Administracinė byla Nr. eA-1489-552/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00902-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Telšių rajono ūkininkų sąjungos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo (dalies) panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Telšių rajono ūkininkų sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) direktoriaus 2024 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 30-505/24 „Dėl organizuojamo susirinkimo“ 2.1. papunktį, kurio pagrindu pareiškėjas Telšių rajono ūkininkų sąjunga yra įpareigotas užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos (toliau – ir Įsakymo 2.1 papunktis).
2. Teisme 2024 m. kovo 14 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo arba išaiškinimo pateikimo. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Įsakymo 2.1. papunkčio galiojimą. Tuo atveju, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikoma, pateikti išaiškinimą ar pareiškėjo Telšių rajono ūkininkų sąjungos organizuojamoje protesto akcijoje, protesto akcijos dalyviai gali naudoti traktorių priekabas, puspriekabes, kitą žemės ar miškų ūkio techniką, kadangi atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepriėmė sprendimo atsisakyti suderinti pranešimą apie organizuojamą protesto akciją, kurios metu ūkininkai prie žemės ūkio ministerijos atvyks žemės ūkio technika (traktoriais su prikabinama technika).
3. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:
3.1 Pareiškėjas 2024 m. kovo 4 d. pateikė Administracijai pranešimą (toliau – ir Pranešimas) dėl planuojamos rengti protesto akcijos. Pareiškėjas informavo, kad 2024 m. kovo 14 d. nuo 11.00 val. iki 16.00 val. J. Lelevelio g. 6, Vilniuje, organizuoja ūkininkų protesto akciją, kuri vyks prie Žemės ūkio ministerijos pastato. Protesto akcijos metu ūkininkai prie žemės ūkio ministerijos atvyks žemės ūkio technika (traktoriais su prikabinama technika). Numatoma, kad protesto akcijos metu bus ne mažiau kaip 10 žemės ūkio technikos vienetų ir ne mažiau kaip 100 dalyvių, neskaičiuojant tų, kurie prie akcijos prisijungs neorganizuotai.
3.2 Pareiškėjas pageidauja protestuoti, prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtinto aprašo „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) reikalavimus, t. y.: pakeisti Apraše draudžiamą tręšimo termino laikotarpį bei panaikinti Apraše numatytą reikalavimą rengti mėšlo tręšimo planą.
3.3 Pareiškėjo vertinimu, Įsakymo 2.1 papunktis nepagrįstai apriboja pareiškėjo saviraiškos bei susirinkimų laisvę, jo teisę pasirinkti protesto formą ir taip atkreipti valdžios institucijų ir visuomenės dėmesį į jo keliamas konkrečias problemas, todėl pareiškėjas prašė teismo šį ribojimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
3.4 Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis neskundžia Įsakymo 2.2 papunkčio, kurio pagrindu pareiškėjas yra įpareigotas užtikrinti, kad susirinkimo ir traktorių stovėjimo metu (prieš ir po jo) teritorija nebūtų teršiama mėšlu, srutomis, kitomis organinėmis ar neorganinėmis trąšomis, medžiagomis ar kitaip teršiama.
3.5 Pareiškėjo manymu, traktorių priekabų arba puspriekabių naudojimas proteste niekaip nepažeistų valstybės ar visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ar dorovės arba kitų asmenų teisių ir laisvių. Viena vertus, ūkininkų naudojamos traktorių priekabos ir puspriekabės yra modernios, atitinkančios visus aplinkosauginius reikalavimus, todėl jų naudojimas protesto akcijos metu niekaip nepažeistų reikalavimo užtikrinti, kad protesto akcijos metu teritorija nebūtų užteršta mėšlu, srutomis, kitomis organinėmis ar neorganinėmis trąšomis, medžiagomis ar kitaip teršiama. Kita vertus, traktoriaus priekabos ir puspriekabės taip pat yra sudedamoji traktoriaus dalis, ant šių priekabų protesto dalyviai naudos plakatus, kitą vaizdinę medžiagą, kuria sieks atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį į jų keliamas problemas, jų sprendimo vilkinimą, biurokratizmą. Ant traktoriaus priekabos ir puspriekabės galima naudoti didesnius plakatus nei ant traktoriaus ir taip geriau supažindinti visuomenę ir valstybės institucijas su pareiškėjų reiškiamu protestu, jiems iškylančiomis problemomis.
