Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-04-11][nuasmeninta nutartis byloje][II-335-1132-2023].docx
Bylos nr.: II-335-1132/2023
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 191008196 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Kiti klausimai susiję su transporto priemonių vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

?

Administracinio nusižengimo byla 

Nr. II-335-1132/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00199-2023-8

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.2; 21.10.4

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2023 m. balandžio 11 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams, pakeitimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo T. P. 2023 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) M. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį 330 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, už tai, kad jis 2023 m. sausio 14 d. 14.45 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (didžiausia leistina masė 2325 kg), vilko priekabą „WNP-SUSKI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (didžiausia leistina masė 3000 kg), neturėdamas teisės (BE kategorijos) vairuoti tokį transporto priemonių junginį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos 2023 m. vasario 2 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinti administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės neskirti dėl itin sudėtingos šeimyninės ir finansinės padėties.

Skunde M. D. nurodė, kad 2023 m. sausio 14 d. 14.45 val., nežinodamas ir pakankamai neįvertinęs, kad junginio bendra didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3500 kg, ir kad reikia BE kategorijos, vairavo transporto priemonių junginį. Policijos pareigūnams sustabdžius ir paaiškinus, kad transporto priemonių junginio bendra didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3500 kg ir yra 5325 kg, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vairuojant transporto priemonių junginį nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, paskirtą baudą dalinai sumokėjo. Transporto priemonių junginį vairavo nedideliu, leistinu greičiu. Važiuojant tokiu nedideliu greičiu galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Transporto priemonių junginį vairavo trumpą atstumą – apie 3 km, šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti transporto priemonių junginį pakankamai neįvertino, kad junginio bendra didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3500 kg, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Turi virš 6 metų vairavimo stažą, anksčiau yra baustas už smulkius administracinius nusižengimus. Jis doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, besirūpinantis šeima, besilaukiančia sužadėtine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, darbovietės charakterizuojamas kaip pareigingas, atsakingas, supratingas ir kruopštus darbuotojas. Pilnu etatu dirba mini ekskavatoriaus operatoriumi–vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, darbo funkcijų atlikimui būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, kadangi privalo valdyti mini ekskavatorių, vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę ir transportuoti statybinę techniką į skirtingus darbo objektus vidurio ir rytų Lietuvoje. Praradęs teisę vairuoti prarastų ir darbą, kuris yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis, tai apsunkintų turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (su UAB „(duomenys neskelbtini)” sudaryta paskolos sutartis) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Jis sudaręs trišalę sutartį su Užimtumo tarnyba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl savaeigio strėlinio krano operatoriaus profesinio mokymo (toliau – ir trišalė sutartis), ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 31 d. turi įgyti savaeigio strėlinio krano operatoriaus kvalifikaciją. Mokosi Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre, mokslai finansuojami Užimtumo tarnybos, mokama stipendija ir kelionpinigiai. Gyvenamojoje vietoje viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, kaip mieste ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Teisė vairuoti reikalinga padedant pirmagimio besilaukiančiai sužadėtinei G. M., kuriai reikalinga pagalba lankantis pas gydytojus nuolatinėms patikroms, stebėsenai, ultragarsiniams ir kitiems tyrimams. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti nedirbančiu, neįgaliu tėvu R. D. ir mama D. D., kurie gyvena atskirai. Dėl suprastėjusio mobilumo ir turimų traumų tėvui reikalinga pagalba lankantis pas gydytojus, taikomas intensyvus gydymas, tėvai ir sužadėtinė teisės vairuoti ir automobilio neturi, jis yra vienintelis asmuo šeimoje, turintis teisę vairuoti. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant sužadėtinės ir tėvų sveikata ir privalomai vykstant į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, Jurbarko ligoninę ir kitas medicinos įstaigas. Taip pat rūpinasi tėvų finansine padėtimi, įvairiais mokesčiais, maistu ir vaistais. Neturėdamas teisės vairuoti jis prarasiu darbą, vienintelį pajamų šaltinį, negalės rūpintis artimaisiais, neturės galimybių užtikrinti besilaukiančios sužadėtinės gerovės, išlaikyti šeimos ir rūpintis tėvų finansine padėtimi (b. l. 17–20)

