Civilinė byla Nr. e2-161-464/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00471-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.13; 3.2.8.3 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Luminor Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties atsisakyti patvirtinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Luminor Lizingas“ finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Skanumeta“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-229-587/2025, įsiteisėjusia 2023 m. gruodžio 19 d., atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Skanumeta“ iškėlė bankroto bylą, o 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pripažino ją likviduojama dėl bankroto. 

2.       Atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Skanumeta“ nemokumo administratorė 2024 m. kovo 18 d. pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą patvirtinti neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, taip pat prašymą ginčo teisena išspręsti UAB „Luminor Lizingas“ 56 433,61 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą.

3.       Ieškovė UAB „Luminor Lizingas“ savo prašyme patvirtinti 56 433,61 Eur finansinį reikalavimą nurodė, kad su LUAB „Skanumeta“ buvo sudariusi finansinės nuomos sutartį Nr. 2022214291 dėl automobilio BMW X4 finansavimo ir finansinės nuomos sutartį Nr. 202215783 dėl automobilio Porsche 911 Carrera S finansavimo. Atsakovei nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. lizingo sutartis vienašališkai nutraukė. LUAB „Skanumeta“ pagal lizingo sutartį Nr. 202215783 (dėl Porsche 911 Carrera S finansavimo) pilnai atsiskaitė, todėl finansinis reikalavimas reiškiamas tik dėl įsiskolinimo pagal lizingo sutartį Nr. 2022214291 (dėl automobilio BMW X4 finansavimo). Finansinio reikalavimo 56 433,61 Eur sumą sudaro ne tik negautos įmokos už turtą, padengiant jo vertę, bet ir negautos palūkanos bei kiti nuostoliai. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė patikslino, kad finansinis reikalavimas yra 59 798,15 Eur, t. y. 56 433,61 Eur nepadengta turto vertė pagal lizingo sutartį ir 3 364,54 Eur automobilio susigrąžinimo (transportavimo iš Ispanijos Karalystės), jo vertės ir defektų nustatymo išlaidos. Jei teismas nuspręstų, kad finansinio reikalavimo patvirtinimui yra būtinas turto pardavimas (su kuo ieškovė nesutinka), prašė laikyti, jog minimalūs UAB „Luminor Lizingas“ nuostoliai ir tuo pačiu finansinis reikalavimas yra 10 998,15 Eur, o  šią sumą sudaro: 7 633,61 Eur (automobilio likutinė vertė 56 433,61 Eur minus rinkos vertė 48 800 Eur; automobilio transportavimas iš Ispanijos į Lietuvą 2 843,50 Eur; defektavimo ir transportavimo paslaugos Lietuvoje 400,04 Eur; nepriklausomo eksperto turto vertinimas 121 Eur).

4.       Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Luminor Lizingas“ finansinio reikalavimo atsakovės LUAB „Skanumeta“ nemokumo byloje patvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą civilinę bylą, o 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-849-587/2024 patvirtino ieškovės UAB „Luminor Lizingas“ 10 998,15 Eur finansinį reikalavimą.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas, tenkindamas atsakovės LUAB „Skanumeta“ atskirąjį skundą, 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės UAB „Luminor Lizingas“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atmetė. Tokį procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė padaręs išvadą, kad atsakovės vadovo L. M. atliktu 30 000 Eur mokėjimu turi būti sumažinta bendrovės prievolė pagal lizingo sutartį Nr. 2022214291. Įvertinęs tokias aplinkybes, kad skola pagal šią lizingo sutartį 2023 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 56 433,61 Eur, ieškovės susigrąžinto automobilio BMW X4 vertė yra 48 880 Eur, ieškovė taip pat patyrė 3 364,54 Eur kitų išlaidų, tačiau atsakovės vadovas yra sumokėjęs 30 000 Eur, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė nėra skolinga ieškovei pagal šią sutartį, priešingai, yra susidariusi permoka. Ieškovės UAB „Luminor Lizingas“ argumentus, kad 30 000 Eur mokėjimo paskirties įvardijimas mokėjimo pranešime neturi reikšmės, nes LUAB „Skanumeta“ buvo įsiskolinusi ne pagal vieną, o pagal dvi sutartis, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino nepagrįstais. Šame kontekste pažymėjo kad L. M. turėjo teisę nurodyti, kokiu tikslu ir pagal kokias prievoles jis atlieka mokėjimą, o UAB „Luminor Lizingas“ neturėjo teisės paskirstyti mokėjimo kitokia tvarka, nei buvo nurodyta mokėjimo paskirtyje.

