Baudžiamoji byla Nr. 2K-221-942/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19612-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.3.2; 1.2.19.1.1; 2.2.1.5; 2.3.6.4.5.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

nuteistajai I. P., jos gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai,

nuteistajai I. A., jos gynėjui advokatui Renui Bradūnui,

nuteistojo Ž. L. gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. P. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos, nuteistųjų I. A., Ž. L. kasacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžio. 

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu I. P. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje ir nuteista 190 MGL (7 155,40 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 682 straipsniu, I. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas 3 metams.

I. A. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisinta, nenustačius, kad ji dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.

Ž. L. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.

Kauno apygardos teismo Baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžiu tenkino prokuroro apeliacinį skundą, nuteistosios I. P. gynėjo advokato A. Kliunkos apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžio dalį, kuria I. A. ir Ž. L. išteisinti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį:

I. A. pripažino kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir nuteisė ją 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. BK 65 ir 66 straipsnių pagrindu į bausmę įskaičiavo sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras nuo 2017 m. balandžio 26 iki 2017 m. balandžio 27 d., jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir paskyrė galutinę bausmę – 96 MGL (3615 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 682 straipsniu, I. A. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimą 3 metams.

Ž. L. pripažino kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir nuteisė jį 100 MGL (3766 Eur)  dydžio bauda. BK 65 ir 66 straipsnių pagrindu į bausmę įskaičiavo sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. balandžio 27 d., jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir paskyrė galutinę bausmę – 96 MGL (3615 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 682 straipsniu, Ž. L. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimą 3 metams.

Pakeitė nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo I. P., jai paskirtą baudą sumažino ir paskyrė 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą. BK 65 ir 66 straipsnių pagrindu I. P. į bausmę įskaičiavo sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras nuo 2017 m. balandžio 26 iki 2017 m. balandžio 27 d., jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir paskyrė galutinę bausmę – 96 MGL (3615 Eur) dydžio baudą.

Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendį paliko nepakeistą.

        Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       I. P. nuteista už tai, kad 2017 m. balandžio 14 d., apie 13.05 val., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Migracijos skyriaus specialistės pareigose, veikdama bendrininkų grupe su minėto skyriaus specialiste L. G., savo darbo kabinete iš UAB „L“ direktorės J. M., tiesiogiai priėmė kyšį, t. y., keturis maišelius su keturiais buteliais alkoholinio gėrimo „Renaissance“ ir keturiais saldainių rinkiniais „Ferrero Collection“, bendros 47,76 Eur vertės, iš kurių vieną butelį gėrimo „Renaissance“ ir vieną saldainių dėžutę „Ferrero Collection“ I. P. pasiliko sau ir vienodomis dalimis – po vieną dovanų maišelį su buteliu „Renaissance“ ir vienu saldainių rinkiniu „Ferrero Collection“, bendros 11,94 Eur vertės, perdavė vyresniajam specialistui Ž. L.; specialistei L. G.; viršininkei I. A..

1.1.                      I. P. kyšį priėmė už teisėtą jos ir bendrininkės L. G. veikimą, vykdant įgaliojimus praeityje ir ateityje bei jos ir bendrininkės palankumą, išimtinę padėtį, vykdant įgaliojimus migracijos kontrolės srityje dėl UAB „L“, J. M. ir jos šeimos narių realiai vykdoma tarpininkavimo teikiant atitinkamus dokumentus, kviečiant užsieniečius atvykti į Lietuvos Respubliką, organizuojant jų apgyvendinimą, veikla. Tai yra, už UAB „L“ kviestų į Lietuvos Respubliką verslo tikslais asmenų skubesnį dokumentų priėmimą, jų registravimą, kviečiamų asmenų skubesnį patikrinimą policijos naudojamose informacinėse sistemose ir skubesnį patvirtinimą, grąžinimą (perdavimą) J. M., taip pat už tokių pat veiksmų skubesnį, netrukdomą atlikimą ir palankumą, išimtinę UAB „L“, J. M. bei jos šeimos narių padėtį migracijos kontrolės srityje, pastariesiems vykdant tarpininkavimo, teikiant atitinkamus dokumentus, kviečiant užsieniečius atvykti į Lietuvos Respubliką, organizuojant jų apgyvendinimą, veiklą praeityje ir ateityje.

2.       I. A. ir Ž. L. nuteisti už tai, kad būdami statutiniai valstybės tarnautojai, veikdami bendrininkų grupe su kitais Marijampolės apskr. VPK Migracijos skyriaus valstybės tarnautojais – specialiste I. P., specialiste L. G., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus patalpose, netiesiogiai, per bendrininkę I. P., priėmė iš UAB „L“ direktorės J. M. dalį, bendro visiems bendrininkams skirto 53,56 Eurų vertės kyšio, tai yra, po dovanų krepšį su 0,5 l. talpos brendžio buteliu „Renaissance“ ir saldainių rinkiniu „Ferrero Collection“ bendros 13,39 eurų vertės, už teisėtą jų ir bendrininkų veikimą, vykdant įgaliojimus praeityje ir ateityje bei jų ir bendrininkų palankumą, išimtinę padėtį, vykdant įgaliojimus migracijos kontrolės srityje, susijusioje su UAB „L“, J. M. ir jos šeimos narių realiai vykdoma tarpininkavimo teikiant atitinkamus dokumentus, kviečiant užsieniečius atvykti į Lietuvos Respubliką, organizuojant jų apgyvendinimą, veikla. Tai yra už UAB ,,L“ kviestų į Lietuvos Respubliką verslo tikslais asmenų skubesnį dokumentų priėmimą, jų registravimą, kviečiamų asmenų skubesnį patikrinimą policijos naudojamose informacinėse sistemose ir skubesnį patvirtinimą, grąžinimą (perdavimą) J. M., taip pat už tokių pat veiksmų skubesnį, netrukdomą atlikimą ir palankumą, išimtinę UAB „L“,
J. M. bei jos šeimos narių padėtį Migracijos kontrolės srityje, pastariesiems vykdant tarpininkavimo, teikiant atitinkamus dokumentus, kviečiant užsieniečius atvykti į Lietuvos Respubliką, organizuojant jų apgyvendinimą, veiklą praeityje ir ateityje.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė  

3.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro ir nuteistosios I. P. gynėjo advokato A. Kliunkos apeliacinius skundus panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl I. A. ir Ž. L. išteisinimo ir pripažino juos kaltais padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat sušvelnino I. P. paskirtą bausmę.

3.1.                      Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors Ž. L. ir I. A. teigė priėmę turtines gėrybes kaip Velykų dovaną, valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims įstatymai draudžia duoti ir priimti bet kokias dovanas už jų teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant tarnybinius įgaliojimus. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai suteikia teisę valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims gauti dovanų tik griežtai numatytais atvejais. Priešingu atveju, t. y. jei tarnautojui už jo tarnybinių pareigų vykdymą ar nevykdymą duodama „dovana“, o šis tokią ,,dovaną“ priima, reiškia, kad valstybės tarnautojas priima kyšį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantų įvardijama ,,dovana“ – brendžio butelis ir saldainiai, buvo perduoti valstybės tarnautojui jo darbo vietoje, darbo laiku, už valstybės tarnautojo teisėtą veikimą, palankumo siekį.

3.2.                      Sušvelnindamas I. P. nurodė, kad BK 47 straipsnyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija) yra nurodyta, kad už apysunkį padarytą nusikaltimą yra skiriama iki 1 000 MGL dydžio bauda. Žemutinė baudos dydžio riba nėra nurodyta. Minimali bauda nurodyta vieno MGL dydžio. Apylinkės teismas skyrė 190 MGL dydžio baudą. Atsižvelgiant į paimto kyšio dydį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirtoji bauda yra aiškiai per didelė. Be to, pažymėtina tai, kad analogiškose bylose, kai kyšio dydis neviršija 100 eurų, baudos dydis neviršia 100 MGL.

III. Kasacinio skundo argumentai

4.       Kasaciniu skundu nuteistosios I. P. gynėjas advokatas Algimantas Kliunka prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą I. P. atžvilgiu nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

4.1.                      Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai susiję su ikiteisminių tyrimų atskyrimu, atskirtų tyrimų užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamuoju aktu, nepagrįstu atskirų baudžiamųjų bylų nagrinėjimu, jų nepagrįstai nesujungus, teisme. Bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teisėjas, dalyvaujant šališkam valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui, kurie nepagrįstai nenusišalino nuo dalyvavimo procese, teisėjui 2018 m. spalio 14 d. nutartimi nepagrįstai atmetus kaltinamosios I. P. gynėjo pareikštą nušalinimą prokurorui ir teisėjui. Dėl nurodytų aplinkybių buvo esmingai pažeista kaltinamosios I. P. teisė į gynybą ir tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį nuteistosios I. P. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliacinės instancijos teisme nuteistosios I. P. gynėjui tam pačiam prokurorui pareikštą nušalinimą ir 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžiu nepagrįstai atmetė nuteistosios I. P. gynėjo skundo argumentus aukščiau nurodytais klausimais, tačiau, iš esmės pažeidęs BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, bylos nepatikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde ir priimtame nuosprendyje neatsakė į jame nurodytus argumentus ir dėl minėto bylų atskyrimo, atskiro nagrinėjimo, jų nesujungimo.

