VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2023 m. kovo 23 d. 

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-19 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kreditoriai: AB SEB bankas, UAB „LITESKO“, UAB „Vaivora Engineering“, I.J., AB „Energijos skirstymo operatorius“ , OU „GK Capital“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, M.P. K., UAB „Palangos vandenys“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir

nustatė: 

I. Ginčo esmė 

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-15 nutartimi iškelta fizinio asmens S. L. bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankro“, kuris 2018-02-13 nutartimi pakeistas UAB „Inlegis“, ir kuris 2021-02-08 nutartimi pakeistas Ignu Švainausku. 2018-05-31, 2018-06-22, 2018-09-24, 2018-10-26 ir 2020-10-30 nutartimis buvo patvirtintas S. L. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2018-09-21 nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas, kurio įgyvendinimo terminas 3 – ji metai, paskutinė kreditorių reikalavimų tenkinimo data 2021-09-21. 2020-11-27 buvo patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas.

2. 2021-11-03 teisme gautas bankrutuojančio asmens S. L. nemokumo administratoriaus Igno Švainausko prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo. Pareiškėjas nurodė, kad teismo patvirtintas mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planas bankroto proceso metu įgyvendintas, kreditorių susirinkimo pirmininkas patvirtino plano įgyvendinimo aktą. Prašė priimti nutartį baigti bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus. 2022-02-21 pareiškėjo S. L. nemokumo administratorius Ignas Švainauskas pateikė teismui prašymą ir papildomus dokumentus: 2022-02-18 bankrutuojančio S. L. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitą ir 2022-02-18 bankrutavusio asmens S. L. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą (patikslintą), nemokumo administratoriaus prašymą Vilniaus apygardos prokuratūrai. 2022-02-22 nemokumo administratorius Ignas Švainauskas pateikė papildomus paaiškinimus dėl bankroto proceso metu gautų bei išmokėtų lėšų skirtumo (517,77 Eur), taip pat nurodė, kad informacija apie atitinkamą prijungtinę sąskaitą kreditoriams buvo pateikta mokumo atkūrimo plane, pateikė papildomus paaiškinimus dėl S. L. turto vertės nustatymo ir nurodė, kad, jo nuomone, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmės pratęsimas iki 2022-05-31 galėtų būti laikomas kaip kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesus geriausiai atitinkantis sprendimas. 

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-4544-933/2018, bankroto administratoriaus prašymas buvo patenkintas, nutarta baigti S. L. bankroto bylą. Patvirtinti nepatenkinti bankroto byloje pareiškusių kreditorių finansiniai reikalavimai. Suinteresuotieji asmenys kreditoriai AB SEB bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesutikdami su minėta nutartimi, apskundė ją Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2022-05-19 nutartimi civilinėje byloje e2S-1348-640/2022 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-22 nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

4. 2022-11-24 teisme gautas bankrutuojančio asmens S. L. nemokumo administratoriaus Igno Švainausko patikslintas prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2021-09-21 suėjo bankrutuojančio asmens S. L. nemokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas, bankroto administratorius realizavo turtą, kurį buvo numatyta realizuoti bankrutuojančio asmens nemokumo plane ir atliko paskutiniuosius mokumo atkūrimo plane nurodytus mokėjimus, todėl laikytina, kad S. L.mokumo atkūrimo planas yra įgyvendintas ir fizinio asmens bankroto byla baigtina. Patikslintame bankrutavusio asmens S. L.mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte (2022-11-24) nurodyta, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metu buvo realizuotas bankrutuojančiam asmeniui priklausęs nekilnojamasis turtas (išsamesnė informacija mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo ataskaitoje) patalpa – Butas, adresas: (duomenys neskelbtini); 30/100 dalių žemės sklypo, adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad 2021-09-21 suėjo bankrutuojančio asmens S. L. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas, į tai, kad bankroto administratorius realizavo turtą, kurį galėjo realizuoti ir atliko paskutiniuosius mokumo atkūrimo plane nurodytus mokėjimus, nemokumo administratorius laikė, kad S. L. mokumo atkūrimo planas yra įgyvendintas. Bankrutuojančio asmens pajamos viso bankroto proceso laikotarpiu yra 8 468,3 Eur, plane nustatyta per visą bankroto procesą būtiniesiems poreikiams tenkinti paskirta suma yra 10 800 ?ur, faktiškai skirta suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra 6 055,88 Eur, kreditoriams pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką numatyta pervesti 51 433,75 Eur, faktiškai pervesta kreditoriams suma yra 191 892,42 Eur. 