Pareiškėjas M. D. teismo posėdžiu metu skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad pripažįsta, jog padarė nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, prašo teismo sušvelninti teisių atėmimo terminą. Draugė laukiasi, liepos 3 d. turėtų gimdyti, šiuo metu reikia dažnai ją vežti pas gydytojus, kadangi ji neturi teisės vairuoti. Draugė gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Taip pat pas gydytojus dažnai reikia vežti (duomenys neskelbtini) rajone gyvenantį tėtį, kuriam nustatytas 50 procentų neįgalumas, tėtis taip pat neturi teisės vairuoti. Šeimoje jis yra vienintelis asmuo, turintis teisę vairuoti, gyvena kaime, sudėtingas susisiekimas su miestu. Mokosi Kaune, kiekvieną dieną vyksta į mokslus, šiandien nuvyks pasiimti atestatą. Pabaigęs mokslus dokumentus pateiks Užimtumo tarnybai, pagal trišalę sutartį su Užimtumo tarnyba turės įsidarbinti. Pagal minėtą sutartį po mokslų baigimo neįsidarbinus pagal atitinkamą specialybę per 6 mėn., jis turėtų grąžinti jam Užimtumo tarnybos visą išmokėtą stipendijos sumą. Stipendiją gaudavo kas mėnesį, suma buvo virš 300 eurų, mokymų įkainis, kurį padengė Užimtumo tarnyba, kiek pamena, buvo 1010 eurų. Netekęs teisės vairuoti negalės vairuoti ir darbui reikalingų transporto priemonių, dėl to negalės įsidarbinti. Šiuo metu vairuotojo teisės iš jo paimtas nėra, turi policijos išduotą lapą ir dar gali vairuoti. Įvykio dieną važiavo su išnuomotu traliuku, kurį žmogus jo paprašė parvairuoti. Sužinojo, kad negali vairuoti tokios transporto priemonės, kai jam tai pasakė jį sustabdę pareigūnai. 

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir nurodė, jog skunde nepateikta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas todėl, kad neturėdamas reikiamų žinių ir įgūdžių vairavo transporto priemonių junginį, kurio vairavimui įstatymų leidėjas ir numatė specialius papildomus mokymus, kurių metu įgyjamos specialios žinios ir specialūs vairavimo bei manevravimo įgūdžiai. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta bauda, kuri artima minimaliai ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus (b. l. 32–33).

Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, atsiliepime į skundą Institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 33).

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Byloje nustatyta, kad M. D. 2023 m. sausio 14 d. 14.45 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (didžiausia leistina masė 2325 kg), vilko priekabą „WNP-SUSKI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (didžiausia leistina masė 3000 kg), neturėdamas teisės (BE kategorijos) vairuoti tokį transporto priemonių junginį.

Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, M. D. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 330 eurų dydžio bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – 6 mėnesiams.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį. 

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-942/2016).

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. padarytas administracinis nusižengimas jokių pavojingų padarinių nesukėlė bei nesutrikdė kitų eismo dalyvių. Pareiškėjas neviršijo leistino greičio, vairavo blaivus, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga, nenustatyta jokių aplinkybių apie kitų KET reikalavimų nesilaikymą. M. D. paaiškino, kad vairavo automobilį vilkdamas priekabą, nes nežinojo, jog tokio junginio bendra masė viršija 3500 kg, ir kad tokiam automobilio ir priekabos junginiui reikalinga BE kategorija, kurios jis nėra įgijęs. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, jam žinomos kelių eismo taisyklės, administracinio nusižengimo padarymo metu, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis turėjo 6 metų praktinio vairavimo stažą. Administracinį nusižengimą M. D. padarė neįsitikinęs, kad jo vairuojamas transporto priemonių junginys neviršija įstatyme numatyto svorio. Administracinio nusižengimo tyrimo metu ir teisme M. D. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančios administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagos matyti, kad M. D. turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau padaryti KET pažeidimai nėra šiurkštūs, pareiškėjas nėra baustas už analogišką administracinį nusižengimą, kas leidžia manyti, kad nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o pareiškėjas nėra nuolatinis tokios priešingos teisei veiklos vykdytojas. Be to, dalį baudos pareiškėjas jau sumokėjo.