3.6 Pareiškėjo protestu yra keliamas klausimas dėl tręšimo tvarkos, kuris yra tiesiogiai susijęs su žemės ūkio technikos naudojimu su priekabomis ar puspriekabėmis žemės tręšimo procese, todėl draudimas proteste naudoti tokios formos žemės ūkio techniką, pareiškėjo vertinimu nepasiektų savo tikslų, t. y. nei visuomenė, nei valstybės institucijos nesusidarytų aiškios nuomonės kodėl ši konkreti protesto akcija yra rengiama. Tokios protesto formos, kai jose yra naudojama žemės ūkio technika su prie jos prikabintomis priekabomis bei puspriekabėmis yra įprastos ir leidžiamos kitose Europos Sąjungos valstybėse.
3.7 Pasirinkta protesto forma yra tiesiogiai susijusi su Telšių rajono ūkininkų sąjungos ir jos atstovaujamų ūkininkų keliamomis problemomis, todėl Įsakymo 2.1 papunktis, kuriuo yra draudžiama naudoti traktoriaus priekabas ir puspriekabes, nepagrįstai riboja pareiškėjo saviraiškos laisvę, teisę pasirinkti protesto formą, dėl ko pats protestas praranda savo efektyvumą, visuomenei gali būti neaišku dėl ko konkrečiai protestuoja ūkininkai ir kokių tikslų jie siekia protesto akcija.
3.8 Pareiškėjas kreipdamasis į atsakovą nurodė, kad protesto akcijoje naudos traktorius su prikabinama technika, o atsakovas įpareigodamas užtikrinti pareiškėją nenaudoti traktorių priekabų ir puspriekabių, nenurodė, kokiais motyvais yra priimtas šis ribojimas ir kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu yra priimtas toks ribojimas, todėl tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas panaikinti tokį reikalavimą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė šias aplinkybes:
4.1 Planuojama protesto akcija buvo suderinta Įsakymu.
4.2 Administracija 2024 m. kovo 4 d. gavo pareiškėjo Pranešimą ir nustatė jo derinimo datą – 2024 m. kovo 6 d., 10 val. Protesto akcijos derinimas įvyko nustatytu laiku, nuotoliniu būdu per Microsoft Teams. Derinime dalyvavo Administracijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai ir pareiškėjo atstovas. Protesto akcijos derinimo metu dalyvavęs pareiškėjo atstovas paaiškino, kad į protesto akcijos vietą atvyktų 10–15 traktorių su prikabinama technika, kuri atvežtų mėšlo ir srutų bei juos išpiltų automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia Žemės ūkio ministerijos pastato. Pabaigus protesto akcijos derinimui pareiškėjo atstovas buvo informuotas, kad pranešimo apie organizuojamą protesto akciją suderinimo dokumentas bus įstatymo nustatytais terminais parengtas ir išsiųstas pareiškėjui.
4.3 2024 m. kovo 7 d. Administracijos direktorius Įsakymu suderino pareiškėjo Pranešime nurodytu laiku ir vietoje planuojamą protesto akciją. Įsakymo nuorašas 2024 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas pareiškėjui. Pažymėtina, kad jokie įpareigojimai ribojantys dalyvių skaičių, susirinkimo vietą ar laiką derinimo metu nebuvo nustatyti.
