr. 51 durų, bei įmesdamas į V. P. laiškų dėžutę V. P. žeminančius laiškus apie tai, kad V. P. serga psichinėmis ligomis, yra neprognozuojama, smurtauja prieš vaikus, nesirūpina vaikais ir nesugeba jų auginti, paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. P. bei ją pažemino, o taip pat viešai, P. P. darbo vietoje, parduotuvės PC „Maxima“ patalpose, adresu Kęstučio g. 20, Telšiai, gatvėje ir prie buto langų vadindamas ją necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, užgauliai pažemino V. P..

K. V. J. apklaustas kaltinamuoju kaltu neprisipažino ir parodė, jog nukentėjusioji bei liudytojai davę parodymus jį apkalba. Su V. P. kaip šeima negyveno. Pabendravo tik 3-4 mėnesius ir ji pastojo.  Kai 2008-07-12 gimė D., ji pati jo po 10 dienų atsisakė, nes jai reikėjo ramybės. Vaikas jai buvo nereikalingas. Dovydą po palikimo iki gruodžio mėnesio prižiūrėjo jo kitų vaikų mama (duomenys neskelbtini). Prašė V. P. ateiti, pasirūpinti vaiku. Vaikui skiriamus pinigus perrašyti jo vardu, tačiau ji nesutiko. Ateidavo savaitgaliais, kartais pabūdavo su vaikais. 2010 m. norėjo jai palikti vaiką, nes kitus vaikus operavo. Nesutiko. Lovelę atnešė, padėjo prie laiptų ir išėjo. Nėra jos mušęs. V. P. jį šantažuodavo, grasindavo, kad praneš apie jų santykius kitai jo draugei L. R.. 2008-08-27 V. P. paprašė, kad jis duotų Dovydą parodyti giminaičiams. Vaikas atsidūrė pas jos seserį Kontvainienę. Jie buvo jį sumušę, reikalavo, kad raštiškai vaiko atsisakytų. Grasino, kad nupirks ekspertizę, nes sesuo dirba ligoninėje. Rugsėjo 10 d. atgal atidavė vaiką, atsiprašė. Liepė net į Vokietiją vežtis. Dabar jai prireikė vaiko. Jis jau devynis metus vienas rūpinasi visais vaikais, dirba. Su L. R. pradėjo bendrauti 2008 m. balandžio mėnesio pabaigoje. V. P. pradėjo rašinėti visokias žinutes, todėl jis laikinai išsiskyrė su L. R.. 2008-08-27 V. P. jam liepė atsisakyti vaiko. Buvo pasirašytas toks raštiškas susitarimas, kurį pasirašėme dėl šventos ramybės, kad atstotų V. P. sesuo Kontvainienė. V. P. sakė, kad tai daro dėl pinigų. V. P. prireikė tada, kai baigėsi gaunami iš SODROS pinigai. Į Dariaus ir Girėno gatvę net neateidavo lankyti vaiko. Jai buvo leista bendrauti su vaiku, bet ji pati jo neprašė. Kad ji nori bendrauti su vaiku, jis sužinojo iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų. Kai gyveno Luokės g., V. P. ateidavo vaiko lankyti jo pareikalavimu. Jis jai liepdavo prisidėti jei ne pinigais, tai bent vaikų priežiūra. Pats nuo 2008-07-22 visur važinėjo su L. R. išvykdavo į Lenkiją, į Vokietiją. Vaikus tada palikdavo Perminienei. Perminienei niekada negrasino. Jokio smurto prieš ją nenaudojo. Niekada jos neįžeidinėjo. Ji net pieną nusitraukusi atnešdavo vaikui pamaitinti. Pas ją į darbą nėjo, tik kai dirbo savo firmoje užeidavo. Nuo 2007 m. iki 2010 m. V. P. dirbo jo firmoje. Toliau nežino kur ji dirbo. Tik „Maximoje“ kažkada pamatė. Girdėjo apie raštus, bet kas juos iškabinėjo, jis nežino. Tikriausiai pati V. P.. Jis laiškų nerašė. Nei D. K., nei V. P. nemušė. D. K. meluoja, juk ji draugauja su V. P.. Nieko nemušė, neatsiprašinėjo, niekam negrasino. Neteisingi A. G. ir J. B. parodymai, nes jis nesugyvena su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais, todėl jį ir apklaba. Nežino jokių Draučių kaimo, niekam negrasino. 2011 m. pati V. P. grasino nunuodyti vaiką. Dovydas yra priteistas V. P.. Ji pati neima vaiko ir niekas net nebuvo atvykęs jo paimti. Jis vykdo teismo sprendimą, bet nėra faktų, kad V. P. nori to vaiko. 2008-07-22 V. P. pas gydytoją Mikalainį nusipirko nedarbingumo pažymėjimą. Šis gydytojas yra klastotojas, jo išduoti nedarbingumo pažymėjimai yra negaliojantys. Jokių laiškų jis nerašė. 2008-07-22 D. K. jis nematė. Su V. P. susitiko prie laiptų. V. P. kaip artimo žmogaus nepažįsta. Jam artima tik L. R.. Su V. P. dukromis net nebuvo šnekėjęs. Luokės g. 69-76, kur anksčiau gyveno, langai buvo mediniai, su rankenomis. Jis prašydavo, kad V. P. pabūtų su vaikais. 2009 metais ji net pasą vaikui išėmė, kad tik vežtųsi į Vokietiją. L. A. negrasino, nežino ką jis citavo. Žinutės gal ir jo rašytos, nes jie draugai. Apie mišias žinutėje nieko nežino. Nuo 2010 m. galėjo būti apie 80 žinučių parašyta. G. A. nesuprato tų žinučių esmės? Su V. P. susitikinėjome apie 4 mėnesius. Jokių prievartų, rūbų plėšymo, sumušimo žymių, mėlynių nebuvo. Su vaiku bendrauti V. P. pareiškė norą tik 2010 m. Raštelių jokių jis nerašė. V. P. juos pati rašė, o jį šmeižė. Net jo numerį įrašė dėl paramos gavimo. Ne jis sumušė V. P. ir netiki, kad ji buvo sumušta.  Ta ekspertizė dėl raštelių yra niekinė. Nepripažįstu jokio psichologinio smurto. Jokio turto neturi. Niekur nedirba, slaugo vaikus.  

          Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. P. parodė, kad buvo išsituokusi, vieniša dviejų dukrų mama. 2006 metų pabaigoje susipažino su V. J.. Iš pradžių Virgilijaus bendravimas buvo draugiškas, vėliau ėmė įkalbinėti, kad eitų pas jį dirbti. Ji sutiko ir tapo priklausoma nuo jo finansiškai. Ilgainiui jis pradėjo naudoti prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, prasidėjo grasinimai susidorojimu jei nepaklus jo valiai. Pirmas smurto proveržis buvo 2007 metais vasario 23 dieną, po jos sesers gimtadienio. Atvykus pasveikinti seserį Janušas į vidų nėjo, laukė jos lauke, mašinoje. Po šventės jis ją vežė namo, dukrą paleido prie namų, o ją nusivežė link Buožėnų kaimo, sustojus ištempė iš mašinos ir pradėjo stumdyti, pyko, kad reikėjo labai ilgai laukti. Kai vykdavo konfliktai mašinoje turėjo sėdėti šalia jo, jis laikydavo už plaukų ir nepaleisdavo, neleisdavo išlipti iš automobilio. Kitą dieną jis atsiprašinėdavo ir vėl viskas kartodavosi. Pradėjo grąsinti, kad niekur neįsidarbins, kad ją apšmeiš, todėl jo labai bijodavo. Kartais jis būdavo labai geras. Po to pastojo, visą nėštumo laikotarpį dirbo jo parduotuvėje. Dėl įtampos ir išsekimo buvo išsivysčiusi nėščiųjų anemija. Išseko, gulėjo ligoninėje, gimdyti teko išvežus su greitąją medicinos pagalba į Klaipėdos ligoninę. Jis nepripažino jos dukrų iš ankstesnės santuokos, prasidėjo konfliktai, todėl sūnų parsivežė pas save, tai buvo  2008-07-22 vakare būdamas neblaivus V. J. atėjo pas ją į namus adresu Luokės g. 67-51, Telšiuose. Ją apstumdė, atėmė telefoną, po to mušė kumščius jai į galvą, spardė kojomis. Po ko akis buvo pajuodusi, visas veidas ir lūpos buvo mėlynos. Į veidą pataikė kažkur 5 smūgiais, į šonus ir nugarą maždaug tiek pat smūgių. Sužalojimai buvo nustatyti. Buvo pranešta tyrėjai, tačiau po to jie susitaikė. Į teismą dėl sumušimo nesikreipė, nes V. J. ją įbaugino ir įtikino nesikreipti. Jis sakė, kad pasakys jog vaiką nuodijusi ir sakė ras liudininkus, kurie tai paliudys. Teismo procese Klaipėdoje buvo iškviesti jo liudytojai, tikėjo, kad jis taip ir padarys, bijojo jo. V. J. ją laikė uždarytą laikotarpiais nuo 2008-12-22 iki 2009-04-01. Tuo laikotarpiu ją namo išleisdavo tik vakarais po 22 val., po to parsivesdavo kitą moterį. Tai būdavo jai kaip darbas. Ateidavo pas V. J. į jo butą, esantį Luokės g. 69-76, kad pabūtų su savo sūnumi. Tame bute būdavo ir jo nepilnamečiai vaikai, kuriuos irgi turėjo prižiūrėti. Pradžioje V. J. būdavo draugiškas, po to nebeleisdavo išsinešti sūnaus. Iš jo namų be jo leidimo neišeidavo, nes jo bijodavo. Buvo kaip žmogus gniuždoma. Langai buvo uždaryti, durys taip pat, rakto neturėjo. Jis grasindavo, sakė, kad susidoros su jos seserimi, kad dukros neišeis į mokyklą. Grasino, kad pateps rankenas, kad padegs sesers sodą. Buvo išsekusi, jautė atsakomybę dėl jo parduotuvės dokumentų. Norėjo būti ir su savo dukromis ir savo sūnumi, buvo labai sunku persiplėšti į dvi dalis. Iš to buto išėjo kai jis susirado kitą moterį. Kai jos nebūdavo namuose lankydavo savo sūnų. V. J. sugyventinė L. R. sakė -“ ateik ir būk su tuo vaiku”. Vieną vakarą jis atėjo į jos namus būdamas neblaivus, ją apstumdė ir išbėgo palikęs savo telefoną. Tada atsitiktinai paėmusi jo telefoną ir pažiūrėjusi jo turinį suprato, kad jis turi kitą moterį. Paskambino jos numeriu ir pasakė, kad ji Janušo vaiko mama. Moteris atsakė, kad negali kalbėti ir jai bekalbant su šia moterimi grįžo Janušas, įbėgęs į jos namus išplėšė iš rankų telefoną ir ją sumušo, spardė, daužė. Aprimęs vėl išėjo, o po kiek laiko namo grįžusi mažoji mano dukra  pakvietė šalia gyvenančią tetą. Kai ji buvo atėjusi Janušas grįžo ir jos akivaizdoje pradėjo jos atsiprašinėti. Buvo pasimetusi, sugniuždyta, buvo labai sunku. Jam atleido, nors prieš tai buvo parašiusi pareiškimą policijoje. Pareigūnų nurodymu, sustiprėjusi, t.y. liepos 25 diena pasidarė ekspertizę. Ekspertizė buvo atlikta remiantis gydytojų dokumentais. O liepos 24 dieną jis paėmė iš jos pasą, nusivežė į Plungę pas notarą ir pripažino tėvystę Dovydui. Grasino, kad atims sūnų. Buvo parašiusi ir pareiškimą policijai, tačiau vėl susitaikė. 2008-09-18 pasirašė draugišką sutartį pagal kurią savaitgaliais vaikas turėjo būti pas tėvą. Jis sutarties laikėsi iki gruodžio mėnesio. Pasakė, kad jo vieną vaiką rengiamasi operuoti ir jis turės ilgam išvykti, todėl nori daugiau pabūti su sūnumi Dovydu. Jis pamelavo, prašė ateiti pas jį su vaiku, tuo tarpu ji turėdavo prižiūrėti ir jo vaikus, maitinti, maudyti. Janušas buvo užkalęs langus medvaržčiais, paaiškino, kad jo pirmųjų vaikų mama gali ateiti ir pasiimti vaikus. Buvo pas jį uždaryta, negalėjo išeiti ir dar turėjo tvarkyti jo parduotuvės dokumentus. Tai tęsėsi iki balandžio pirmos dienos. Buvo išsekusi emociškai. Niekur neleisdavo eiti pėsčiomis, visada veždavo. Savo sūnų D. veždavo ryte į mokyklą ir tada ją paimdavo. Visada kontroliuodavo. Po darbo ją pasiimdavo, nuveždavo į miškelį ir prievartaudavo, grasindavo. Liepė jam pataikauti, grasindavo, kad jei nepaklusianti pakenks jos dukroms. Jautė atsakomybę ir dėl jo neįgalių vaikų, nes ir jais reikėjo pasirūpinti. Jautėsi sužlugdyta. Jis sakė, kad ją apjuodins. Eilinį kartą susipyko su V. J. ir ji parašė pareiškimą Vaikų teisių tarnybai Vilniuje. Tada pasirodė ir ją šmeižiantys plakatai. Pirmas plakatas buvo prikabintas ant Luokės gatvėje 67 namo laiptinės durų, prie jos laiptinės, skelbimų lentoje, mieste. Jų turinys buvo apie tai, kad ji nestabilios psichikos, kad jos dukros iš jos išviliojo pinigus kompiuteriui įsigyti. Tai buvo šmeižtas. Neregistruota Psichikos sveikatos centre. Kitą kartą jos giminaitė atnešė plakatą nukabintą nuo Masčio gatvėje esančio prekybos centro “Senukai” skelbimų lentos. Plakatas buvo to paties turinio. Būdavo labai gėda prieš artimuosius, norėjo apsaugoti savo šeimą. Pati gaudavo laiškelius, kuriuos atnešdavo nepažįstami vyrai, laiškai buvo nuo V. J.. Jis kviesdavo, išeiti į lauką pasikalbėti. Vieną kartą jis buvo su jos sūnumi ant rankų. Liepė sūnui rodyti jai liežuvį, ją vadindavo necenzūriniais žodžiais.  Tai ne kartą girdėjo ir jos dukros. Vėliau ateidavo į jos naują darbą UAB “Maxima” kai dirbdavo kasoje, išvadino „vagilka“, sakydavo, kad apsivogusi. Kolegės matė kai po jo apsilankymo darbe drebėdavo. Tas tęsėsi iki 2009 metų. Jis pradėjo uždarinėti savo parduotuvę, tada su jo vaikais būdavo jo namuose. Su savo vaikais bendraudavo tik pro langą. Smurtas paaštrėjo, kai baigėsi motinystės atostogos. 2010-07-12 norėjo pasveikinti savo vaiką su gimtadieniu, jis neleido, tada kreipėsi į krizių centrą, o po kiek laiko ir į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nuo tada pasipylė V. J. pareiškimai, skundai, kurie buvo nepagrįsti. Nuo to laiko pasiryžo susigrąžinti savo vaiką. Teismo procesas truko du metus, vaiko jis neatiduoda, nors yra teismo sprendimas, kurį privalo vykdyti. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja. V. J. jos neįsileidžia į butą, neleidžia pasiimti vaiko.