Skunde M. D. nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl itin sudėtingos šeimyninės ir finansinės padėties. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones prarastų darbą, kadangi darbo funkcijų atlikimui būtina minėta teisė, pareiškėjas yra vienintelis teisę vairuoti turintis asmuo šeimoje, todėl teisė vairuoti transporto priemones reikalinga padedant nėščiai sužadėtinei ir neįgaliam tėvui patekti į sveikatos priežiūros įstaigas.

Teismų praktikoje apsunkintas darbo funkcijų vykdymas ar darbo praradimas, nesant duomenų apie tai, kad asmuo dėl tam tikrų aplinkybių gali dirbti išskirtinai tik su transporto priemonių vairavimu susijusio darbą, savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti ar trumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą. Visgi šiuo atveju vertintina tai, kad tarp M. D., Užimtumo tarnybos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta trišalė sutartis, kuria M. D. įsipareigojo per 6 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos finansuojamų savaeigio strėlinio krano operatoriaus profesinių mokymų pabaigimo įsidarbinti pagal šią profesiją, o jam to nepadarius turės Užimtumo tarnybai grąžinti jam jau išmokėtą stipendiją. Šiuo metu pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mini ekskavatoriaus operatoriumi–vairuotoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 23). Taigi pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tiek siekiant išsaugoti esamą darbą, tiek ir siekiant įsidarbinti pagal trišalę sutartį.

M. D. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone kartu su nėščia (b. l. 10) sužadėtine, susisiekimas viešuoju transportu yra itin prastas, sužadėtinė neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, tėvui nustatytas 50 proc. nedarbingumas (b. l. 8). Teisė vairuoti pareiškėjui reikalinga tam, jog galėtų nuvežti į gydymo įstaigas teisės vairuoti neturintį neįgalų tėvą, taip pat į šias įstaigas profilaktiniams patikrinimams nuvežti besilaukiančią sužadėtinę. Akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės labai didelę neigiamą įtaką ir sukels nepakeliamą finansinę naštą tiek M. D., tiek jo artimiesiems bei varžys pareiškėją labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Teismas, įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad dėl darbo funkcijų teisė vairuoti transporto priemones M. D. yra būtina, netekęs šios teisės pareiškėjas būtų atleistas iš darbo bei Užimtumo tarnybai turėtų grąžinti visą jam jau išmokėtos stipendijos sumą, galimai ir dėl jo mokymo patirtas išlaidas, M. D. turi finansinių įsipareigojimų, su sužadėtine laukiasi pirmagimio, turi išlaikyti šeimą bei padėti neįgaliam tėvui, šeimoje jis yra vienintelis asmuo, turintis teisę vairuoti kelių transporto priemones, daro išvadą, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės laikytinos išskirtinėmis, rodančiomis, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimas M. D. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Teismas vertina, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant M. D. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus, terminui, t. y. 1 mėnesiui. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, numatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Net ir trumpesnis administracinio poveikio priemonės taikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukels nepatogumų, atgrasys jį nuo administracinių nusižengimų darymo, tačiau nesuvaržys jo teisių labiau nei būtina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2023 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams – termino skyrimo, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio. Kita skundžiamo nutarimo dalis paliktina nepakeista.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

 

nutaria:

 

M. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2023 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, sutrumpinant M. D. skirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                Vilma Tamošaitienė


Paminėta tekste:
  • 2AT-14-139/2016
  • 2AT-54-489/2018
  • 2AT-20-942/2016