Administracinė byla Nr. A-233-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02960-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 26

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – J. J., T. J., viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 3R-726(2.13-1.) „Dėl J. ir J. J. 2020-04-09 skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjo nuomone, atsakovas vilkino jo skundo nagrinėjimą, nes Sprendimas priimtas praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo skundo padavimo, jau rengiant 2020 m. liepos 23 d. raštą
Nr. 2R-3695(2.13.) atsakovas turėjo pakankamai duomenų Sprendimui priimti, o pareiškėjas nebuvo informuotas apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą 2 mėnesiams (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 30 str. 2 d. pažeidimas). Pareiškėjas teigė, kad Sprendime neteisingai konstatuota, jog viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė (toliau – ir Ligoninė) pagrįstai reikalavo kartu su prašymu pateikti notaro patvirtintą asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Atsakovas nesvarstė pareiškėjo reikalavimo uždrausti naudoti 2019 m. gruodžio 18 d. epikrizę ir neištyrė, kodėl ir kokiu būdu Ligoninė minėtą dokumentą (epikrizę) perdavė tretiesiems asmenims, t. y. Lietuvos karo akademijai. Atsakovas išsamiai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, Sprendime perrašė iš Ligoninės gauto atsakymo argumentus ir nepagrįstai nenustatė grubaus asmens duomenų apsaugos reikalavimų (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), ADTAĮ 1 str. 1, 3, 4 ir 2 str. 2 d.) pažeidimo. Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl naikintinas.

3.       Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4.       Atsakovas tvirtino, kad Sprendimas buvo priimtas tik nežymiai praleidus 4 mėnesių terminą, tai lėmė išaugęs specialistų darbo krūvis ir užimtumas, toks pažeidimas nelaikytinas esminiu. Atsakovo įsitikinimu, Ligoninė, gavusi pareiškėjo paštu siųstą skundą, iš kurio nebuvo galimybės identifikuoti, ar asmuo, pateikęs skundą, yra tas pats asmuo, apie kurį prašoma pateikti informaciją, nes joks asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas nebuvo pateiktas, 2020 m. vasario 27 d. raštu pagrįstai paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro, tokie Ligoninės veiksmai nepažeidė BDAR nuostatų. Teisės aktai neįtvirtino galimybės Inspekcijai taikyti pareiškėjo prašytą priemonę – nelaukiant tyrimo pabaigos uždrausti naudoti Ligoninės išduotą dokumentą ir įpareigoti apie tai informuoti visus suinteresuotus asmenis, dėl to toks prašymas nebuvo nagrinėjamas. Atsakovas teigė nustatęs, jog minėtame Ligoninės dokumente nurodyta informacija apie pareiškėją laikytina pareiškėjo sūnaus duomenimis, tokios informacijos apie pareiškėją tvarkymui netaikytinas BDAR, todėl nebuvo pagrindo tirti minėto dokumento perdavimo tretiesiems asmenims pagrįstumo. Duomenys apie paciento šeimos situaciją rinkti siekiant ne įvertinti ar nagrinėti pareiškėjo padėtį ir ne daryti jam įtaką, o užtikrinti tinkamą pareiškėjo sūnaus ligos diagnostiką. Informacija apie pareiškėją buvo tvarkoma siejant ją su jo sūnaus duomenimis (kas šiuo atveju laikytina sūnaus duomenimis), dėl to tokios informacijos apie pareiškėją tvarkymui nėra teisinio pagrindo taikyti BDAR.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6.       Ligoninė akcentavo, kad asmens tapatybės patikrinimas yra vienas iš būdų, kuris padeda apsisaugoti nuo asmens duomenų neteisėto atskleidimo, įgyvendinant duomenų subjekto teises. Ligoninė užtikrina informacijos apie paciento buvimą Ligoninėje, jo sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, visos kitos asmeninio pobūdžio informacijos apie pacientą konfidencialumą ir be teisėto pagrindo neteikia informacijos apie pacientus ir jų sveikatos duomenis kitoms institucijoms, įstaigoms ar asmenims. Paaiškino, jog po pareiškėjo sūnaus išrašymo iš Ligoninės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtintu Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašu, Ligoninė atsakymą apie suteiktas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas pateikė tik pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje pacientas registruotas, taip pat pateikė Formą Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą“ išdavusiai įstaigai – Karo medicinos centro dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybai. Ligoninė epikrizės ar kitų medicininių dokumentų neteikė jokioms kitoms įstaigoms ar institucijoms. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, epikrizėje nurodyta tik apibendrinto pobūdžio informacija apie paciento šeimos situaciją, kuri susijusi su pačiu pacientu. Apibendrinto pobūdžio informaciją gavo įstaigos, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų tvarka privalo ją gauti, todėl negalima teigti, jog dokumentas tapo viešu ir buvo pažeistos BDAR nuostatos.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime į skundą prašė tenkinti pareiškėjo skundą.