4.2.                      Kasatorius akcentuoja, kad atskirdamas ikiteisminius tyrimus I. P. ir L. G. atžvilgiu prokuroras pažeidė proceso reikalavimus, neišsiuntė I. P. nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus kopijos. Tarp asmens, įtariamo ar kaltinamo nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnyje, ir asmens, įtariamo ar kaltinamo nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnyje, padarymu, nėra santykio, kurį būtų galima kvalifikuoti kaip bendrininkavimą BK 24 ir 25 straipsnių prasme, tačiau vis tik reikėjo būtent vienoje byloje tirti ir nagrinėti bei vertinti ar buvo papirkimo ir kyšio priėmimo požymiai bei sudėtis. Nebuvo priežasčių, dėl kurių būtų buvę tikslinga išskirti ikiteisminius tyrimus. Toks prokuroro sprendimas suponuoja jo šališkumą. Išskyrus ikiteisminius tyrimus ir priėmus galutinį procesinį teismo sprendimą vienos iš galimo ar tariamo kyšininkavimo bendrininkių – L. G. ir papirkėjos J. M. atžvilgiu, buvo sudarytos neobjektyvios, šališkos prielaidos iš anksto numatomam galutiniam teismo procesiniam sprendimui kitų galimų ar tariamų bendrininkų (ir I. P.) atžvilgiu, tuo akivaizdžiai pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos ir teisingumo bei rungimosi principų reikalavimus, šios bylos kaltinamųjų teisę į gynybą. Vienpusiškame ir neišsamiame teismo procese (kurio metu nuteistos J. M. ir L. G.)
I. P., Ž. L. ir I. A. visiškai nebuvo apklausti, tačiau priimant nuosprendį J. M. ir L. G. atžvilgiu buvo remiamasi ir minėtų asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu juos apklausus kaip įtariamuosius, 2018 m. birželio 13 d. nuosprendyje juos įvardijus kaip neva liudytojus.

4.3.                      Bylos (ikiteisminiai tyrimai) buvo atskirtos aiškiai neteisėtai ir nepagrįstai, proceso baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-537/2019 dalyviai – kaltinamieji ir jų gynėjai, pažeidus rungimosi principą ir kaltinamųjų teisę į gynybą, negalėjo dalyvauti bylos
Nr. 1-534-537/2018 procese J. M. ir L. G. atžvilgiu, susipažinti su jų atžvilgiu atskirta ir teisme atskirai išnagrinėta byla, šios bylos duomenimis, skųsti toje byloje priimtus prokuroro ir teismo sprendimus.

4.4.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistosios I. P. ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nuteistųjų Ž. L. ir I. A. atžvilgiu dėl tos pačios inkriminuotos nusikalstamos veikos bendrininkų rato, kyšio dalyko ir jo bei jo dalių vertės iš esmės prieštaringi, apeliacinės instancijos teismui nuosprendį priėmus esminiai pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus, netinkamai taikius baudžiamąjį įstatymą dėl bendrininkavimo kvalifikavimo (BK 24 straipsnis), todėl neteisėti ir naikintini, o baudžiamoji byla šių nuteistųjų atžvilgiu nutrauktina. Šie nuosprendžiai dėl nurodytų aplinkybių prieštarauja ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 13 d. apkaltinamajam nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-534-537/2018, kuriuo J. M. buvo nuteista pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, o L. G. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

4.5.                      I. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, kaip tokį nusikaltimą padariusi veikdama bendrininkų grupe tik su L. G., apeliacinės instancijos teismui nepakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies, suformuluotos nuteistosios I. P. atžvilgiu (dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistosios I. P. atžvilgiu nebuvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas), o apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu I. A. ir Ž. L. pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, kaip tokį nusikaltimą padariusius jiems abiem veikus bendrininkų grupe ir su I. P. bei L. G.. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio
I. P. atžvilgiu nustatomosios dalies nepakeitė, jos nepripažino kalta ir nenuteisė už nusikaltimą veikus bendrininkų grupe ir su Ž. L. bei I. A., o pastaruosius nuteistuosius prieštaringai pripažino kaltais ir nuteisė už nusikaltimą veikus bendrininkų grupe su I. P. ir L. G..

4.6.                      Pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių nėra aišku, ar atskiri bendrininkai buvo nuteisti priėmę visą „bendrą“ kyšį ar tam tikrą jo dalį, kyla abejonės ar jų veikos buvo teisingai kvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, o ne BK 225 straipsnio 4 dalį kaip baudžiamieji nusižengimai nusižengimas, nes visiškai neįrodytas ir net logiškai nebuvo galimas jų visų susitarimas priimti visą „bendrą“ kyšį.

4.7.                      Iš apeliacinės instancijos teismo išvados, kad I. A. ir Ž. L., būdami valstybės tarnautojai, veikdami bendrininkų grupe kartu su I. P., L. G. per I. P. priėmė iš UAB „L“ direktorės J. M. dalį 53,56 Eurų vertės kyšį už teisėtą veikimą, išimtinę padėtį ir palankumą, taip pat neseka, kad jie buvo susitarę priimti ir priėmė būtent 53,56 Eur vertės kyšį, nes konstatuota, kad priėmė tik dalį tokios vertės kyšio.

4.8.                      Bylos medžiagoje nėra, nuosprendyje konkrečiai nėra nurodyta jokių duomenų, kada
I. P. pavadavo L. G. anksčiau, taip pat nėra jokių konkrečių duomenų, dokumentų, patvirtinančių, kad iki 2017 m. balandžio 13 d. I. P. priimdavo UAB „L“, J. M. ar kokių nors jos šeimos narių ar pažįstamų pateiktus prašymus dėl kvietimų patvirtinimo, kaip juos priimdavo. Nėra jokių duomenų, jų nenurodyta ir nuosprendyje, kad I. P. iki 2017 m. balandžio 10 d., o taip pat iki 2017 m. balandžio 13 d. būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, kad ir atlikdama kokius nors teisėtus veiksmus asmenims būtų suteikusi išimtinę ar palankesnę padėtį UAB „L“, J. M., jos šeimos nariams ar su jais susijusiems asmenims.

4.9.                      Byloje įrodymais nepagrįsta, kas konkrečiai iš Migracijos skyriaus darbuotojų praeityje – 2017 metais iki 2017 m. balandžio 3 d. atliko veiksmus, už kuriuos neva 2017 m. balandžio 14 d. buvo duotas J. M. kyšis – ar tikrai kokius nors veiksmus praeityje nagrinėjant tuos visiškai konkrečiai neapibūdintus nenustatytu laiku neva pateiktus prašymus dėl kvietimų atvykti į Lietuvos Respubliką net nenustatytiems užsieniečiams patvirtinimo atliko būtent I. P., ar juos priėmė ir nagrinėjo L. G..

4.10.                      I. P. buvo nepagrįstai apkaltinta ir nepagrįstai nuteista dėl jos nežinotų
J. M. ir kitų kaltinime nurodytų su ja susijusių asmenų veiksmų, o taip pat dėl jos nežinotų Migracijos skyriaus specialistės L. G. kyšininkavimo epizodo, kitų L. G. ir J. M. korupcinio pobūdžio santykių, I. P. tik atsitiktinai epizodiškai 2017 m. balandžio 13 d. – 14 d. pavadavus L. G..

4.11.                      Iš J. M. parodymų nematyti, kad ji turėjo tikslą ar suvokė, jog 2017 m. balandžio 14 d. ji dovanas nupirko ir tą pačią dieną perdavė I. P. už tai, kad I. P. ir Ž. L., ar I. A. bei L. G., tuo metu buvusios atostogose, teisėtai veikė neva už kyšį jos naudai, už kyšį patenkino kaltinime nurodytų asmenų interesus. I. P. iš esmės atlikinėjo tik būtinus ir privalomus techninius teisėtus veiksmus susijusius su prašymų dėl kvietimų patvirtinimo būtinu priėmimu, registravimu, perdavimu nagrinėjimui ir būtinu patvirtintų kvietimų grąžinimu, jokių sprendimų ir veiksmų UAB „L“, J. M. ir kaltinime konkrečiai neįvardintų jos šeimos narių naudai ir interesais pagal kokius nors jų ir nebuvusius pageidavimus nurodytu laiku nepriiminėjo.

4.12.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, prieštaringai kaltinimui ir nuosprendžio nustatomajai daliai, nenurodė, kad išimtinės padėties ir palankumo UAB „L“ ir J. M. suteikimas tariamai pasireiškė nepagrįstomis ir nelogiškomis kaltinimo išvadomis apie neva greitesnį (skubesnį) prašymų dėl kvietimų patvirtinimo priėmimą, registravimą, patikrinimą, patvirtinimą ir gražinimą, o nepagrįstai nurodė naują tariamo išimtinės padėties suteikimo ir palankumo išraišką, kad tai neva pasireiškė iš tikrųjų elementariu, pagrįstu, teisingu, logišku ir būtinu I. P. pasiūlymu J. M. pasitikrinti grąžintus patvirtintus kvietimus, kad išvengtų klaidų ar jas pašalintų.