6.       Ieškovė UAB „Luminor Lizingas“ 2024 m. rugsėjo 11 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovės nemokumo administratorę su prašymu patvirtinti jos 24 526,73 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš tos pačios lizingo sutarties Nr. 2022214291.

7.       Prašyme nurodė, kad lizinguojamas turtas – automobilis BMW X4 – buvo pargabentas iš Ispanijos Karalystės į Lietuvą bei perduotas ieškovės transporto priemonių pardavimo partneriams. Nepriklausomas turto vertintojų biuras nustatė, kad automobilio rinkos vertė yra 48 800 Eur. Už nustatytą rinkos kainą norinčių jį įsigyti asmenų neatsirado, todėl jo kaina kelis kartus buvo mažinama ir 2024 m. rugsėjo 5 d. automobilis parduotas už 36 600 Eur, kurie buvo skirti įsipareigojimų pagal lizingo sutartį padengimui. Už parduotą turtą gautų lėšų nepakako skolai ir nuostoliams padengti. Skirtumas tarp automobilio rinkos vertės (56 433,61 Eur) ir jo pardavimo kainos (36 600 Eur) yra 19 833,61 Eur. Be to, UAB „Luminor Lizingas“ patyrė 2 843,50 Eur transportavimo į Lietuvą išlaidų, 400,04 Eur defektų nustatymo ir transportavimo Lietuvoje išlaidų, 121 Eur turto vertinimo bei 1 328,58 Eur komisinio mokesčio išlaidų. Dėl to ieškovė prašė patvirtinti jos 24 526,73 Eur finansinį reikalavimą (19 833,61 Eur + 2 843,50 Eur + 400,04 Eur + 121 Eur + 1 328,58 Eur) atsakovės LUAB „Skanumeta“ nemokumo byloje.

8.       Atsakovės LUAB „Skanumeta“ nemokumo administratorė atsikirtimuose į ieškovės prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą prašė civilinę bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu arba, netenkinus šio prašymo, UAB „Luminor Lizingas“ prašymą patvirtinti 24 526,73 Eur kreditorinį reikalavimą atmesti.

9.       Nurodė, kad iš esmės analogiškas ieškovės prašymas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovė iš buvusio atsakovės vadovo L. M. yra gavusi 30 000 Eur mokėjimą būtent pagal lizingo sutartį Nr. 202214291. Ieškovės deklaruota skola pagal lizingo sutartį Nr. 202214291 sudarė 56 433,61 Eur, o jos papildomi nuostoliai, vykdant automobilio BMW X4 susigrąžinimą ir pardavimą, sudarė 4 693,12 Eur (2843,50 Eur + 400,04 Eur + 121 Eur + 1328,58 Eur), iš viso – 61 126,73 Eur. Pagal lizingo sutartį Nr. 202214291 ieškovė yra gavusi 30 000 Eur mokėjimą ir  36 600 Eur ji gavo už automobilio BMW X4 pardavimą. Akivaizdu, kad ieškovė, įvertinus gautą 30 000 Eur įmoką ir automobilio pardavimo kainą, pagal lizingo sutartį Nr. 202214291 yra gavusi daugiau, nei reikia skolai ir nuostoliams padengti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovės UAB „Luminor Lizingas“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei LUAB ,,Skanumeta“ 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.       Teismas pripažino pagrįstais atsakovės nemokumo administratorės argumentus, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024, kurios šalys sutampa su narinėjamos bylos šalimis, ir kurios nagrinėjimo dalyką, be kita ko, sudarė atsakovės buvusio vadovo L. M. atlikto 30 000 Eur mokėjimo įvertinimas, nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje ir jų nustatinėti iš naujo nereikia. Prejudicinėje Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartyje, ištyrus ir įvertinus iš esmės analogiškas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes, buvo konstatuota, kad L. M. atliktas 30 000 Eur dydžio mokėjimas turėjo būti įskaitomas į mokėjimus už prievoles pagal finansinės nuomos sutartį Nr. 202214291. Todėl teisinio pagrindo patvirtinti patikslintą ieškovės finansinį reikalavimą teismas neįžvelgė.