8.       J. J. manė, kad Sprendimas neprofesionalus, šališkas, priimtas nesiremiant objektyviais faktais ir nepriklausomais duomenimis, o Inspekcijos darbuotojai neturėjo pakankamos kompetencijos ištirti jos ir pareiškėjo 2020 m. balandžio 9 d. skundą.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo T. J. atsiliepime į skundą prašė tenkinti pareiškėjo skundą.

10.       T. J. tvirtino, kad Inspekcija buvo šališka, neatliko jai keliamų užduočių, vilkino skundo tyrimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, jog jis buvo Karo akademijos II kurso kariūnas. Pratybų metu jis buvo sumuštas kitų kurso kariūnų, prieš savo valią 8 paras praleido Ligoninėje. Bijant skandalo, liga buvo sugalvota. Seržantas jį nuvežė į Ligoninės psichiatrijos kliniką. Atvykusiam Karo akademijos seržantui dokumentai buvo įteikti neužklijuotame voke. Atvykus į Lietuvos kariuomenės dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybą, seržantas gautą voką iš Ligoninės, kuriame buvo ir epikrizė, įteikė gydytojai. Perskaičiusi epikrizę, gydytoja liepė palaukti, o pati su epikrize galbūt nuėjo pas savo viršininkę. T. J. nuomone, Ligoninė paviešino duomenis apie jo tėvus, jų praeitį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, darbovietes ir galbūt sufabrikuotą jo ligos istoriją bei epikrizę. Dėl šio klausimo buvo kreiptasi į teismą.

II.

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo J. J. skundą, t. y. panaikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 3R-726(2.13-1.) dalį, kurioje nuspręsta, kad VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės 2019 m. gruodžio 18 d. išduotoje epikrizėje, ligos istorija Nr. PL 19-2933, nurodyta informacija apie pareiškėją laikytina tik pareiškėjo sūnaus duomenimis ir nėra teisinio pagrindo tokios informacijos apie pareiškėją tvarkymui taikyti BDAR, bei įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 9 d. skundo dalį, kurioje pareiškėjas nurodo, kad VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės 2019 m. gruodžio 18 d. išduotoje epikrizėje, ligos istorija Nr. PL 19-2933, nurodant informaciją apie pareiškėją buvo pažeisti BDAR reikalavimai, taip pat pareiškėjo skundo dalį dėl VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės 2019 m. gruodžio 18 d. išduotos epikrizės, ligos istorija Nr. PL 19-2933, perdavimo tretiesiems asmenims.

12.       Teismas nustatė, kad Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos centro gydytojas psichiatras po konsultacijos siuntė T. J. stacionariam ištyrimui į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę. Išrašius T. J. iš Ligoninės, Ligoninė siuntusiai įstaigai pateikė 2019 m. gruodžio 18 d. epikrizę iš ligos istorijos Nr. PL19-2933. Epikrizėje nurodyti duomenys apie T. J. ir jo šeimos narius. Karo akademijos Karių asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, įvertinęs epikrizės duomenis, 2019 m. gruodžio 18 d. išrašė siuntimą į Karinę gydytojų konsultacinę komisiją (toliau – ir Komisija), pridėdamas epikrizę. Komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 403 T. J. buvo nukreiptas į Karinės medicinos ekspertizės komisiją.