5. Kreditorius AB SEB bankas 2022-11-24 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neturi informacijos apie bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto realizavimą, pinigų paskirstymą bei patikslinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimą, todėl negali pateikti tinkamo atsiliepimo. Kreditorius AB SEB bankas 2022-12-07 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog susipažino su bankrutuojančio asmens S. L. nemokumo administratoriaus 2022-11-24 pateiktu prašymu dėl S. L. bankroto bylos pabaigos, kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaita, mokumo įgyvendinimo aktu bei kitais teismui pateiktais dokumentais, laiko kad bankrutuojančio asmens S. L. mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas bei nurodo, jog neprieštarauja mokumo administratoriaus pateiktam prašymui.

6. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame nemokumo administratoriaus Igno Švainausko prašymo baigti bankrutuojančio asmens S. L. bankroto bylą neginčijo ir prašė teismo sprendimą dėl S. L. bankroto bylos užbaigimo spręsti teismo nuožiūra. 

7. Kreditorė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti administratoriaus prašymą dėl bankroto bylos pabaigos. Nurodė, jog administratorius pateikė neteisingus duomenis, nes 11 886,20 Eur suma buvo pervesta ne kreditoriui Nacionalinei žemės tarnybai, bet Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kreditoriui kilo abejonių, ar bankrutuojantis asmuo siekė gauti papildomų pajamų ir neslėpė gaunamų pajamų nuo kreditorių.

8. Bankroto administratorius pateikė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai, jog jiems pervesta 11 886,20 Eur suma būtų pervesta kreditorei Nacionalinei žemės tarnybai. Bankroto administratorius pateikė sąskaitos išrašą, jog Valstybinė mokesčių inspekcija grąžino pinigus ir jie buvo pervesti kreditorei Nacionalinei žemės tarnybai bei elektroninį laišką, kuriame kreditorė Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino, jog 11 886,20 Eur sumą gavo.

9. Kiti kreditoriai atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-01-19 nutartimi prašymą patenkino. 

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš patikslinto mokumo plano įgyvendinimo akto matyti, jog mokumo atkūrimo plano laikotarpiu kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patenkinti 191 892,42 Eur suma, šios lėšos pervestos kreditoriams: AB SEB bankui pervesta 13 300,50 Eur, UAB „LITESKO“ – 205,70 Eur, UAB „Vaivora Engineering“ – 154 812,49 Eur, I. J. – 2 246,33 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 471,51 Eur, OU „GK Capital“ – 157,73 Eur, Nacionalinei žemės tarnybai – 11 973,29 Eur, M. P.K. – 2 009,23 Eur, UAB „Palangos vandenys“ – 105,59 Eur ir Valstybinei mokesčių inspekcijai – 6 610,05 Eur. Liko nepatenkinta 1 467 564,55 Eur reikalavimų suma.

12. Teismas taip pat nustatė, kad bankrutuojančio asmens pajamos viso proceso laikotarpiui buvo 8 468,30 Eur. Mokumo atkūrimo plane bankrutuojančio asmens poreikiams buvo numatyta 10 800 Eur suma, faktiškai skirta – 6 055,88 Eur. Kreditoriams buvo numatyta išmokėti 51 433,75 Eur, faktiškai išmokėta – 191 892,42 Eur, t. y. beveik 4 kartus daugiau, nei buvo planuota. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metu buvo parduotas butas (duomenys neskelbtini)ir 30/100 dalių žemės sklypo, adresas: (duomenys neskelbtini) Bankroto proceso metu sumokėtos lėšos kreditoriams – 191 892,42 Eur, bankroto administratoriaus atlygiui ir administravimo išlaidoms dengti – 1 016,62 Eur (patikslinto mokumo įgyvendinimo akto duomenys). Daugiau nei planuota lėšų gauta, pardavus nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog esant šioms aplinkybėms, bankrutuojančio asmens S. L. bankroto byla baigtina ir likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai – 1 467 564,55 Eur nurašytini (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis, 30 straipsnio 2 dalis). 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė. 

13. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-19 nutarties. Apeliantė prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-19 nutartį ir priimti naują nutartį dėl kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinių reikalavimų: nurašyti Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą 46 937,98 Eur; palikti nenurašytą Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą dėl 3 615,61 Eur (bauda už mokestinių įstatymų pažeidimus) finansinio reikalavimo dalies. 

