Administracinė byla Nr. N⁵⁷⁵-6424/2010

Procesinio sprendimo kategorija 52.4.; 79.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :                                                           I.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. sausio 26 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) R. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 750 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. birželio 7 d. (b. l. 2-4) Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Nutarimo panaikinimo, kartu prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 17 d. nutartimi nutarė prašymo atnaujinti praleistą Nutarimo apskundimo terminą netenkinti, atsisakyti priimti R. J. pateiktą skundą ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jį su priedais pareiškėjui. Teismas nustatė, kad  pareiškėjas dalyvavo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jam buvo pranešta, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2010 m. sausio 26 d. R. J. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Nutarimo nuorašas jam buvo išsiųstas paštu jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau R. J. siuntos neatsiėmė ir 2010 m. kovo 2 d. nutarimo nuorašas iš pašto buvo grąžintas Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Institucija).  2010 m. kovo 16 d. ir 2010 m. kovo 30 d. Institucija paskelbė apie nutarimo priėmimą vietinėje ir respublikinėje spaudoje bei kvietė R. J. atsiimti nutarimo.  Po to nutarimas buvo perduotas vykdyti antstoliui, kuris 2010 m. gegužės 18 d. pradėjo vykdymo veiksmus, 2010 m. gegužės 20 d. areštavo skolininko turtą. 2010 m. birželio 1 d.  R. J. nuvyko į Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir gavo nutarimo nuorašą, susipažino su nutarimo tekstu. Teismas konstatavo, kad informacijos apie priimtą nutarimą paskelbimas spaudoje laikytinas tinkamu dokumentų įteikimu administracinio teisės pažeidimo bylos proceso dalyviui viešo paskelbimo būdu. Pažymėjo, kad R. J. nenurodė priežasčių, trukdžiusių apskųsti nutarimą per 10 dienų nuo 2010 m. gegužės 20 d.

R. J. 2010 m. liepos 7 d. (b. l. 19-21) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Pareiškėjas nurodo, kad 2010 m. gegužės 20 d., kai buvo areštuotas jo turtas, nieko nežinojo apie jam Nutarimu paskirtą baudą. Pažymi, kad nutarimo nuorašo paštu negavo, o laikraščių, kuriuose buvo paskelbta apie Nutarimo jo atžvilgiu priėmimą, neskaito. Be to, pabrėžia, kad Panevėžyje nėra nei vieno advokato, besispecializuojančio administracinėse bylose, todėl teko kreiptis į kito miesto teisininkus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :                                                  II.

Atskirasis skundas atmestinas.

ATPK 293 straipsnyje įtvirtinta, jog skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas 2010 m. sausio 26 d., taigi vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena skundui paduoti buvo 2010 m. vasario 5 d., tačiau R. J. skundą teismui pateikė tik 2010 m. birželio 7 d. (b. l. 2-4), t. y. praleidęs įstatymo numatytą terminą.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. nedalyvavo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos posėdyje nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 288 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas <…> asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas <…>. Byloje esantis vokas su pašto spaudu, žyminčiu laiško išsiuntimo datą bei akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ registruotų siuntų sąrašo išrašas (administracinė byla Nr. ATP-184246-25-2010, b. l. 19-22) patvirtina, kad Nutarimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas 2010 m. sausio 27 d., tai yra nepraleidus ATPK 288 straipsnyje nustatyto trijų dienų termino. Tačiau 2010 m. kovo 2 d. laiškas Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai grįžo neįteiktas su žyma, kad asmuo neatsiėmė laiško (administracinė byla Nr. ATP-184246-25-2010, b. l. 18). Atsižvelgdama į tai, Institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalimi, 2010 m. kovo 16 d. ir 2010 m. kovo 30 d. paskelbė pranešimus laikraščiuose „Panevėžio balsas“ ir „Lietuvos žinios“, kuriuose R. J. per nustatytą 5 dienų terminą buvo siūloma atvykti į Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atsiimti Nutarimo nuorašo (administracinė byla Nr. ATP-184246-25-2010, b. l. 26-29).

Įstatyme numatytas trumpas, vos dešimties dienų terminas skundui paduoti, įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Pažymėtina, jog R. J. apie teismo posėdį buvo informuotas, jokių priežasčių, užkertančių kelią jame dalyvauti ir pasidomėti apie priimtą nutarimą, nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą nuo 2010 m. kovo 30 d. pareiškėjas taip pat nenurodė. Todėl spręstina, kad elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pareiškėjas galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas įgyvendinti savo teisę į apeliaciją per įstatymo numatytą terminą. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdamas realizuoti apeliacijos teisę laiku, R. J. neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens subjektyvių veiksmų, tai yra pasirinkto elgesio modelio. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria neatnaujintas terminas skundui paduoti ir atsisakyta skundą priimti, vertintina kaip teisėta ir pagrįsta, tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Antanas Ablingis

                                                                                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                        Virgilijus Valančius