Civilinė byla Nr. 2-245-783/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04926-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.4.; 2.6.10.5.2.16 

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 8 d. 

Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant

ieškovui D. J., jo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

atsakovės individualios įmonės (toliau – IĮ) „Donvita“ atstovui ir trečiajam asmeniui D. P.,

atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovėms ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir ERGO Insurance SE), IĮ „Donvita“ dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo atsakovų pusėje D. P..

Teismas

nustatė: 

Ieškovas D. J. patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovų ERGO Insurance SE ir IĮ „Donvita“ solidariai priteisti 74 000 Eur neturinę žalą, 5 dydžio procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, 2019 m. liepos 25 d. 15.49 val. (duomenys neskelbtini) D. P., vairuodamas vilkiką RENAULT MAGNUM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe GENERAL TR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina, dehermetizavus padangai išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su jo, ieškovo, vairuojamu sunkvežimiu SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis, ieškovas, dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų buvo sunkiai sužalotas. Nurodė, jog eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: kairio blauzdikaulio proksimalinės dalies ir šeivikaulio segmentinis atviras lūžis su poslinkiu, kairio pakinklio ir blauzdos traiškytinas sužalojimas su raumenų, kraujagyslių ir nervų pažeidimu pakinklyje, dešinio kelio sąnario UKR plyšimas ir nestabilumas, dešinės plaštakos odos nubrozdinimai, galvos smegenų subarachnoidinė hemoragija. Kartu jam buvo nustatyti gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: ūkinis inkstų nepakankamumas su kanalėlių nekroze, hipovoleminis šokas, ūminė pohemoraginė anemija, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, kairio klubo srities odos donorinės vietos Acinetobacter baumannii infekcija, žaizda susisiekianti su lūžiu, kelių blauzdos raumenų ir sausgyslių sužalojimas. Nurodė, jog dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų yra pripažintas nedarbingu, jam yra nustatytas 55 procentų nedarbingumo lygis. Dėl sukelto eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymo prieš trečiąjį asmenį D. P. nutraukė šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Prokuratūra pripažino, jog eismo įvykį sukėlė ne vairuotojo veiksmai, bet padangos dehermetizacija, kuri ir buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. Kadangi atsakovo D. P. vairuojamos transporto priemonės padangos dehermetizacija lėmė žalos atsiradimą, atsakovė IĮ „Donvita“, kaip D. P. darbdavė ir didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Jis, ieškovas, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jaučia liekamuosius reiškinius, kankina nemiga, negali gyventi ankstesnio gyvenimo, pasikeitė jo gyvenimo būdas, negali rūpintis šeima, juo pačiu rūpinasi jo sutuoktinė. Dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų nebegali dirbti vairuotoju, sumažėjo bendravimo galimybės. Iki šios dienos skauda eismo įvykio metu sužalotą kūną, jis sunkiai juda, kurį laiką nevaikščiojo, buvo apribotas jo judėjimas, sveikata, buvusi iki eismo įvykio, niekada neatsistatys. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kita. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, į juos teismas turi atsižvelgti, taip pat turi atsižvelgti ir teismų praktikos suformuotą vertinamųjų kriterijų visumą, suponuojančią teismų pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodo, jog jam dėl eismo įvykio metu buvo sužalota sveikata, kuri yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ir neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėjo, jog kasacinis teismas, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, yra nurodęs, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009 ir kitos). Ieškovas D. J. teigia, jog atsižvelgus į jam padaryto sužalojimo laipsnį, sužalojimo aplinkybes, pasekmes, jam, ieškovui, dėl eismo įvykio metu sukeltų sužalojimų yra padaryta 80 000 Eur neturtinė žala. Atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė jam yra atlyginusi 6000 Eur neturtinę žalą, todėl iš atsakovų solidariai turėtų būti priteista 74 000 Eur neturtinė žala. (1 t. 159-162 b. l.)