4.13.                      Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas I. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, pažeidus BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio reikalavimus, įrodymus iš esmės vertino taip pat netinkamai kaip ir pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo.

4.14.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai išaiškino, kad šioje byloje kaltinamajai I. P. inkriminuota nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nes neva BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyta veika (kurios I. P. iš tikrųjų nepadarė, nes nėra didelės žalos požymio) sunkesnė, todėl BK 225 straipsnio 5 dalyje nustatytų kyšininkavimo nusikaltimo sudėties požymių – kyšio priėmimo už išimtinę padėtį ar palankumą inkriminavimas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį neva lengvina kaltinamosios I. P. teisinę padėtį ir todėl turi grįžtamąją galią.

4.15.                      Kaltinamųjų gynėjai pagrįstai nurodė, kad 2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIII-391 BK 225 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą ne tik už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, bet ir už išimtinę padėtį ar palankumą praplėtė kyšininkavimo veikos, numatytos BK 225 straipsnyje, sudėtį, kuri tik nuo 2017 m. birželio 3 d. apima ir tokius veiksmus, kurie nepagrįstai buvo inkriminuoti šioje byloje kaltinamiesiems –kyšio priėmimas už išimtinę padėtį ar palankumą, nes sunkina kaltinamųjų teisinę padėtį ir neturi grįžtamosios galios, nes inkriminuotos veikos padarytos 2017 m. balandžio 14 ir 18 dienomis, o taip pat negali būti kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 ar 2 dalis, nesant didelės žalos padarymo požymio.

4.16.                      Analizuojant papirkimo ir kyšininkavimo bei piktnaudžiavimo nusikaltimų sudėties požymius, konstatuotina, kad šioje byloje I. P. buvo nepagrįstai inkriminuoti kyšininkavimo požymiai, taigi ir palankumo ir išimtinės padėties siekio tariamo suvokimo ir tariamo suteikimo požymiai, kurie, vertinant veikos padarymo laikotarpį, negalėjo būti inkriminuoti, o veikos vertinti pagal BK 228 straipsnio 1 ar 2 dalį nebuvo pagrindo, kadangi nebuvo privalomojo didelės žalos požymio, kas reiškia, jog I. P. privalėjo būti išteisinta.

4.17.                      Apeliacinės instancijos teismas vienpusiškai išaiškino dovanos sampratą ir nurodė, kad „kyšį ir dovaną jungia tai, kad ir kyšis, ir dovana duodami ar imami ne šiaip sau, o už kyšio ar dovanos davėjo pageidaujamą valstybės tarnautojo elgesį, kuris gali pasireikšti teisėtu ar neteisėtu veikimu ar neveikimu vykdant įgaliojimus“, nors konkrečiu atveju dovana gali būti duodama ir imama, o šioje byloje nagrinėjamu atveju ir buvo duodama nesiekiant valstybės tarnautojo pageidaujamo veikimo vykdant įgaliojimus, nebuvo susijusi su atsilyginimu už tarnybos įgaliojimų vykdymą, o buvo J. M. mandagumo gestas, susijęs su tradicija, kultūringu, pažįstamų asmenų ne tarnybiniu, o bendražmogišku bendravimu, kurį taip suvokė ir I. P..

4.18.                      Šiuo atveju nepagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė, nepagrįstai ir prieštaringai vertinus kad menkavertė tik 47,76 Eur ar tik 53,56 Eur bendros vertės dovana Šv. Velykų proga keturiems Migracijos skyriaus darbuotojams, vienam iš jų 11, 94 Eur ar 13,39 Eur vertės, buvo neva neteisėtas atlygis, suteikęs jiems neva turtinę naudą už neva daugelio asmenų interesais, neva pagal jų pageidavimus ilgą laiką vykdytus praeityje ir ateityje vykdytinus tarnybos įgaliojimus.

4.19.                      Nuteistosios I. P. veika –simbolinės dovanos priėmimas vertintina kaip tarnybinės etikos pažeidimas, kvalifikuotina kaip tarnybinis nusižengimas, nepadaręs didelės žalos Marijampolės apskrities VPK ir valstybei, todėl negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 228 straipsnį, be to, menamos nekonkreti išimtinė padėtis ir palankumas ir nebuvo suteikti, o jei net būtų buvę suteikti, BK 225 straipsnio 5 dalyje nurodytų kyšininkavimo sudėties objektyviųjų požymių – išimtinės padėties ir palankumo suteikimo inkriminavimas sunkintų kaltinamųjų teisinę padėtį ir neturi grįžtamosios galios, todėl veika negalėjo būti remiantis tokiais požymiais kvalifikuota ir pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

4.20.                      I. P. nebuvo susitarusi su L. G. daryti nusikaltimą, t. y. priimti kyšį iš J. M. ir kyšio nepriėmė. 2017 m. balandžio 14-18 d. I. P. ir L. G. neatliko jokių bendrų veiksmų realizuojant kokios nors nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius. 2017 m. balandžio 13-14 d. L. G. net nebuvo darbe Migracijos skyriuje, nežinojo apie J. M., I. P. ir Ž. L. veiksmus, pati neatliko jokių neva bendros su I. P. kyšininkavimo veikos veiksmų. Savo ruožtu I. P., perduodama L. G. saldainius ir brendžio butelį, nežinojo apie L. G., kuri nuolat anksčiau nagrinėjo asmenų, taigi ir UAB “L“, J. M. ir kitų su ja susijusių asmenų prašymus dėl kvietimų patvirtinimo, korupcinio pobūdžio santykius su J. M., kad L. G. iš J. M. buvo gavusi ir priėmusi kyšį.

4.21.                      Net jei I. P. būtų padariusi nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, jai pirmosios instancijos nuosprendžio nustatomojoje dalyje nepagrįstai inkriminuota, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje su L. G., o motyvuotojoje dalyje padaryta nepagrįsta teismo išvada, kad kaltinamosios I. P. nusikalstamą veiką sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ją padarė veikdama bendrininkų grupėje.

5.       Kasaciniu skundu nuteistoji I. A. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir jos nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Kasatorė skunde nurodo:

5.1.                      Byloje nėra jokių duomenų, kad I. A. būtų iš anksto susitarusi su kitais Migracijos skyriaus darbuotojais dėl išimtinių sąlygų sudarymo J. M. ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, už ką turėjo gauti kokį nors atlygį. Ji laikotarpiu nuo 2017m. balandžio 10 d. iki 18 d. buvo kasmetinėse atostogose ir nedirbo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei vėliau nebuvo nustatyta duomenų, jog J. M., atnešdama krepšį su dovanomis, šį savo veiksmą būtų derinusi su bent vienu iš proceso dalyvių, apie tai juos informavusi ir pastarieji apie šį dovanų atnešimą faktą bei tikslą žinotų iš anksto. Veiksmai perduodant krepšį su dovanomis yra spontaniški, dėl ko dovanų priėmimas nelaikytinas veika, padaryta bendrininkų grupe. Iš žvalgybinių priemonių protokolų matyti, kad nors ir vyko bendravimas tarp kitų asmenų, juose nedalyvavo kasatorė, su ja nebuvo derinami jokie veiksmų atlikimo terminai, datos, teikiamų prašymų kiekis, kokybė ir kt. aplinkybės.

5.2.                      Nesant akivaizdžių bendrininkavimo požymių, asmeniui negali būti inkriminuojama ir bendra kitų asmenų gautų dovanų vertė, juo labiau, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog kasatorei iki dovanų perdavimo ar jau po to, būtų buvę žinoma kokie kiti asmenys yra/ar gavę kokias nors dovanas ir kokia šių dovanų vertė. Tai reiškia, jog iš kaltinimo šalintina aplinkybė kaip „dalį visiems bendrininkams skirto 53,56 Eurų vertės kyšio“ ir laikytina, jog ji gavo 13, 39 euro vertės dovaną nesiejant to su kitais asmenimis bei jų gautomis dovanomis.

5.3.                      Skundžiamame nuosprendyje kasatorės veiksmai, kuriuos ji atliko, t. y. iš I. P. priėmė 13,39 eurų vertės dovanų krepšį, nevertinami kaip neteisėti, pažeidžiantys įstatymo nuostatas. Jeigu I. P. galimai padarytoje nusikalstamoje veikoje I. A. veiksmai laikyti teisėtais, todėl I. A. atžvilgiu priimtas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, dėl ko naikintinas. Tuo pačiu nėra pagrindo tvirtinti, jog nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe. Todėl jeigu kasatorės veiksmai ir gali būti vertinami kaip kyšininkavimas pagal BK 225 straipsnį, tai nebent pagal 4 šio straipsnio dalį t. y. kaip priėmus mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus bei padarius baudžiamąjį nusižengimą.

5.4.                      Analizuojant bylos duomenis dalyje dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos, akcentuotinas tikslas bei motyvas, dėl kurio J. M. teigė perdavusi dovanas Migracijos tarnybos darbuotojams. Pirmosios instancijos teisme apklausta J. M. parodė, jog Migracijos skyriaus darbuotojams davė ne kyši, o atnešė dovanu Šv. Velykų proga, jokių išskirtinių sąlygų nenorėjo. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo šiais parodymais, o juos vertino kaip kasatorės kaltės įrodymą, nors byloje nėra jokiais duomenimis užfiksuotas nė vienas pokalbis nei tarp nuteistosios J. M., nei tarp kitų nuteistųjų.