       Savo civilinį ieškinį palaiko, pilnumoje, nes patyrė sunkius išgyvenimus. Buvo laiduotoja V. J. paimtai 10 000 Lt paskolai. Atidavė šią paskolą už jį. Nežino kam jis šiuos pinigus išleido, nors sakė, kad jie skirti jo vaiko operacijai. Kiek žino jokia operacija nebuvo atlikta. Neturtinė žala susideda iš to, kad tapo nebepasitikinti kitais žmonėmis, iškentė daug pažeminimų, patyrė didžiulę skriaudą. Penkerius metus truko psichologinis ir fizinis smurtas prieš ją.   

     S. V. B. parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta  nuo 2010-07-02 kai ji kreipėsi į Krizių centrą pagalbos. Prieš tai ji dirbo administracinį darbą, ko gero kolegos apie ją pasakytų daug gerų žodžių. Ji nieko neperdeda. Viktorija teisme papasakojo lygiai tą patį ką ir jai krizių centre. Ji papasakojo kaip bijojo ir gėdijosi. Kai atvyko pas juos ji buvo depresinėje būsenoje, norėjo išnykti. Depresija - tai pyktis nukreiptas į save, nelaimingumo, bejėgiškumo ir gėdos būsena. Kai žmogus patiria smurtą, iš vienos pusės yra įbauginamas, iš kitos pusės lydi motinystės jausmas. Motinystės jausmas pas Viktoriją yra labai stiprus. Jos dukros yra puikiai išauklėtos. Buvo manipuliuojama jos sūnumi. Ji buvo įsitempusi, atrodė kaip tipiška smurto auka. Tą ką posėdžio metu kalbėjo Viktorija prašo patikėti 100 procentų. Ji buvo normalaus intelekto, atėjusi iš normalios šeimos. Tiesiog geras žmogus, netgi naivaus gerumo. Kai ji patyrė nesėkmingą santuoką, patyrė nepatogumą ir gėdą dėl to, kad jai nepasisekė, nes aplinkoje visos šeimos buvo darnios ir gyveno tvarkingai. Jos vaikai yra geri, puikiai išauklėti. Iš vienos pusės jos meilės troškimas, iš kitos pusės baimė ir grasinimai. Po V. J. smurto protrūkio gerumo priepuoliai. V. P. yra sveika, tik emociškai pažeista. Moteris jautė baimę, gėdą, staiga vėl sukelta viltis ją supainiojo. Ji yra gera moteris ir dar netgi iki šiol ji nori su vaiko tėvu susitarti draugiškai. Matė tik psichologinį smurtą kai Viktorija drebėjo, labai norėjo susitarti  su vaiko tėvu, kad nereikėtų viešumo. Matė, kad jai buvo gėda prieš visus, kad tokį vaiko tėvą susirado. Ji patyrė daug kritikos iš sugyventinio. Jai buvo gėda tų keiksmažodžių, ji buvo suglumusi dėl to, nes pati visiškai tokių žodžių nevartojo. Jai buvo šokas. Ir iki šiol ji nori, kad vaiko tėvas atsipeikėtų. Tas toks begalinis gerumas, kai gėda vesti savo gimines į teismą, nes jos aplinkoje to nėra buvę. Tėvai ir seneliai gyveno darniai. Ji jį išverkė, iškalbėjo, tada pati pradėjo pamatyti. Ji susivokė kaip gyveno, kad čia ne jos kaltė. Negalima manipuliuoti įstatymais, sistema. Neabejoja, kad V. J. pareikštas teisingas ir pagrįstas kaltinimas.  

           Liudytoja D. K. parodė, kad 10 dienų po Viktorijos sūnaus Dovyduko gimimo atėjusi ją aplankyti namuose pamatė sumuštą Viktoriją, kambaryje apverstą šaldytuvą. Ji atrodė žiauriai, buvo mėlyna, ant krūtinės matėsi gumbas. Nebuvo mačiusi anksčiau tokio sužaloto žmogaus. Viktorija stovėjo ir tylėjo, o V. J. jos atsiprašinėjo. Yra ir plakatą su šmeižtu apie Viktoriją prikabintą prie “Senukų” prekybos  centro nukabinusi. Jai parnešė ir parodė. Viktorija jam nuolaidžiavo, kad neturėjo gerai apmokamo darbo. Viktorija gyveno baimėje, jai grasino, kad sudegins sodybą. Ji bijojo pasakyti jam blogą žodį. Viktorija buvo laiminga moteris iki iširo jos pirma šeima dėl vyro neištikimybės. Po skyrybų ji pergyveno. Norėjo sukurti naują šeimą. Išėjo dirbti ir puikiai viena augino dukras. Po pažinties su V. J. ji pasikeitė psichologiškai, nes anksčiau su pirmu vyru gyvendama ji buvo laisva, su ja tada daug bendraudavo, o susipažinusi su V. J. ji bendravimo vengė. Pas ją ji atėjo tik kai buvo labai blogai. Matė jos patiriamą psichologinę traumą, nors ji ir nesiguosdavo.  

