Civilinė byla Nr. e2S-1000-413/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14639-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.7.4; 3.2.8.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5934-962/2023, pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams L. Č., L. Č., E. Č. ir I. S. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė 2022 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti solidariai iš atsakovų L. Č., L. Č., E. Č. ir I. Č. (S.) 1 856,15 Eur skolą, 59,74 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-24402-962/2022, patikslintą ieškinį tenkino visiškai.
3. Atsakovė I. S. 2023 m. vasario 14 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams dėl 2022 m. gruodžio 12 d. preliminaraus sprendimo pateikti.
4. Teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi terminą atnaujino ir priėmė atsakovės prieštaravimus.
5. Atsakovė I. S. 2023 m. vasario 28 d. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškovės ieškinį, prašydama Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo už gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomą jos atžvilgiu atmesti. Atsakovė nurodė, kad nurodytame būste negyvena ir niekada negyveno, todėl neturi pareigos mokėti už jį nuomos mokestį.
6. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė 2023 m. kovo 2 d. savo atsiliepime į atsakovės I. S. atsiliepimą į ieškinį ir prieštaravimus nurodė, jog nesutinka su atsakovės prieštaravimais ir atsiliepime nurodytais argumentais, todėl prašė prieštaravimus atmesti kaip nepagrįstus.
7. Kauno miesto savivaldybė 2023 m. gegužės 3 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo, kuriuo prašė nelaikyti I. S. atsakove civilinėje byloje. Ieškovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, todėl I. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos, o taip pat valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistinos iš atsakovų L. Č., L. Č. ir E. Č..
8. Atsakovė I. S. 2023 m. gegužės 5 d. pateikė teismui sutikimą dėl ieškovės atsisakymo nuo ieškinio atsakovės atžvilgiu, tačiau prašė priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi priėmė ieškovės Kauno miesto savivaldybės atsisakymą nuo ieškinio atsakovės I. S. atžvilgiu ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, priteisė atsakovei I. S. iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės 304 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Teismas nustatė, kad atsakovė šioje byloje patyrė 304 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėjo 54,00 Eur žyminį mokestį valstybei ir 250,00 Eur – už advokato padėjėjos G. Č. teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ieškinio padavimą ir kt.
11. Teismo vertinimu, ieškovė, atsisakydama nuo ieškinio dalies atsakovės I. S. atžvilgiu, nenurodė aiškių priežasčių, išskyrus tai, jog vadovaujasi atsakovės I. S. pateiktais prieštaravimais ir jos paaiškinimais teismo posėdžių metu. Ieškovė, atsisakydama ieškinio, pripažino, jog atsakovės I. S. atžvilgiu skola neturėjo būti priteisiama. Ieškovė 2022 m. lapkričio 21 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad „UAB Kauno butų ūkis“ darbuotojai 2020 m. birželio 3 d. lankėsi gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini),, surašė Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą Nr. 20-06-0056. Tuo metu bute rado L. Č., E. Č., L. Č., N. Č. ir I. Č., tačiau pateiktame minimame akte nenurodoma, kas iš asmenų buvo rasti bute patikrinimo metu, tokios eilutės aplamai nėra, o „pastabos ir išvados“ eilutėje nurodoma, kad I. Č. su kitais asmenis gyvena šioje patalpoje remiantis deklaracijos forma. Anot teismo, kadangi paskutinėje eilutė nurodoma, jog butą aprodė tik L. Č., tai reiškia, kad galimai tik ji viena ir buvo tame bute patikrinimo metu. Todėl teismas konstatavo, kad minėto patalpų patikrinimo metu bute nebuvo rasta nei pati atsakovė I. S. (Č.), nei jos daiktai. Be to, įvertinęs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus ir atsakovo E. Č. paaiškinimus, teismas sprendė, kad jos faktinė gyvenamoji vieta buvo kita.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
13. Teismas nurodė, kad ieškovei atsisakius nuo ieškinio atsakovės I. S. atžvilgiu, būtent ieškovė privalo padengti atsakovės I. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl to, kad buvo įtrauka byloje dalyvauti atsakove. Kreipdamasi į advokato padėjėją teisinės pagalbos, atsakovė rūpinosi tinkamu savo procesinių teisių realizavimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atskiruoju skundu ieškovė Kauno miesto savivaldybė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. S. priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Vadovaujantis Kauno miesto administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. A1-743, su atsakove L. Č. 2018 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. SRK-0270 (toliau – sutartis). Sutarties 1 punkte nustatyta, kad nuomotojas už mokestį įsipareigoja suteikti nuomininkui sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti laisvą socialinį būstą, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šiuo socialiniu būstu pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.