5.5.                      Byloje nėra užfiksuota (nors kriminalinės žvalgybos priemonės buvo taikomos pakankamai ilgą laiką), jog visi nuteistieji būtų taręsi, kalbėjęsi apie tai, kaip padėti J. M. ar kitiems su ja susijusiems asmenims sprendžiant jų teikiamų prašymų klausimus, neužfiksuota, jog viršininkė būtų nurodžiusi taikyti minėtiems asmenims kokias nors nuolaidas, taip pat nėra užfiksuota ir kad tokių nuolaidų ar kitokių išskirtinių sąlygų pas ją būtų prašiusi pati J. M. ar kiti Migracijos skyriaus darbuotojai.

5.6.                      Vertinant žalą, kuri galėjo būti padaryti kasatorės ar kitų nuteistųjų veiksmais, tai ji bet kuriuo atveju negali būti vertinama kaip žymi. Tiesioginių savo pareigų, kurias atliko kasatorė, vykdymas, nėra ir negali būti vertinamas kaip žalos valstybės institucijai padarymas, nepriklausomai nuo to, ar J. M. teikiami prašymai buvo/nebuvo vertinami išskirtinai, lyginant su kitais asmenimis. Pareigūnas ar jam prilygintas kitas tarnautojas, savo pareigūnas turi ir privalo vykdyti tinkamai, laiku bei kokybiškai atlikti jam pavestas funkcijas, ką ir darė kasatorė.

5.7.                      Veika negali būti vertinama pagal BK 225 straipsnį, nes nėra jokių kyšininkavimo požymių, be to, jeigu kasatorės veiksmus galima vertinti kaip piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnio l dalį, tam nėra reikalingo požymio t. y. padarytos didelės žalos, dėl ko kasatorė šioje byloje išteisintina kaip nepadariusi jokios nusikalstamos veikos.

5.8.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymius t. y. tariamą kasatorės dovanos priėmimą kaip kyšį už savo pareigų netinkamą atlikimą J. M. bei su ja susijusių asmenų atžvilgiu. O būtent, teismas nesivadovavo I. A. parodymų dalimi, kuriuose ji teigia, jog priimdama krepšį su dovana iš I. P., ji suprato, jog tai buvo jos asmeninė dovana Šv. Velykų proga ir nežinojo, kad dovana yra nuo J. M.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie parodymai vertinti kaip gynybinė versija, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl apygardos teismas vadovavosi tik ta jų parodymu dalimi, kurioje ji patvirtina patį turtinių vertybių priėmimo faktą, o likusia parodymų dalimi nesirėmė.

5.9.                      Vertinant liudytojų, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, parodymus, akcentuotina, kad nė vienas iš jų nėra bendravęs su kasatore nei dėl prašymų teikimų, nei apie kitas aplinkybes, šie liudytojai iš esmės patvirtino, jog jie arba sudarė sutartis dėl iš kitų valstybių atvykstančių asmenų apgyvendinimo, arba jų vardu teikė prašymus dėl leidimo atvykti. Apeliacinės instancijos teismas šių asmenų parodymus vertino kaip netiesioginius įrodymus, patvirtinančius kasatorės kaltę. Kasatorės vertinimu, toks įrodymų vertinimas pažeidžia BPK reikalavimus.

6.       Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

6.1.                      Apeliacinės teismas pažeidė apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymo tvarką, o būtent BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus, neatskleisdamas ir nedetalizuodamas kaip nagrinėjamu atveju pasireiškė inkriminuojama nusikalstama veika (nenurodė kokiais veiksmais, kada ir kaip veika buvo padaryta, neanalizavo kitų svarbių aplinkybių), šios veikos inkriminavimą grindė iš esmės tik byloje esančiais įrodymais, nesusijusiais su kasatoriui inkriminuojama veika ir su jo asmenybe, bei nepateikė tinkamų šių nusikalstamu veikų kvalifikavimo motyvų, o tuos motyvus, kuriuos pateikė, grindė nesuprantamais ir niekur įstatyme ar teismų praktikoje neįtvirtintais terminais/išsireiškimais. Taip pat, nuosprendyje nepasisakyta dėl visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių – nevertinta įrodymų visuma, dalis įrodymų, galėjusių lemti tam tikras teismo išvadas, ignoruoti, neanalizavus jų sąsajumo aspektu, apskritai apsiribota tik jų turinio citavimu, kai kurios išvados išdėstytos prieštaringai, dalis teismo argumentų nesuprantami, nelogiški ir nemotyvuoti, tai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

6.2.                      Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad Ž. L. padarė nusikalstamą veiką priimdamas iš bendradarbės brendžio butelį ir saldainių dėžutę, kurių vertė pagal kaltinimą yra 13,39 Eur, privalėjo pasisakyti ir kodėl veika kvalifikuojama pagal 1, o ne pagal 4 BK 225 straipsnio dalį.

6.3.                      Įstatymas imperatyviai nurodo, kad kiekvienas asmuo gali atsakyti tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jis yra kaltas ir tik tokiu atveju, jei tuos konkrečius nusikaltimus apėmė jo tyčia. Taigi, šiuo atveju, net nusprendus, kad Ž. L. yra kaltas dėl kyšininkavimo, galima kalbėti apie dalyko vertę – 6,49 Eur (brendžio butelio vertė).

6.4.                      Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei vėliau nebuvo nustatyta, kad J. M., atnešdama krepšį su dovanomis, šį savo veiksmą būtų derinusi bent su vienu iš proceso dalyvių, ar kokia nors forma apie tai juos informavusi ir pastarieji apie šį dovanų atnešimą faktą bei tikslą, būtų bent numanę. Tai, jog bendrininkavimas nagrinėjamu atveju yra grįstas tik prielaida ir spėjimu, matyti iš aplinkybių, kad veiksmai perduodant krepšelį su dovanomis vienam iš nuteistųjų yra spontaniški.

6.5.                      Nė vienas iš nuteistųjų be I. P. ne tik nežinojo, bet ir negalėjo suvokti bendros kyšio vertės, nes jie disponavo tik jiems konkrečiai įteikta dovana, kurios dydis nesiekia 1 MGL, todėl bendrininkavimo ir bendros vertės kyšio inkriminavimas, asmenims, kurie neturėjo galimybės numanyti bendro nusikaltimo dalyko, kurį paskirstė dar kitas asmuo ir turi galimybę jį koreguoti, patvirtina, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

6.6.                      2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIII-391 BK 225 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ir palankumą. Priėmus šias įstatymo aiškinamąsias pataisas, įstatymu praplėsta kyšininkavimo nusikalstamos veikos sudėtis, kuri nuo 2017 m. birželio 1 d. apima ir tokius veiksmus, kurie inkriminuoti šioje byloje nuteistiems asmenims. Tačiau nagrinėjama veika padaryta 2017 m. balandžio 14 d., tai yra iki šių pataisų priėmimo.

6.7.                      Apklausiama J. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dovanų atnešė dėl gerų tarpusavio santykių. Taip pat nurodė, kad kasatorius jai nieko nėra padaręs, turint omenyje, jog jokių lengvatų nėra suteikęs. Taigi, J. M. parodymų analizė rodo, kad šiuo nagrinėjamu atveju, net kyšio davėju įvardintas asmuo J. M. nesuvokė savo veiksmų kaip kyšininkavimo. Iš esmės, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio didžioji dalis punktų ir skirta piktnaudžiavimo, o ne kyšininkavimo požymių aptarimui, kurie neturi jokios reikšmės pateikto kaltinimo pagrindimui. I. P., perduodama turtines gėrybes sakė „J.", o po šio žodžio girdisi kasatoriaus balso fragmentai. Tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi tokio žodžio nei garso nei vaizdo įrašas nepatvirtina. I. P. teisme, tiriant įrodymus, nurodė, kad nepamena kokia buvo kalba. Taigi, yra nustatytos skirtingos pozicijos ir teismas vadovaujasi prielaidomis ir spėjimais, ko negali daryti, o visi neaiškumai privalėjo būti vertinami kasatoriaus naudai.

6.8.                      Tikslinga įvertinti, ar duomenys, gauti baudžiamojoje byloje Nr. 1-534-537/2018, kurioje nuteista J. M. ir L. G., šioje byloje gali būti naudojami kaip įrodymai. Nepagrįsta prokuroro nuostata, kad baudžiamajame procese „nustatytas juridinis faktas“, taip pat aplinkybė, jog kyšio dalyko vertė atskirose bylose skirtingi.