         Liudytojos J. V. ir J. M. davė analogiškus parodymus, kad Viktorija  buvo jų bendradarbė UAB „Maximoje“. Gali tik tiek pasakyti, kad Viktorija yra labai tvarkinga, darbšti, draugiška ir nuostabus žmogus. Mylinti savo dukras, maloniai aptarnauja pirkėjus. V. J. parduotuvėje matydavo  kaip klientą. Kad jie bendrautų nėra mačiusios. Po jo pasirodymų parduotuvėje Viktoriją matydavo įsitempusią, nelaimingą, liūdną. Girdėjo balsus per žmones, stovinčius eilėse kažką panašaus į  -“ tu čia ilgai nebūsi, nepadirbsi”. Ji jam neatsikirtinėjo.

          Liudytojas A. A., parodė, kad kaltinamasis yra jo pažįstamas daug metų.  Kartą važiavo su V. J. pas V. P. į namus, paduoti jai vaiką, tačiau jos nebuvo namie. Suprato kad tarp V. J. ir V. P. kilo kivirčas ir jis prašė jo, kad paliudytų teisme kitaip nei buvo iš tiesu, tačiau teisme jis sakė teisybę. Tada iš V. J. gavo daug gal net 100 kvailų žinučių iš jų grasinamo pobūždio apie 80. Ten buvo parašytos nesąmonės, priekaištai, kad neteisingai liudijo teisme. Rašė, kad “tu sumokėsi už visus nuostolius”, kad užsipirtų mišias. Apie nesveikas grasinančias žinutes paranešė įgaliotiniui.  

Liudytojas J. B. parodė, kad pagal darbines pareigas kartu su kolege A. G. lankėsi V. J. šeimoje Dariaus ir Girėno gatvėje Telšių mieste. Tikslu nustatyti gyvenimo ir buities sąlygas V. J. namuose. Kalbėjosi su V. J.. Jiems išeinant buvo pasakyta, kad jei atims iš jo Dovydą jiems bus taip kaip Draučių kaime. Grįžę su kolege į skyrių internete pasiskaitė kas vyko tame Draučių kaime ir sužinojo, kad Draužių kaime vyko baisios žudynės, buvo išžudyta daug žmonių. Taip suprato, kad jiems buvo grasinama. Iš V. J. vaiko nesiruošė  atimti, tik norėjo patikrinti jo šeimos buities sąlygas. Nusiskundimų dėl V. P. nėra buvę. 

L. S. K. parodė, kad nukentėjusioji V. P. jos kaimynė ir jos draugės mama. V. J. ateidavo pas V. P., daužydavo jos buto duris, šūkaudavo necenzūrinius žodžius, negražiai elgdavosi. Jo V. P. neįsileisdavo. Matydavo, kad jis paskambindavo į buto duris palikdavo prie durų raštelius ir išeidavo. Matė, kad Viktorija eidavo pas Virgį prižiūrėti vaiko. Jis ją stumdydavo. Tuo metu kai Virgis liepė vaikui rodyti į mamą pirštą jis dar nemokėjo gerai kalbėti, bet tėvas jį mokino rodyti negražius gestus mamai. Matė, kaip rodydavo vaikui, kad jis rodytų į Viktoriją pirštą ir sakytų “tu šiokia ir anokia mama”. Virgis sakydavo, kad mama yra durnelė ir debilė. Jis parodydavo vaikui kaip rodyti vidurinį pirštą ir liepdavo jam taip sakyti, nors jis dar nekalbėjo normaliai. Kartą vasaros metu girdėjo prie laiptinės Viktoriją šaukiant pagalbos. Draugė grįžusi namo rado savo mamą sumuštą. Vėliau draugė pasakojo, kad jos mamai buvo labai blogai. Keletą kartų yra mačiusi V. P. verkiančią išlipant iš Virgio mašinos. Jis jos nenorėdavo išleisti iš auotmobilio. Nėra mačiusi Viktorijos linksmos kai prasidėjo tos nesąmonės ir draugystė su V. J.. 

L. Ž. Perminaitė parodė kad viskas prasidėjo po jos gimtadienio 2007 metais. Jis grasino ir jai susidorojimu, kartą vos jos nepervažiavo. Pasakė apie tai savo tėčiui, ėjo aiškintis. Mama gana dažnai būdavo sumušta. Labai stipriai ji buvo sumušta po gimdymo. Tada buvo vasara, ji grįžo iš stovyklos namo ir rado mamą sumuštą, gulinčią ant lovos, matėsi didelės žaizdos ant akių, ant kojų, kraupios mėlynės. Iškart suprato, kad tai V. J. buvo atėjęs ir ją sumušė. Ta tema mama labai nenoriai kalbėjo. Priežasties kodėl ją sumušo nepasakė. B. D. pas jas augo apie pusę metų. V. J. paprašė, kad vaikas būtų pas jį, nes ruošiasi į sanatoriją. Tai girdėjo iš mamos kalbų. Dovydą jis pasiėmė žiemos pradžioje, nuo to laiko jo nematė. Mama tik pro langą jį parodydavo. Buvo grasinama ir jai, kad  jas (seseris) išveš į Dūseikius, į psichiatrijos kliniką. Jis mamai sakydavo, kad jeigu nori būti su vaiku turi ateisti pas jį ir pabūsi su juo. Būdavo, kad mama pas jį būdavo per naktį ir savaitę. Ji buvo ten užrakinta. Buvo atėjusi gal porą kartų iki Janušo buto. Mama norėjo būti su Dovydu ir su jomis. Ji vis sakydavo, kad gal taikiai viską išspręs. Pati rinko iš laiptinių įžeidžiančius raštelius, tokių būdavo prikabita ir miesto stenduose. Ten buvo parašyta, kad prašoma paremti D. J., V. P., kad ji nesirūpina vaiku. Tuose lapeliuose buvo nurodytas ir telefono numeris. Tokių raštelių surinko daugiau kaip 10 vienetų. Jie buvo prikabinti Luokės, Lygumų gatvėse, jų namo ir kaimynų laiptinėse. Turinys buvo toks pat. Ten irgi rašė, kad jos mama nesrūpina vaiku. Būdavo, kad V. J. privažiuodavo prie jų namų ir šaukdavo prie langų šmeižiančius žodžius. Pradėjusi dirbti parduotuvėje mama po darbo bijodavo pareiti viena į namus. Kviesdavo ją su sese, kad iš darbo kartu pareitų namo. Be priežiūros ji su sese nebūdavo paliktos. Su jomis būdavo seneliai, ateidavo teta. Mama negrįždavo ir naktimis, nes būdavo su vaiku. Mama yra grįžusi ir su suplėšytais drabužiais nuo V. J.. Janušas pastoviai mamai rašydavo sms kuriomis taip pat terorizuodavo, pavyduliaudavo, ji negalėdavo išjungti telefono. Rašydavo, kad ateitų rūpintis vaikais ir grasino, kad su jomis susidoros, kad išveš į Dūseikius ar į mišką sušaudyti. Ji pati labai bijojo išeiti net į gatvę po to kai V. J. jos vos nepartrenkė. Ragino mamą, kad kreiptųsi į teisėsaugą. Ji nesikreipė anksčiau, nes bijojo, kad jų (dukrų) nenuskriaustų. 