Atsakovė IĮ „Donvita“, atstovaujama savininko ir trečiojo asmens D. P., į pirminį ieškinį priteisti 74000 Eur neturtinę žalą iš IĮ „Donvita“ pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, įtvirtinus CK 1.5 straipsnyje, suvokdamas savo pareigą maksimaliai atlyginti nukentėjusiajam asmeniui neturtinę žalą sunkiais sutrikdžius jo sveikatą, galėtų geranoriškai sumokėti 1500 Eur neturtinės žalos. Nesutikdamas su ieškovo D. J. reikalavimu priteisti 74000 Eur neturtinę žalą nurodo, jog: 1) eismo įvykio metu 2019 m. liepos 25 d. buvo sužalotas ne tik ieškovas, bet ir  jis, trečiasis asmuo D. P., ilgą laiką gydėsi ligoninėje ir iki šiol po eismo įvykio jaučia fizinį skausmą visame kūne, nuolatinius galvos skausmus, taip pat eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės; 2) atsakovės IĮ „Donvita“ civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė ERGO Insurance SE ieškovui yra išmokėjusi 6000 Eur neturtinę žalą vadovaudamasi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, 4-6 punktuose nurodytais dydžiais, ši suma nėra maža ir tokios sumos turėjo pakakti ieškovui; 3) pats ieškovas D. J. ieškinyje nurodo, jog buvo sužalotas ne dėl jo, D. P., kaip vairuotojo, veiksmų, o dėl galimai techniškai netvarkingo ir eksploatuojamo vilkiko RENAULT MAGNUM su puspriekabe GENERAL TR, kaltės, tai yra dėl vairuojamos transporto priemonės padangos dehermetizacijos, kuomet vilkiko padangos galimą sprogimą galėjo lemti padangos karkaso susilpnėjimas, nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta duomenų, kad jis, D. P., būtų vairavęs techniškai netvarkingą vilkiką su puspriekabe su akivaizdžiai techninių reikalavimų nepatinkančia ir eksploatacijai netinkama rato padanga; 4) nesuprantama ieškovo pozicija, kodėl būtent tokia suma jis įvertina neturtinę žalą, nes jo sveikata neblogėja, o laikui bėgant gerėja, jis vaikšto, netapo neįgaliu, tiesiog šiuo metu vis dar patiria neigiamus išgyvenimus negalėdamas dirbti ankstesnio darbo, nors nuo įvykio yra praėję dar tik metai laiko, ieškovas rimtesnių sveikatos problemų neturi, gali dirbti kitokį darbą nei dirbo iki šiol, papildomų operacijų sveikatai atstatyti ar reabilitacijos nebereikia; 5) jis, D. P., visą laiką domėjosi ieškovo sveikata, po eismo įvykio labai pergyveno ir ieškovui gydantis ligoninėje bandė tiek jis, tiek jo šeima susitikti su ieškovui, tačiau niekas neleido to padaryti; 6) nustatant neturtinės žalos dydį asmens sveikatos sužalojimo atveju turėtų būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo  sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą, ar jos yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, ar yra susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu kūnui dėl pasekmių šalinimo (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-249/2019), o tokių aplinkybių ieškovas nenurodė ir teismui nepateikė tai patvirtinančių dokumentų; 7) jo, trečiojo asmens D. P., pajamos nėra didelės, per mėnesį uždirba 770 Eur, turi du mažamečius vaikus, vienas iš jų yra gimęs 2019 m. gegužės mėnesį, sutuoktinė nedirba, augina vaiką iki kol šiam sueis dveji metukai, į šias aplinkybes taip pat turėtų būti atsižvelgiama; 8) bus įvertintas ne tik įstatymo tekstas, bet atsižvelgta į sukaupta teismų praktiką, kuria, prašydamas priteisti tokį neturtinės žalos dydį, ieškovas nesiremia, o tik cituoja CK straipsnius, kad jam priklauso bet kokio dydžio neturtinė žala. Atsakovę IĮ „Donvita“ atstovaujantis trečiasis asmuo D. P. taip pat nesutinka ir su reikalavimu priteisti procesines palūkanas, mano, jog CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles, šios procesinės palūkanos atlieka kompensavimo funkciją dėl skolininko piniginės prievolės nevykdymo ir yra susijusios ne su deliktine atsakomybe, o su sutarčių nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, ir toks reikalavimas priteisti procesines palūkanas taikant deliktinę atsakomybę negali būti tenkinamas. ( 1 t. 39-44 b. l.) Atsiliepime į patikslintą ieškinį iš esmės atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo liko prie atsiliepime išdėstytų argumentų, papildomai prašė atsižvelgti į tą aplinkybę, jog ieškovas nesiekė kuo pigiausiu būdu išspręsti klausimo dėl neturtinės žalos dydžio pigiausiu būdu operatyviai ir taikiai, be brangiai kainuojančių ir ilgą laiką užtrunkančių teisminių procedūrų, po pirminiame atsiliepime nurodytų aplinkybių, jog ieškovas turėtų pateikti tokio dydžio neturtinę žalą patvirtinančius įrodymus, jų nepridėjo ir teismui pateikdamas patikslintą ieškinį, apsiribodamas CK straipsnių, Konstitucinio Teismo jurisprudencijos perrašymu apie tai, kas yra neturtinė žala ir kaip ji yra atlyginama. (2 t. 5-8 b. l.)