12.       Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti nuostoliai yra visiškai padengti lėšomis, gautomis pardavus automobilį ir jos buvusio vadovo atliktu mokėjimu. Ieškovės nuostoliai yra visiškai padengti gauta 66 600 Eur (36 600 Eur +30 000 Eur) suma ir net yra susidariusi 6 801,85 Eur permoka. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Ieškovė UAB ,,Luminor Lizingas“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti jos 24 526,73 Eur finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Nepatvirtinus ieškovės finansinio reikalavimo, susiklostė ydinga situacija, kad jos teisė į visišką nuostolių, patirtų dėl LUAB „Skanumeta“ kaltės, atlyginimą yra paneigta. Ieškovė neteko teisės į sąžiningą finansinio reikalavimo patenkinimą, o tai prieštarauja juridinio asmens bankroto proceso paskirčiai.

13.2.       Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės buvęs vadovas L. M. negali būti laikomas ieškovės skolininku, nes jo sutartiniai teisiniai santykiai su ieškove nesiejo. Dėl to L. M. atliktam 30 000 Eur mokėjimui negali būti taikoma ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnyje įtvirtinta įmokų, kai yra kelios skolos, paskirstymo tvarka. L. M. nurodyta mokėjimo paskirtis šiuo atveju neturėjo jokios reikšmės. Priešingu atveju, L. M. turėtų būti atsakovės kreditoriumi, tačiau jis finansinio reikalavimo nėra pareiškęs.

13.3.       L. M. atlikto mokėjimo pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos padengti anksčiau atsiradusius ieškovės reikalavimus. Atsakovė turėjo įsipareigojimų ir pagal kitą finansinės nuomos sutartį Nr. 202215783, kuria jai buvo perduotas automobilis Porsche 911 Carrera S. Ši finansinė nuomos sutartis yra įvykdyta ir ginčo dėl to nėra. Kitu atveju ieškovė būtų reiškusi bankroto byloje reikalavimą finansinės nuomos sutarties Nr. 202215783 pagrindu.

13.4.       Lizingo davėjas neprivalo bankroto bylose teikti tvirtinimui savo reikalavimo tik tuomet, kai turtas yra realizuotas. Šis procesas ir jo trukmė nepriklauso išimtinai nuo lizingo davėjo. Lizingo davėjas turi teisę teikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo visai patirtų nuostolių sumai ir vėliau, po turto realizavimo, šią sumą mažinti. Tą ieškovė ir padarė, pateikdama prašymą patikslinti jos finansinį reikalavimą.

14.       Atsakovė LUAB ,,Skanumeta“ prašo atskirąjį skundą atmeti, Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.       Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 jau yra konstatuota, kad būtent įsipareigojimų pagal lizingo sutartį Nr. 202214291 dengimui ieškovė 2023 m. spalio 10 d. gavo 30 000 Eur mokėjimą iš L. M., kuriame aiškiai nurodyta jo paskirtis – „Mokėjimas už UAB „Skanumeta“ BMW X4, Serial Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. number: (duomenys neskelbtini)“. Nustatytos aplinkybės yra prejudicinės nagrinėjamai bylai, nes sutampa jų šalys bei įrodinėjimo dalykas.