6.9.                      Teismas skundžiamame nuosprendyje konkrečiais įrodymais ir argumentais nepagrindė, kuo pasireiškė visu nuteistųjų bendrininkavimas ir šias aplinkybes preziumuodamas padarė teisės taikymo klaidą. Šioje byloje nustatytas tik vieno butelio perdavimo ir priėmimo faktas, tačiau liko neįrodyta, už kokių konkrečių pageidaujamų veiksmų atlikimą ar neatlikimą vykdant įgaliojimus, šis butelis perduotas ir todėl veika neatitinka jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nesivadovavo apkaltinamojo nuosprendžio surašymo reikalavimais, įtvirtintais baudžiamojo proceso įstatyme, neatskleidė bei nedetalizavo, kaip nagrinėjamu atveju pasireiškė inkriminuojamos nusikalstamos veikos (nenurodė kokiais veiksmais, kada ir kaip veikos buvo padarytos, neanalizavo kitų svarbių aplinkybių, nepateikė tinkamos šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei nenurodė, kokiais įrodymais remiantis padarė šias nuosprendžio išvadas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7.       Nuteistosios I. P. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos, nuteistųjų I. A., Ž. L. kasaciniai skundai tenkintini.

8.       Šioje byloje paduoti trys kasaciniai skundai. Iš esmės visi kasatoriai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti, nurodo savo esme panašius teisinius argumentus. Teisėjų kolegija visus pareikštus kasacinius skundus nagrinėja bendrai, neišskirdama procesinio sprendimo į atskiras struktūrines dalis ir taip užtikrindama kasacinės instancijos teismo nutarties motyvų nuoseklumą.

Dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo

9.       Kasatoriai akcentuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje prokuroras nepagrįstai atskyrė ikiteisminį tyrimą L. G. bei J. M. atžvilgiu ir tokiu būdu ne tik apribojo nuteistųjų teisę į efektyvią gynybą procese, tačiau ir užkirto kelią visapusiškam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui. Teisėjų kolegija su šia pozicija sutinka.

10.       2017 m. balandžio 24 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje J. M., L. G., I. P., I. A. ir Ž. L. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamų veikų, nurodytų BK 225 straipsnio 1, 2 dalyse, 227 straipsnio 1, 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymius. 

11.       2017 m. spalio 26 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas L. G. ir J. M. atžvilgiu buvo atskirtas siekiant greitesnio nusikalstamų veikų ištyrimo.

12.       Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu
L. G. nuteisė pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, J. M. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Gavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu taip pat pripažino L. G. ir J. M. kaltomis pagal joms pareikštus kaltinimus. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. liepos 4 d..

13.       Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 Dėl rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu patvirtinimo, patvirtintos Rekomendacijos dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Šių rekomendacijų 5.4 punkto 2 pastraipoje nurodyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaro bendrininkų grupė, procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja (sutinka) visi bendrininkai. Tai turi būti padaryta iki prokuroras surašys BPK 419 straipsnyje nustatyto turinio pareiškimą, nes, įtariamajam nesutikus su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu, procesas turi vykti bendra tvarka (t. y. prokuroras turi surašyti BPK 219 straipsnyje nurodyto turinio kaltinamąjį aktą ir perduoti jį teismui BPK 220 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovaudamasis Rekomendacijomis dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui).

14.       Ikiteisminio tyrimo metu visų nuteistųjų kasatorių I. P., I. A. ir Ž. L. veiksmai buvo vertinami kaip padaryti veikiant kartu su L. G.. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. birželio 13 d. nuosprendyje nurodyta, kad L. G. veikė kartu su kitais valstybės tarnautojais, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Šioje, kasacinėje tvarka nagrinėjamoje byloje taip pat konstatuota, kad nuteistieji I. A. ir Ž. L. veikė bendrininkų grupe su L. G., o I. P. – tik su L. G.. Taigi, bendrininkų grupės požymis viso proceso metu buvo inkriminuotas nusikalstamos veikos dalyviams.

15.       Byloje nėra duomenų, kad apie ikiteisminio tyrimo atskyrimą L. G. ir J. M. atžvilgiu būtų pranešta kitiems įtariamiesiems. Tokiu būdu įtariamiesiems I. P., I. A. ir Ž. L. buvo atimta teisė reikšti prieštaravimus bei skųsti prokuroro sprendimą.

16.       Nagrinėjant L. G. bei J. M. baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti kasatorių I. P. ir Ž. L. parodymai. Nors šie asmenys parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė dėl jiems pareikštų įtarimų, L. G. bei J. M. baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje jie įvardyti kaip liudytojai.

17.       Priimdamas nuosprendį šioje kasacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas L. G. bei J. M. apklausė neįspėdamas jų dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau konstatuodamas I. P. nusikalstamus veiksmus rėmėsi ir L. G. bei J. M. baudžiamojoje byloje padarytomis teismo išvadomis, o kaip svarbų bendrininkų grupės požymio pagrindimą pateikė faktą, kad L. G. yra nuteista už nusikalstamos veikos, padarytos bendrininkų grupe, padarymą. Taigi, L. G. nuteisimas kitoje byloje padarė akivaizdžią įtaką šioje byloje.

18.       Apeliacinės instancijos teismas kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir Ž. L. bei I. A.. Šis teismas didelę įrodomąją reikšmę suteikė L. G. ir J. M. parodymams, duotiems ne šioje byloje, o jų atžvilgiu išskirtoje baudžiamojoje byloje. Iš apeliacinės instancijos teismo pateikiamos argumentacijos matyti, kad L. G. ir J. M. nuteisimas jų atžvilgiu išskirtoje byloje buvo vienas esminių veiksnių, formuojančių teismo vidinį įsitikinimą bei išvadas dėl kasatorių kaltės. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai besąlygiškai vadovavosi pastarojoje byloje padarytomis išvadomis ir kitus, be kita ko – ir kasatorius teisinančius, įrodymus vertino
L. G. ir J. M. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio išvadų kontekste.

19.       BPK nuostatos nedraudžia teismo išvadų grįsti kitoje, susijusioje baudžiamojoje byloje padarytomis išvadomis, liudytojų, kaltinamųjų parodymais, tačiau tokiu atveju teismas turi būti itin kritiškas ir vengti besąlyginio ir tiesioginio kitoje byloje užfiksuotų duomenų, padarytų išvadų atkartojimo. Teismas turi įvertinti konkrečių asmenų parodymų davimo aplinkybes: kaltinamasis gali siekti savo kaltę ar dalį kaltės perkelti kitiems asmenims (juos apkalbėti), taip palengvindamas savo teisinę padėtį; gali numatyti būsimą teismo sprendimą ir pakeisti savo poziciją dėl pareikšto kaltinimo, pripažinti kaltę; gali nutylėti esmines veikos aplinkybes, jeigu valstybinis kaltintojas jų nenustatė ir pan. Taigi, kaltinamojo pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo yra akcentuota į būtent jo baudžiamąją bylą, todėl tais atvejais, kai vieno nuteistojo (bendrininko) parodymai naudojami kitoje baudžiamojoje byloje, sprendimą priimantis teismas turi būti aktyvus ir siekti išsiaiškinti, kodėl konkretaus asmens parodymai skiriasi priklausomai nuo jo procesinio statuso. Nagrinėjamu atveju L. G. ir J. M. pirmiausia buvo nuteistos teismo baudžiamuoju įsakymu, vėliau buvo paduotas prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismo posėdžio metu abi nuteistosios pripažino savo kaltę, taigi, akivaizdžiai numatė būsimą teismo sprendimą, žinojo, kokios bausmės joms buvo paskirtos teismo baudžiamuoju įsakymu ir siekė švelnesnių teisinių priemonių jų atžvilgiu. Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje
L. G. ir J. M. buvo paskirtos švelnesnės bausmės, nei teismo baudžiamuoju įsakymu. Nagrinėdami kasatorių baudžiamąją bylą teismai šių aplinkybių nevertino, neanalizavo pirmiau nurodytų asmenų parodymų davimo aplinkybių, kas sudaro pagrindą abejoti teismo išvadų pagrįstumu.

20.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia (be kita ko), Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia, prokurorams; atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas. 

21.       Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).

22.       Teismų praktikoje konstatuota, kad sprendimai dėl bylų atskyrimo priimami daugelyje bylų ir tai paprastai nekliudo teismams tirti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir kartu nepažeidžia kaltinamojo teisių. Pats savaime bylų atskyrimas – kai tai leidžiama pagal BPK įtvirtintas nuostatas – nereiškia, kad tokiu būdu proceso dalyviai praranda galimybę teisme patikrinti kitose bylose (kitoje byloje) tirtus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2014, 2K-180-976/2017). Kita vertus, manytina, kad bylos dėl įtariamųjų (kaltinamųjų), kuriems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neatskiriamai susijusios, paprastai turėtų būti nagrinėjamos kartu. Taip yra sudaromos sąlygas vieno rungtyniško teisminio proceso metu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kartu užtikrinamas proceso ekonomiškumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-976/2018).

23.       Jau minėta, kad nuteistiesiems nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo L. G. ir
 J. M. atžvilgiu atskyrimą. Taip buvo esmingai pažeista nuteistųjų teisė į efektyvią gynybą procese. Prokuroro nutarime atskirti ikiteisminius tyrimus nurodoma, kad atskyrimas daromas tam, kad „tyrimai dėl kai kurių korupcinių nusikalstamų veikų būtų ištirti greičiau ir įtariamieji
J. M. bei L. G., prisipažįstantys padarę šias galimas nusikalstamas veikas būtų greičiau (supaprastintu procesu) perduoti teismui.“ Ši valstybinio kaltintojo pozicija suponuoja rungtyniško teisminio proceso pažeidimą, nes įtariamuosius, galimai padariusius nusikalstamą veiką veikiant bendrininkų grupe, išskiria pagal jų poziciją dėl pareikštų įtarimų ir tokiu būdu sudaro sąlygas priimti prejudicinį, teismo vidinį įsitikinimą formuojantį sprendimą pirmesnėje byloje, kuris vėliau akcentuojamas kitų įtariamųjų byloje, bei atima galimybę kitiems įtariamiesiems efektyviai gintis nuo inkriminuojamo bendrininkų grupės (veikiant su pirmesnėje byloje nuteistais asmenimis) požymio.