Atsakovė ERGO Insurance SE su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, jog su atsakove IĮ „Donvita“ 2019 m. vasario 18 d. buvo sudaryta transporto priemonės RENAULT MAGNUM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog draudimo bendrovės atsakomybė gali atsirasti tik šios sutarties pagrindu, kuri yra reglamentuojama lex specialis – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės). TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Remiantis CK 6.247 straipsniu, yra atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu, ir nukentėjusysis gali reikalauti tik tokių nuostolių, kurie atsirado tik dėl D. P. veiksmų 2019 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu. Nurodė, jog vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 straipsnio 7 dalimi, Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį draudikas ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusiojo (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal Rekomendacijų 4-6 punktuose nurodytus orientacinius dydžius, atsižvelgiant į nustatytą sveikatos sutrikdymą, sveikatos sutrikdymo laikotarpį. Rekomendacijų 4.3 punkte nustatyta, jog esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, neturtinės žalos dydis nustatomas iki 12 MMA (minimali mėnesinė alga), kurios dydis įvykio dienai buvo 555 Eur. Rekomendacijų 4 punkte nustatytas orientacinis neturtinės žalos dydis didinamas 25 procentais, kai nukentėjęs asmuo neteko 45-55 procentų darbingumo arba kai yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, arba kai nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis. Atsakovė ERGO Insurance SE išmokėjo ieškovui 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovas reikalauja priteisti dar 74 000 Eur neturtinės žalos. Mano, jog kadangi ieškinys pareikštas civilinėje byloje, šiam ginčui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, kas reiškia, kad civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, taikant civilinę atsakomybę žala nėra preziumuojama ir ją privalo įrodyti ieškovas. Žalos dydis privalo būti įrodytas ne subjektyviais asmens nusiskundimais, nuomone, o objektyviais įrodymais, specialistų išvadomis. CK 6.250 straipsnio, apibrėžiančio neturtinės žalos sąvoką, 2 dalyje numatyti neturtinės žalos kriterijai, į kuriuos teismas įpareigotas atsižvelgti nustatydamas neturtinės žalos dydį (pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus). Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiamas skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės alos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-140/2012). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus, dėl t nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas yra saistomas kriterijų, atspindinčių visuomenės vertybių sistemą ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti konkrečias bylos aplinkybes, taip pat neleidžiančių pernelyg siaurinti ar išplėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti ir į teisėtus žalą padariusio asmens interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Atsakovė ERGO Insurance SE  mano, jog ieškovas D. J., siekdamas prisiteisti didesnį nei draudiko apskaičiuotos ir išmokėtos neturtinės žalos dydis pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, privalo įrodyti, kad yra pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijų bei teismų praktikos. Pažymėjo, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusiojo asmens turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis yra kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. (1 t. 166-168 b. l.)

Ieškovas D. J. ieškinį palaiko. Parodė, jog 2019 m. liepos 25 d. vairuodamas vilkiką SCANIA iš Vilniaus į Panevėžį pateko į eismo įvykį. Eismo įvykio aplinkybių nepamena, dėl patirtos galvos traumos savaitę išbuvo komos būsenoje. Eismo įvykio metu buvo sužalotos abi kojos, vienai kojai nutraukti kraujagyslės nervai, kitai kojai – trūko kelio raiščiai, dėl ko tris mėnesius jam buvo uždėtas gipsas. Eismo įvykio metu buvo sumušta galva, sutriko inkstų veikla. Dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų jam buvo atlikta 11 operacijų, inkstų veiklai atstatyti taikomos dializės. Šiuo metu dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų faktiškai nebevaldo vienos kojos, nes buvo nutraukti nervai, nebegali dirbti ankstesnio vairuotojo darbo, jam buvo nustatytas 55 procentų nedarbingumo lygis. Dėl patirtų sužalojimų namuose nebegali atlikti įprastų ūki darbų, po namus vaikšto pasiramsčiuodamas lazda, daro fizinius pratimus, skirtus kojoms, nes dėl nejudrumo atrofavosi raumenys. Apie tai, kad nebegalės dirbti vairuotoju, sužinojo paskutinį kartą lankydamasis pas gydytoją 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Iš darbo buvo atleistas 2020 m. lapkričio mėnesį, pasibaigus laikinojo nedarbingumo, susijusio su 2019 m. liepos 25 d. eismo įvykiu, laikotarpiui, tą patį 2020 m. lapkričio mėnesį jam nustatytas nedarbingumo lygis vieneriems metams. Parodė, jog niekur nedirba, nes dėl patirtos kojos traumos dirbti stovinčio darbo negali, pragyvena iš 190 Eur dydžio nedarbingumo pašalpos. Parodė, jog politechnikume yra įgijęs metalo apdirbėjo specialybę, tačiau šio darbo dėl kojų sužalojimo, patirto per eismo įvykį, dirbti taip pat negali. Tokio neturtinės žalos dydžio reikalauja, nes jam iki pensijos yra likę apie 10 metų, tą laiką likusį iki pensijos taip pat reikės kažkaip pragyventi.