13.       Pareiškėjas 2020 m. vasario 14 d. su skundu kreipėsi į Ligoninę. Pareiškėjas gavo
2020 m. balandžio 9 d. atsakymą iš Ligoninės. Nesutikdamas su Ligoninės atsakymu, pareiškėjas su 2020 m. balandžio 9 d. skundu kreipėsi į Inspekciją. Inspekcija 2020 m. balandžio 21 d. raštu
Nr. 2R- 1992(2.13.) informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundu prašė apginti savo ir trečiųjų asmenų teises, tačiau nepateikė kitų asmenų atstovavimą pateikiant skundą Inspekcijai patvirtinančių dokumentų, skundas bus nagrinėjamas tik dėl pareiškėjo asmens duomenų atskleidimo. Inspekcija 2020 m. balandžio 28 d. gavo J. J. pareiškimą Nr. 1R-2867(2.13), kuriuo ji prašė nagrinėti skundą ir jos vardu. Inspekcija 2020 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 2R- 2252(2.13.) informavo pareiškėją ir J. J., kad skundas bus nagrinėjamas ir dėl jos asmens duomenų tvarkymo Ligoninėje.

14.       Inspekcija 2020 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 2R-2317(2.13.) kreipėsi į Ligoninę dėl informacijos pateikimo. Inspekcija 2020 m. gegužės 19 d. gavo Ligoninės atsakymą, kuriame nurodyta, jog Ligoninė netvarkė pareiškėjų (J. J. ir J. J.) asmens duomenų. Pareiškėjų duomenys ligos istorijoje Nr. PL19-2933 (epikrizėje) buvo tvarkomi kaip jų sūnaus T. J. duomenys. Minėtame dokumente nebuvo nurodyti nei pareiškėjų vardai, nei pavardės, nei gimimo datos, nei asmens kodai, nei adresai ar kiti duomenys, iš kurių būtų aišku, apie kokį konkretų asmenį ar asmenis yra kalbama, ar kurie leistų aiškiai identifikuoti asmenį. Epikrizėje nurodyta tik apibendrinto pobūdžio informacija apie paciento šeimos situaciją, įprastai pateikiama informacija, surinkta iš paties paciento. Anamnezėje nurodyti duomenys buvo naudojami kaip diagnostinė priemonė, todėl nėra pagrindo teigti, jog jie buvo renkami neteisėtai. Ligoninė neviešino pareiškėjų duomenų, teikdama pareiškėjų sūnaus duomenis (epikrizę) kitai institucijai (dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybai), vadovavosi teisės aktų reikalavimais. Siekdama įsitikinti skundą teikusio asmens tapatybe, Ligoninė buvo pareikalavusi iš pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, patvirtintos notaro.

15.       Inspekcija 2020 m. liepos 23 d. raštu Nr. 3695(2.13.) informavo pareiškėjus apie skundo nagrinėjimo pažangą. Inspekcija ginčijamu 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 3R-726(2.13-1.) atmetė pareiškėjų 2020 m. balandžio 9 d. skundą. Inspekcija konstatavo, jog Ligoninė, pareikalaudama iš pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, nepažeidė BDAR nuostatų. Ligoninės išduotame dokumente (epikrizėje) nurodyta pareiškėjų sūnaus anamnezės informacija aiškiai susijusi su pacientu (pareiškėjų sūnumi), tai nėra informacija apie pareiškėjus. Duomenys apie paciento šeimos situaciją rinkti siekiant užtikrinti tinkamą jo ligos diagnostiką.

16.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę ginti tik savo subjektines teises, todėl nagrinėjamoje byloje teismas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą nagrinės tik ta apimtimi, kurioje Sprendime išnagrinėtas pareiškėjo skundas ir priimtas sprendimas dėl skunde nurodytų galbūt pažeistų jo teisių. Sprendimo dalis, kurioje išnagrinėtas J. J. skundas dėl galbūt pažeistų jos teisių, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl jo skundo dalis dėl šios Sprendimo dalies panaikinimo atmestina.

