Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-519/2014

Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00003-2013-3

              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3., 1.1.9.2., 2.4.6.3.1.; 2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 8 d.

Šiauliai

            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui,

civilinio atsakovo atstovei G. K.,

nuteistajam S. Š.,

gynėjai advokatei Ingai Radinienei,

            teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį S. Š. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. civilinis ieškinys tenkintas ir jai priteista iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. O. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. M. civilinis ieškinys tenkintas ir jai priteista iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Procesas dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. 5000 Lt civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo nutrauktas.

Keleivinis autobusas „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas / naudotojas yra (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla, adresu (duomenys neskelbtini), saugomas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

S. Š. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 2 d., apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) 15 km, vairuodamas keleivinį automobilį „Mercedes Benz 212“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai, pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 133, 201.1 punktuose numatytus reikalavimus: vairuodamas transporto priemonę ir veždamas daugiau keleivių nei numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio „Mercedes Benz 212“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, ko pasėkoje dėl dešinio raktikaulio lūžio A. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl krūtinės kairės pusės XII šonkaulio lūžio, kompresinio stuburo juosmeninės dalies I slankstelio lūžio, stuburo krūtininės dalies XII slankstelio lanko ir skersinės ataugos lūžio J. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl stuburo kaklinės dalies V ir VI slankstelių lankų lūžių, stuburo kaklinės dalies I slankstelio panirimo I. N. nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl stuburo kaklinės dalies II slankstelio lūžio, kairio raktikaulio lūžio, kairės plaštakos III pamatinio pirštakaulio lūžio L. S. nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl galvos dešinės pusės plėštinių žaizdų, dešinio kelio sąnario sumušimo L. D. nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl kairės krūtinės ląstos pusės I šonkaulio lūžio N. V. nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl stuburo kaklinės dalies VII slankstelio lūžio su nugaros smegenų pažeidimu D. S. sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl kairės šlaunies žaizdos S. G. nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl odos nubrozdinimo kairio peties srityje D. K. nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo R. O. M. nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl odos nubrozdinimo dešiniojo peties srityje R. S. nežymiai sutrikdyta sveikata, K. N. sukeltas fizinis skausmas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-10-17 nuosprendį, dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės, ir neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo, nukentėjusiosioms L. S., J. M., L. D., R. O. M., A. M. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 500 Lt dydžio, likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Skunde nurodo, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog  baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-95/2013, 2013-02-19 nutartis). Dėl to teigia, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Remdamasis išdėstytu, apeliantas mano, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas, skirdamas jam šią baudžiamojo poveikio priemonę neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykį lėmė itin sunkios oro ir kelio dangos (provėžuota) sąlygos, į tai, kad jis eismo įvykio metu padarė viską, ką tokiomis sąlygomis galėtų padaryti atidus transporto priemonės valdytojas. Nurodo, kad jis transporto priemonę vairavo blaivus, (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje dirba vairuotojo pareigose, teisės vairuoti kelių transporto priemones reikalingos vykdant tiesiogines darbines funkcijas, o netekus teisės vairuoti kelių transporto priemones, jam būtų užkirstas kelias dirbti, kas pagal galiojančią teismų praktiką reikštų nepagrįstą kaltinamojo teisių suvaržymą. Taip pat nurodo, kad netekęs darbo (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, jis negalės atlyginti nukentėjusiosioms priteistą žalą (kai regreso teise pasinaudos (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla), neturės galimybės išlaikyti savo šeimos, jo sutuoktinė D. Š. turi negalią, ji darbinga tik 50 procentų, kartu su tėvais gyvena sūnus S. Š., kuris yra VšĮ (duomenys neskelbtini) mokinys, besimokantis dieniniame skyriuje, kompiuterinės įrangos derintojo specialybės III kurse ir mokymą minėtoje įstaigoje baigs 2014 m. birželio 30 d. Taigi teigia, kad žmona ir sūnus yra reikalaujantys materialinio išlaikymo, ir dėl to mano, kad yra pagrindas konstatuoti, jog įvertinus jo amžių ir vairuotojo profesiją, kito darbo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis nesusiras. Be to, nurodo ir tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi, iki eismo įvykio jam skirtos administracinės nuobaudos už mažareikšmius administracinius teisės pažeidimus, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, mano, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas jam neskirtina, kadangi ji neproporcingai varžo jo teisę į darbą ir pareigą išlaikyti besimokantį sūnų, invalidę žmoną. Taip pat apeliantas nurodo ir tai, kad civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti mažintini. Teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino kaltės formos, jo turtinės padėties, jo darbdavio (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos finansinės padėties, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nurodo, kad jo vidutinis darbo užmokestis 1100 Lt, sutuoktinės D. Š. VSDFV mokama invalidumo pensija yra 367,81 Lt, o kartu su jais gyvena besimokantis pilnametis sūnus S. Š.. Todėl teigia, kad objektyviai vertinant aplinkybes akivaizdu, jog priteistos neturtinės žalos nukentėjusiosioms jis atlyginti negalėtų, jei regreso teise pasinaudotų darbdavys (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla (CK 6.280 str.). Dėl to mano, kad šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą šiuo atveju taikyti CK 6.282 straipsnį ir žalos atlyginimą sumažinti.