14.2.       Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nuostoliai yra visiškai padengti gauta 66 600 Eur suma, be to, yra susidariusi permoka. Gautos ieškovės sumos visiškai pakanka 56 433,61 Eur skolai (likutinei vertei) ir nuostoliams, susijusiems su automobilio transportavimu bei realizavimu, padengti, o likusi suma (permoka) atsakovei turi būti grąžinta.

14.3.       Ieškovė elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai, visais būdais didindama susigrąžinto automobilio realizavimo kaštus, nesiimdama priemonių, kad jis būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Šiais savo veiksmais ieškovė siekia sumažinti atsakovei grąžintiną permoką.

14.4.       Permoka faktiškai yra net ir didesnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Grąžintina permoka turėtų būti didinama mažiausiai 12 200 Eur (48 800 Eur reali vertė – 36 600 Eur pardavimo kaina), t. y. atsakovei turėtų būti grąžintą ne mažiau kaip 19 001,85 Eur (12 200 Eur + 6 801,85 Eur).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pirmosios instancijos teisme neišspręsto klausimo

15.       Įstatymų leidėjas draudžia pakartotinius ginčus tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas, identifikavęs ginčų tapatumą, arba atsisako priimti tokį pareiškimą, arba, jeigu jis buvo priimtas, bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Kontroliuoti, ar konkretus ginčas gali būti teisme nagrinėjamas, teismas turi pareigą pagal įstatymą.

16.       Šioje byloje visų pirma būtina išspręsti procesinį klausimą dėl apeliantės UAB „Luminor Lizingas“ naujo prašymo patvirtinti jos finansinį reikalavimą atsakovės LUAB „Skanumeta“ nemokumo byloje ir anksčiau jos teikto prašymo dėl finansinio  reikalavimo patvirtinimo, kuris buvo išspręstas (atmestas) įsiteisėjusia galutine Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024, tapatumo. Nustačius, kad reikalavimai tapatūs, atskirojo skundo argumentų pagrįstumo įvertinimas neturėtų teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme savo atsikirtimus į naują apeliantės prašymą, be kita ko, grindė ir abiejų reikalavimų tapatumo argumentais, prašydama šią bylą nutraukti, tačiau teismas dėl tokių aplinkybių visiškai nepasisakė ir šio atsakovės prašymo neišsprendė. Todėl pirmosios instancijos teismo padarytą  procesinę klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas. 

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo ir jų tikslinimo galimybės

17.       Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratoriaus ir arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas dar kartą juos tikrina. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl tikslinama turėtų būti tik išimtiniais atvejais, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

18.       Nors, skirtingai nei iki JANĮ galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), JANĮ nereglamentuojama patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo procedūra juridinių asmenų bankroto procese,  teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant JANĮ nuostatas kreditoriaus reikalavimas taip pat gali būti tikslinamas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Kilus poreikiui tikslinti kreditorių reikalavimus pagal JANĮ, turėtų būti laikomasi šioje srityje anksčiau formuotos nuoseklios ĮBĮ normas aiškinančios teismų praktikos. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-225-553/2022).

19.       Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti nesant tokio teisės aktuose nustatyto pagrindo. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, ir kurios iki tol nebuvo žinomos bei dėl jų teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

20.       Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-317-467/2022).

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta ir tokiu aspektu, kad teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021). Kai kreditoriaus reikalavimai nemokumo administratoriaus buvo ginčijami ir jų (ne)patvirtinimo klausimas buvo išspręstas iš esmės pagal ginčo teisenos taisykles arba atskiroje byloje, arba pačioje bankroto byloje, jokie šio reikalavimo patikslinimai nėra galimi. Tokių įsiteisėjusių ir galutinių teismo procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas yra galimas tik vadovaujantis CPK XVII skyriaus normomis, reglamentuojančiomis proceso atnaujinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėse bylose Nr. 2-1403-157/2016 ir Nr. 2-1404-157/2016).     