17.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo 2020 m. balandžio 9 d. skundas Inspekcijoje gautas 2020 m. balandžio 16 d. Inspekcija 2020 m. balandžio 21 d. raštu
Nr. 2R-1992(2.13.) informavo pareiškėją, jog skundas priimtas nagrinėti tik dėl jo asmens duomenų atskleidimo. 2020 m. balandžio 28 d. pareiškimu J. J. prašė nagrinėti skundą ir jos vardu. Inspekcija 2020 m. gegužės 6 d. raštu informavo pareiškėją ir J. J., kad skundas bus nagrinėjamas ir dėl jos asmens duomenų tvarkymo Ligoninėje. Pareiškėjas ir J. J. 2020 m. liepos 23 d. raštu Nr. 3695(2.13.) buvo informuoti apie skundo nagrinėjimo pažangą. Sprendimas priimtas 2020 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovas pripažino, jog jis keliomis dienomis praleido ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 4 mėnesių terminą; paaiškino, jog vasaros atostogų metu yra padidėjęs specialistų darbo krūvis ir užimtumas. Teismas nustatė, kad terminas Sprendimui priimti buvo praleistas 8 dienomis. Nenustatyta, kad Inspekcija vilkino pareiškėjo prašymo nagrinėjimą. Šis pažeidimas nepripažintas esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris galėjo lemti pareiškėjo teisių pažeidimą ir būti pagrindu panaikinti Sprendimą.

18.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į BDAR 12 straipsnio 6 dalies, Duomenų subjekto teisių įgyvendinimo pavyzdinių taisyklių, patvirtintų Inspekcijos direktoriaus 2018 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1T-63(1.12.E), 30 punkto nuostatas, Ligoninė turėjo teisę reikalauti pateikti notaro patvirtintą asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Taigi Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta, kad Ligoninė, pareikalaudama iš pareiškėjo notaro patvirtintos jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, nepažeidė BDAR nuostatų, yra teisėta ir pagrįsta.

19.       Teismas, spręsdamas, ar ginčo epikrizėje buvo užfiksuoti pareiškėjo asmens duomenys, apžvelgė BDAR, Ligoninės generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1-504 patvirtinto Medicininių dokumentų psichiatrijos klinikoje pildymo ir valdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) ir kt. nuostatas. Teismas atsižvelgė į Ligoninės paaiškinimus, jog gydantis gydytojas surenka tikslią informaciją iš paciento apie paveldimus psichikos sutrikimus šeimoje, ankstyvąją ir tolesnę paciento raidą, visas sąlygas, kurios galėjo turėti įtakos vystantis sutrikimui. Įvertinus tai, kad sąlygos, kuriose augo pacientas, yra labai svarbios kai kurių sutrikimų diagnostikai, ligos istorija surašoma kruopščiai, detaliai ir tiksliai iš paciento žodžių. Joje nurodoma ta informacija, kuri buvo pasakyta paciento. Gydantis gydytojas, nekvestionuodamas, kokiu tikslu ta informacija jam pateikiama, ją tiksliai aprašo ligos istorijoje. Vėliau ši informacija perkeliama į ligos epikrizę. Informacija ligos istorijoje ir epikrizėje nėra gydančio gydytojo slapta surinkta informacija, o paciento savo noru pateikti duomenys, kurie tiksliai fiksuojami ir užrašomi. Teismas pažymėjo, jog iš ginčo epikrizės turinio matyti, kad joje, be kita ko, nurodyti duomenys apie pareiškėjo profesiją, darbovietę, einamas pareigas, jo buvusią šeimyninę padėtį, vaikus, sveikatos būklę. Teismas, vadovaudamasis BDAR 4 straipsniu, padarė išvadą, kad šie duomenys apie pareiškėją laikytini pareiškėjo asmens duomenimis. Nors epikrizė buvo surašyta ne dėl pareiškėjo, o dėl jo sūnaus sveikatos būklės, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad duomenys, nurodyti epikrizėje, yra tik pareiškėjo sūnaus asmens duomenys.