Liudytoja A. K., parodė, kad ji V. P. sesuo. Smurtas prieš Viktoriją prasidėjo 2007 metais vasario mėnesį po jos gimtadienio. Kitą dieną pamatė ją sumuštą. Po to buvo dukters Živilės gimtadienis, visi jos laukė, tačiau Viktorija neatėjo, suprato, kad jis jos neišleidžia. Viktorija atėjo sumušta į tėvelio mirties metines. Jos veidas buvo užpudruotas. Ją tokią matė ir jos pirmasis vyras. Sakė jai, kad eitų parašysi pareiškimą. Pas juos tokių dalykų šeimoje nėra buvę. Viktorija grįždavo namo suplėšytais rūbais. Jos adresu ir į jos darbovietę buvo rašomi pareiškimai, kad vagianti vaistus ir panašiai. Internete taip pat yra rašomas šmeižtas. Šiaulių prokuratūroje yra paduoti pareiškimai, kad vagia vaistus, neva yra sumušusi Janušą. Viktorija visada sakydavo, kad bijo, jog jis juos nuskriaus, nes grasino, kad sudegins jų sodą ar mašiną. Jis grasino, kad dukteris padarys neįgaliomis. Viktorija su juo ryšių nenutraukė iš baimės. Ji visada jo bijojo. Po Dovydo gimimo jų pusseserė D. K. papasakojo, kad Viktorija yra sumušta Ji paaiškino, kad nesutiko mylėtis su V. J. ir todėl jis ją sumušo. Sakė, kad V. J. nori Dovydą palaikyti pas save kelias dienas, nes ruošiasi į sanatoriją. Ji jam leido trumpam pasiimti Dovydą, bet jis vaiko jau nebegrąžino. Ji eidavo pas jį išvirti sriubos jo vaikams. Ji aiškino, kad eina į jo butą, nes nori pamatyti savo vaiką. Kad kitaip pamatyti jis jo neleidžia. Lapelius su šmeižtu matė jos namuose. Giminaičiai sakė, kad yra apie Viktoriją parašyta. V. V. parodė jai tuos raštelius. Ten buvo rašoma, kad prašoma sušelpti, ir kad mama nesirūpina vaikais. Janušas yra šaukęs ir jos namo kieme girdint kaimynams. Jis šaukė kieme, sakydavo ar jie žino kokia šeima šalia jų gyvena. Jis sakė, kad jie nori įsivaikinti vaikus, gauti už tai pašalpas. Kai sesuo ištrūko iš V. J. jos būklė buvo sunki. Meldėsi, verkė, buvo labai užsidariusi savyje ir įbauginta. Prikalbinta artimųjų ji pati kreipėsi į krizių centrą.  

Liudytoja L. R. parodė, kad V. J. yra jos sugyventinis. Su juo nuo 2008, turi bendrus vaikus Gabrielių ir Akvilę, juos kartu augina. Jai atėjus gyventi pas V. J., jis su Saukaliene turėjo sūnų Aurimą.  Matė, kad V. P. savaitgaliais atvykdavo susitikti su savo vaiku tikriausiai gera valia. Kai atvykdavo V. P., ji tuo metu iš namų išeidavo. V. P. jai rašinėdavo žinutes, sakydavo, kad yra nėščia. Ji tikriausiai tikėjosi, kad ji susipyks su V. J. ir jį paliks. Su V. J. ir vaikais buvo išvykę į Vokietiją, vaikų niekam nebuvo palikę. Buto langai mediniai, atsidarydavo, virtuvės lango rankena buvo iškritusi, bet mėtėsi šalia. Kambario langai buvo su rankenomis. 2010 m. birželio mėnesį ant jos buvo prirašinėta visokių šmeižiančių laiškų V. J. vardu. Supykusi ant V. J. nuo jo išėjo. Paskui paaiškėjo, kad tuos laiškus rašė V. P.. Kai V. P. laukėsi, tada ji su V. J. dar negyveno. Dovydas, V. P. ir V. J. sūnus, gimė 2008 m. liepos 12 d. Ji gimdė 2010 metais. Kai ji su V. J. pradėjo bendrauti, jis turėjo tris vaikus. Jiems bendraujant gimė Dovydas, V. P. sūnus. G. D., V. P. liepė pasiimti vaiką ir jį auginti. 2008-07-22 vaikas buvo atiduotas tėvui. V. P. ateidavo prie vaiko, nežino kodėl jo neišsivesdavo, nevaikščiodavo kartu su juo po miestą. Kodėl nevykdomi teismo sprendimai dėl Dovydo grąžinimo V. P., nežino. Kai ateidavo V. P., dviese su ja namie nebūdavo. Susitikinėdavo, kai gyveno Luokės g. Kai persikėlė į Dariaus ir Girėno g., ji vaiko nebelankė. Tas buvo 2010 m. V. P. nematė nei mušamos, nei mėlynos.