Ieškovės atstovas advokatas A. Kolpertas patikslintą ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, nurodė, jog atsakovės IĮ „Donvita“ vairuotojo D. P. neteisėtus veiksmus, dėl kurių kilo eismo įvykis ir atsirado žala ieškovui D. J., įrodo ta aplinkybė, jog trečiojo asmens D. P. vairuojamas vilkikas, sprogus padangai, kirto žalią skiriamą juostą ir išvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą juostą susidūrė su ieškovo D. J. vairuojamu vilkiku. Atsakovė IĮ „Donvita“, kaip transporto priemonės valdytoja, nesiėmė visų priemonių, kad vairuojama transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga bei tinkamai prižiūrėta, IĮ „Donvita“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, privalo atlyginti neturtinę žalą. Nurodė, jog ieškovas D. J. eismo įvykio metu buvo sulaukęs 55 metų amžiaus, buvo darbingas, neturėjo rimtų sveikatos sutrikimų, rūpinosi šeima, mama, tačiau po eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų jam buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, nebevaldo kojos, negali dirbti to darbo, kurį dirbo iki sužalojimo, nebegali savęs apsitarnauti, jį prižiūri ir juo rūpinasi žmona, be to, ieškovas jaučia nerimą, kankina nemiga, buvo nukreiptas pas psichoterapeutą, jam išrašyti psichotropiniai vaistai, ir prašomas priteisti neturtinės žalos dydis turi būti vertinama kaip tam tikra satisfakcija už prarastą gyvenimo kokybę. Pats ieškovas D. J. jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atstovas nurodė, jog prašo priteisti neturtinę žalą solidariai, nes atsakovės IĮ „Donvita“ transporto priemonė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, draudikas atsako už padarytą žalą, o asmuo, atlikęs neteisėtus veiksmus, atsako, kad žalos atlyginimas būtų užtikrintas.

Atsakovės IĮ „Donvita“ atstovas ir trečiasis asmuo D. P. palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją dėl sutikimo papildomai iš dalies atlyginti padarytą žalą ieškovui, patvirtino, jog 2019 m. liepos 25 d. vairavo įmonei priklausiusį vilkiką, kai dehermetizavus padangai nesuvaldė vairuojamo automobilio, šis išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą juostą bei susidūrė su ieškovo D. J. vairuojamu vilkiku SCANIA. Parodė, jog greitis prieš padangos dehermetizaciją buvo 89 km/h, dehermetizavus padangai, vairuojamo vilkiko vairo traukė užsikabino už lingės, vairą pasuko į kairę, jis vairo atsukti į dešinę nebegalėjo, dėl ko vilkikas ir nuvažiavo į kairę bei trenkėsi į priešinga kryptimi važiavusį vilkiką SANIA. Atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog eismo įvykis įvyko dėl susilpnėjusio padangos karkaso, šio susilpnėjimo jis, būdamas vairuotoju, pastebėti negalėjo. 