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-10-17 nuosprendį, dalyje dėl civilinių ieškinių priteisimo, pakeisti ir L. S., J. M., L. D., A. M. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti, o R. O. M. ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos priteisti jai 500 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių priteisimo nukentėjusiosioms yra neteisėta ir nepagrįsta, dėl netinkamo baudžiamojo proceso ir civilinio kodekso normų, reglamentuojančių ieškinio priteisimą baudžiamojoje byloje taikymo, todėl keistina. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys 2K-548/2012; 2K-401/2009). Taip pat nurodo, kad neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 2K-68/2008.) Šiuo atveju, apelianto nuomone, apylinkės teismas vertindamas kokias fizinio pobūdžio pasekmes nukentėjusiosioms sukėlė autoįvykis, dėl kurio jos prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, apsiribojo nukentėjusių parodymų perrašymu, tačiau šių parodymų nelygino su kitais byloje esančiais įrodymais (teismo medicinos specialisto išvadomis, eksperto H. Daujoto duotais paaiškinimais teisme), ir darydamas išvadas dėl sukeltų pasekmių rėmėsi prielaidomis, o ne įrodymais, jog negalima paneigti nukentėjusiųjų tvirtinimo, kad iki šiol jos jaučia patirtų traumų pasekmes, vartoja vaistus, lankosi pas gydytoją, negali tinkamai atlikti savo darbų ir pareigų. Todėl teigia, kad be nukentėjusiųjų parodymų, byloje nėra daugiau nėra jokių duomenų, kad jos iki šiol gydosi, vartoja vaistus, nes tai patvirtinantys įrodymai (gydančių gydytojų pažymos, išrašytų vaistų receptų kopijos) byloje nepateikti. Dėl nukentėjusiosios R. O. M. prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad jai reikalinga į abi ausis įsidėti klausos aparatus, kas kainuotų 7000 Lt, ji negirdi, tai jai teikia diskomfortą, turi vartoti antidepresantus. Tačiau, pasak apelianto, nukentėjusioji šias jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų dėl vaistų vartojimo byloje nepateikė, o iš eksperto H. Daujoto apklausos matyti, jog klausos pablogėjimas nukentėjusiajai nesusijęs su autoįvykio metu patirta trauma. Be to, nurodo ir tai, kad spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo R. O. M., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jai dėl patirtų sužalojimų autoįvykio metu nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 74 1 t.), ir kad tokia veika net neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad dėl lengvo smegenų sukrėtimo nukentėjusioji nepatyrė didelių nepatogumų, bei į tai, kad sužalojimai padaryti ne tyčiniais kalto asmens veiksmais, o dėl neatsargumo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliantas laiko, kad R. O. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteista 3000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, yra neproporcingai didelė, todėl mažintina. Be to, nurodo ir tai, kad teismas turėjo atsižvelgti ir vertinti ne tik kaltininko turtinę padėtį, bet ir į už jo veiksmus atsakingo asmens – civiliniu atsakovu byloje patrauktos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos turtinę padėtį ir galimybę atlyginti nukentėjusioms priteistą žalą. Teigia, kad priteista bendra suma nukentėjusioms patirtos neturtinės žalos atlyginimui – 14 000 Lt, civiliniam atsakovui yra labai didelė, mokyklos finansinė padėtis yra labai sunki ir atsakovas neturi galimybės sumokėti tokią sumą. Nurodo, jog mokykla jokių savarankiškų pajamų negauna, atlieka specifinę funkciją – yra ugdymo ir mokymo įstaiga, visos lėšos yra skiriamos iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės biudžeto ir jos turi tikslinę paskirtį. Iš mokyklos biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitos 2013 m. spalio 31 d. matyti, jog turimų lėšų nepakanka tinkamai užtikrinti mokyklos, kaip mokymo įstaigos funkcijoms vykdyti: 2013-10-31 viso yra likę paslaugoms ir prekėms skirtų lėšų - 71 926 Lt, o vien apmokėti už šildymą ir elektrą reikės ne mažiau kaip 60 000 Lt, maitinimui turi būti skirta 10 000 Lt, einamajam remontui – 7000 Lt (ataskaita pridedama prie skundo). Nurodo, kad iš byloje esančios Lietuvos draudimo pateiktos pažymos matyti, jog nukentėjusioms buvo visiškai atlyginta jų patirta turtinė žala (gydymo išlaidos, kelionės išlaidos), be to, L. S., J. M., L. D., A. M. buvo išmokėta po 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nukentėjusios nepateikė jokių įrodymų dėl iki šiol jaučiamų autoįvykio metu patirtų sužalojimų padarinių, į žalą padariusio asmens kaltę (žala padaryta dėl neatsargumo), civilinio atsakovo turtinę padėtį, apeliantas mano, kad Lietuvos draudimo išmokėtos sumos neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir nėra jokio pagrindo tenkinant nukentėjusiųjų civilinius ieškinius priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos papildomas sumas, todėl išreiškia nuomonę, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, keistinas.