22.       Kita vertus, draudimas iš naujo spręsti patvirtinto kreditoriaus finansinio reikalavimo bankroto byloje modifikavimo (pakeitimo) klausimą nereiškia, kad kreditorius įstatymo nustatyta tvarka ir terminais negali įrodinėti tų aplinkybių ar kelti bankrutavusiam skolininkui tokių reikalavimų, dėl kurių teismai dar nėra pasisakę (t. y. dėl kurių nėra priimto įsiteisėjusio procesinio sprendimo). Todėl vertindama, ar apeliantės UAB „Luminor Lizingas“ atsakovei LUAB „Skanumeta“ pareikštas naujas reikalavimas dėl nuostolių pagal lizingo sutartį Nr. 202214291 atlyginimo nėra tapatus jos anksčiau pareikštam ir teismų jau išnagrinėtam reikalavimui dėl nuostolių, kurių atsiradimas buvo siejamas su ta pačia lizingo sutartimi, atlyginimo, teisėjų kolegija atsižvelgia ne tik į apeliantės argumentus, bet ir į tai, kokius faktus jau yra analizavę teismai ir kaip šie faktai teisiškai įvertinti ankstesniuose teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose.

Dėl civilinių bylų tapatumo pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą kriterijų

23.       CPK

24.       Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau, kaip šioje nutartyje jau minėta pirmiau, tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

25.       Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Res judicata principas, be kita ko, užtikrina teisinį tikrumą ir apibrėžtumą, o viena iš šio principo veikimo apraiškų – bylą nagrinėjančio teismo pareiga kontroliuoti, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo galia nebūtų paneigta ir neatsirastų tarpusavyje prieštaringų teismo sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024, 17-18 punktai).

26.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių (pagal analogiją bankroto byloje – finansinių reikalavimų) tapatumą; ieškinių (finansinių reikalavimų) tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą; ieškinių tapatumui konstatuoti būtinas šių kriterijų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 36 punktas; 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024, 19 punktas).

27.       Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 18 punktas).

28.       Kaip matyti, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek ir byloje, kurioje galutine įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 buvo išspręstas UAB „Luminor Lizingas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, ginčo šalys yra tos pačios – apeliantė (kreditorė) UAB „Luminor Lizingas“, atsakovė – LUAB „Skanumeta“. Akivaizdu, kad pirmasis tapataus ieškinio (prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą) kriterijus – ginčo šalių tapatumas – neabejotinai egzistuoja. Todėl išsamiau dėl to teisėjų kolegija nepasisako.

29.       Kitas tapataus ieškinio (finansinio reikalavimo) kriterijus yra siejamas su reikalavimo faktiniu pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), naujas ieškinys ar, pagal analogiją, prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą bankroto byloje, galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tik papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, 42 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 41 punktas).

30.       Ir paskutinis tapataus ieškinio reikalavimo kriterijus yra jo dalyko sutaptis. Ieškinio dalykas – tai ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas, kuriuo jis siekia apginti pažeistas ar ginčijamas civilines teises (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

31.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad vertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės ar atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 39 punktas; 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021, 20 punktas).

32.       Tiek ankstesnį prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Skanumeta“ nemokumo (bankroto) byloje, kuris išspręstas galutine Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024, tiek ir šioje byloje pateiktą naują prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo apeliantė UAB „Luminor Lizingas“ grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y.: sudarytos lizingo sutarties Nr. 2022214291 dėl automobilio BMW X4 finansavimo neįvykdymu; apeliantės priimtu vienašališku sprendimu šią lizingo sutartį 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutraukti; dėl lizingo sutarties Nr. 2022214291 neįvykdymo atsiradusiu atsakovės LUAB „Skanumeta“ įsiskolinimu, kurį sudaro neišmokėta automobilio BMW X4 vertė ir kiti apeliantės patirti nuostoliai. Taigi, šioje byloje pateikto prašymo ir galutine įsiteisėjusia teismo nutartimi išspręsto prašymo pagrindas (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio (prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo) dalykas) sutampa.