Atsakovės ERGO Insurance SE atstovė I. S. teismo posėdyje taip pat palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus bei mano, jog ieškovo D. J. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijams, prieštarauja suformuotai teismų praktikai tokiose bylose, kuriose neturtinės žalos dydis dėl panašių sveikatos sutrikdymų svyruoja nuo 5000 Eur iki 20000 Eur, esant sudėtingai situacijai buvo nustatytas ir 25000 Eur neturtinės žalos dydis. Paaiškino, jog atsakovė draudimo bendrovė apskaičiuodama neturtinės žalos dydį vadovavosi Rekomendacijose nustatytais kriterijais ir dydžiu. Apie tai, kad ieškovui D. J. 2020 m. lapkričio mėnesį buvo nustatytas darbingumo lygis, draudimo bendrovei nebuvo žinoma. Jeigu būtų buvę pateikti įrodymai dėl darbingumo lygio nustatymo, apskaičiuotos žalos dydis pagal Rekomendacijose nustatytus kriterijus galėjo būti apskaičiuotas iki 8325 Eur. Atstovė nurodė, jog eismo įvykio, kurio metu sužalotas ieškovas D. J., situacija nėra labai aiški, tačiau draudimo bendrovė pripažino prievolę ir išmokėjo draudimo sumas nukentėjusiems asmenims, viso pagal šį draudžiamąjį įvykį išmokėjo 26 156,70 Eur, iš jų 7 301,43 Eur išmokėta ieškovui D. J..  Mano, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijų nustatytų dydžių, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog paskutinį kartą ieškovas pas medikus lankėsi 2020 m. rugpjūčio 17 d., ieškovo, nors ir vaikšto su ramentais, kraujotaka yra gera, tiesia koją, jam nedarbingumo lygis nustatytas vieneriems metams, kas, pasak atsakovo atstovės, leidžia manyti, kad gijimas yra galimas, ieškovas turi profesiją, galimybė grįžti į visapusišką gyvenimą, išlieka. Taip pat mano, jog nustatant neturtinę žalą neturėtų būti atsižvelgiama į tai, jog neturtinė žala yra priteisiama iš draudimo bendrovės, o ne iš žalą padariusio asmens.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės: 2019 m. liepos 25 d. apie 15.49 val. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens D. P. vairuojamas atsakovei IĮ „Donvita“ priklausantis vilkikas RENAULT MAGNUM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe GENERAL TR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykus vilkiko priekinio kairio rato staigiai dehermetizacijai, prarado judesio stabilumą bei tiesiaeigiškumą ir, pakeitęs judėjimą į kairę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu sunkvežimiu SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu A. M. firmai „Mandina“, vairuojamu ieškovo D. J.. Ieškovas D. J. eismo įvykio metu patyrė šiuos sužalojimus: dešinio kelio sąnario užpakalinio kryžminio raiščio plyšimą ir nestabilumą; traiškytą plėštinę žaizdą kairės blauzdos nugariniame paviršiuje per visą jos ilgį; didelį audinių defektą kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, apimantį visą užpakalinę pusę; kairiojo blauzdikaulio atvirą krumplių intrasąnarinį skeveldrinį lūžimą su smulkių ir stambesnių kaulinių fragmentų poslinkiu įvairiomis kryptimis; kairiojo šeivikaulio atvirą segmentinį lūžimą su poslinkiu; traiškytinus kairės blauzdos raumenų sužalojimus; kairės blauzdos nervų (n.peroneus ir n.tibialis) sumušimą; kairės pakinklinės arterijos sužalojimą, sukėlusį ūminę kairės kojos išemiją. Ieškovui D. J. padaryti sužalojimai komplikavosi ūminiu inkstų nepakankamumu su kanalėlių nekroze, hipovoleminiu šoku, ūmine mažakraujyste po nukraujavimo ir ūminiu nepatikslinto tipo kvėpavimo nepakankamumu. Sužalojimai dėl kairės pakinklinės arterijos sužalojimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas D. J. nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo gydomas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. spalio 30 d. gydytas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Traumatologijos skyriuje, jam nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. atlikta 11 operacijų (kairės blauzdos lūžio fiksacija, debridimentai, šlauninės – pakinklio arterijos šuntavimas autovenos transplantu, minkštųjų audinių dublikatūros ekscizija). Nuo 2019 m. liepos 26 d. ieškovas D. J. ne anksčiau kaip iki 2020 m. spalio 13 d. dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo buvo nedarbingas, nuo 2020 m. lapkričio 11 d. jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Ieškovas D. J. dėl eismo įvykio metu patirto blauzdikaulio viršutinės dalies lūžio kartu su šeivikaulio (bet kurios dalies) lūžiu vaikšto su kairės kojos įtvaru, pasiremdamas vienu alkūniniu ramentu, eisena netaisyklinga, ieškovui nustatyta kairės šlaunies, blauzdos raumenų atrofija, sutrikusi judėjimo funkcija. 2020 m. rugpjūčio 17 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ieškovui D. J. rekomenduota visada vaikštant taikyti kairio kelio srities imobilizaciją, vaikščioti su ramentais, vengti ilgo stovėjimo, sunkaus fizinio krūvio kaire koja, pripažinta, kad ieškovas D. J. vairuotoju dirbti negalės.  Dėl eismo įvykio 2019 m. liepos 25 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31582-19 pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jis nuo 2019 m. lapkričio 15 d. buvo tęsiamas pagal BK 281straipsnio 3 dalį. Ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2020 m. birželio 4 d. nutrauktas trečiajam asmeniui D. P. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, ieškovo D. J. skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu atmestas kaip nepagrįstas. Vilkiko RENAULT MAGNUM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo IĮ „Donvita“ civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu nuo 2019 m. vasario 18 d. drausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovė dėl draudiminio įvykio 2019 m. rugsėjo 16 d. A. M. firmai „Mandina“ išmokėjo 11 525,47 Eur draudimo išmoką, ieškovui D. J. -  nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. spalio 13 d. išmokėjo 7247,92 Eur draudimo išmoką, iš kurios 6000 Eur išmoka skirta neturtinei žalai padengti. Atsakovė IĮ „Donvita“, kurios savininkas yra trečiasis asmuo D. P., veiklą vykdo nuo 2008 m. sausio 18 d., IĮ „Donvita“ turi du vilkikus, velkančius puspriekabes (transporto priemonės kategorija ir klasė N3-BC), vilkiką (transporto priemonės kategorija ir klasė N3), dvi priekabas (transporto priemonės kategorija ir klasė O4-DA-06), automobilį BMW X3 XDrive 351 (transporto priemonės kategorija ir klasė M1-AC), nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigtu statyti sandėliu (45 baigtumo procentas), įmonės pajamos 2020 m. liepos – rugsėjo mėnesiais buvo 2310 Eur. Trečiojo asmens D. P. pajamos 2020 m. sausio 1 d. – rugsėjo 30 d. laikotarpiu buvo 385 Eur per mėnesį.

