Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-575-2208-11].docx
Bylos nr.: N-575-2208-11
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. N575-2208/2011

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01725-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. spalio 21 d.

Vilnius

 

      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

      Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

       Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimu K. S. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 1241 straipsnio 6 dalį nutraukė, nenustačius jos veikoje šių administracinių teisės pažeidimų sudėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas K. S. buvo surašytas už tai, kad ji 2010 m. rugsėjo 4 d., apie 7 val., kelyje Kazlų Rūda – Pažėriai, Kazlų Rūdos savivaldybėje, vairavo jai priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į griovio šlaitą, dėl ko apgadino automobilį, ir po eismo įvykio apie tai policijai nepranešė bei vartojo alkoholinius gėrimus. Nurodė, jog K. S. buvo nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nes pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET) nenumatė pareigos pranešti apie tokį eismo įvykį, kurio metu nebuvo sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. Pažymėjo, jog nesant pareigos pranešti policijai apie eismo įvykį, negali būti ir atsakomybės pagal ATPK     126 straipsnio 4 dalį. Nurodė, jog byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog K. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje. Pridūrė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje N575-2179/2009, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numato KET, ko šiuo atveju nebuvo.

 

II.

      Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo       20 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 23 – 25), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir paskirti K. S. nuobaudą už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas K. S. buvo inkriminuotas todėl, kad ji vairuodama automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į griovio šlaitą, tuo pažeisdama KET 133 punkto reikalavimus. Pažymi, jog KET 3 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas, o KET 233 punktas imperatyviai nurodo, jog su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų – ir alkoholio, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Pabrėžia, jog šis KET punktas nenumato jokių išlygų, kada su eismo įvykiu susijusiam asmeniui nedraudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas, todėl tai, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis KET 232 punktu, K. S. neturėjo pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai, neatleido jos nuo pareigos nevartoti alkoholio.

     Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

III.

 

      Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

      K. S. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius jos veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje, sudėties.

      ATPK 126 straipsnio 4 dalyje inter alia numatyta, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

     ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

     Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentacijos, Institucija pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą ginčija, argumentuodama tuo, jog K. S. pažeidė KET 133 ir 233 punktų reikalavimus, ir tokiais savo veiksmais padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, todėl jos atžvilgiu administracinė teisena buvo nutraukta nepagrįstai.

     Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su Institucijos apeliaciniame skunde nurodomais argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė K. S. iškeltą bylą. Pažymėtina, jog tai, kad nagrinėjamu atveju K. S. pagal tuo metu galiojusias KET nekilo pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai, nes jo metu buvo apgadintas vien jai priklausęs automobilis, nereiškia to, jog jai nekilo pareiga ir nevartoti alkoholinių gėrimų iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis KET 3 punkte įtvirtintu apibrėžimu, įvykį norint kvalifikuoti kaip eismo įvykį, užtenka konstatuoti, kad įvykio metu buvo apgadinta bent viena transporto priemonė, kas šiuo atveju byloje buvo neginčijamai nustatyta. Tuo tarpu KET 233 punkte įtvirtinta susijusio su eismo įvykiu eismo dalyvio pareiga iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, kurią K. S. pažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, jog K. S. apgadintą ir neužrakintą automobilį (b. l. 9) paliko  griovyje, todėl ji galėjo pagrįstai tikėtis, kad praėjus kuriam laikui su ja susisieks policijos pareigūnai ir tikrins jos blaivumą. Pridurtina, jog ginčijamame nutarime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje N575-2179/2009, nes šioje nutartyje, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, o ne dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.  Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ji savo veiksmais padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad byloje surinkta medžiaga - administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), K. S. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 7), pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 9), eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), nuotraukomis (b. l. 12 – 17), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 18) – buvo visiškai įrodyta K. S. kaltė padarius ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. tai, jog ji nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į griovio šlaitą, tuo pažeisdama KET 133 punkto reikalavimus, todėl ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta nepagrįstai.

      Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK         248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

         

        Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

       Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

       Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                                  Antanas Ablingis

                                                                                                                         Ričardas Piličiauskas

                                                                                                    Romanas Klišauskas