33.       Kita vertus, tam, kad galėtų įvertinti susijusių bylų (ieškinių, prašymų) tapatumą, bylą nagrinėjantis teismas turi ne tik konstatuoti, kokios faktinės aplinkybės nurodomos lyginamuose ieškiniuose (nagrinėjamu atveju – prašymuose), bet ir apibrėžti bylų nagrinėjimo dalyką – kokie teisiškai reikšmingi faktai ir santykiai turi būti nustatyti, sprendžiant šalių ginčą kiekvienoje iš vertinamų bylų, ir juos palyginti.

34.       Kaip jau nurodyta, pirmuoju atveju apeliantė UAB „Luminor Lizingas“ atsakovės bankroto byloje buvo pateikusi prašymą patvirtinti jos 56 433,61 Eur finansinį reikalavimą, vėliau jį padidino iki 59 798,15 Eur (šios teisėjų kolegijos nutarties 3 punktas). Atskiroje civilinėje byloje Nr. eB2-849-587/2024 šio prašymo pagrįstumo klausimą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi jį patenkino iš dalies – patvirtino 10 998,15 Eur finansinį reikalavimą. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi, panaikinus Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį, prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė nėra skolinga apeliantei pagal lizingo sutartį Nr. 2022214291.

35.       Nagrinėjamoje byloje pateiktu nauju prašymu apeliantė UAB „Luminor Lizingas“ pakartotinai prašo patvirtinti jos 24 526,73 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Skanumeta“ bankroto byloje. Abiem lyginamais reikalavimais prašoma to paties – patvirtinti apeliantės finansinį reikalavimą (priteisti jai skolą), siejamą su tos pačios lizingo sutarties Nr. 2022214291 nevykdymu sukeltais apeliantei nuostoliais, tačiau skiriasi reikalavimo dydis (apskaičiuota nuostolių suma). Minėta, kad skirtingos ginčo dalyko formuluotės (nagrinėjamu atveju – reikalaujamos skirtingos sumos) ne visada reiškia ieškinių (ne)tapatumą, todėl būtina papildomai įvertinti naujame prašyme įvardytų nuostolių sudėtines dalis bei įsitikinti, ar teismai dėl jų pagrįstumo nebuvo priėmę procesinio sprendimo.

36.       Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 jau buvo įvertinta lizingo sutarties objektu buvusio automobilio BMW X4 tuo metu likusios neišmokėtos pagal sutartį vertės (56 433,61 Eur) ir jo rinkos vertės (48 880 Eur) skirtumas, apeliantės patirti 3 364,54 Eur papildomi nuostoliai, kuriuos sudarė transportavimas iš Ispanijos Karalystės – 2 843,50 Eur, defektavimo ir transportavimo išlaidos – 400,04 Eur, turto vertinimo išlaidos – 121 Eur. Toje civilinėje byloje buvo konstatuotas ir toks nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turintis faktas (CPK 182 straipsnio 2 dalis), kad būtent įsipareigojimų pagal lizingo sutartį Nr. 202214291 vykdymui (skolos pagal šią konkrečią sutartį dengimui) apeliantė UAB „Luminor Lizingas“ 2023 m. spalio 10 d. iš buvusio LUAB „Skanumeta“ vadovo L. M., su kuriuo jos nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, gavo 30 000 Eur įmoką. Įvertinęs pastarąją faktinę aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovės LUAB „Skanumeta“ skola pagal lizingo sutartį Nr. 202214291 neegzistuoja, priešingai, yra susidariusi atsakovės permoka (30 000 Eur – (56 433,61 Eur – 48 880 Eur + 3 364,54 Eur) = 19 081,85 Eur), todėl klausimą išsprendė iš esmės – apeliantės prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą LUAB „Skanumeta“ nemokumo byloje atmetė.

