Bylos Nr. e2-1636-905/2024
Proceso Nr. 2-68-3-14467-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.9; 3.1.3.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,
teismo posėdžių sekretorė Gabija Šilanskaitė,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Ingridai Varanavičei ir
atsakovės atstovei teisininkei K. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai atstovauja biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys M. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“.
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 452,44 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. ir 2021 m. balandžio 5 d. iš atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančio buto (duomenys neskelbtini) buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini), kuriame buvęs turtas buvo apdraustas ieškovės bendrovėje. Ieškovė išmokėjo tam tikras draudimo išmokas, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovei iš viso 452,44 Eur žalos. Ieškovė pažymėjo, kad dėl galiojančio civilinių sutarčių uždarumo principo atsakovė negali remtis socialinio būsto nuomos sutartimi, kuria butas (duomenys neskelbtini), išnuomotas trečiajam asmeniui M. M.
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, nagrinėjamų įvykių metu savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų naudojimą ir tvarkymą kontroliavo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, o butas (duomenys neskelbtini) išnuomotas trečiajam asmeniui M. M. ir jos šeimos nariams; nurodyta nuomos sutartis įregistruota viešajame registre. Dėl to, ieškovei įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, už žalą būtų atsakinga ne savivaldybė, o buto nuomininkė. Be to, atsakovės teigimu, butas (duomenys neskelbtini) taip pat buvo užlietas tekant vandeniui nuo namo stogo, kuris yra blogos būklės, todėl už kilusią žalą atsakingas namo administratorius UAB „Naujininkų ūkis“.
Tretieji asmenys neišreiškė savo procesinių pozicijų dėl pareikšto ieškinio.
Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Ieškovės pateikti būsto draudimo liudijimai LD Nr. 117801852 ir LD Nr. 117801874 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2021 m. liepos 24 d. ieškovės bendrovėje buvo apdraustas bute (duomenys neskelbtini) buvęs turtas. Pagal šiuos draudimo liudijimus ieškovė 2020 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. balandžio 12 d. išmokėjo draudėjai, atitinkamai, 302,44 Eur ir 195 Eur draudimo išmokų.
Ieškovės pateiktos fotonuotraukos ir kita žalų administravimo medžiaga (draudėjo-nukentėjusio asmens pranešimai) pakankamai patvirtina aplinkybę, kad nurodytos draudimo išmokos buvo išmokėtos (žala apdraustam turtui kilo) būtent dėl patalpų užliejimo vandeniu. Nors atsakovė ir apeliavo į tai, kad užliejimas galėjo įvykti per stogą ir todėl atsakomybė turėtų tekti pastato administratoriui, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastatą, jo bendrąsias konstrukcijas administruojančios UAB „Naujininkų ūkis“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriui nurodyta, jog buvo atlikta papildoma 1A, 4, 7 butų patalpų apžiūra tam, kad būtų nustatyta pratekėjimų ir 4, 7 butų užpylimo priežastis. Administratoriaus rašte pažymėta, kad 2021 m. liepos 26 d. atlikus apžiūrą, nustatyta, jog pratekėjimas vyksta iš skalbimo mašinos vandens išleidimo žarnos 1A buto vonioje, todėl drėksta siena 4 bute ir lubos 7 bute; bendro naudojimo vandens ir kanalizacijos nuotekų vamzdžiuose pratekėjimų neaptikta. Taigi pastato administratorius, be kita ko, apsilankęs bute Nr. 1A, nustatė konkrečią nagrinėjamos žalos atsiradimo priežastį – vandens pratekėjimą iš trečiajam asmeniui išnuomoto buto Nr. 1A. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nei pastato administratoriui nustatinėjant konkrečias nagrinėjamų užliejimų priežastis, nei šios bylos teisminio nagrinėjimo metu trečiasis asmuo M. M., kuriai buvo tiesiogiai-asmeniškai pranešta apie nagrinėjamą civilinę bylą, neneigė-neginčijo tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens UAB „Naujininkų ūkis“ nurodomos užliejimų priežasties (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakovės atsikirtimais (kuriais apeliuojama į pastato administratoriaus neveiklumą (netaisant stogo) ir, atitinkamai, jo suinteresuotumą šioje byloje) ir neatsižvelgti į administratoriaus nurodomą užliejimo priežastį (kurios, jau nurodyta, trečiasis asmuo M. M. neneigė-neginčijo). Atsižvelgdamas į šių duomenų visumą, teismas vertina kaip pakankamai įrodytą faktinę aplinkybę, kad nagrinėjama žala kilo būtent dėl vandens pratekėjimo iš bute Nr. 1A naudotos skalbimo mašinos vandens išleidimo žarnos.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
