Civilinė byla Nr. e2-1374-1215/2025

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00009-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė,

sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

dalyvaujant ieškovei A. J., ieškovės atstovui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė ieškiniu prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, po santuokos abejoms šalims palikti ikisantuokines pavardes, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys susipažino (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, susituokė (duomenys neskelbtini), netrukus kartu išvažiavo dirbti į J. K.. Ten būdamas be darbo atsakovas vėl padarė nusikaltimą, J. K. atliko laisvės atėmimo bausmę. Nuo tada šalių ryšiai nutrūko, jie nebendravo. Ieškovės žiniomis, (duomenys neskelbtini) atsakovas deportuotas į Lietuvą, ieškovė liko gyventi ir dirbti užsienyje. Teigia, kad šalių santuoka formali, šalys nesusilaukė vaikų, jokio turto neįgijo. Teigia, kad ieškovė buvo lojali, pasitikėjo atsakovu, tačiau jis pažeidė sutuoktinio pareigas, ieškovės negerbė, šeima jam nerūpėjo ir jis šeima nesirūpino ir savo veiksmais sukūrė situaciją, kad toliau bendrai gyventi ir kurti santykius nebuvo galimybių, todėl prašoma pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

2.       Ieškovės teigimu, dėl tokių atsakovo veiksmų, nepagarbos jos atžvilgiu, ji patyrė didelius neigiamus išgyvenimus, tad savo patirtos neturtinės žalos dydį vertina 1000 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

3.       Teismo

4.       Ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

5.       Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6.       Byloje nustatyta, kad ieškovės A. J. ir atsakovo A. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu bendro nekilnojamojo neįgijo, nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė į bylą pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, iš kurių matyti, kad  nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei.

Dėl kaltės dėl santuokos iširimo ir neturtinės žalos atlyginimo

7.       Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

8.       Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Nurodo, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi jis buvo abejingas šeimai, linkęs daryti nusikaltimus ir visiškai negerbė sutuoktinės.

9.       Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos A. T. 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

10.       Nors ieškovė ir remiasi aplinkybėmis, kad atsakovas yra linkęs daryti nusikaltimus, vis dėl to pati nurodė, kad su atsakovu susipažino ir bendravo jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, žinodama tokias aplinkybes apie atsakovą priėmė sprendimą sudaryti santuoką ir kurti šeimą, tad teismas vertina, kad ieškovei dar iki santuokos sudarymo buvo žinoma apie atsakovo polinkį elgtis nusikalstamai, kurį laiką dar bendravo su atsakovu jam padarius nusikaltimą J. K., tad aplinkybės, kad atsakovas santuokos metu padarė nusikaltimą nevertina kaip esminės, dėl kurios nutrūko šalių santuoka. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas negerbė šeimos, ja nesirūpino, tačiau kartu nurodė, kad šalys nepalaiko ryšio nuo (duomenys neskelbtini), nėra jokių kitų duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas kokiais nors aktyviais veiksmais prisidėjo prie santuokos iširimo ir daro išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių nebendravimo ir ryšio nutrūkimo. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas prieš ją smurtavo ir vartojo narkotikus, tokių duomenų byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad dėl šeimos iširimo kalti abu sutuoktiniai ir santuoka nutrauktina esant abiejų sutuoktinių kaltei (CPK 185 straipsnis, 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

11.       Konstatavus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei apie atsakovo polinkį elgtis nusikalstamai žinant dar iki santuokos sudarymo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Abi šalys nebendrauja (duomenys neskelbtini), ieškovė proceso dėl santuokos nutraukimo neinicijavo daugiau nei 6 metus, byloje nėra duomenų apie atsakovo naudotą fizinį ar psichologinį smurtą. Natūralu, kad nutrūkus santykiams patiriama neigiamų išgyvenimų, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Teismas vertina, kad ieškovė neįrodė patyrusi neturtinę žalą, tad šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl pavardžių keitimo

12.       Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti šalims ikisantuokines pavardes: ieškovei „J.“, atsakovui „D.“. CK 3.69 straipsnyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Pripažinus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies, ieškovei paliekant ikisantuokinę pavardę „J.“, atsakovui santuokinę pavardę „J.“.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

13.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista ir išlaidos už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą turėtų proporcingai būti priteistos iš atsakovo valstybės naudai. Vis dėl to įvertinus ginčo pobūdį, į tai, kad atsakovas procese nedalyvavo, prieštaravimų neteikė, teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo valstybei klausimo ir šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 282, 385 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.60 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. J. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „J.“, A. J. santuokos metu  turėtą pavardę – „J.“.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui užregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėja                                                                        Raimonda Donielaitė-Paškevičė