37.       Nagrinėjamoje byloje pateiktą prašymą patvirtinti 24 526,73 Eur dydžio finansinį reikalavimą apeliantė UAB „Luminor Lizingas“ grindė nuostolių dydį tikslinančia faktine aplinkybe dėl automobilio BMW X4 pagal lizingo sutartį Nr. 2022214291 pardavimo už mažesnę, nei vertinant buvo nustatyta šio daikto rinkos vertė, kainą, t. y. už 36 600 Eur, ir prie patirtų 3 364,54 Eur nuostolių, kurie Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi jau buvo pripažinti jai kompensuotais iš L. M. sumokėtos įmokos, pridėjo dar ir 1 328,58 Eur nuostolius – komisinį mokestį už turto pardavimą. Kitaip tariant, apeliantė prašė patvirtinti jos 24 526,73 Eur finansinį reikalavimą, kurį ji apskaičiavo kaip 19 833,61 Eur skirtumą tarp neišmokėtos automobilio vertės (56 433,61 Eur) ir jo pardavimo kainos (36 600 Eur) bei patirtus kitus 4 693,12 Eur nuostolius (3 364,54 Eur + 1 328,58 Eur).

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliantės UAB „Luminor Lizingas“ inicijuojamas naujas ginčas (prašymas patvirtinti 24 526,73 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje, kurį nemokumo administratorė ginčija), net ir nesant identiškai suformuluoto prašymo dalyko, vis tik yra tapatus jau išnagrinėtam šalių ginčui dėl 56 433,61 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo. Abiem atvejais siekiama to paties rezultato – nuostolių dėl neįvykdytos lizingo sutarties Nr. 2022214291 – dydžio užfiksavimo nutartimi dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo LUAB „Skanumeta“ nemokumo (bankroto) byloje. Ir nors naujame prašyme nuostolių dydis iš dalies modifikuotas, atsižvelgiant į nepadengtos automobilio BMW X4 vertės ir jo pardavimo kainos skirtumą, kuris iš dalies padidėjo, lyginant su buvusiu nepadengtos vertės ir vertintojų nustatytos rinkos vertės skirtumą, bei sumokėtą už pardavimą komisinį mokestį, o iš dalies buvo identiškas (dėl 3 364,54 Eur dydžio nuostolių, dėl kurių patvirtinimo teismas reikalavimą jau buvo atmetęs), tai nesuponuoja išvados, kad išnagrinėto ir naujo prašymo dalykai nėra tapatūs. Nepaisant prašomos šioje byloje patvirtinti finansinio reikalavimo sumos kitokios matematinės išraiškos ir nurodytos papildomos faktinio pagrindo aplinkybės, kad lizingo objektu buvęs automobilis buvo parduotas už mažesnę, nei nustatyta rinkos vertė, kainą, akivaizdu, jog atsakovės įsiskolinimas pagal lizingo sutartį Nr. 202214291, įskaičius ir paminėtą mokėjimą, tebėra visiškai padengtas iš L. M. sumokėtos įmokos (30 000 Eur – 24 526,73 Eur).

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė naujoje byloje galėtų įrodinėti tik papildomų savo nuostolių dėl lizingo sutarties Nr.  2022214291 atsiradimą, kurie viršytų Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 konstatuotos atsakovės permokos pagal šią sutartį dydį. Tačiau apeliantė, atsižvelgdama vien į įvykusį lizinguojamo turto (automobilio BMW X4) pardavimą bei iš naujo apskaičiuodama savo nuostolius, į tokią iš naujo neįrodinėtiną faktinę aplinkybę visiškai neatsižvelgia, vien išreikšdama nesutikimą su Lietuvos apeliacinio teismo pozicija, kad 30 000 Eur įmoka buvo skirta būtent įsiskolinimui pagal lizingo sutartį Nr. 2022214291 padengti.