4.4 Siekiant užtikrinti, kad nebūtų teršiama aplinka, į lietaus nuotekas ar geriamo vandens šulinius nepatektų mėšlo ir srutų, pareiškėjas Įsakymo 2.2 papunkčiu buvo įpareigotas užtikrinti, kad susirinkimo (protesto akcijos) ir traktorių stovėjimo metu (prieš ir po jo) teritorija nebūtų teršiama mėšlu, srutomis, kitomis organinėmis ar neorganinėmis trąšomis, medžiagomis ar kitaip teršiama. Pareiškėjas dėl Įsakymo 2.2 papunkčio pretenzijų neturi ir jo neginčija. Kadangi Įsakymo 2.2 papunktis įtvirtino minėtą įpareigojimą, neliko būtinybės pareiškėjui prie traktorių prikabinti būtent šiam tikslui (mėšlo, srutų ir kitų medžiagų atvežimui, iškrovimui, išpylimui) skirtos technikos (t. y. priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos). Pareiškėjas būtent prie traktorių prikabintoje technikoje planavo atvežti mėšlą ir srutas, kurios būtų išpilamos.
4.5 Tai, kad pareiškėjas Įsakymo 2.1 papunkčiu buvo įpareigotas užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos, niekaip nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme nustatytos asmenų teisės ir laisvės rinktis į taikų susirinkimą, kadangi pareiškėjo protesto akcijos laikas, vieta ir forma buvo suderinti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme nustatyta tvarka. Administracijai nėra aišku, kaip Įsakymo 2.1 papunktis pažeidžia pareiškėjo saviraiškos laisvę, kai iš esmės priekabų ir kitos technikos naudojimas buvo reikalingas mėšlo, srutų ar kitų medžiagų atvežimui, iškrovimui, išpylimui.
4.6 Transporto priemonių (traktorių) buvimas su priekabomis, puspriekabėmis, kita žemės ar miškų ūkio technika vertintas kaip reikalinga priemonė mėšlo, srutų ar kitų medžiagų atvežimui, iškrovimui, išpylimui, kuri niekaip nėra susijusi su pažiūrų (nuomonės) reiškimu ar susirinkimo laisvės įgyvendinimu. Įsakymo 2.1 ir 2.2 papunkčiai turėtų būti vertinti sistemiškai kaip tarpusavyje susiję – esant įpareigojimui užtikrinti, kad susirinkimo ir traktorių stovėjimo metu (prieš ir po jo) teritorija nebūtų teršiama mėšlu, srutomis, kitomis organinėmis ar neorganinėmis trąšomis, medžiagomis ar kitaip teršiama, atitinkamai nustatytas ir įpareigojimas užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos, kuri būtų buvusi reikalinga minėtų medžiagų atvežimui, iškrovimui, išpylimui.
4.7 Pareiškėjas niekaip nepagrindžia (neįrodo) kaip priimto Įsakymo 2.1 papunkčiu Administracija siekė apriboti (apribojo) pareiškėjo susirinkimo laisvę tuo aspektu, kad organizatorius įpareigotas užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir (ar) teisinių argumentų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonių (traktorių) buvimas su priekabomis, puspriekabėmis, kita žemės ar miškų ūkio technika užtikrintų pareiškėjo teisės (teisių) įgyvendinimą, o traktorių buvimas be priekabų, puspriekabių ar kitos žemės ar miškų ūkio technika – neužtikrintų. Kitaip tariant, pareiškėjas niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp leidimo (galimybės) traktoriams į susirinkimą atvykti su priekabomis, puspriekabėmis ar kita žemės ar miškų ūkio technika ir susirinkimo teisės įgyvendinimo. Pareiškėjas lakoniškai nurodo, kad neva 2.1 papunktis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymą bei neva nepagrįstai riboja pareiškėjos saviraiškos bei susirinkimų laisvę, nepagrįstai riboja jos teisę pasirinkti protesto formą, tačiau pareiškėja nenurodo ir neįrodo kokios minėtų teisės aktų nuostatos neva buvo pažeistos ir (ar) kokios pareiškėjo teisės suvaržytos. Įstatyme nėra įtvirtinta Administracijai pareiga tenkinti pareiškėjo norą, kad būtų leista į susirinkimą atvažiavusiems traktoriams būti su priekabomis, puspriekabėmis, kita žemės ar miškų ūkio technika, kuri iš esmės buvo reikalinga aukščiau minėtų medžiagų atvežimui, iškrovimui, išpylimui. Atsakovas taip pat kelia klausimą, kad jei pareiškėjas vertina, kad Įsakymo 2.1 papunktis pažeidžia jo teises, kodėl pareiškėjas nevertina Įsakymo 2.2 papunkčio, kaip pažeidžiančio jo teises.