Nustatydamas faktines aplinkybes dėl eismo įvykio aplinkybių, priežasties ir ieškovui D. J. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, sunkumo, ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nutraukimo, skundo atmetimo teismas, be ieškovo D. J. ir trečiojo asmens D. P. parodymų, remiasi civilinėje byloje esančiu 2020 m. birželio 4 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-31582-19 (1 t. 17-20 b. l.) bei 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (1 t. 11-15 b. l.). Dėl sužalojimų liekamųjų reiškinių, taikyto gydymo, teismas remiasi ieškovo pateiktais medicinos dokumentų išrašais (1 t. 5-10, 193-196 b. l.), liudytojos A. J. parodymais, nedarbingumo laikotarpiu – VSDFV Panevėžio skyriaus pažyma (1 t. 104-108 b. l.) darbingumo lygio nustatymu – neįgaliojo pažymėjimu (1 t. 192 b. l.). Nustatydamas faktines aplinkybes dėl transporto priemonės (vilkiko RENAULT MAGNUM) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teismas remiasi byloje esančia draudimo sutartimi Nr. 02-5328950 (1 t. 176-177 b. l.), išmokėtų draudimo išmokų – atsakovės ERGO Insurance SE pateiktais pranešimais, mokėjimo nurodymais (1 t. 136-146, 169-174 b. l.). Nustatydamas faktines aplinkybes dėl IĮ „Donvita turtinės padėties, turimo turto, pajamų, taip pat trečiojo asmens D. P. pajamų teismas remiasi VĮ Registrų centro išrašais (1 t. 47-49, 75-89 b. l.), VSDFV pažymomis (1 t.68-71, 109-111 b. l.).

Remiantis CK 6.245 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 3, 4 dalys). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą ir nesant jo veiksmuose kaltės. Civilinėje byloje nustatyta, jog 2019 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu sunkiai buvo sužalotas ieškovas D. J., eismo įvykis kilo dėl to, jog atsakovės IĮ „Donvita“ transporto priemonę vairavęs įmonės savininkas ir trečiasis asmuo D. P. išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio važiuojamąją dalį bei susidūrė su ieškovo vairuojamu vilkiku. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 118 punkte nurodyta, jog dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti. Pripažįstama, jog atsakovės IĮ „Donvita“ vilkiko vairuotojo D. P. veiksmai neatitiko KET 118 punkto reikalavimo ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko vilkikas susidūrė su ieškovo D. J. vairuojamu sunkvežimiu, buvo sužalotas ieškovas. Tai yra byloje nustatyti tiek neteisėti veiksmai, tiek ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių. Atsakovės IĮ „Donvita“ atstovas ir trečiasis asmuo D. P. nurodė, jog dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, jo veiksmuose kaltės nėra, nes sprogus kairei vairuojamo vilkiko padangai automobilis tapo nebevaldomas, visgi teismas pripažįsta, jog vien ta aplinkybė, kad sprogus padangai vairuojamas automobilis prarado judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, nepašalina vairuotojo atsakomybės dėl išvažiavimo į priešingos krypties eismui skirtą juostą, o kitų įrodymų, kad trečiasis asmuo D. P. neturėjo techninės galimybės išvengti išvažiavimo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamąją dalį dėl nenugalimos jėgos (CK 6.212 straipsnis), atsakovai, trečiasis asmuo bylos nagrinėjimu nepateikė ir tos aplinkybės neįrodinėjo. Pažymėtina ir tai, jog trečiasis asmuo D. P. iš dalies sutinka su ieškinio reikalavimu, tai, kad atsakovė IĮ „Donvita“ yra atsakinga už kilusias pasekmes, neginčija ir atsakovės IĮ „Donvita“ civilinę atsakomybę apdraudusi ERGO Insurance SE, eismo įvykį pripažinusi draudiminiu įvykiu ir išmokėjusi nukentėjusiems asmenims (A. M. firmai „Mandina“ ir ieškovui D. J.) ne mažiau 18 773,39 Eur draudimo išmokų.