14.2. Pagal VĮ „Registrų centras“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. duomenis, gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. deklaravo E. Č., L. Č., N. Č., I. Č. (dabartinė pavardė S.) ir L. Č.. Pagal teismui atsakovės pateiktus dokumentus, I. S. savo gyvenamosios vietos deklaraciją pakeitė tik 2023 m. vasario 27 d. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilaitės seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2023-42416-PD)-451), tai yra jau vykstant šios civilinės bylos nagrinėjimui. Apeliantės vertinimu, asmens gyvenamosios vietos deklaravimas nėra tik formali pareiga išviešinant jo gyvenamąją vietą, priešingai – fizinio asmens gyvenamosios vietos deklaravimas leidžia teigti, jog tokia deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta, t. y. asmens faktinė gyvenamoji vieta.
14.3. Vadovaujantis CK 6.589 straipsnio nuostatomis, tiek pagrindinė nuomininkė L. Č., tiek jos šeimos nariai turi pareigą mokėti nuomos mokestį bei atitinkamai yra atsakingi už šios pareigos nevykdymą. Pagal pateiktus į bylą duomenis atsakovai L. Č., E. Č. ir I. S. yra solidariai atsakingi už skolos susidarymą. Be to, atsakovė iki pat sužinojimo apie vykdomąjį procesą civilinėje byloje, savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi tuo pačiu (ginčo) adresu. Apeliantės nuomone, pačios atsakovės nerūpestingumas, t. y. gyvenamosios vietos pasikeitimo nedeklaravimas, iš esmės ir lėmė faktą, kad ji, kaip ir kiti šeimos nariai, buvo patraukta į bylą atsakove.
14.4. Procesinių dokumentų įteikimas šeimos nariui, t. y. atsakovės broliui, yra tinkamas ir įgyvendintas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Priėmęs teismo procesinius dokumentus bei pasirašęs įteikimo žymoje atsakovės brolis N. Č. turėjo pareigą apie gautus dokumentus informuoti atsakovę I. S., tačiau to nepadarė.
14.5. Ieškovė objektyviai iki teismo proceso nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad atsakovė I. S. ginčo patalpose negyvena, todėl turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo patraukti I. S. atsakove, kadangi ginčo patalpose buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta nuo 2017 m., t. y. netgi ankščiau, nei skolos laikotarpio pradžia. Mano, kad ieškinys visiškai įrodytas, juolab kad bylos nagrinėjimo metu kiti atsakovai L. Č., L. Č. ir E. Č. preliminaraus sprendimo neginčijo, atsakovas E. Č. teismo posėdžių metu ieškinį pripažino, taip pat nurodė savo ir kitų atsakovų poziciją, kad jie turi padengti ne tik susidariusį įsiskolinimą ieškovei, bet ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Todėl I. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos, o taip pat valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistinos iš atsakovų L. Č., L. Č. ir E. Č..
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė I. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymui turėjo reikšmės ieškovės elgesys, kuris, remiantis priežasties teorija, buvo nerūpestingas ir neapdairus. Tokie veiksmai buvo pastebėti jau vykusiuose teismo posėdžiuose, kuomet viename iš teismo posėdžių ieškovė teigė, kad atsakovė I. S. yra solidariai atsakinga su kitais atsakovais už susidariusias skolas, o kitame teismo posėdyje staiga persigalvojo, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kad ieškovė aiškiai nurodytų savo poziciją dėl atsakovės I. S.. Toks ieškovės elgesys, kuriai yra keliami aukštesni nei vidutinio atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai, yra nepateisinamas, dėl ko yra viena iš priežasčių atlyginti atsakovei I. S. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
15.2. UAB „Kauno butų ūkis“ 2020 m. birželio 3 d. patikrinimo metu bute nebuvo rasta nei pati atsakovė I. Č., nei jos daiktai, kadangi jos faktinė gyvenamoji vieta buvo visai kita ir šią aplinkybę patvirtina pateikti į bylą įrodymai. Be to, neradusi atsakovės ieškovė net nemėgino aiškintis, kur iš tiesų gyvena I. S., neapklausė bute gyvenančių asmenų ir kitų trečiųjų asmenų, kad įsitikintų, jog atsakovė yra kalta dėl susidariusios skolos.
15.3. Ieškovė vertino atsakovės gyvenamąją vietą tik formaliai, nedėjo pastangų, kad būtų nustatyta tikroji jos gyvenamoji vieta ir tokiu būdu taip pat formaliai atsisakė patikslinto ieškinio atsakovės I. S. atžvilgiu.