14. Apeliantė paaiškina, jog 2021-06-29 buvo priimti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau — FABĮ) pakeitimai, iš jų ir dėl 29 straipsnio 7 dalies. FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad Mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Taip pat, 2021-06-29 įstatymu Nr. XIV-451 (TAR, 2021, Nr. 2021-15469) nustatyta, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki įstatymo Nr. XIV-451 įsigaliojimo (2021-07-15). Šiuo atveju S.L. bankroto byla pradėta 2018 m. t. y. dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau pagal minėtą įstatymo nuostatą pakeitimas dėl nenurašomų baudų už kitų įstatymų pažeidimus, šiuo atveju už mokestinių įstatymų pažeidimus, taikomas ir bankrotams, pradėtiems iki šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo (2021-07-15). 

15. Apeliantė laikosi pozicijos, kad jos finansinio reikalavimo dalis dėl 3 615,61 Eur yra susidariusi dėl S.L.paskirtos baudos už kitus įstatymų pažeidimus (likusi neišieškota gyventojų pajamų mokesčio bauda), todėl dėl šios dalies baigus bankroto bylą šis reikalavimas nėra nurašomas (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl 3 615,61 Eur dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo nurašymo yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. 

16. Pareiškėjas S. L. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicija, kadangi 3 615,61 Eur reikalavimą sudarė ne baudos už administracinius nusižengimus, tačiau gyventojų pajamų mokesčių bauda. Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-313/2019, kurioje buvo analizuotas analogiškas klausimas, o būtent, vertinant gyventojų pajamų mokesčių baudos nurašymo galimybes, kasacinės instancijos teismas nurodė, kad „Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsniu ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, paskyrė A. S. P. 12 595 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į 26 – 29 nutarties punktuose nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą išimtį ir vertinti, kad, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimai, t. y. 12 595 Eur bauda, turėtų būti nenurašyti“. Taigi, aukščiau nurodyta kasacinės instancijos teismo nutartis turi precedentinę galią, nagrinėjant atskirąjį skundą, kadangi keliamas analogiškas FABĮ 29 straipsnio 7 dalies taikymo klausimas.

17. Atsiliepime nurodyta, kad sprendžiant, ar Mokesčių administravimo įstatymo pagrindu paskirta bauda yra laikytina administracine nuobauda, svarbus administracinės nuobaudos, kaip teisinio padarinio, aiškinimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 1 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiant šio kodekso paskirtį, įtvirtinta, kad ANK, be kita ko, apibrėžia, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai ir nustato administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už šiame kodekse nurodytų nusižengimų padarymą. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 1 dalimi, yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jam gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos: įspėjimas, bauda, viešieji darbai (ANK 23 straipsnio 1 dalis). Bauda yra piniginė administracinė nuobauda, skiriama ANK specialiojoje dalyje nustatytais atvejais (ANK 25 straipsnio 1 dalis). Taigi administracinės nuobaudos paskyrimas yra susijęs su administracinio nusižengimo padarymu, nes yra būtent šių pažeidimų teisinis padarinys.

18. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tiek Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje, tiek ANK 187 straipsnyje aprašyti teisės pažeidimai gali būti susiję su mokesčių vengimu, nes neteisėtas mokėtino mokesčio sumažinimas gali būti įgyvendinamas, be kita ko, įrašant neteisingus duomenis į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas. Tačiau tai, kad šie teisės pažeidimai gali iš dalies sutapti, neleidžia daryti išvados, kad mokėtino mokesčio sumažinimas (kaip jis apibrėžiamas Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje) tampa ne mokestiniu, o administraciniu nusižengimu, jei asmuo buvo nubaustas bauda būtent Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 

19. Pareiškėjo S. L. nemokumo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos skunde nurodyta informacija nepagrindžia daromos prielaidos, kad mokesčių administratoriaus paskirta nuobauda laikytina administraciniu nusižengimu. Prie skundo nebuvo pateiktas protokolas, nutarimas ar administracinis nurodymas, kuriame būtų nurodomas konkretus administracinis nusižengimas (ANK straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nesutinka su skunde nurodytu prašymu, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo dalis nėra bauda, paskirta už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai 

Atskirasis skundas tenkintinas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutraukus fizininio asmens bankroto bylą nurašyti visi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansiniai reikalavimai, yra teisėta. 