20.       Teismas pabrėžė, jog, vadovaujantis Aprašo 3.3.1 ir 3.3.19 papunkčiais, epikrizėje turi būti nurodomi ne bet kokie duomenys, kuriuos nurodo pacientas, o tik Aprašo 3.3.19 papunktyje nurodyti duomenys. Epikrizėje, be kita ko, turi būti nurodyta ligos anamnezė. Pagal viešai skelbiamus Visuotinės lietuvių enciklopedijos terminų apibrėžimus, „anamnezė (gr. anamnēsis – prisiminimas) – žinios apie ligonį ir jo ligą. Surenka gydytojas iš ligonio ir jo artimųjų. Anamnezė yra tyrimo metodas, kuriuo remiantis ligonis pradedamas tirti. Gydytojas pirmiausia renka ligos anamnezę (nusiskundimai, pojūčiai), vėliau – gyvenimo anamnezę (persirgtos ligos, įpročiai, gyvenimo ir darbo sąlygos). Anamnezė baigiama apklausa apie ligonio artimųjų, tėvų ir senelių sveikatą, ligas (paveldėjimo įtakai išaiškinti). Anamnezė padeda nustatyti ligos diagnozę ir prognozę, paskirti gydymą, rekomenduoti profilaktikos priemones. Veterinarijoje anamnezė renkama iš žmonių, prižiūrinčių sergančius gyvulius, ir iš ligos istorijos duomenų“. Taigi, ligos anamnezės duomenys yra ribojami ta apimtimi, kiek jie susiję su paciento sveikatos būkle. Nagrinėjamu atveju epikrizėje buvo nurodyti šie duomenys apie pareiškėją: jo darbovietės pavadinimas ir pareigos, jo buvusi profesija, duomenys apie tai, kad jis yra sudaręs antrą santuoką ir turi sūnų. Teismas pažymėjo, kad epikrizei, kuri yra dokumentas, pateikiantis informaciją apie paciento būklę, ir kuri yra skirta pateikti tretiesiems asmenims, be kita ko, yra taikomi BDAR reikalavimai. Tai suponuoja duomenų valdytojo pareigą nurodyti tik būtiną, su paciento sveikatos būkle susijusią informaciją, įvertinant šiame dokumente nurodomų duomenų apie trečiuosius asmenis būtinumą, pateikimo formą, konkretumą ir pan. Tai, kad pacientas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams savo nuožiūra pateikia tam tikrą informaciją apie trečiuosius asmenis, nereiškia, kad ši informacija visais atvejais privalo būti nurodyta epikrizėje pažodžiui, neįvertinus jos reikšmingumo ir sąsajos su paciento sveikatos būkle. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčo epikrizė buvo surašyta ne dėl pareiškėjo, bet dėl jo sūnaus, kad informaciją apie pareiškėją Ligoninei teikė ne pats pareiškėjas, o jo sūnus, kuris yra pilnametis, kad epikrizė buvo skirta pateikti tretiesiems asmenims, kuriems ji ir buvo pateikta, į epikrizėje nurodytų duomenų apie pareiškėją turinį, konstatavo, kad epikrizėje nurodytiems pareiškėjo asmens duomenims taikomi BDAR 4, 6, 9 ir kituose straipsniuose įtvirtinti reikalavimai. Teismas pripažino, kad Sprendimo dalis, kurioje nustatyta, kad Ligoninės išduotame dokumente (epikrizėje) nurodyta informacija apie pareiškėją laikytina tik pareiškėjo sūnaus duomenimis, todėl nelaikytina pareiškėjo asmens duomenimis, ir kad šios informacijos apie pareiškėją tvarkymui netaikomi BDAR reikalavimai, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Kadangi atsakovas, nusprendęs, kad epikrizėje nurodyti pareiškėjo duomenys laikyti tik jo sūnaus duomenimis, nesprendė klausimo, ar, nurodant duomenis apie pareiškėją, buvo pažeisti BDAR reikalavimai, atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kuriame jis nurodo, jog, epikrizėje nurodant pareiškėjo asmens duomenis, buvo pažeisti BDAR reikalavimai.