15.4. Atsakovė I. S. pateikė visus įrodymus apie savo viešai skelbiamą kitą gyvenamąją vietą per visą skolos susidarymo laikotarpį. Ieškovė, teikdama atskirąjį skundą elgiasi nerūpestingai, neteisingai ir nesąžiningai, kadangi įrodinėja, jog atsakovė I. S. yra kalta dėl susidariusios skolos, nors dėl šios reikalavimo dalies ieškinio atsisakė. Tai tik parodo neetišką ieškovės elgesį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuomet ieškovė atsisakė nuo ieškinio vieno iš atsakovų atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl solidarios skolos už buto nuomą priteisimo iš pagrindinės nuomininkės ir jos pilnamečių šeimos narių, kurie patraukti į bylą atsakovais. Teismas 2022 m. gruodžio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Prasidėjus vykdymo procesui, atsakovė I. S. pateikė teismui savo prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, prašydama juo prijungti prie bylos ir atnaujinti terminą jiems (prieštaravimams) paduoti. Savo prašymą atsakovė grindė tuo, kad ji nėra atsakinga už susidariusią skolą, kadangi ginčo bute niekada negyveno. Teismui priėmus atsakovės prieštaravimus ir išsiuntus juos savivaldybei, ieškovė iš pradžių palaikė ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, tačiau vėliau atsisakė savo reikalavimų atsakovės I. S. atžvilgiu. Ieškovei atsisakius nuo ieškinio minėtos atsakovės atžvilgiu, pastaroji prašė teismo priteisti jai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Skundžiama nutartimi teismas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio atsakovės I. S. atžvilgiu priėmė, civilinę bylą prieš ją nutraukė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 304 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Priimdamas tokį procesinį sprendimą teismas nurodė, kad ieškovė tinkamai neargumentavo savo pozicijos dėl ieškinio atsisakymo atsakovės atžvilgiu, pateikdama ieškinį neįsitikino, ar atsakovė I. S. realiai gyvena nuomojamame bute, ar ji yra atsakinga už prašomą išieškoti skolą.
20. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir įrodinėja, kad jos procesinis elgesys buvo tinkamas, ieškovė nepiktnaudžiavo procesu, o savo teises buvo priversta ginti teisme, nes ieškovei nebuvo žinoma atsakovės I. S. gyvenamoji vieta, ji rėmėsi oficialiu rašytiniu įrodymu – VĮ „Registrų centras“ duomenimis apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Be to, atsakovė deklaruotos gyvenamosios vietos adresą pakeitė tik po preliminaraus sprendimo priėmimo. Kadangi bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, tai šiuo atveju atsakovės I. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos jai turi būti priteistos iš atsakovų L. Č., L. Č. ir E. Č..
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
22. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
23. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
25. Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas). Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022, 21 punktas).
26. Taigi, nei CPK normos, nei kasacinio teismo praktika nenumato, jog teismui nutraukus bylą vieno iš atsakovų atžvilgiu, šio atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš kitų atsakovų, nors ieškovo ieškinys ir patenkintas visiškai. Be to, atsakovė I. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti ne iš atsakovų, o iš ieškovės, todėl minėti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti, kadangi prieštarauja aukščiau paminėtoms procesinėms teisės normoms ir kasacinio teismo išaiškinimams.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė nuo ieškinio reikalavimų atsakovės I. S. atžvilgiu dėl to, kad iškėlus bylą ir priėmus preliminarų sprendimą paaiškėjo, jog atsakovė I. S. prašomos priteisti skolos už nuomą susidarymo laikotarpiu faktiškai negyveno išnuomotame bute ir dėl to ji nėra atsakinga už skolą. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir aptarta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, byloje turėjo būti įvertintas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
28. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybė teismui savo ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų L. Č., L. Č., E. Č. ir I. Č. (dabar – S.) 1 605,42 Eur skolą, susidariusią už gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., pateikė teismui 2022 m. lapkričio 7 d. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė su atsakove L. Č. (pagrindine nuomininke) 2018 m. gegužės 12 d. sudarė Socialinio būsto nuomos sutartį, pagal kurią pagrindinė nuomininkė įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį. Savivaldybė, vadovaudamasi CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir pagrindinis nuomininkas, į ieškinį įtraukė pagrindinės nuomininkės pilnamečius šeimos narius – L. Č., E. Č. ir I. Č.. Ieškovė šiuos pagrindinio nuomininko šeimos narius nustatė iš VĮ „Registrų centras“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. duomenų, iš kurių matyti, kad gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą yra deklaravę L. Č., L. Č., E. Č. ir I. Č..