Iš liudytojo, vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojo J. B. parodymų matyti, jog lankantis V. J. namuose su kolege A. G., tikslu įvertinti V. J. gyvenimo ir buities sąlygas, kaltinamasis  V. J. pagrasino jiems, jei atims iš jo sūnų Dovydą, padaryti „kaip Draučių kaime“, kuriame buvo išžudyti gyventojai.  Iš liudytojos A. K., parodymų matyti, jog ji suabejojo V. J. psichine būkle. Iš byloje esančių faktinių duomenų akivaizdžiai matosi V. J. nuotaikų kaita, jo elgesys neprognozuojamas.  Kaltinamasis V. J. neprisipažino kaltas, tačiau jo kaltė įrodyta pilnai teisme duotais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Iš nukentėjusiosios V. P. parodymų matyti, kad ji nuo 2007 m. tapo priklausoma nuo kaltinamojo finansiškai. Pirmas protrūkis 2008-02-23, per sesers gimtadienį. Jis laukė automobilyje ir nusivežęs sumušė, bet atsiprašė ir ji atleido. Neva ji pati kalta, išprovokavo jį. 2008-07-12 jiems gimė sūnus Dovydas. V. J. elgėsi keistai, užeidavo pykčio priepuoliai, ją sumušdavo, bet atsiprašydavo ir ji atleisdavo. 2008-07-22 atėjo pas ją ir ji sužinojo apie kitą jo moterį ir jai paskambino. Sudavė į galvą, krūtinę. Dėl sumušimo kreipėsi į policiją, teismo medicinos ekspertą. Policija pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Abu gyveno atskirai ir buvo sutarę sūnų prižiūrėti draugiškai, tačiau 2008 m. gruodžio mėn. 1 d. V. J. ją apgavo, įkalbėjo duoti sūnų Dovydą jam ilgesniam laikui ir nuo tada sūnaus neatidavė. Norėdama matyti sūnų, ji turėjo vaikščioti pas V. J. į namus, prižiūrėti  savo ir kitus du mažamečius V. J. vaikus. V. J. prigarsino nepaimti Dovydo, užrakindavo namus, kad ji neišeitų, grasino, kad jei ji kreipsis dėl vaiko susigrąžinimo, jis nužudys ją, jos dukras, sudegins sesers sodo namelį, susidoros su visa jos gimine. Taip terorizavo iki 2009 m. balandžio 1 d., diena iš dienos. V. P. norėjo pamatyti sūnų, todėl darė kaip sakydavo V. J.. Jis ją žemino, persekiojo ir kontroliavo, kabinėjo prie laiptinės parašytus laiškus, plakatus, kuriuose visaip šmeižė. Plakatai pasirodė 2009-2010 m., ji jautė gėdą. V. J. ją persekiojo ir darbe PC „Maxima“ (dirbti pradėjo 2010 m. lapkričio mėn.), gatvėje, išvadindavo visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji nuo V. J. nukentėjo, kreipėsi į krizių centrą, policiją.  Iš liudytojos V. B. parodymų matyti, kad V. P. kreipėsi 2010 m. liepos 2 d. Ką ji kalba 100 proc. galima patikėti. Naivi, patikli, patyrė gėdą. Gąsdinimas, smurtas varo į nepriklausomybę, ji buvo pažeista, tipiška smurto auka. Ypač žeidė rašteliai. Iš liudytojos D. K. parodymų matyti, kad V. P. kaimynė, po sūnaus Dovydo gimimo atėjusi rado ją sumuštą (krūtinė), matė smurtą, girdėjo žodžius, yra nukabinusi lentoje raštelius, kad Perminienė nesirūpina vaikais. Iš liudytojų J. M. ir J. V. parodymų matyti, kad V. P. darbe nuoširdi, kruopšti, atsakinga ir pareiginga, kovoja su sugyventiniu dėl vaiko auginimo. Iš pasakojimų girdėjo, kad sugyventinis V. J. skriaudė V. P., atėmė iš jos vaiką, terorizuoja, šmeižia. Sugyventinis dažnai lankėsi parduotuvėje, Viktorija jo bijojo, po jo apsilankymo būna nusiverkusi. Iš liudytojo A. A. parodymų matyti, kad pas Perminienę su kaltinamuoju buvo tik kartą, bet niekas nedarė durų. Pradėjo iš Janušo gauti keistų ir grasinančių žinučių, kad ne taip liudijo teisme.  Iš liudytojo J. B. parodymų matyti, kad su kolege lankėsi pas V. J. namuose atlikti tyrimą dėl su juo gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygų ir bendravimo šeimoje, nes pakeitė adresą. Išeinant jie pasakė, kad jei atims vaiką, bus kaip Draučių k. Tai buvo garsinimas bet kam. Darbe vėliau sužinojo, kad Draučių k., Širvintų rajone buvo išžudyti žmonės. Iš liudytojos S. K. parodymų matyti, kad V. J. ateidavo pas Perminienę, šaukdavo, trankydavo duris, vartojo necenzūrinius žodžius, palikdavo raštelius. Vasarą girdėjo V. P. pagalbos šauksmą, todėl parašė dukrai SMS. Iš liudytojos Ž. P. parodymų matyti, kad smurtavimas prasidėjo 2007 metais. Mama buvo ne kartą sumušta, stipriai- vasarą, po gimdymo. Buvo sumušta krūtinė, akys ir mama paklausta, patvirtino, kad ją sumušė V. J.. Jis pasiėmė broliuką Dovydą, grasino jo neatiduoti mamai, o jei nori ateiti ir matytis su sūnumi, turi ateiti pas V. J. į namus. Liepdavo prižiūrėti jo mažiukus vaikus, laiptinėje buvo priklijavęs laiškus, kuriuose šmeižė mamą, kad nemoka auginti vaikų, neprižiūri, yra prasigėrusi ir pan.. Mama lankydavosi pas V. J., sakydavo, kad V. J. ją užrakina bute su kitais vaikais, liepia juos prižiūrėti, o grįžęs atrakindavo ir mama pareidavo namo. Ji pati su mama bendravo per langą, klausdavo kodėl leidžiasi išnaudojama, bet mama sakydavo, jog nori būti su vaiku. Mama bijojo V. J., nes šis grasino ją ir vaikus nužudysiąs. Iš Liudytojos A. K. parodymų matyti, kad pirmą kartą V. J. prieš seserį smurtą pavartojo 2007 m. birželio mėn., matė ją sumuštą. Buvo sumuštą ir po Dovydo gimimo, patvirtino, kad V. J.. Dovydą pasiėmė kelioms dienoms, bet neatidavė, sakė, kad nematys sūnaus. V. P. ir jos dukra sakė, kad V. J. užrakindavo V. P. savo bute, neleisdavo išeiti. Kai sesuo pasakydavo, kad nori pati auginti vaiką, V. J. pagrasino užmušti ją ir jos vaikus, bei visą giminę, todėl sesuo bijojo. V. J. seserį terorizavo, atvažiuodavo prie jos darbo, keldavo triukšmą, žemindavo. Ir pati gaudavo nuo jo įvairius šmeižikiškus laiškus, kad vagia vaistus, prekiauja ir pan.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir autorystės ekspertizės išvadų matyti, kad nukentėjusioji V. P. savo iniciatyva pateikė raštelius, kurie yra  įžeidžiamojo ir šmeižikiško pobūdžio, V. P. kaltinama mažamečio vaiko nepriežiūra, sumušimu, kūdikio pinigų naudojimu kompensacijoms ir prašoma paramos, kaltinama turto pasisavinimu, netinkamu dukrų auklėjimu, pataria saugoti vaikus, kad nesužalotų, nes yra neprognozuojamo elgesio, serganti ir nenormali. O ekspertizė patvirtino, kad jų autorius V. J.. ( 1 t., 50-55 b. l.).

   Iš specialisto išvados nr. G280/08 (07) matyti, kad V. P. poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairėje krūtyje, dešinės juosmens srities sumušimas padarytas kietais bukais daiktais ne mažiau 4 smūgių pasėkoje ir galėjo V. P. nurodytu laiku (2008-07-22), kai sumušė vaiko tėvas V. J.. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. ( 1 t., 109 b. l.).

  Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados ir šeimos aplankymo aktų matyti, kad V. P. turi 3 vaikus, jos šeima nėra socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje. Vaikų nepriežiūros atvejų V. P. šeimoje nepastebėta. V. P. skundžiasi V. J. elgesiu, jos atžvilgiu naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, šmeižia. V. P. gyvenamos sąlygos geros ir ji tinkamai rūpinasi savo dukromis, yra gerai jas išauklėjusi. V. J. keičia gyvenamas vietas, skyriui skundžia sugyventinę, atsisako V. P. atiduoti jų bendrą vaiką, nes negali tinkamai pasirūpinti. V. J. pareiškė, jei  vaiką kas paims, bus kaip Draučių kaime, Širvintų rajone. V. P. dukra Živilė paaiškino, kad V. J. dvi dienas buvo uždaręs mamą savo namuose. ( 1 t., 20-25 b. l.).       

   Iš Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštų matyti, kad V. J. kreipėsi  į vaiko teisių apsaugos kontrolierių dėl netinkamo V. P. elgesio sūnaus D. J. atžvilgiu, tačiau nurodyti faktai nepasitvirtino. ( 1 t., 30-31 b. l.).

   Iš Telšių rajono policijos komisariato nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir teikimo dėl V. P. skundo matyti, kad V. P. dėl V. J. smurtavimo, mušimo, persekiojimo, šmeižimo, grasinimo į policijos komisariatą kreipėsi 2008-07-29, 2008-09-01, 2008-09-02. Priimti teikimas ir nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą LR BPK 407 str. tvarka. ( 1 t., 32-34 b. l.).

   Iš paklausimo, pažymų apie V. P. matyti, kad V. P. neteista ir nebausta, nėra  psichikos sveikatos centro įskaitoje, į Telšių krizių centrą kreipėsi 2010-07-02 dėl nuo vaiko Dovydo tėvo V. J. patirto fizinio ir psichologinio smurto. Atlikti psichologiniai asmenybės tyrimai parodė, kad V. P. patyrusi stiprų psichologinį bei fizinį spaudimą, labai susirūpinusi savo sveikatos būsena, išgyvena daug nerimo dėl savo dabartinės situacijos. V. P. geba užmegzti šiltus, atvirus santykius su aplinkiniais. Bendrauja atvirai ir nuoširdžiai. Yra linkusi būti paslaugi bei geranoriška kitų atžvilgiu. Tačiau dėl patirto smurto nuo sugyventinio turi daug liekamųjų reiškinių: potrauminio streso sindromo požymiai, pasitikėjimo sumažėjimas, savigarbos susilpnėjimas. ( 1 t., 56-64 b. l.).        

      Iš 2008-09-15 V. P. ir V. J. pareiškimo Telšių rajono apylinkės teismui matyti, kad V. P. ir V. J. prašo teismą patvirtinti jų draugišką susitarimą dėl lygių teisių auginant ir prižiūrint vaiką D. J., a/k (duomenys neskelbtini) Susitarė, kad vaikas praleistų pas V. P. nuo pirmadienio iki ketvirtadienio adresu Luokės 67-51, Telšiai, o pas V. J. nuo ketvirtadienio iki sekmadienio adresu Luokės 69-76, Telšiai.  ( 2 t., 30 b. l.).       

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų matyti, kad V. J. suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, t. y. yra pakaltinamas ( 4t. 38-40 b. l.).

Iš Lietuvos Teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto 2013-11-27 Nr. 11-1909 (13) išvados matyti, kad baudžiamosios bylos pirmo tomo 49 lapo įmautėje esančių penkių tekstų, pradėtų žodžiais „Labas reikia pagalbos...“ ir vieno teksto, pradėto žodžiais“Bukite atsargus...“, autorius yra V. J.. Iš pirmo tomo 26,51-55 lapuose esančių tekstų, pradėtų žodžiais „Rasau trecia kart...“, „Viktorije kam tu taip...“, „Kas tau uzeji...“, „Ar tu prisiuri namus...“, „Sveika viktorije ziuriu...“, „Kokia tu naivi viktorije...“, autorius yra vienas ir tas pats asmuo – V. J. ( 4t. 48-51 b. l.).

Visi ištirti įrodymai leidžia daryti tvirtą ir aiškią išvadą, kad kaltinamasis V. J. padarė nusikalstamas veikas. Jo kaltės neigimas yra gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Neigia viską iš principo, išskyrus, kad  V. P. pas jį ateidavo jo pareikalavimu. Jo parodymų, gynybinės versijos niekas taip ir nepatvirtino. Tik viena sugyventinė Rekašiūtė parodė, kad prievartos nebuvo, Perminienė ateidavo ir išeidavo pati. Tačiau atsižvelgus į tai, kad Rekašiūtė ir V. J. sugyventiniai, į tai, kad jis galėjo daryti jai įtaką, jos parodymai nevertintini kaltinamojo naudai. Teismo žiniomis Rekašiūtė taip pat yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje ir atliekamas tyrimas jos atžvilgiu. Net ir jo iškviestas draugas A. A. nepatvirtino kaltinamojo aplinkybės, kad neva pati V. P. atsisakė paimti sūnų Dovydą, kai jis su A. A. užvežė palikti vaiką. Paaiškėjo, kad tokio atvejo nebuvo, V. P. nebuvo namuose. Už tai A. A. teko patirti V. J. nemalonę ir gauti įvairių nemalonių žinučių. Taip pat ir visi kiti apklausti liudytojai patvirtino nukentėjusios parodymus tiek apie patirtą smurtą 2008 m. liepos 22 d., tiek apie terorizavimą ir sistemingą bauginimą panaudojant psichinę prievartą, šmeižimą ir įžeidimą pasitvirtino. Nors V. J. teigia, kad visi liudytojai meluoja, juos pačius kaltina visokiais nusikaltimais (pvz. A. K. vaiko globa, vaistų vagiliavimu ir pan.), tačiau objektyvių priežasčių apkalbėti V. J. taip ir nepateikė. Vien tik kažkokie niekuo nepagrįsti teiginiai (tiek dėl vaiko teisių apsaugos darbuotojų, tiek dėl Maximos darbuotojų, prokuroro, gydytojo Mikalainio melagingi įrašai ir pan.). Be to V. P. parodymus patvirtina nešališkos specialistės V.Benaitienės parodymai, kuriuose patvirtino, V. P. nemeluoja, patyrė nuo V. J. fizinį ir psichologinį smurtą, buvo sugniuždyta ir priklausoma, bei objektyvi teismo specialisto išvada, kad sužalojimai padaryti jos nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Todėl nukentėjusios V. P. parodymai yra patikimi, jais galima pilnai remtis.   Įvairūs nepagrįsti ir net įžeidžiantys ir šmeižikiški raštai, skundai įvairioms institucijoms (vaiko teisių apsaugos tarnyboms, teismams, prokuratūroms, prezidentūrai ir pan.) rodo, kad jam apkaltinti nebūtais dalykais ir juodinti kitus asmenis, įprastas reiškinys, o šmeižti  V. P., kuri jo įbauginta, nekelia jokių problemų. Iš minėtos ekspertizės matyti, kad didžiąją dalį šmeižikiškų raštelių rašė būtent jis kaltinamasis V. J..