24.       Taip pat nenustatyta objektyvių priežasčių, kodėl ikiteisminio tyrimo atskyrimas būtų buvęs būtinas – nei L. G., nei J. M. ar kasatoriai nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, atvykdavo į apklausas, nebuvo kitų rimtų priežasčių manyti, kad perdavus bylą teismui dėl visų penkių kaltinamųjų teismo procesas būtų apsunkintas.

25.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu atskyrus kasatorių ir L. G. bei J. M. ikiteisminius tyrimus ir pastarųjų atžvilgiu iniciavus atskirą baudžiamąją bylą buvo pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi proceso principas, iš kasatorių atimta galimybė efektyviai pasinaudoti savo teise į gynybą. Nustatyta, kad L. G. bei J. M. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turėjo įtaką išankstinės kasatorių baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo pozicijos dėl pareikštų kaltinimų formavimui, todėl konstatuotinas esminis BPK pažeidimas, kuris sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės ir intensyvumo

26.       Šioje byloje, remiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis buvo sankcionuotas, be kita ko: 

26.1.                      I. P. atžvilgiu: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 2 d.; sekimas, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka sekimo metu, slaptas patekimas į tarnybines patalpas, jose įrengiant slaptas garso ir vaizdo įrašymo priemones, su leidimu stebėti, klausyti ir fiksuoti pokalbių nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. gegužės 3 d.; leidimas gauti ir susipažinti su informacija apie įeinančius ir išeinančius skambučius bei trumpąsias SMS žinutes laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d.; leidimas gauti informaciją apie jos banko sąskaitose vykstančias ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 3 d.;

26.2.                      I. A. atžvilgiu: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas nuo 2017 m. vasario 3 d. iki gegužės 3 d., slaptas patekimas į tarnybines patalpas jose įrengiant slaptas garso ir vaizdo įrašymo priemones, su leidimu stebėti, klausyti ir fiksuoti pokalbių nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. gegužės 3 d., leidimas gauti informaciją apie jos banko sąskaitose vykstančias ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 3 d..

27.       Kasatoriai nekelia klausimo dėl kriminalinės žvalgybos priemonių panaudojimo teisėtumo. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistųjų atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo neproporcingos.

28.       Tiriant nusikalstamas veikas įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos priemonės, kurios intensyviai varžo asmenų privatų gyvenimą, tačiau operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektai, prokurorai, viena vertus, turi laikytis įstatymuose nustatytų teisių taikyti tokias priemones, kita vertus, laikytis garantijų, kad jas taikant konstituciškai pateisinami privataus gyvenimo varžymai nesukels žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015).

29.       Esamas teisinis reguliavimas (tiek BPK, tiek ir Kriminalinės žvalgybos įstatyme) neatleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus (teikimus) dėl šios kriminalinės žvalgybos priemonės taikymo, o teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą (pratęsti jų taikymą), nuo pareigos įvertinti jos taikymo pagrįstumą ir proporcingumą. Taigi, turi būti įvertinta, ar yra išlaikoma įstatymų reikalavimus atitinkanti proporcija tarp naudojamų priemonių siekiant išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-P-94-895/2015).

30.       Nagrinėjamu atveju taikant kriminalinės žvalgybos priemones buvo išaiškinta galimai padaryta nusikalstama veika, tačiau tai savaime nepateisina kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo trukmės ir intensyvumo. I. P. atžvilgiu priemonės taikytos beveik metus,
I. A. – pusę metų. Buvo fiksuojami šių nuteistųjų privatūs pokalbiai, daromi garso bei vaizdo įrašai. Atsižvelgiant į šių asmenų galimai daromų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį darytina išvada, kad I. P. ir I. A. teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nors buvo įtariama šių asmenų nusikalstamus veiksmus esant sisteminiais, organizuotais, vienintelė veika, už kurios padarymą kasatorės buvo patrauktos baudžiamojon atsakomybėn, buvo padaryta 2017 m. balandį. Taigi, kriminalinės žvalgybos priemonės vienos nuteistosios atžvilgiu jau buvo taikomos beveik metus, kitos – beveik pusę metų ir tik po šio laiko gauta duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ kasatorių veiksmuose nusikalstamų veikų požymių.

31.       Vertinant kriminalinės žvalgybos veiksmų proporcingumą atsižvelgtina ir į tai, kad nors kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami dėl galimai sisteminių, konspiraciniais ryšiais slepiamų nusikalstamų veikų darymo ir truko beveik metus, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. balandžio 24 d., t. y. praėjus 10 dienų po I. P. ir Ž. L. galimai padarytos nusikalstamos veikos (balandžio 14 d.) ir 6 dienoms po I. A. galimai padarytos nusikalstamos veikos (balandžio 18 d.). Kasatoriai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai priimto sąlyginai nedidelės vertės (vertė nurodoma nuo 47,76 Eur iki 53,56 Eur visiems nuteistiesiems bendrai) kyšio. Taigi, beveik metus trukusių kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo metu šioje byloje buvo užfiksuotas tik sąlyginai nedidelės vertės kyšio paėmimas, kuris tapo ikiteisminio tyrimo vada.

32.       Pradėjus ikiteisminį tyrimą I. P., Ž. L. ir I. A. buvo sulaikyti nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 27 d. Šis sulaikyme išbūtas laikas buvo įskaičiuotas į jiems paskirtas bausmes. Pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šios sąlygos: 1) paaiškėja, kad yra šio Kodekso 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; 2) tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų; 3) nėra galimybės šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. Motyvuojant laikino sulaikymo būtinumą ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodyta, kad nuteistieji gali sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus, turinčius reikšmės bylai. Vaizdo ir garso įrašai, kiti duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos priemones, buvo gauti iki nuteistųjų sulaikymo (nes būtent šie duomenys ir tapo ikiteisminio tyrimo vada). Kratos nuteistųjų gyvenamosiose ir darbo vietose buvo atliktos 2017 m. balandžio 26 d., jų metu rasti saldainiai ir gėrimas, paimti reikalingi dokumentai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmiausia buvo atliktos kratos nuteistųjų darbo vietoje – nuo 13 val. 30 min, iki 15 val. 5 min. (2 t., b. l. 5). Faktinio I. P. sulaikymo laikas yra 15 val. 20 min., o laikino sulaikymo protokolo surašymo laikas – 17 val. 50 min. (4 t., b. l. 185). Krata I. P. gyvenamojoje vietoje atlikta nuo 15 val. 50 min. iki 17 val. (2 t., b. l. 47). Analogiška chronologinė seka yra ir I. A. bei Ž. L. atveju. Taigi, surašant laikino sulaikymo protokolą jau buvo gauta pakankamai duomenų, turinčių reikšmės bylai – slapto sekimo duomenys, garso ir vaizdo įrašai, surastas galimo kyšio dalykas (saldainiai ir gėrimai) ir kt. Tolesnis nuteistųjų sulaikymas buvo netikslingas, jo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymas buvo perteklinis, grindžiamas formaliais ir tikrovės neatitinkančiais motyvais, esmingai pažeidė nuteistųjų (įtariamųjų) teises.

33.       Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatų, kad baudžiamasis procesas turi vykti derinant veiksmingumą, funkcionalumą ir žmogaus teisių apsaugą. Sklandžiam baudžiamajam procesui būtinas protingas taikomų priemonių funkcionalumo ir proceso dalyvių teisių apimties derinys. Pareigūnų persistengimo atveju baudžiamasis procesas galėtų sukelti daugiau neigiamų padarinių nei pati nusikalstama veika (ypač jei ji nepriskirtina sunkesnių nusikaltimų kategorijai), dėl kurios procesas ir buvo pradėtas. Toks procesas neabejotinai paneigtų žmogaus teisių ir laisvių esmę bei prasmę, išplaukiančią iš šiuolaikinės žmogaus teisių sampratos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017)

34.       Sistemiškai vertinant pirmiau išdėstytas aplinkybes matyti, kad I. P. ir I. A. atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių apimtis ir trukmė buvo neproporcinga jų galimai daromoms nusikalstamoms veikoms. Nors kriminalinės žvalgybos priemonių proporcingumo vertinimas negali būti tiesiogiai siejamas su jų taikymo metu gautais rezultatais, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad proceso metu I. P. ir I. A. teisės buvo varžomos nepagrįstai ilgai ir intensyviai, neproporcingai tiriamų nusikalstamų veikų pavojingumui. I. A., I. P. ir Ž. L. atžvilgiu taikytas laikinas sulaikymas buvo netikslingas, taikytas jį motyvuojant formaliais argumentais bei neproporcingai suvaržant nuteistųjų laisves. Pirmiau išdėstytos aplinkybės ir argumentai suponuoja esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Dėl aprašomajai nuosprendžio daliai keliamų reikalavimų

35.       Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas tiksliai laikantis BPK reikalavimų, keliamų jo struktūrai ir turiniui – sudedamosios dalys išdėstomos įstatymo nustatytu eiliškumu, jose išsamiai ir tiksliai nurodomi visi būtini duomenys.??? Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (jos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės), įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Teismas turi glaustai ir tiksliai išdėstyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes. Veikos padarymo vieta, laikas, būdas šioje nuosprendžio dalyje nurodomi visada (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką, t. y. nurodoma kiekvieno kaltinamojo, kaip bendrininko nusikalstamoje veikoje, rūšis, vaidmuo, atlikti veiksmai, bendrininkavimo forma.

