Civilinė byla Nr. 2-102-674/2023
(Teisminis proceso Nr. 2-36-3-00615-2022-2)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 13 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,
sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,
dalyvaujant ieškovei Z. V., jos atstovei advokatei Lionei Užubalienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovui J. V., dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė Z. V. pareiškė ieškinį ir vėliau patikslintą ieškinį, kuriuo prašė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 293, tarp Z. V. ir J. V. nutraukti dėl J. V. kaltės; priteisti J. V. 49/100 dalis gyvenamojo namo, 49/100 dalis laiko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 2 486,00 Eur; skolą kreditoriui UAB ,,IPF Digital Lietuva“ pagal 2020 m. gruodžio 23 d. sutartį Nr. 4958995, 1 117,48 Eur grąžina Z. V. ir J. V. solidariai; priteisti iš J. V. į valstybės pajamas antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje susilaukė penkių vaikų, tačiau šiuo metu jie visi pilnamečiai. Paaiškino, kad ji su atsakovu nesutarė, nuolat ginčydavosi dėl skirtingų požiūrių į šeimą, ji ,,koliojama“, patiria psichologinį smurtą, todėl jų santykiai nutrūko, atsakovas nejaučia ieškovei jokios pagarbos, daro jai psichologinį spaudimą, nesirūpina šeima, ilgą laiką nedirbo, dabar jau kuris laikas dirba pas ūkininką kur ir gyvena. Į namus grįžta savaitgaliais. Nuolat vartoja alkoholį, prie šeimos išlaikymo neprisideda. Ieškovė pastaruoju matu irgi dirba. Su atsakovu nesutaria, nelinkusi jam nusikeisti. Jų kivirčai tęsiasi jau senai, dar vaikai maži buvo, bet ji kentėjo. Buvo ir kad ranką prieš ją pakeldavo ranką, bet kol vaikai buvo maži. Vėliau nebekeldavo rankos, nes vaikai ją gindavo. Į policiją dėl smurto yra kreipusis, tačiau nuteistas nebuvo. Paaiškino, kad atsakovas savo vaikų nemyli, juos stumia. Ieškovė globoja mažametę G. V., gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovas nors ir nemyli savo vaikų, tačiau labai myli anūkę, kurią ji globoja. Dėl anūkės galėtų padaryti viską. Mano, kad jų santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, bet pripažįsta, kad ir ji pati kalta. Vaikai jau senai sakė, kad turi jie išsiskirti. Atkurti normalius santykius šeimoje jau nėra galimybės. Pavardę po santuokos nuraukimo prašo palikti dabar esamą. Paaiškino, kad gyvendami santuokoje 2000 m. sausio 18 d. nupirko 49/100 dalis gyvenamojo namo su lauko tualetu, esančius (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 2 486 eurai. Šiais pastatais nei vienas nesinaudoja. Kur dabar gyvena, tai yra nuomojamas būstas. Jų turimą turtą prašo priteisti atsakovui, nepriteisiant jai jokios kompensacijos. Asmeninius daiktus pasidalino geruoju. Išlaikymo sau iš atsakovo nepageidauja. Skolų kreditoriams ieškovė neturi. Jai žinomais duomenimis J. V. yra sudaręs kredito sutartį su UAB ,,IPF Digital Lietuva“, kreditas imtas šeimos reikalams, todėl skolą grąžins abi šalys solidariai.
3. Atsakovui J. V. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintinas.
4. Nustatyta, kad prie nagrinėjamos bylos yra prijungtos civilinės bylos: Nr. 2-3970-1135/2022; Nr. 2-6820-1135/2022; Nr. 5365-476/2022. Ieškovė Z. V. ir atsakovas J. V. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 293 (civilinė byla Nr. 2-3970-1135/2022 b. l. 5, 6). Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra, todėl klausimai su siję su vaikais nebus sprendžiami. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1283-237/2016 apribojus motinos valdžią D. V. dukters G. V., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, ieškovė Z. V. yra paskirta G. V. nuolatine globėja (rūpintoja) (civilinė byla Nr. 2-3970-1135/2022 b. l. 7-9).
Dėl santuokos nutraukimo
5. Bylos duomenimis, ieškovė su atsakovu jau ilgą laiką nesutaria, ieškovės teigimu nėra lojalus šeimai, nemyli savo vaikų, kurie šiai dienai yra pilnamečiai. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad patiria psichologinį smurtą iš atsakovo, t.y. savo sutuoktinio, kai vaikai buvo maži patirdavo ir fizinį smurtą, tačiau pastaruoju metu to nėra. Ieškovė sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.
6. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalis nurodo, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civiliniame kodekse, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas su ieškove gyvena iš dalies kartu (atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-3970-1135/2022 b. l. 10). Tai liudija ir pareiškime nurodyti šalių gyvenamosios vietos adresai, ieškovės paaiškinimas, kad atsakovas savaitgaliais grįžta į namus. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nėra jai lojalus, naudoja psichologinį smurtą jos atžvilgiu. Ieškovė nelinkusi nusileisti atsakovui, kyla ginčai, taip pažeista lojalumo pareiga. Atsakovas neskiria lėšų šeimos išlaikymui. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti šeimą, teikti vienas kitam moralinę paramą – abi šalys liko pasyvios savo kaip sutuoktinių pareigoms.
8. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad abiejų sutuoktinių pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).
9. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos: ieškovei santuokos metu turėta pavardė ,,V.”, atsakovui prigimtinė jo pavadrė ,,V.”. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo
10. Lietuvos Respublikos CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.).
11. Ieškovė ir atsakovas santuokos metu įgijo 49/100 dalis gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), ir 49/100 dalis kitų inžinerinių statinių – lauko tualeto UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AŠR-175; turtas registruotas Z. V. vardu (civilinė byla Nr. 2-6820-1135/2022 b. l. 3-4). Iš VĮ Regitra pažymų matyti, kad nei ieškovės, nei atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. (civilinė byla Nr. 2-6820-1135/2022 b. l. 5, 6). Ieškovė nurodė, kad kilnojamuosius daiktus pasidalinę savarankiškai.
12. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad santuokos metu šalys bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn turto įgijo 49/100 dalis gyvenamojo namo su lauko tualetu.
13. Ieškovė prašo, kad santuokos metu įgytas turtas būtų priteistas atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo nuomonės šiuo klausimu nėra išreiškęs, o ieškovė prašo minimą turtą priteisti atsakovui, prašymas tenkintinas ir 49/100 dalys gyvenamojo namo ir lauko tualetu priteistinos atsakovui J. V. nepriteisiant ieškovei kompensacijos už atsakovui tenkančią turto dalį.
14. Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų.
15. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. V. kreditorius UAB ,,IPF Digital Lietuva“ suteikė 2 000 Eur kreditą, 2020 m. gruodžio 23 d. neterminuota kredito linijos sutartis Nr. 4958995, (b. l. 27-41). Kreditorė nurodė, kad 2023 m. sausio 26 d. mokėtina suma 1 117,48 Eur. (b. l. 44). Ieškovė sutinka, kad kreditas imtas šeimos poreikių tenkinimui ir abi šalys turi būti kaip solidarūs skolininkai.
17. Atsižvelgiant į teismų praktiką, įstatymo nuostatas, į tai, kad kreditavimo sutartis sudaryta šeimos poreikių tenkinimui, tarp šalių ginčo nėra, todėl prievolė kreditoriui pripažintina solidaria ieškovės Z. V. ir atsakovo J. V. prievole ir po santuokos nutraukimo šalys už įsiskolinimus kreditoriui atsako solidariai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. 2-3970-1135/2022 b. l. 3-4). Pagal pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, išlaidos už suteiktas teisines paslaugas yra 533,40 Eur (b. l. 56). Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina 533,40 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taip pat iš atsakovo priteistina 191,00 Eur (neturtinis reikalavimas 100 Eur, už turtinius reikalavimus žyminis mokestis 91 Eur).
20. Teismas patyrė 59,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 59,76 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 385 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Patikslintą ieškinį patenkinti.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 293, tarp J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir Z. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant abiejų sutuoktinių kaltei.
Įregistruojant ištuoką, lieka santuokos metu turėtos pavardės: V., V..
Po santuokos nutraukimo asmenine J. V. nuosavybe pripažinti: 49/100 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 49/100 dalis kitų inžinerinių statinių – lauko tualeto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo skolinį įsipareigojimą kreditorei UAB ,,IPF Digital Lietuva“ pagal 2020 m. gruodžio 23 d. neterminuotą kredito linijos sutartį pripažinti solidaria Z. V. ir J. V. turtine prievole.
Priteisti iš J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 191,00 (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 0 ct) žyminio mokersčio ir 59,76 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), 533,40 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus 62 ct) valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Aurelija Petkevičienė