Remiantis CK 6.283 straipsniu, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovui D. J. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sveikata sutrikdyta sunkiai, ieškovui eismo įvykio metu padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, dėl patirtų sužalojimų ieškovas D. J. beveik mėnesį buvo gydomas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, daugiau nei du mėnesius – traumatologijos skyriuje, jam atlikta 11 operacijų, ieškovas dėl patirtų sužalojimų juto didelį fizinį skausmą. Ieškovas D. J. ilgiau nei vienerius metus yra nedarbingas, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Taip pat nustatyta, jog ieškovas D. J. dėl eismo įvykio metu patirto blauzdikaulio viršutinės dalies lūžio kartu su šeivikaulio (bet kurios dalies) lūžiu ir šiuo metu, praėjus nuo eismo įvykio daugiau nei pusantrų metų, vaikšto su kairės kojos įtvaru, pasiremdamas vienu alkūniniu ramentu, jo eisena yra netaisyklinga, ieškovui nustatyta kairės šlaunies, blauzdos raumenų atrofija, sutrikusi judėjimo funkcija, jis nebegalės daugiau dirbti to darbo, kurį dirbo iki sužalojimo (vairuotoju), be to, įvertinus sužalojimo liekamuosius reiškinius, gydytojų rekomendacijas (vengti ilgo stovėjimo, sunkaus fizinio krūvio kaire koja), ieškovui sunku bus susirasti ir kitą darbą, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatos būklės. Pripažįstama, jog ieškovas D. J. dėl patirtų sužalojimų juto fizinį skausmą, patyrė su tuo susijusius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, buityje, tie nepatogumai trunka ilgiau nei pusantrų metų, jam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas neįgalumas ir nežinia, ar ieškovas apskritai galės kada dirbti, normaliai vaikščioti ir vykdyti tą veiklą, kurią jis vykdė iki šiol. Taip pat nustatyta, jog atsakovė IĮ „Donvita“ veiklą vykdo nuo 2008 metų, nuosavybės teise valdo krovinių pervežimui skirtas 4 transporto priemones, kurių eismas nėra draudžiamas, gauna nuolatines pajamas, žemės sklypą, taip pat nuosavybės teise valdo automobilį BMW X3, tai yra IĮ „Donvita“ turtinė padėtis yra pakankamai gera, eismo įvykis kilo vilkiką vairuojant individualios įmonės savininkui, tačiau eismo įvykio priežastį sąlygojo vilkiko kairės pusės padangos staigi dehermetizacija, duomenų, jog vilkikas būtų techniškai netvarkingas, byloje nenustatyta. Todėl teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovui padarytą neturtinę žalą įvertina 15 000 Eur dydžiu, tokia suma atitinka teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius – pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-276-458/2019, 2K-252-697/2020 ir kitos). Nustatant šį dydį pažymima viena iš šių nutarčių, Lietuvos Aukščiausias Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-252-697/2020, šioje civilinėje byloje kasacinis teismas pripažino 20 000 Eur neturtinės žalos dydį pakankamą esant nustatytiems panašiems sužalojimams, kaip ir ieškovui D. J., gal net ir šiek tiek sunkesniems (nukentėjusiajai toje byloje, be blauzdikaulio kūno viršutinio trečdalio skeveldrinio lūžio su poslinkiu, šeivikaulio artimojo galo lūžio be poslinkio, buvo sužalota galva (nustatytas momenkaulio lūžis, smilkinkaulio lūžis su perėjimu į kaukolės pamatą su oro susikaupimu smilkinio – momens srityje, kaktikaulio lūžis kairėje; pakraujavimas židiniais galvos smegenų kaktinėje (smilkininėje) srityje kairėje, pakraujavimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje; pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje (smilkininėje) srityje), be to, minėtoje byloje ir vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo šiurkštesnis (nepraleido pėsčiojo, įžengusio į pėsčiųjų perėją). Todėl nustatyti ieškovui D. J. didesnę kompensaciją nei 15 000 Eur, neatitiktų nei CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintų kriterijų, nei suformuotos teismų praktikos, o įrodymų, jog reikėtų nukrypti nuo teismų suformuotos praktikos nustatant neturtinės žalos dydžius, nepateikė. Ieškovo D. J. argumentas, jog toks reikalaujamas dydis patenkintų jo galimus prarastus nuostolius dėl negalėjimo dirbti iki eismo įvykio turėto darbo kol sulauks pensijos, nevertintinas kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kadangi dalis neturtinės žalos ieškovui yra atlyginta (atsakovė ERGO Insurance SE ieškovui D. J. sumokėjo 6000 Eur), iš už žalą atsakingo asmens priteisiami 9000 Eur (15 000 Eur – 6 000 Eur =9000 Eur), kitoje dalyje ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Nors atsakovai ERGO Insurance SE ir IĮ „Donvita“ nurodė, jog nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, kurių 4-6 punktuose nurodyti orientaciniai draudimo išmokų dydžiai, atsižvelgiant į nustatytą sveikatos sutrikdymą, sveikatos sutrikdymo laikotarpį (esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, neturtinės žalos dydis nustatomas iki 12 MMA (minimali mėnesinė alga), kurios dydis įvykio dienai buvo 555 Eur), pažymima, jog šiose rekomendacijose yra nurodomi orientaciniai dydžiai, kuriais remiasi draudimo bendrovės, apskaičiuodamos neturtinės žalos dydžius. Tačiau tai, kad nustatytas Rekomendacijose atitinkantis neturtinės žalos dydis, nekliudo nukentėjusiems asmenims nesutikti su nustatytu žalos dydžiu, prašyti jį patikslinti, o nesusitarus – kreiptis į teismą (Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 12 punkto nuostata).

