Baudž. byla Nr. 1-100-94/2014m.

Proceso Nr. 1-95-1-00174-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija1.2.;1.2.4.;1.24.8.;1.2.4.8.3.;

(S)

ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 21 d.,          

Širvintos,

              Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Šuminaitė,

sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorei Palmirai Pečiulienei,

kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui Edmundui Rusinui,

nukentėjusių pagal įstatymą atstovės atstovei Dovilei Boguševičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

              D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, neteistas, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 140 str. 2 dalį(2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

              D. B. yra kaltinamas tuo, kad smurtaudamas prieš mažamečius sūnus, vienam jų sukėlė fizinį skausmą, kitam nežymiai sutrikdė sveikatą.

              Kaltinamajame akte yra nurodyta, kad 2013 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini) laike nuo 14 val. 30 min. iki 16 val. D. B. Z. S. sodybos kieme, rankomis suėmęs savo mažametį V. B., gimusį 2005 m., už ausų, tyčia jį pakratė, sukeldamas jam fizinį skausmą, taip pat už ausų suėmęs mažametį P. B., gimusį 2006 m., jį už ausų tampė, padarydamas kraujosruvą dešinės ausies kaušelio apatinėje dalyje, nežymiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą.

              Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. birželio 9 d. jis paėmė abu sūnus iš motinos ir nuvažiavo kartu su vaikais į šventas mišias. Ten sutiko savo krikšto motiną, kuri pakvietė važiuoti švęsti sekmadienį pas savo draugę į sodybą. Jis sutiko, pakeliui apsipirko ir visi atvažiavo į sodybą. Jis ėmėsi maisto ruošos, o vaikai žaidė sodybos kieme, tačiau vaikus nuolat stebėjo. Jie dūko, rodė įvairius akrobatikos triukus ir vienas per kitą prašė žiūrėti, ką jie moka. Po to žaidė badmintoną, po to užsimanė užlipti ant automobilio stogo, tai užlipo, tai nulipo, vėl paėmė badmintono raketes ir ėmė špaguotis vienas kitą. Jaunesnis sūnus  ėmė skųstis, kad jį vyresnis brolis skriaudžia. Jis du kartus vyresnįjį sūnų V. įspėjo, bet tas jo neklausė. Tada jis priėjo prie Vincento, pasivedė jį už mašinos ir, abiem rankomis suėmęs už galvos ties ausimis, pavertęs sūnaus galvą aukštyn, kad jo ir sūnaus akis susitiktų, pasakė jam, kad „negalima taip daryti“ ir liepė sėsti į mašiną ir skaityti knygą. Su jaunesniuoju P. jis nieko nedarė ir jis nežino, iš kur atsirado pas sūnų kraujosruva. Jis jos pas vaiką nematė ir vaikas jam nesiskundė. Vakare parvežė vaikus namo ir gražino juos motinai. Atsakydamas į klausimą, ar buvo paėmęs sūnui aplamai už ausies, jis nurodė, kad, kai reikia atkreipti vaiko dėmesį, paimi vaikui už ausies, neimsi, gi už plaukų, bet tai nereiškia, kad tampai ausį.

              Teismo medicinos specialisto išvadoje yra nurodyta, kad P. B. kliniškai nustatyta poodinė kraujosruva kaušelio apatinėje dalyje, paveikus kietu buku daiktu galimai 2013-06-09. Sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio, galimai nukentėjusio nurodytu būdu – pirštais paėmus už ausies ir ją patempus.

              Liudytoja E. S., mažamečių vaikų močiutė iš motinos pusės, paliudijo, kad vakare paskambino jai dukra ir pranešė, kad vaikai grįžo iš tėvo, tačiau jaunesnysis sužalotas – pamėlusi ausytė, sakė, kad tėvas patampė už nepaklusnumą, o vyresnįjį pakratė. Duktė prašė patarimo. Ji tą patį vakarą nuvažiavo pas dukrą, matė, kad P. ausies kaušelis sužalotas. Kitą dieną su dukra kreipėsi į polikliniką, kad būtų įrodymas.  Vyko dukros ir žento skyrybos, nors dukra ir nenorėjo, ji nutarė netylėti ir parašė pareiškimą policijai. Anūkas V. jai pasakojo, kad tėvas jį paėmė už galvytės ir taip pakratė, kad atsitrenkė į automobilį. Jaunesnysis anūkas Pijus nieko nepasakojo. Kad Pijų tėvas sužalojo, žinojo tik iš dukros pasakojimo.

              Liudytojai  Z. S., V. I. S. ir I. S. paliudijo, kad 2013 m. birželio 9 d. D. B. kartu su dviem mažamečiais vaikais lankėsi jų sodyboje. Buvo visi linksmi, ruošė pikniką lauke. D. B. užsiėmė maisto ruošimu, pasistatė stalą. Berniukai buvo labai judrūs: su raketėmis žaidė badmintoną, vėliau ėmė raketėmis špaguotis. Kai tai nusibodo,  abu vaikai pradėjo lipti ant mašinos stogo ir, laikydamiesi už beržų šakų, šokinėti žemyn. Tai buvo gana pavojinga. Todėl matė ir girdėjo, kad D. B. vaikus ėmė drausminti, tačiau į tėvo pastabas vaikai nelabai kreipė dėmesio ir jo neklausė. Tada vieną tėvas atskyrė ir pasodino į automobilį. Liudytojas  I. S. paliudijo, kad nešė šiukšles ir matė, kaip D. B. Vincentą nusivedė už mašinos. Grįždamas atgal matė, kad viena koja priklaupęs kalbasi su vaiku atokiau nuo mašinos. Šie visi liudytojai patvirtino, kad Vincentas automobilyje skaitė Vaižganto knygą.