22. Apeliantė laikosi pozicijos, kad jos reikalavimo dalis dėl 3 615,61 Eur yra susidariusi dėl S. L.paskirtos baudos už kitus įstatymų pažeidimus (likusi neišieškota gyventojų pajamų mokesčio bauda), todėl dėl šios dalies baigus bankroto bylą, šis reikalavimas nėra nurašomas (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjas teigia, kad 3 615,61 Eur reikalavimo pagrindas – ne bauda už administracinį nusižengimą, o gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta bauda už šio įstatymo pažeidimus. 

23. Pareiškėjas S. L. pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausias teismas 2019-02-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-313/2019 pasisakė analogišku nagrinėjamam klausimu. Kasacinis teismas nurodė, kad įsigaliojus ANK, buvo atitinkamai pakeista ir FABĮ 29 straipsnio 7 dalies, nustatančios, kokie kreditorių reikalavimai nėra nurašomi baigus fizinio asmens bankroto bylą, sąvoka iš „administraciniai teisės pažeidimai“ į „administraciniai nusižengimai“ (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2235 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.). Administracinio nusižengimo aiškinimui yra aktualios būtent ANK nuostatos ir kad tik ANK numatytos veikos patenka į šio FABĮ taikymo sritį. Atsižvelgiant į tai, FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata negali būti aiškinama plečiamai. Nutartyje pažymėta, kad teismų praktikos išaiškinimai, jog pagal EŽTT suformuluotus ir taikomus kriterijus mokestiniai pažeidimai ir administraciniai nusižengimai laikytini baudžiamaisiais, atitinkamai tokiomis pripažintinos mokestinės baudos ir administracinės nuobaudos (bauda), per se (savaime) neleidžia teigti, kad mokestiniai pažeidimai yra administraciniai nusižengimai, o mokestinė bauda yra administracinė nuobauda. Padaryto teisės pažeidimo ir galimos bausmės pobūdis bei jos griežtumo laipsnis leidžia šiuos teisės pažeidimus ir už juos skiriamus teisinius padarinius tik prilyginti vienas kitam non bis in idem principo taikymo kontekste taip užtikrinant asmens procesines garantijas. Tačiau tai neteikia pagrindo plečiamai aiškinti FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatos, kad nenurašomi kreditorių reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus. 

24. Kaip matyti iš apeliatės 2018-09-14 rašto Nr. (23.28-08-1 E) RNA-26314 į finansinį reikalavimą buvo įtraukta S. L. paskirta 3 615,61 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio bauda. Tokiu būdu, į Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą buvo įtraukta S. L.paskirta 3 615,61 Eur bauda už atitinkamų mokesčių įstatymų pažeidimus. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą <...> nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus <...>. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-02-28 nutarties priėmimo metu galiojusią FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakciją (galiojusią nuo 2018-06-26 iki 2020-01-01) baigus fizinio asmens bankroto procesą plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai,<…> nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus <…>. Vadinasi, pareiškėjo nurodytos kasacinio teismo nutarties priėmimo metu galiojusioje FABĮ 29 straipsnio 7 dalies normoje nebuvo įtvirtinta išimtis iš galimų nurašyti reikalavimų – baudos už kitų įstatymų pažeidimus. Kadangi pagal pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties metu galiojusią FABĮ redakciją negali būti nurašyta bauda, paskirta už bet kokių įstatymų pažeidimus, apelianto nurodyta teismų praktika yra neaktuali (2021 06 29 įstatymu Nr. XIV-451 pakesta FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija) bankrutuojančio asmens atsiliepimas į skundą nėra pagrindas atmesti atskirąjį skundą. 

25. Dėl ankstesnėse pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą išimtį ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas, t. y. 3 615,61 Eur bauda, neturėjo būti nurašyta. Nutarties dalis dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimų nurašymo naikintina ir priimtina nauja nutartis dėl minėtos dalies – nurašomi Valstybinės mokesčių inspekcijos finansiniai reikalavimai – 46 937,98 Eur ir paliekamas nenurašytas Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas – 3 615,61 Eur (bauda už mokestinių įstatymų pažeidimus) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-19 nutarties dalį, kuria nurašytas nepatenkintas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiam asmeniui S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) – 50 553,59 EUR (penkiasdešimt tūkstančių penki šimtai penkiasdešimt trys eurai ir 59 euro centai) ir dėl šios dalies priimti naują nutartį: 

Nurašyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiam asmeniui S.L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) – 46 937,98 Eur. 

Palikti nenurašytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiam asmeniui S.L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) – 3 615,61 Eur (bauda už mokestinių įstatymų pažeidimus). 

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-19 nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.