21.       Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas nepagrįstai neišnagrinėjo jo pretenzijų dėl epikrizės perdavimo tretiesiems asmenims, pagrįstumo, atsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, kad, jo turimais duomenimis, ginčo epikrizė su kitais dokumentais buvo perduota Karo akademijos kariškiui, kuris atvyko į Ligoninę pasiimti pareiškėjo sūnaus. Kariškis epikrizę su kitais dokumentais perdavė J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, o T. J. išdavė oficialią kopiją, patvirtintą Medicinos centro antspaudu. Atsakovas teigė, kad jis, laikydamasis pozicijos, jog epikrizėje nurodyta informacija apie pareiškėją laikytina jo sūnaus duomenimis ir tokios informacijos apie pareiškėją tvarkymui netaikytinas BDAR, nusprendė netirti fakto, jog epikrizė buvo perduota tretiesiems asmenims. Ligoninė tvirtino, kad po T. J. išrašymo ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtintu Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašu, pateikė epikrizę tik pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje pacientas registruotas, taip pat Formą Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą“ išdavusiai įstaigai – dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybai. Ligoninė
2021 m. vasario 15 d. rašte Nr. 3V-390(2.2.) nurodė teismui, kad epikrizę pateikė dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, ją perduodant uždarame voke asmeniui, atvykusiam pasiimti kareivio (T. J.). Asmens, kuriam perduota epikrizė, vardas ir pavardė ligos istorijoje nenurodyti. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba 2021 m. kovo 3 d. rašte
Nr. MS-278(1.13) pažymėjo, kad Ligoninė pateikė epikrizę siuntusiai įstaigai užklijuotame kanceliariniame voke. Teismas nustatė, kad atsakovas nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su epikrizės perdavimu tretiesiems asmenims. Konstatavus, kad epikrizėje nurodyti duomenys apie pareiškėją laikytini jo asmens duomenimis, jų tvarkymui taikomi BDAR reikalavimai, laikytina, kad atsakovas privalo išnagrinėti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su epikrizės perdavimu tretiesiems asmenims.

22.       Teismas apžvelgė Inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu
Nr. 1T-92(1.12.E) patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių nuostatas. Pažymėjo, kad

23.       Teismas padarė išvadą, kad Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta, jog Ligoninės išduotame dokumente (epikrizėje) nurodyta informacija apie pareiškėją yra duomenys tik apie pareiškėjo sūnų ir šios informacijos apie pareiškėją tvarkymui netaikomi BDAR reikalavimai, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kurioje jis nurodo, kad epikrizėje nurodant pareiškėjo asmens duomenis buvo pažeisti BDAR reikalavimai, ir pareiškėjo skundo dalį dėl epikrizės perdavimo tretiesiems asmenims.

III.

24.       Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

25.       Atsakovas neprieštarauja, kad ligos istorijos epikrizei, kaip dokumentui, turėtų būti taikomi BDAR reikalavimai, bet mano, jog ginčo epikrizėje nėra tvarkomi pareiškėjo asmens duomenys ir todėl tokiam duomenų tvarkymui netaikytinas BDAR. Atsakovas pakartoja savo argumentus šiuo aspektu, be kita ko, kad ginčo epikrizėje nurodyta anamnezės informacija susijusi su pacientu (pareiškėjo sūnumi) ir tai yra informacija ne apie pareiškėją, o apie jo sūnų. Šią informaciją nurodė pareiškėjo sūnus, informacija buvo sisteminama pagal pareiškėjo sūnų. Jeigu būtų vadovaujamasi teismo pozicija, kad ginčo epikrizėje tvarkomi pareiškėjo asmens duomenys ir nurodytiems duomenims apie pareiškėją taikomi BDAR reikalavimai visa apimtimi, pareiškėjas įgytų duomenų subjektui suteikiamas teises, pavyzdžiui, susipažinti su duomenimis, reikalauti juos ištaisyti ar ištrinti. Duomenų valdytojas, gavęs tokį asmens prašymą, turėtų pareigą peržiūrėti visų dokumentų tekstus (nes informacija nėra susisteminta pagal pareiškėją), ieškodamas, ar toks asmuo niekur nepaminėtas, ar nėra netiesioginės informacijos apie jį, pagal kurią būtų galima nustatyti asmens tapatybę. Atsakovas epikrizėje pateikiamus duomenis prilygino duomenims, užfiksuotiems teismo posėdžio protokole pagal liudytojo paaiškinimus. Atsakovo įsitikinimu, teismo argumentai apie epikrizėje nurodytinų duomenų apimtį būtų aktualūs tik tuo atveju, jei skundą būtų padavęs pats pareiškėjo sūnus. Akcentuota, kad psichiatrinės anamnezės pagrindimui paprastai renkama labai detali informacija apie pacientą; renkamos psichiatrinės anamnezės detalumas susijęs ir su šiuolaikine koncepcija, kad psichikos ir elgesio sutrikimų vystymąsi paaiškina vadinamasis biopsichosocialinis modelis, todėl anamnezėje turi būti pateikta tiksli ir detali informacija apie paciento ankstyvuosius (ir ne tik) gyvenimo metus, šeimos situaciją ir kt. Kyla klausimas, kiek Inspekcija yra kompetentinga vertinti ir nustatyti, kiek informacijos būtina nurodyti psichiatrinėms išvadoms ar diagnozėms pagrįsti, bei duoti nurodymus taisyti ir naikinti perteklinius duomenis. Tam tikrais atvejais teisiškai draudžiama atnaujinti saugomus duomenis (Europos duomenų apsaugos teisės vadove pateiktas pavyzdys – medicininės operacijos pažyma), galima tik įrašyti papildomas pastabas. Atsakovas taip pat pakartoja, kad nustačius, jog ginčo epikrizėje nurodytai informacijai apie pareiškėją nėra taikomi BDAR reikalavimai, nėra pagrindo tirti epikrizės perdavimo tretiesiems asmens pagrįstumo ir teisėtumo.