              V. B. buvo apklaustas 2013 m. rugsėjo 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno, o gruodžio 2 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Visais atvejais patvirtino, kad tėvas jį buvo suėmęs už galvos, o ikiteisminio tyrimo teisėjui paaiškino, du kartus nestipriai pakaušiu  trinktelėjo į automobilį.

              P. B. buvo apklaustas tik 2014 m. birželio 25 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nors apklausdamas ikiteisminio tyrimo teisėjas nekonkretino įvykio vietos ir laiko, apklausinėjo aplamai ar tėvas sūnų tampo už ausies, teismas daro išvadą, kad vaikas iš dalies patvirtino, kad  už ausies tėvas patempė ir 2013 m. birželio 9 d. Tokiai išvadai padaryti duoda pagrindo ta aplinkybė, kad vaikas buvo apklaustas praėjus po įvykių metams laiko, tačiau nors apibendrintai, bet patvirtino, kad tėvas už ausies patempė, tuo labiau, kad ir klausimai buvo užduodami aplamai.

              Iš vaikų motinos J. B. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojos E. S. parodymų matyti, kad P. B. jau tą patį vakarą, kai grįžo namo, motinai paaiškino, kad tėvas už neklausimą patempė už ausies.

              Byloje yra ir kitų duomenų, iš kurių matyti, kad vaikai pasakoja, kad, kai tėtis supyksta, baudžia – patempia arba pakelia už ausų, bet jie dėl to ant tėvo nepyksta (b.l 116).

              Tokiu būdu įrodyta, kad 2013 m. birželio 9 d. kaltinamojo veiksmuose savo sūnų atžvilgiu buvo požymių smurto veiksmų, kurie pagal  BK 140 str. yra laikomi nusikalstamais.  Tokie kaltinamojo veiksmai pagal kaltinamąjį aktą kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 dalį(2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).

              Veikos padarymo metu galiojusi BK 140 str. 2 dalis, šiuo metu galiojanti analogiška  BK  140 str. 3 dalis numato atsakomybę už mušimu ar kitokiu smurtavimu mažamečiui sukeltą fizinį skausmą arba nežymų mažamečio sužalojimą ar trumpą jo susargdinimą.

              Šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyvių ir subjektyvių – išraišką konkrečiame nusikaltime.

              LR BK 37 str. yra teigiama, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“ nurodyta , kad tam tikrais atvejais, atsižvelgdamas į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusio tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo būdą, intensyvumą bei kitus šio nutarimo 4 punkte išvardytus požymius, teismas veiką, kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kūno sužalojimas, smūgių sudavimas, gali pripažinti mažareikšme.

              Nagrinėjamoje byloje  mažamečiai – V. B. ir P. B. – yra ne tik mažamečiai, bet ir artimi kaltinamajam giminaičiai, tai jo vaikai. Bylos liudytojų parodymais nustatyta, kad abu vaikai tą dieną žaidė, tačiau vienu metu jų žaidimai – lipimas ant mašinos stogo ir šokinėjimas nuo jo grėsė jų pačių sveikatai, todėl tėvas, šioje byloje kaltinamasis, juos drausmino ne vieną kartą žodžiu, tačiau vaikai į tai nereagavo ir toliau elgėsi neatsakingai. Tai ir buvo priežastis, dėl ko kaltinamasis vaikų atžvilgiu ėmėsi ir fizinių veiksmų: pakratė vieną, suimdamas už galvos, ir pareikalaudamas toliau taip nedaryti, kitą suėmė už ausies. Veiksmai buvo neintensyvūs, nukreipti sudrausminti vaikus. Iš bylos medžiagos ir byloje užfiksuotų vaikų paaiškinimų darytina išvada, kad kaltinamojo ir vaikų tarpusavio ryšiai yra glaudūs, vaikai mėgsta būti su tėvu, yra judrūs. Šiuo metu tėvai yra išsituokė, vaikų gyvenamosios vietos nustatytos abiejų sutarimu. Vyresnysis sūnus V. B. gyvena pas tėvą, jaunesnysis P. B. pas motiną. Kaltinamasis vaikais rūpinasi. Iš Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos, kurioje mokosi V. B., informacijoje, taip pat iš Šv. Jono Bosko parapijos, kurios bendruomenei priklauso kaltinamasis, klebono atsiliepime nurodomas teigiamas rūpinimasis sūnumi, konstatuojamas tėvo ir sūnaus artimi ryšiai, jų draugiškas bendravimas.

              Taigi esant aptartoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta veika nors ir atitinka BK 140 str. 2 dalies(2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, tikslus ir motyvus nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būtų vertinama kaip nusikaltimas ir kad, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo nuostatomis, reikėtų kaltinamajam taikyti baudžiamosios teisės priemones.

              Teismas taiko BK 37 str. ir kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžia.

Vadovaudamasis BPK 302 str., 303 str. 4 dalimi, ,

n u s p r e n d ž i a:

              D. B., pritaikius BK 37 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 dalį(2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

                    Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 20 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                    Danguolė Šuminaitė