40.       Dar kartą atkreiptinas dėmesys į

41.       Kadangi apeliantė, perskaičiavusi LUAB „Skanumeta“ įsiskolinimą, jokių esminių faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, kad jos patirtų papildomų nuostolių nepadengia lizingo objektu buvusio automobilio pardavimo kaina ir iš buvusio atsakovės vadovo gautas 30 000 Eur mokėjimas, naujame savo prašyme nenurodė, pagrindo vertinti šį jos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kitaip, nei siekį iš naujo inicijuoti tapatų ginčą, teisėjų kolegija neįžvelgia. Tokiu atveju pripažintina kad apeliantės prašymo pagrindu pradėta byla savo esme yra tapati Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-849-587/2024 ir  Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 jau išnagrinėtam šalių ginčui. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas UAB „Luminor Lizingas“ prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą, naikinama ir civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

42.       Civilinę bylą nutraukus, apeliantės atskirojo skundo argumentų, kuriais ji ginčija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį netenkinti jos prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, vertinimas nebetenka prasmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       CPK 87 straipsnis reglamentuoja atvejus, kada yra grąžinamas žyminis mokestis ar jo dalis. CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas apeliantės finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas atsakovės LUAB „Skanumeta“ nemokumo byloje. Kadangi ieškovai ir turtinius reikalavimus bankroto bylose pareiškiantys asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), žyminio mokesčio grąžinimo klausimas šioje byloje nekyla.

44.       Kitos bylinėjimosi išlaidos, kai byla yra baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, paskirstomos teismo, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinant priežastis, dėl kurių jos susidarė (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi procesą iniciavusios šalies – apeliantės UAB „Luminor Lizingas“ elgesį, pastarajai pateikiant iš esmės tapatų prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą LUAB „Skanumeta“ nemokumo byloje, jį grindžiant tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios įsiteisėjusia teismo nutartimi jau buvo išnagrinėtos, įvertintos bei dėl jų pasisakyta, o atskirajame skunde, be kita ko, iš naujo, pažeidžiant CPK 18 straipsnyje ir 274 straipsnio 4 dalyje nustatytus draudimus, kvestionuojant galutine Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi nustatytas aplinkybes bei konstatuotus faktus, t. y. iš naujo keliant klausimą dėl buvusio atsakovės vadovo atlikto mokėjimo paskirties, pripažįsta būtent apeliantės atsakomybę dėl šio proceso. Todėl skundžiamą nutartį panaikinus ir bylą nutraukus, apeliantei kyla pareiga kompensuoti atsakovei advokato pagalbos išlaidas, kurias ji patyrė pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

46.       Byloje esančios sąskaitos faktūros, AB SEB banko ir Swedbank, AB mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovės LUAB „Skanumeta“ pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 484 Eur (nuomonės dėl apeliantės pareikšto finansinio reikalavimo parengimas), o apeliacinės instancijos teisme – 1 089 Eur (atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas).

47.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

48.       Atsakovės išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 2024 m. spalio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), todėl, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme patirtos 2025 m. sausio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), todėl, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma, taikant 2024 m. II ketvirčio vidutinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, sudarytų 878,56 Eur (0,4 x 2 196,40 Eur), o taikant 2024 m. III ketvirčio vidutinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje – 895,16 Eur (0,4 x 2 237,90 Eur). Atsakovės LUAB „Skanumeta“ pirmosios instancijos teisme patirtos 484 Eur advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš apeliantės UAB „Luminor Lizingas“. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos 1 089 Eur advokato pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintinos iki 895,16 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu, 

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti.

Civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingas“ prašymą patvirtinti 24 526,73 Eur finansinį reikalavimą atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Skanumeta“ nemokumo byloje nutraukti.

Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Skanumeta“ (juridinio asmens kodas 305241702) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingas“ (juridinio asmens kodas 111667277) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 895,16 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjos        Giedrė Čėsnienė

        Dalia Kačinskienė

        Asta Radzevičienė