26.       Pareiškėjas J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27.       Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Jis pakartoja savo argumentus, kad atsakovas iš esmės neištyrė jo skundo, o tik perrašė iš Ligoninės gauto atsakymo teiginius; skundo nagrinėjimas užtruko nepagrįstai ilgai. Pareiškėjas taip pat išreiškia nepasitenkinimą dėl Inspekcijos tarnautojos, priėmusios ginčijamą Sprendimą bei Inspekcijos vardu padavusios apeliacinį skundą šioje byloje, darbu, abejoja jos nešališkumu.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

29.       Ligoninė apžvelgia ginčo aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą, psichiatrinės diagnozės pagrindimui keliamus reikalavimus. Teigia, kad ginčo epikrizėje nurodyta pareiškėjo sūnaus (Ligoninės paciento) anamnezės informacija susijusi būtent su pareiškėjo sūnumi, jo gyvenimo faktais, ir yra reikalinga psichiatrinės diagnozės pagrindimui. Šią informaciją nurodė pats pareiškėjo sūnus, informacija buvo tvarkoma siejant ją su pareiškėjo sūnaus duomenimis. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad su psichikos sveikata susiję duomenys yra itin konfidencialūs ir matomi tik teisės aktų nustatyta tvarka, jie nematomi net bendroje Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje. Ligoninė atsakymą apie suteiktas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas pateikė tik Formą Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą“ išdavusiai įstaigai – Karo medicinos centro dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybai. Ginčo epikrizėje esantiems duomenims apie pareiškėją netaikytini BDAR reikalavimai, todėl nėra pagrindo kelti klausimą, ar pareiškėjo asmens duomenys buvo teisėtai perduoti tretiesiems asmenims.

30.       Tretieji suinteresuoti asmenys T. J. ir J. J. iš esmės identiškuose atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, nurodo manantys, kad atsakovas apeliaciniame skunde tik pakartojo anksčiau išdėstytus savo argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

31.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas atmetė pareiškėjo ir jo sutuoktinės skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

32.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo
146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad ginčo epikrizėje nurodyti duomenys apie pareiškėją laikyti pareiškėjo asmens duomenimis, jų tvarkymui taikomi BDAR nustatyti reikalavimai, todėl atsakovas nepagrįstai netyrė, ar pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi bei perduoti tretiesiems asmenims laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, nesutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, akcentuoja dėl tokių teismo išvadų galinčias kilti praktines problemas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