Dėl už žalą atsakingo asmens. Remiantis CK 6.270 straipsnio 2 dalimi, atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Nustatyta, jog eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės vilkiko RENAULT MAGNUM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra IĮ „Donvita“, ji yra atsakinga už ieškovui D. J. padarytą neturtinę žalą. Kadangi atsakovė IĮ „Donvita“ civilinę atsakomybę buvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, už atsakovės IĮ „Donvita“ žalą yra atsakinga draudimo bendrovė atsakovė ERGO Insurance SE, kurios pareigos atlyginti žalą apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal TPVCAPDĮ ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, jog draudimo sutartis tarp atsakovių IĮ „Donvita“ ir ERGO Insurance SE sudaryta 2019 m. vasario 18 d. Draudimo sutarties metu galiojusio TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija numatė, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Nustačius, jog dėl 2019 m. liepos 25 d. kilusio eismo įvykio draudimo bendrovė ieškovui D. J. yra išmokėjusi 7247,92 Eur draudimo išmoką (iš jos 6000 Eur išmoka skirta neturtinei žalai atlyginti), A. M. firmai „Mandina“ - 11 525,47 Eur draudimo išmoką, kitų asmenų, kuriems būtų išmokėta išmoka dėl šio eismo įvykio nėra, pripažįstama, jog atsakovė ERGO Insurance SE privalo atlyginti ir likusią neišmokėtą bei teismo nustatytą neturtinės žalos sumą (9000 Eur), ši suma iš jos priteisiama, kitoje dalyje ieškinys priteisti visą 74 000 Eur sumą, atmetamas. Nors ieškovas D. J. patikslintame ieškinyje teigia, jog neturtinės žalos atlyginimas turi būti solidariai priteisiamas iš abiejų atsakovų solidariai, tokios pozicijos teismo posėdyje laikosi ir ieškovo atstovas advokatas A. Kolpertas, pažymėtina, jog pagal kasacinę praktiką transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio transporto priemonės valdytojo prievolė atlyginti žalą nėra solidarioji – tokiu atveju žalą atlygina draudikas, o žalą padaręs asmuo atsako subsidiariai – tik ta dalimi, kurios nepadengė draudimo išmoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014 ir kt.), todėl ir reikalavimas priteisti solidariai patirtą neturtinę žalą ir iš atsakovės IĮ „Donvita“, yra atmetamas.

Dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos yra kompensuojamojo pobūdžio, ir, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šių procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007, 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Kadangi ieškovas D. J. tokį reikalavimą pareiškė, teismas jį tenkina, iš atsakovės ERGO Insurance SE priteisia 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 21 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė IĮ „Donvita“ ir trečiasis asmuo D. P. teigia, jog toks reikalavimas neturėtų būti tenkinamas, nes yra susijęs ne su deliktine atsakomybės rūšimi, bet su sutartine civiline atsakomybe, šie teiginiai yra nepagrįsti, kasacinis teismas ir kiti bylas nagrinėję teismai yra ne kartą konstatavę, jog reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas yra galimas ir esant deliktinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. Nr. e2A-1409-613/2020 ir kt.) 

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas D. J. pateikė įrodymus dėl patirtų 400 Eur atstovavimo  išlaidų (2 t. b. l.). Ieškinį tenkinus iš dalies (tenkinta 12,16 % patikslinto ieškinio reikalavimo), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai ieškovui D. J. iš atsakovės ERGO Insurance SE priteisiama 48,64 Eur atstovavimo išlaidų.  Kadangi ieškovas D. J. buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šis, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (nustatytas 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimas), priteisiamas iš atsakovės ERGO Insurance SE (270 Eur). Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 24,01 Eur išlaidų (2021 m. vasario 4 d. pažyma). Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovo D. J. priteisiama 21,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovo ERGO Insurance SE - 2,92 Eur (kartu su žyminiu mokesčiu – 272,92 Eur bylinėjimosi išlaidų) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 9 000 Eur (devynis tūkstančius eurų), 5  (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (9000 Eur) nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki visiško sprendimo įvykdymo bei 48,64 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 64 ct) atstovavimo išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. J. valstybės naudai 21,09 Eur (dvidešimt vieną eurą 9 ct)  procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą,  - 272,92 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas                                                                   Virginijus Skaraitis