29. Minėta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai.
30. Atsakovė I. S. 2023 m. vasario 14 d. teismui pateiktu prašymu prašė atnaujinti terminą prieštaravimams dėl 2022 m. gruodžio 12 d. preliminaraus teismo sprendimo pareikšti, nurodydama, kad 2023 m. vasario 9 d. gavo iš VMI elektroninį pranešimą dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimo ir tik tuomet sužinojo apie civilinėje byloje priimtą preliminarų sprendimą. Paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) niekada negyveno ir negyvena, su broliu N. Č. nuolatinio ryšio nepalaiko, todėl jis ir nepranešė atsakovei apie priimtą ginčijamą preliminarų teismo sprendimą. Butą Vilniuje ji nuomojasi dvejus metus, kuriame gyvena kartu su sutuoktiniu A. S. ir 2023 m. vasario 28 d. pateikė teismui šią aplinkybę patvirtinančią Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilaitės seniūnijos pažymą, kurioje nurodoma, kad atsakovė nuo 2023 m. vasario 12 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).
31. Ieškovė 2023 m. kovo 2 d. pateikė teismui atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuose prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pačios atsakovės nerūpestingumas, t. y. gyvenamosios vietos pasikeitimo fakto nedeklaravimas, negali būti laikomas svarbia priežastimi, dėl ko iš jos negalėtų būti priteista skola už gyvenamosios patalpos nuomą.
32. 2023 m. kovo 22 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus palaikė, tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidėtas šalims suteikus galimybę bylą užbaigti taikiai. Ieškovė 2023 m. gegužės 3 d. (prieš kitą teismo posėdį) pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriuo prašė I. S. nelaikyti byloje atsakove, savo poziciją motyvuojant atsakovės prieštaravimuose nurodytais argumentais, t. y. kad ji ginčo bute niekada negyveno ir negyvena, o dvejus metus jau gyvena Vilniuje. Todėl skolą ieškovei prašė priteisti solidariai iš kitų atsakovų L. Č., L. Č. ir E. Č..
33. Teismas skundžiama nutartimi ieškinio atsisakymą atsakovės I. S. atžvilgiu priėmė, civilinę bylą šioje reikalavimų dalyje nutraukė ir priteisė atsakovei iš ieškovės visas byloje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, savo procesinę išvadą iš esmės grįsdamas netinkamai UAB Kauno butų ūkis 2020 m. birželio 3 d. buto apžiūros akte Nr. 20-06-0056 nustatytomis aplinkybėmis ir ieškovei prieš ieškinio padavimą nesiėmus priemonių nustatyti tikrąją atsakovės I. S. (Č.) gyvenamąją vietą
34. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
35. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 2.17 straipsnyje. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (nurodyto straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (3 dalis).
36. Vienas iš šaltinių nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra informacija iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat ir gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, jei šie duomenys yra nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).
37. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovė iki ieškinio padavimo būtų turėjusi duomenis apie kitą (faktinę) atsakovės I. S. gyvenamąją vietą, kad UAB Kauno butų ūkis surašant 2020 m. birželio 3 d. buto apžiūros aktą Nr. 20-06-0056 šią aplinkybę tikrintojams būtų nurodę kiti atsakovės šeimos nariai. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad savo faktinę (dabartinę) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) atsakovė deklaravo tik nuo 2023 m. vasario 12 d. ir nesiėmė veiksmų informuoti ieškovę apie deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 2.17 str. 3 d.). Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą nagrinėjamoje byloje nulėmė ir pačios atsakovės I. S. nerūpestingas/neapdairus elgesys, t. y. tai, kad ji deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu, kuriuo, kaip ji pati teigė, niekada negyveno, ir tik sužinojusi apie priimtą preliminarių sprendimą, 2023 m. vasario 12 d. pakeitė deklaruotos gyvenamosios vietos adresą.
38. Kita vertus, ieškovei gavus atsakovės I. S. prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir sužinojus, jog atsakovė ginčo bute niekada negyveno bei nurodžius, jog ji negali būti atsakinga už susidariusią skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, ieškovė ir toliau palaikė ieškinio reikalavimus, prašė nekeisti preliminarus sprendimo, buvo rengiami teismo posėdžiai, kuriuose savivaldybė palaikė ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, o reikalavimo dalies atsakovės atžvilgiu atsisakė tik po kelių mėnesių, kai atsakovė pateikė informaciją apie jos faktinę gyvenamąją vietą.
39. Aptartos faktinės bylos aplinkybės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teikia pagrindo daryti išvadą, kad tiek ieškovės Kauno miesto savivaldybės, tiek atsakovės I. S. elgesys nagrinėjamos bylos kontekste nebuvo pakankami apdairus ir rūpestingas, todėl šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Kadangi, teismu vertinimu, dėl ginčijamų bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra atsakingos abi šalys, todėl atsakovės I. S. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos per pusę (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
40. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko šioje byloje susidarė atsakovės I. S. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Minėti pažeidimai sudaro pagrindą nutartį pakeisti ir priteistas atsakovei I. S. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 152 Eur (304 Eur /2) (CPK 237 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį priteistų atsakovei I. S. iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeisti ir išdėstyti ją taip:
„Priteisti atsakovei I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188764867) 152 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Gintautas Koriaginas