34.       Nagrinėjamu atveju ginčo epikrizėje nurodyti paciento duomenys (vardas, pavardė, gimimo data, adresas ir kt.), taip pat duomenys apie paciento tėvų (įskaitant pareiškėją) darbą (darboviečių ir einamų pareigų pavadinimai), tėvo (pareiškėjo) šeiminę padėtį (ankstesnę santuoką, kitus vaikus ir pan.), nurodyta, kad pacientas gyvena pas tėvus, ir kt. Taigi, epikrizėje yra duomenys apie pareiškėjo sūnaus vardą, pavardę ir gimimo datą, pareiškėjo adresą, pareiškėjo darbovietės pavadinimą ir einamas pareigas, taip pat anksčiau eitas pareigas, pareiškėjo šeiminę padėtį ir kt. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad ginčo epikrizėje yra nurodyta pareiškėjo sūnaus anamnezės informacija, kuri aiškiai susijusi su pacientu, o ne su pareiškėju ir jo sutuoktine; duomenys rinkti siekiant užtikrinti teisingą paciento ligos diagnostiką, nebūtų daromas poveikis pareiškėjo ir jo sutuoktinės teisėms ir interesams.

35.       BDAR 4 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

36.       Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka Reglamento (ES) 2016/679 5 ir 6 straipsnių nuostatas. BDAR 5 straipsnyje nurodyti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai, be kita ko, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas) (5 str. 1 d. a p.); asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (5 str. 1 d. c p.). BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš žemiau išvardytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma. BDAR 9 straipsnyje aptartas specialių kategorijų asmenų duomenų (pvz., sveikatos duomenų) tvarkymas.

37.       Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo epikrizėje užfiksuoti duomenys apie pareiškėją laikytini pareiškėjo asmens duomenimis. Apeliaciniame skunde atsakovas nepaaiškina, kodėl epikrizėje esantys duomenys gali būti laikomi duomenimis tik apie vieną asmenį – pacientą, bet negali būti kartu pripažinti ir asmens duomenimis apie kitus asmenis (atsižvelgiant į konkretaus dokumento turinį). Tai, kad informaciją apie pareiškėją pateikė jo sūnus, kad (kiek žinoma) iki šiol ši informacija buvo naudojama tik siekiant suteikti sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjo sūnui, savaime nepaneigia skundžiamame teismo sprendime pateikto vertinimo. Aplinkybės, kad sveikatos priežiūros įstaiga yra pasirinkusi sisteminti informaciją pagal pareiškėjo sūnų (pacientą), kad duomenų subjekto teisių užtikrinimas pareikalautų papildomų resursų (pvz., surasti duomenis apie duomenų subjektą, pagal kurį informacija nėra susisteminta; spręsti dėl jo prašymų susipažinti su duomenimis, ištaisyti duomenis ir kt.), nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant, ar tam tikra informacija laikytina pareiškėjo asmens duomenimis. Akcentuotina, kad, remiantis atsakovo pozicija, pareiškėjas netektų galimybės ginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus tais atvejais, kai duomenys apie jo darbo vietą ir pareigas, ankstesnę santuoką, santykius šeimoje su vaikais ir pan. būtų neteisėtai paskelbti viešai ar kitaip netinkamai tvarkomi, o jo teisių ir teisėtų interesų gynyba priklausytų išimtinai tik nuo kito asmens – paciento, dėl kurio surašyta ginčo epikrizė, – valios. Tokia situacija nesuderinama su teisės aktų reikalavimais, kurių tikslas – saugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma, jų teisę į asmens duomenų apsaugą (BDAR 2 str., Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 str. 1 d.). Primintina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip tik ir kėlė ginčą dėl jo asmens duomenų perdavimo tretiesiems asmenims teisėtumo.

38.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai panaikino Sprendimo dalį ta apimtimi, kuria jis susijęs su pareiškėjo teisėmis ir interesais, ir nurodė atsakovui išnagrinėti atitinkamą pareiškėjo 2020 m. balandžio 9 d. skundo dalį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjui, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.), tačiau pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neatitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijų (pareiškėjas nenurodė prašomos sumos, nepateikė apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų ir pan.), todėl nėra tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Arūnas Sutkevičius