Teismo posėdžio metu nuteistasis, jo gynėja ir civilinio atsakovo atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo atstovė prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti.

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 68 straipsnio

Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu ginčija baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pritaikymą. Tokį savo apeliacinio skundo reikalavimą grindžia tuo, kad eismo įvykį lėmė itin sunkios oro ir kelio dangos sąlygos, kad jis transporto priemonę vairavo blaivus, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas trukdo jo darbinei veiklai, nes jis (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje dirba vairuotojo pareigose, ir dėl šios priežasties jis gali netekti pajamų, bus pasunkintos galimybės išlaikyti šeimą, kartu ir galimybės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Taigi šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundo argumentui dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, pagal kurią uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Nr. 2K-427/2011).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam terminui iš esmės tik tuo pagrindu, kad jis nusikalto naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o nusikalstamos veikos pasekmės – sunkios. Kitų motyvų, pagrindžiančių tokią teismo poziciją, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Toks teismo nurodytas formalus pagrindas dėl Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio nuostatų taikymo, tinkamai neįvertinus kitų minėtos nuostatos taikymo reikalingumą apsprendžiančių aplinkybių, šiuo atveju sutrukdė teismui padaryti teisingas išvadas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad                S. Š. iki įvykio būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, priešingai, kaip teisingai skundžiamajame sprendime nurodė ir apylinkės teismas, S. Š. iki nusikalstamos veikos padarymo turėjo 3 galiojančias nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šie jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai kaip ir tie, kurie lėmė eismo įvykį, pagal savo pavojingumo laipsnį nepriskiriami prie šiukščių pažeidimų, nes vien už jų įvykdymą administracinių teisės pažeidimo kodeksas nenumato griežtų administracinių nuobaudų. Be to, bylos duomenys tvirtina ir tai, kad eismo įvykį S. Š. sukėlė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. O jo padarytų pažeidimų, lėmusių eismo įvykį, negalima laikyti šiurkščiais vien dėl atsiradusių sunkių padarinių. Todėl vien ta aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui. Be to, apylinkės teismas, taikydamas nuteistajam uždraudimą vairuoti transporto priemones, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino to, kad nuteistasis dirba vairuotojo pareigose, o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis neabejotinai prarastų darbą, kas akivaizdžiai pasunkintų jo, o kartu ir jo šeimos – kartu gyvenančio ir profesinio rengimo centre dieniniame skyriuje besimokančio sūnaus S. Š. (2 t., 157 b. l.), 50 procentų darbingumą turinčios ir mažas pajamas gaunančios žmonos D. Š. (2 t., 153-155 b. l.) materialinę padėtį. Be kita ko, nuteistasis nėra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m. gim.), taigi jo galimybės susirasti kitą darbą, tikrai nebūtų lengvos, o ir žalos atlyginimo užtikrinimas (jei atsakovas įgyvendintų regreso teisę), apeliantui neturint darbo, nuo to nepalengvėtų.