Šių pacituotų teisės aiškinimo taisyklių kontekste teismas sutinka su atsakovės atsikirtimais, kad nustatyta užliejimų priežastis – vandens pratekėjimas iš trečiojo asmens M. M. naudojamos skalbimo mašinos vandens išleidimo žarnos – nėra susijusi su atsakovės, kaip išnuomoto buto savininkės, neteisėtais veiksmais ar neveikimu. Priešingai, teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad tokia nagrinėjamų dviejų užliejimų priežastis teikia pagrindą konstatuoti būtent trečiojo asmens, kaip socialinio būsto nuomininkės, neteisėtus veiksmus (neatsargų-nerūpestingą naudojimąsi buitine technika), priežastinį ryšį su kilusiais neigiamais padariniais (gretimame bute Nr. 4 esančio turto užliejimu-apgadinimu) ir kaltę (neatsargumą). Šias trečiojo asmens M. M. civilinės atsakomybės sąlygas patvirtina 2015 m. lapkričio 23 d. socialinio būsto nuomos sutarties 5.5, 5.9 ir 5.13 punktuose įtvirtinti nuomininko įsipareigojimai: socialinį būstą prižiūrėti, laikyti tvarkingą ir geros būklės, laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir (ar) pastato, kuriame yra socialinis būstas, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, nustatytais pastatui ir socialiniam būstui; savo sąskaita ir jėgomis nuolat prižiūrėti socialinį būstą bei jame esančią įrangą, baldus ar kitus daiktus, organizuoti jų tvarkymą, įskaitant, bet neapsiribojant, sugadintų (apgadintų) ar sulaužytų (sunaikintų) buto elementų (durų, langų ar jų rankenų, grindų, sienų ir lubų dangos ir pan.) pakeitimą ir (ar) atnaujinimą tokiu būdu, kad socialinio būsto būklė kuo labiau atitiktų tą būklę, kurios jis buvo perduotas nuomininkui; savo sąskaita likviduoti socialiniame būste, pastate ar jų inžinerinėse sistemose įvykusias avarijas ar gedimus, inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimus, taip pat tokių avarijų, gedimų ar sutrikimų pasekmes bei atstatyti socialinio būsto, pastato ir (ar) jų inžinerinių sistemų ar kitos juose esančios įrangos ar įrengimų būklę, jeigu tai įvyko dėl nuomininko, jo šeimos narių, lankytojų ar kitų asmenų veikimo ar neveikimo, įskaitant tuos atvejus, jeigu tokios avarijos, gedimai ar sutrikimai įvyko dėl to, kad nuomininkas laiku neatliko ar netinkamai atliko socialinio būsto einamojo remonto ir kitus darbus, nurodytus sutarties 5.8 ir 2.5 punktuose.
Pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina atsakovės atsikirtimus, kad nurodyta 2015 m. lapkričio 23 d. nuomos sutartis nuo 2015 m. gruodžio 28 d. išviešinta viešajame registre. Taigi tokia išviešinta nuomos sutartis gali būti panaudojama prieš trečiuosius asmenis, šiuo konkrečiu atveju – atsakovės prieš ieškovę (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnio 2 dalis). Kadangi nustatyta konkreti turto užliejimų priežastis yra susijusi vien tik su trečiojo asmens – buto nuomininkės M. M.– atsakomybe, tai šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti kartu ir atsakovės, kaip išnuomoto socialinio būsto savininkės, solidariosios atsakomybės. Remdamasis šiais motyvais, teismas sutinka su atsakovės atsikirtimais, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Ši išvada teikia pakankamą savarankišką-atskirą pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).
Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, valstybei iš ieškovės priteisiama 40,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Ši suma įmokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Teismo išvada
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 40,08 Eur (keturiasdešimt eurų 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Abramovičius