36.       Šioje baudžiamojoje byloje I. P. nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį veikiant bendrininkų grupe su L. G. (kurios atžvilgiu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis kitoje byloje). I. A. ir Ž. L. nuteisti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį veikiant bendrininkų grupe su I. P. ir L. G.. Taigi, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, viena vertus, I. P. nuteista tik už veikimą bendrininkų grupe su L. G., tačiau iš Ž. L. ir I. A. nusikalstamų veikų aprašymo matyti, kad I. P. veikė bendrininku grupe ir su šiais dviem nuteistaisiais.

37.       Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio neaišku su kuo konkrečiai I. P. veikė bendrininkų grupe. Atitinkamai neaišku, ar Ž. L. ir I. A. veikė bendrininkų grupe ir su I. P., ar tik su L. G.. Apeliacinės instancijos teismas panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl Ž. L. ir I. A. išteisinimo motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje padarė išvadą, kad visi trys nuteistieji veikė bendrininkų grupe, tačiau mechaniškai perkėlė I. P. nusikalstamos veikos aprašymą iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

38.       Aprašydamas nuteistųjų Ž. L. ir I. A. nusikalstamas veikas apeliacinės instancijos teismas taip pat mechaniškai perkėlė kaltinamajame akte pateiktą nusikalstamų veikų aprašymą ir nurodė, kad
L. G. atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, nors, kaip minėta pirmiau, L. G. ir J. M. iš pradžių buvo nuteistos teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau vėliau byla buvo išnagrinėta teisiamajame posėdyje ir jų atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

39.       Teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Teismo nuosprendžio dalys (įžanginė, aprašomoji, rezoliucinė) turi būti suderintos, jame negali būti prieštaravimų, neatitikimų byloje surinktiems bei patikrintiems įrodymams, teismo išvados turi būti aiškios ir suprantamos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra prieštaravimų dėl nuteistųjų veikimo bendrininkų grupe, netiksliai nurodytas L. G. atžvilgiu kitoje byloje priimtas procesinis sprendimas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimus.

Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo

40.       Kasatoriai nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir akcentuoja atskirus įrodymus, iš kurių, jų manymu, negalima padaryti išvados dėl jų nusikalstamų veiksmų. Konstatuodamas nuteistųjų kaltę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė byloje surinktus įrodymus ir teisingai konstatavo, kad visi nuteistieji priėmė dalį jiems atneštų saldainių bei gėrimų. Iš esmės šių aplinkybių neginčija ir kasatoriai, tačiau tiek Ž. L., tiek
I. A. nesutinka, kad žinojo, jog saldainius ir gėrimus jiems perduoda ne I. P., o J. M..

41.       Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

42.       I. P. apklausiama teisme parodė, kad J. M. atneštus saldainius ir gėrimus priėmė kaip dovaną švenčių proga. Ž. L. apklausiamas teisme parodė, kad maišelį su alkoholinio gėrimo buteliu priėmė iš I. P. ir galvojo, kad tai yra dovana nuo jos švenčių proga. I. A. apklausiama teisme parodė, kad saldainius ir gėrimą priėmė iš I. P. kaip dovaną švenčių proga. J. M. teigė, kad saldainius ir gėrimą atnešė ne kaip kyšį, o kaip dovaną švenčių proga. Tas pačias aplinkybes ji buvo nurodžiusi ir jos atžvilgiu išskirtoje baudžiamojoje byloje teismo posėdžio metu. Apklausiama kaip įtariamoji jos atžvilgiu atskirto ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad dovanas atnešė norėdama gerų santykių tvirtinant kvietimus trečiųjų šalių piliečiams. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tiek Ž. L., tiek I. A. suprato, kad jiems perduodamos turtinės gėrybės yra ne nuo I. P., o nuo J. M.. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota, kad I. P., perduodama gėrybes jam pasakė „J.“, o I. A. – kad „buvo L, krepšys mano“. Bendrame bylos aplinkybių kontekste buvo motyvuotai konstatuota, kad abu šie nuteistieji suprato, nuo ko jiems yra skirti saldainiai ir gėrimas. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, apkaltinamąjį nuosprendį galima pagrįsti ir netiesioginiais įrodymais, todėl net ir nuteistiesiems nepripažįstant, kad jie suprato gėrybes gaunantys iš J. M., jų realus suvokimas yra atskleidžiamas kitų skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų pagalba. Teisėjų kolegija nenustatė BPK pažeidimų šioje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje.

Dėl BK 225 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių

43.       Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, tarp jų ir tariamos ar tikros civilinės sutartys su paperkamuoju. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-7-266-942/2015 ir kt.).

44.       Šioje vietoje svarbu pažymėti tai, jog valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys nesudarytų galimybės švaistyti ar atiduoti visuomenės gėrius už privačią naudą, priimant sprendimus, kurie naudingi sau arba privatiems asmenins, su kuriais sudaromi mainai, darant žalą kitiems. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrinoje pažymima, kad ,,privalu stengtis užtikrinti, kad kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų kėsinimųsi,‘‘ tačiau ,,nusikalstamomis veikomis įstatymu gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta‘‘ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

45.       Neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t. Taigi neoficialūs simboliniai atsiskaitymai – priešinga teisei veika. Taigi tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu (BK 227 straipsnis) gali būti įrankis pasiekti savo tikslų – atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo. Nuteistieji viso proceso metu tvirtino, kad jiems skirtus saldainius ir gėrimą priėmė kaip dovaną, nesiedami jos su jų atliekamais tarnybiniais veiksmais bei padaryta žala. Įstatymų leidėjas nepateikia dovanos sampratos baudžiamosios teisės prasme.

46.       Nagrinėjamoje byloje asmenys yra nuteisti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, tai reiškia, yra būtina nustatyti, kaip jie suprato jiems perduodamų saldainių ir gėrimo pobūdį ir kaip nuo to keitėsi jų elgesys atliekant tarnybines funkcijas. 

47.       Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl nuteistųjų kaltės konstatavo, kad priimdami saldainius ir gėrimus nuteistieji įsipareigojo greičiau atlikti savo tarnybines funkcijas ir patvirtinti prašymus dėl užsieniečių kvietimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Minėti prašymai patvirtinami per 3 darbo dienas. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad didžioji dalis prašymų buvo patvirtinta per trumpesnį laiko tarpą: 39 prašymai patvirtinti per 1 dieną, 195 prašymai patvirtinti per 2 darbo dienas ir tik 5 prašymai patvirtinti per 3 darbo dienas. Nors apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra formaliai teisingos, tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad šios aplinkybės įrodo nuteistųjų suinteresuotumą veikti papirkėjo naudai. Nustatytas 3 darbo dienų prašymų patvirtinimo terminas yra trumpas, todėl tai, kad prašymas patvirtintas pirmąją ar antrąją darbo dieną po jo gavimo niekaip nesuponuoja išimtinio nuteistųjų suinteresuotumo BK 225 straipsnio prasme. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas teigdamas, kad nuteistieji galėjo prašymus patvirtinti ir trečiąją darbo dieną, iš esmės gilinasi į nuteistųjų darbo tvarkos organizavimą, jų susikurtus, nusistovėjusius darbo režimus. Tai suponuoja išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų nenaudai vertino aplinkybę, kad jie savo darbines funkcijas atliko laiku, o ne atidėdami darbus paskutinei dienai. Taip pat neaišku, kaip keistųsi nuteistųjų veiksmų vertinimas, jeigu jie visus prašymus būtų patvirtinę paskutiniąją termino dieną.

48.       Kyšininkavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, kad gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, lemiantį padarinius, nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-54-628/2020).??? ???

49.       Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšo gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-196-697/2018 ir kt.).??? ???Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad gaudamas kyšį įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų atlikimo ir siekia taip elgtis. Kyšio priėmimas daro įtaką kaltininko veiksmams, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikrų turtinių gėrybių (šioje byloje – saldainių ir gėrimo) priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam. Be to, neteisėtu veikimu ar neveikimu yra pažeidžiami įstatymai, veikos yra pavojingesnės nei kad priimant ar duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, kuomet nėra viršijami įgaliojimai ar pažeidžiami įstatymai, nors tam tikra žala asmeniui, visuomenei ar valstybei gali atsirasti, tačiau tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas.