Visos šios aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas, S. Š. taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. Todėl atsižvelgusi į visas šias anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad: nuteistajam S. Š. paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, kad ir atidėjus jos vykdymą, yra pakankama jį nubausti; ši bausmė yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 75 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad, esant tam tikroms sąlygoms, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas), tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad dar ir BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nuteistajam šiuo atveju yra perteklinis, jis prieštarauja vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant skundžiamo teismo sprendimo dalį, kurioje nuteistajam S. Š. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Taip pat nuteistasis ir civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla pateiktais apeliaciniais skundais ginčija ir nukentėjusiosioms L. S., J. M., L. D., R. O. M. ir A. M. priteistus neturtinės žalos dydžius. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir apeliantų skundų argumentus, konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį ir jos priteisimą nukentėjusiosioms, teismas pakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio reikalavimus, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vertino visumą aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, priteisdamas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių L. S. naudai 3000 Lt, J. M. naudai 3000 Lt, L. D. naudai 3000 Lt,  R. O. M. naudai 3000 Lt, A. M. naudai 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir dėl iš civilinio atsakovo priteistinų sumų pasisakė gana išsamiai. Pagal šio teismo nustatytas aplinkybes matyti, kad teismas vertino ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad S. Š. nusikalstamą veiką padarė neatsargiais veiksmais, kad nukentėjusiosioms dėl jų patirtų sužalojimų eismo įvykio metu buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo laipsnis –  L. S.,  J. M., L. D., A. M. teismo medicinos ekspertas nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o R. O. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, jog nukentėjusiosioms – L. S. ir L. D., A. M., J. M. iš draudimo bendrovės buvo išmokėtos tam tikros sumos neturtinei žalai atlyginti (nukentėjusiosioms – L. S. ir                  L. D., A. M., J. M. iš draudimo bendrovės buvo išmokėta po 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai  R. O. M. mokėta nebuvo). Taip pat, sprendžiant dėl nukentėjusiosioms priteistinų neturtinės žalos dydžių, pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiosioms buvo sužalota sveikata – vertingiausia asmeninė neturtinė vertybė, o dėl to akivaizdu, kad jos dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu neabejotinai kentė skausmą ir patyrė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų ir emocinės depresijos, ką pagrindžia ir nukentėjusiųjų duoti parodymai apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu. Tokiu būdu, siekiant nepažeisti tiek nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, tiek ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, visos atlygintinos žalos dydžio nustatymui reikšmingos byloje aplinkybės, teismo buvo įvertintos tinkamai, ir dėl to buvo pagrįstai sumažintini nukentėjusiųjų prašomi priteistinų neturtinės žalos atlygino dydžiai.

Ir nors apeliantai skunduose teisingai nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti ir vertinti ne tik kaltininko turtinę padėtį, bet ir už jo veiksmus atsakingo asmens – civiliniu atsakovu byloje patrauktos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos turtinę padėtį ir galimybę atlyginti nukentėjusioms priteistą žalą, tačiau kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Todėl apeliantų skunduose nurodytas teiginys, kad bendrai priteista 14 000 Lt suma civiliniam atsakovui yra labai didelė našta ir kad civilinis atsakovas ir nuteistasis neturi galimybės sumokėti tokią sumą, nelaikytinas pakankamu pagrindu mažinti nukentėjusiosioms priteistą neturtinės žalos atlyginimą taip bloginant nukentėjusiųjų padėtį dėl to, kad jiems priteista žala bus našta už žalos padarymą atsakingam asmeniui. Teisėjų kolegija šioje situacijoje pirmenybę teikia ne kaltininko ar už žalą atsakingo asmens turtinei padėčiai, o nukentėjusiųjų patirtų išgyvenimų ir traumų pobūdžiui, jų trukmei ir intensyvumui, pažeistos, ir ne visada atkuriamos vertybės – asmens sveikatos reikšmingumui ir laipsniui.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-401/2009, 2K-64/2009, 2K-200/2010, 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-350/2012; 2K-461/2010, 2K-258/2012; 2K-230/2012; 2K-427/2011, 2K-350/2012).

Taigi, atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad apylinkės teismas nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos dydžius nustatė tinkamai vadovaudamasis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pripažinus tai, kad apylinkės teismas teisingai nustatė nukentėjusiųjų patirtų neturtinės žalos dydžius, apeliantų skunduose nurodyti kriterijai, į kuriuos, anot jų, reikėtų atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydžius, nėra esminiai ir negali būti laikomi pagrindu nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių.

Todėl kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti ar naikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosioms nustatytų atlygintinų neturtinės žalos dydžių apeliantų skunduose išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

             Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti:

            panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius BK 68 straipsnį, S. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vieneriems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

             Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

             Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                       Gražvydas Poškus

Teisėjai                                                                                                               Vaclovas Iždonas

                                                                                                                     Bronius Zalaga

.