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas 

Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas V. J., kaltinamajame akte teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, bylos nagrinėjimo metu įrodytos.       

Nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 str. 1 d. numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymaus sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šiuos padarinius. Kaip matyti V. J. konflikto metu dėl asmeninių priežasčių tyčia sudavė smūgius V. P. kumščiais į veidą, krūtinę, padarė sužalojimus, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl veika atitinka BK 140 str. 1 d. 

Žmogaus terorizavimas pagal LR BK 145 str. 2 d. numato dvi alternatyvines veikas: 1) tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingai baugino žmogų panaudodamas psichinę prievartą. Psichinė prievarta suprantama bet kokie veiksmai, kurie daro neigiamą poveikį. Tai gali būti raštu, žodžiu. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, V. J. laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. ir laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2010 m. liepos 13 d., grasino per langą į butą įmesti degantį butelį ir padegti, nužudyti ją, jos dukras ir susidoroti su visa jos gimine, kaip įrankį dėl bendro vaiko D. J., kurį apgaule paėmė, grasino jo neatiduoti, o norint pamatyti ir bendrauti su vaiku, reikalavo V. P. atlikti neteisėtus veiksmus ir elgtis pagal jo nurodymus: ateiti gyventi į jo butą ir prižiūrėti jo vaikus D. J., Aurimą Janušą, ir D. J., užrakindavo buto duris ir neišleisdamas jos iš savo namų, bei grasino, jei pabėgs su jų vaiku D. J., ar kas atsitiks kitiems jo vaikams, ji „nebegyvens“. Tai darė tyčia, norėdamas aiškiai pakenkti, išgąsdinti, paveikti nukentėjusiąją, todėl terorizavo bei sistemingai baugino V. P., o ji tikrai buvo įbauginta panaudodamas psichinę prievartą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d. ir tuo pačiu iš sutapties ir varžė V. P. laisvę, reikalavo atlikti neteisėtus veiksmus elgtis pagal jo nurodymus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 148 str. 1 d.

Šmeižimas ir įžeidimas pagal LR BK 154 str. ir 155 str. užtraukia atsakomybę tam, kas paskleidė apie kitą  žmogų neatitinkančią tikrovę, galinčią paniekinti ar pažeminti ir kas viešai veiksmu žodžiu ar raštu užgauliai pažemino. Bylos nagrinėjimo teisme metu neginčytinai nustatyta, jog V. J. laiškuose nurodė, kad V. P. neprižiūri vaikų, yra psichinė ligonė ir pan. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes tokių duomenų nėra, psichikos centro įskaitoje neregistruota. Visos įstaigos patvirtino, kad V. P. prižiūri gerai, darbšti, jokių nusiskundimų dėl jos elgesio negauta. Viešai darbe, V. J. gatvėje ją išvadindamas įžeidžiais ir necenzūriniais žodžiais tikrai pažemino. Tik patikslinamas laikotarpis- iki 2010 m. pabaigos. Iš esmės šios veikos yra tęstinė V. J. terorizavimo ir sistemingo bauginimo nusikalstama veika, bet turi savarankiškų požymių, todėl sudaro idealią sutartį.

                Civilinis ieškinys

Vadovaujantis BPK 44 str. 10 d., kiekvienas pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Sprendžiant civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios reikalavimą atlyginti jai padarytą žalą, teismas vadovaujasi BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą, taip pat CK  6.283 str. 1 d. bei 6.250 str. 2 d. nuostatomis, kad  už žalą atsakingas asmuo privalo civiliniam ieškovui atlyginti visus šio patirtus nuostolius.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. P. teisiamajame posėdyje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam V. J., kuris nusikalstamais veiksmais padarė didžiulę psichologinę žalą.  Nukentėjusioji V. P. pareiškė civilinį ieškinį 10000 Lt sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš V. J. (78-80 b. l. 3 t.).

Civilinis ieškinys pagrįstas aukščiau minėtais faktiniais duomenimis įrodytas, todėl pilnumoje tenkintinas.

                                                Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajams V. J. bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais. Atsižvelgiama į  nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir sunkumą – V. J. padarė 5 nusikalstamos veikos, iš jų 1 apysunkis ir 4 nesunkūs nusikaltimai, kaltės formą ir stadiją – jo įvykdytos nusikalstamos veikos tyčinės baigtos, padarytos dėl nesuprantamų priežasčių, pasinaudojant moters bejėgiškumu, siekiant vadovauti ir primesti savo valią. Kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, yra baustas administracine tvarka (1-12 b. l. 2 t). Asmenybė-neteistas, turi psichinių ir psichologinių nukrypimų, nėra sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, neprisipažino ir nesigaili ir šiandien nesupranta, kad daro neigiamą poveikį nukentėjusiajai, vaikams, artimiesiems. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių –  nenustatyta.

BK 145 str. 2 d. numato tik laisvės atėmimą iki 4 m., už kitus nusikaltimus alternatyvios bausmės, jos bendrintinos apėmimo būdu ir iš dalies sudedant, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant, kad V. J. teisiamas pirmą kartą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Atidėjus bausmės vykdymą, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,  neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiosios V. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

     Iš kaltinamojo V. J. išieškotinos 940 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl advokato dalyvavimo atstovaujant nukentėjusiąją V. P. (LR BPK 106 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais,  303 straipsnio 2 dalimi,  

n u s p r e n d ė:

V. J. pripažinti kaltu padarius  nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d., 148 str. 1 d., 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. ir paskirti:

pagal BK 140 str. 1 d.- ( dėl nežymaus V. P. sužalojimo) - laisvės atėmimą 3 mėnesiams,

pagal BK 145 str. 2 d.- ( dėl V. P. terorizavimo) - laisvės atėmimą 2 metus ir 3mėnesius,

pagal BK 148 str. 1 d.- (dėl psichinės prievartos V. P. atžvilgiu) - laisvės atėmimą 6 mėnesiams,

pagal BK 154 str. 1 d.-  (dėl V. P. šmeižto) - laisvės atėmimą  6 mėnesiams,

pagal BK 155 str. 1 d.-  (dėl V. P. įžeidimo) - laisvės atėmimą 6 mėnesiams,

BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. ir 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo ir iš dalies sudėjus, paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį 6 p., 8 p.,4 dalį, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant iki 2014 m. spalio 1 d. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,  neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiosios V. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

N. V. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti pilnai ir priteisti iš V. J. 10 000 Lt V. P.. 

Iš V. J. išieškoti valstybei (įmokos kodas 5630) 940 Lt ( devynis šimtus keturiasdešimt litų ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiosios gynėjo dalyvavimo.

V. J. išaiškinama, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų  ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už įsiteiktą Antrinę teisinę pagalbą.

Dokumentus, turinčius reikšmės bylai, palikti byloje.  

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

  Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                            Judita Staševičienė