50.       Nuteistieji saldainius ir gėrimus, pagal byloje nustatytas aplinkybes, priėmė 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. Prašymai patvirtinti kvietimus (pagal bylos medžiagą) buvo teikiami nuo 2017 m. sausio 4 d. Nuteistieji daugiau kaip 4 mėnesius iki saldainių ir gėrimų perdavimo jiems vykdė savo tarnybines funkcijas. Nors kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad neturi teisinės reikšmės, ar kyšis priimamas (žadamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš ar po pageidaujamo tarnybinio veikimo ar neveikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-788/2017), svarbu nustatyti, kad kaltininkas vykdydamas savo tarnybines funkcijas supranta, kad už jo veikimą (neveikimą) jam bus atsilyginta. Šioje byloje nenustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 4 d. iki saldainių bei gėrimų perdavimo jiems dienos nuteistieji būtų žinoję ar tikėjęsi gauti atlygį. Be to, sprendžiant dėl nuteistųjų tyčios atsižvelgtina į tai, kad visi nuteistieji buvo valstybės tarnautojai, gaudavo nuolatinį jiems žinomo dydžio atlyginimą, todėl itin kritiškai vertintina versija, kad jų veiksmams esminę įtaką galėjo turėti sąlyginai nedidelės vertės, simbolinio pobūdžio kyšis – saldainiai ir gėrimas.

51.       Apklausiama išskirtoje baudžiamojoje byloje J. M. parodė, kad saldainius ir gėrimus atnešė kaip dovaną švenčių proga. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi, kad teikdama dovaną ji siekė geresnių santykių su nuteistaisiais. Šie J. M. parodymai reikšmingi nustatant jos kaltės turinį, tačiau savaime nepatvirtina nuteistųjų tyčios. Kaip minėta, visi nuteistieji atliko savo tarnybines funkcijas nežinodami, kad jiems už tai bus atsilyginta kokiu nors kitu būdu, išskyrus užmokestį už darbą. Priimant saldainius ir gėrimą iš J. M. didelė dalis prašymų jau buvo patvirtinta, todėl
J. M. perduoti saldainiai ir gėrimas nedarė įtakos nuteistųjų veiksmams. Nuteistieji neprivalėjo numanyti, kad J. M. jiems atsilygina, atsidėkoja už išimtinių sąlygų jai sudarymą, nes jokių išimtinių sąlygų jai sudaryta nebuvo.

52.       Byloje nenustatyta, kad kuris nors iš nuteistųjų būtų supratęs, kad J. M. siekia naudos ateityje, nes ir iki saldainių ir gėrimo gavimo kiekvienas jų atlikdavo savo darbines funkcijas nesudarydami išimtinių sąlygų J. M., todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vėliau, gavę saldainius bei gėrimą, jie kokiu nors būdu padėtų J. M.. Pažymėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kaip nuteistieji galėtų veikti J. M. interesais ateityje. Byloje nėra duomenų, kad nuteistieji patvirtindami kvietimus savo tarnybines funkcijas vykdytų atmestinai ar formaliai, jų tarnybinė veikla nebuvo įvertinta blogai, todėl nėra pagrindo prielaidai, kad vėliau jų veiksmai pasikeistų, atsirastų suinteresuotumas J. M. interesais. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje formaliai konstatuota, kad J. M. siekė naudos ir ateityje, tačiau visiškai neaptarta nuteistųjų tyčia atitinkamai veikti ateityje. Taigi, skundžiamame nuosprendyje nuteistųjų kaltė yra numanoma, J. M. parodymais remiamasi neįsigilinant į nuteistųjų kaltės turinį, nuteistųjų tyčia yra preziumuojama, kas suponuoja netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

53.       Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Nagrinėjant baudžiamąsias bylas būtina vadovautis bendru proporcingumo principu, taip pat atsižvelgiant į bendrą įvykio kontekstą įvertinti veiką pagal pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (ultima ratio) kriterijus. Nuteistieji, priimdami saldainius ir gėrimą iš J. M. galimai elgėsi netinkamai Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu, tačiau tai nereiškia, kad jie turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 

54.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad patraukiant I. P., I. A. ir Ž. L. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuteistieji, nors ir priėmė iš J. M. saldainius ir gėrimus, tačiau nesuprato ir neturėjo suprasti, kad tokiu būdu jiems yra atsilyginama už tinkamą tarnybinių funkcijų atlikimą. Skundžiamus nuosprendžius priėmę teismai neatskleidė nuteistųjų kaltės turinio, jį grindė prielaidomis ir argumentais, kurių neįmanoma patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nebuvo nustatyta, kad kuris nors iš nuteistųjų vykdydamas tarnybines pareigas veiktų J. M. interesais, ją išskirtų iš kitų besikreipiančiųjų asmenų rato. J. M. ir su ja susijusių asmenų pateikti prašymai buvo nagrinėjami bendra tvarka, laikantis nustatytų terminių ir nė vienam iš nuteistųjų nežinant, kad jiems ateityje bus įteikti saldainiai ir gėrimas. Visuma pirmiau išdėstytų argumentų patvirtina, kad nė vienas iš nuteistųjų neturėjo tyčios elgtis neteisėtai ir priimti kyšį.

55.       Kasaciniuose skunduose taip pat keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo išvados, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Taigi bendrininkavimas įmanomas tik tyčia, visiems bendrininkams siekiant bendro tikslo – daryti nusikalstamą veiką (veikas). Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nuteistieji nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, jų veiksmuose nesant tyčios, tolesnis bendrininkų grupės požymio nagrinėjimas yra netikslingas.

Dėl BK 225 straipsnio 5 dalies taikymo

56.       ??? I. P., I. A. bei Ž. L. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nuteisti ir už išimtinės padėties, palankumo suteikimą J. M., jos šeimos nariams ir juridiniam asmeniui. BK 225 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą (2017 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2017 m. birželio 3 d.). Nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos 2017 m. balandžio mėnesį, taigi, iki įsigaliojant aptariamai BK 225 straipsnio 5 daliai.

57.       Pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Pirmosios instancijos teismas BK 225 straipsnio 5 dalies (joje nustatytų požymių) taikymą pagrindė tuo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kyšininkavimo normos papildymas (5 dalimi) šiuo atveju turi grįžtamąją galią, nes lemia vertinamų nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (baudžiamasis nusižengimas), o ne pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas), taigi palengvina asmenų teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 2 dalis).

58.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad užtikrinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksčiau) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko), žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

59.       Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika byloje, kurioje buvo nagrinėjamas kitokio pobūdžio teisės klausimas. Kasacinėje byloje Nr. 2K-48-788/2018, be kita ko, buvo nagrinėjamas BK 225 straipsnio 4 dalies (baudžiamasis nusižengimas) ir BK 228 straipsnio 2 dalies (sunkus nusikaltimas) santykis. Baudžiamąjį įstatymą papildžius BK 225 straipsnio 5 dalimi (o buvusiai 5 daliai tapus 6 dalimi) ir taip išplėtus kyšininkavimo sampratą, minėtoje kasacinėje byloje atsirado galimybė nuteistųjų veiksmus kvalifikuoti pagal 225 straipsnio 4 dalį, o ne pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, t. y. pagal jų teisinę padėtį lengvinančią teisės normą. Esant tokioms aplinkybėms kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad toje konkrečioje byloje BK 225 straipsnio 5 dalies naujoji redakcija turi grįžtamąją galią.

60.       Šioje byloje nė vienas nuteistųjų nebuvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 ar 2 dalis, todėl rėmimasis kasacinėje byloje Nr. 2K-48-788/2018 pateiktu išaiškinimu yra netikslingas. Be to, iš BK 225 straipsnio 5 dalies konstrukcijos, jos ryšio su 1-4 straipsnio dalimis matyti, kad 5 dalimi yra išplečiama kyšininkavimo sąvoka nurodant, kad kyšis gali būti priimamas tiek už konkretų veikimą ar neveikimą, tiek už išimtinę padėtį ar palankumą. Kitaip tariant, yra išplečiamas veikų ratas, už kurių padarymą asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnį. Tokiu atveju darytina išvada, kad naujoji, 2017 m. birželio 3 d. įsigaliojusi BK 225 straipsnio 5 dalies redakcija sunkina nuteistųjų teisinę padėtį, išplečia jiems pareikštų kaltinimų ribas, todėl negali būti taikoma atgaline data (BK 3 straipsnio 1, 2 dalys).

61.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais konstatuoja, kad šioje byloje atskyrus ikiteisminius tyrimus buvo esmingai apsunkinta kasatorių teisė į gynybą, kitoje baudžiamojoje byloje priimti procesiniai sprendimai ir teismų išvados darė esminę įtaką sprendžiant dėl kasatorių kaltės, be to, kasatorių atžvilgiu buvo neproporcingai ilgai ir intensyviai taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės, kas yra vertinama kaip esminiai BPK pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą baigiamąjį aktą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taip pat šioje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes nenustatyta, kad nuteistieji veikė tyčia, suprasdami savo veiksmų galimą neteisėtą pobūdį ir siekdami taip elgtis (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Dėl to žemesnės instancijos teismų sprendimai naikintini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių BPK pažeidimų, o baudžiamoji byla I. P., I. A. ir Ž. L. nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 19 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą I. P., I. A. ir Ž. L. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Teisėjai                                                                Artūras Pažarskis

                                                                        Alvydas Pikelis

                                                                        Aurelijus Gutauskas