4.8 Tuo atveju, jei ir būtų panaikinta Įsakymo dalis (2.1 papunktis), tai nereikštų leidimo į susirinkimą atvažiavusiems traktoriams būti su priekabomis, puspriekabėmis, kita žemės ar miškų ūkio technika. Viešojoje teisėje galioja principas – viskas draudžiama, išskyrus tai, kas tiesiogiai leidžiama. Net ir panaikinus 2.1 papunktį, tai savaime nereikštų, kad egzistuoja leidimas (tiesiogiai leidžiama).
4.9 Pareiškėjo skunde nėra nurodytas nei vienas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje įtvirtintas administracinių aktų naikinimo pagrindas. Skundžiama Įsakymo dalis atitinka keliamus bendruosius reikalavimus, yra priimta Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme nustatytais pagrindais ir nepažeidžianti jokių teisės aktų nuostatų, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamą Įsakymo dalį.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo Telšių rajono ūkininkų sąjungos skundą tenkino – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 30-505/24 „Dėl organizuojamo susirinkimo“ 2.1 papunktį; priteisė pareiškėjui Telšių rajono ūkininkų sąjungai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 749 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių / išaiškinimo pateikimo atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2024 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 30-505/24 „Dėl organizuojamo susirinkimo“ nuspręsta suderinti pareiškėjo 2024 m. kovo 14 d. 11–16 val. prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pastato organizuojamo susirinkimo, skirto dėmesiui į žemės ūkio sektoriaus problemas atkreipti, laiką, vietą ir formą (susirinkime dalyvaus ne daugiau kaip 100 žmonių), nuo kovo 13 d. 20 val. susirinkimo dalyvių traktorius statant automobilių stovėjimo aikštelės A. Lelevelio gatvėje dalyje, esančioje arčiau Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (bus ne daugiau kaip 15 traktorių). Šio Įsakymo 2.1 papunkčiu organizatorius (pareiškėjas) taip pat buvo įpareigotas užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos. Įsakymo 2.2 papunktis numato, jog organizatorius įpareigojamas užtikrinti, kad susirinkimo ir traktorių stovėjimo metu (prieš ir po jo) teritorija nebūtų teršiama mėšlu, srutomis, kitomis organinėmis ar neorganinėmis trąšomis, medžiagomis ar kitaip teršiama.
7. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas konstatavo, kad ginčijama Įsakymo, kuriuo suderintas planuojamas susirinkimas, dalimi (Įsakymo 2.1 papunktis), susirinkimo laisvė iš dalies buvo apribota. Apribojimo tikslas, jog į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ūkio technikos, yra visiškai nemotyvuotas.
8. Teismo vertinimu, pareiškėjo ginčijamas Įsakymo 2.1 papunktis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, jame padaryti teisinio ir faktinio pagrindimo bei motyvacijos trūkumai yra esminiai. Įsakymo nemotyvuotumas lemia jo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo keliamiems reikalavimams, todėl Įsakymo 2.1 papunktis naikintinas.
9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės iš esmės sutampa su skundo dalyku. Be to, teismas iš esmės išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino skundžiamą Įsakymo 2.1 papunktį, todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar teikti pareiškėjo prašomą išaiškinimą laikė nebetikslingu.
III.
10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – šią administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjo Telšių rajono ūkininkų sąjungos skundą atmesti.
11. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1 Teismas visiškai nevertino Administracijos pateiktos informacijos, kad dar 2024 m. kovo 13 d. pareiškėjo atstovė telefonu informavo Administracijos atstovus, kad suplanuota protesto akcija prie Žemės ūkio ministerijos pastato neįvyks. Taigi, pareiškėjo skundo nagrinėjimas tapo beprasmiu. Pats skundo nagrinėjimas teisme vyko (posėdis vyko 2024 m. kovo 14 d., 14 val.) tuo metu, kuomet susirinkimas būtų vykęs. Kaip matyti iš Įsakymo, susirinkimo laikas suderintas 2024 m. kovo 14 d., 11–16 val. Tačiau jokie viešai prieinami duomenys neidentifikavo, kad susirinkimas, kuris Įsakymu buvo suderintas, išties būtų vykęs (įvyko). Teismas galimai netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir ignoravo tą aplinkybę, kad ginčijamos Įsakymo dalies panaikinimas jau nebėra reikalingas ir kitaip teisiškai reikšmingas – ginčijamos Įsakymo dalies panaikinimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, kuri nusprendė nerealizuoti suderinto susirinkimo, nesukels, jo teisių ir pareigų apimties nepakeis ir tai buvo pagrindas šią bylą nutraukti.
11.2 Teismo sprendimas buvo ne tik paskelbtas jau po suderinto susirinkimo laiko (laikas suderintas 2024 m. kovo 14 d., 11–16 val.), tačiau sprendimas iš karto neįsiteisėja, o gali būti skundžiamas (ir šiuo atveju yra skundžiamas) apeliacine tvarka (Susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 7 dalis), todėl net ir išnagrinėjus bylą teisiškai reikšmingos vertybės nebūtų pasiektos.
11.3 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galėtų spręsti dėl šios administracinės bylos nutraukimo, kadangi šis teisminis procesas iš esmės yra beprasmis – net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis išliks nepakitusi.
11.4 Teismas visiškai nevertino Įsakymo 2.1 papunkčio 2.2 papunkčio kontekste.
11.5 Įsakymo 2.1 papunktyje įtvirtintas įpareigojimas niekaip nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnio 1 dalyje ir Susirinkimų įstatymo nustatytos asmenų teisės ir laisvės rinktis į taikų susirinkimą, kadangi pareiškėjo protesto akcijos laikas, vietą ir forma buvo suderinti Susirinkimų įstatymo nustatyta tvarka.
11.6 Pareiškėjas niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp leidimo (galimybės) traktoriams į susirinkimą atvykti su priekabomis, puspriekabėmis ar kita žemės ar miškų ūkio technika ir susirinkimo teisės įgyvendinimo.
12. Pareiškėjas Telšių rajono ūkininkų sąjunga atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą nepakeistą; priteisti visas pareiškėjo Telšių rajono ūkininkų sąjungos patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo analogiškas aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat akcentuoja, kad atsakovas nors ir priėmė sprendimą suderinti protesto akciją, vis dėl to nustatė papildomus ribojimus pareiškėjui dėl protesto formos, nepaisant to, kad pareiškėjas aiškiai nurodė, kokia konkrečia forma bus protestuojama. Pareiškėjas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teigia, kad atsakovas neturi teisės nurodyti, kokia forma protesto akcijos dalyviai gali protestuoti. Atsakovas gali priimti sprendimą arba suderinti protesto akciją arba nesuderinti, tačiau neturi teisės primesti savo valią protesto organizatoriams nurodant jiems, kokia forma jie gali protestuoti. Šiuo atveju būtent atsakovas sukūrė neaiškią teisinę situaciją priimdamas sprendimą, kurio neturėjo teisės priimti. Ne pareiškėjo, ne teismo ir ne dar kito asmens veiksmai sąlygojo tokios neaiškios teisinės situacijos atsiradimą, todėl atsakovo paaiškinimai, kad teismas netinkamai įvertino šios bylos aplinkybes yra visiškai nepagrįsti.
14. Įsakymo reikalavimas nepagrįstai apribojo pareiškėjo saviraiškos laisvę, jo teisę pasirinkti protesto formą, atsakovas nenurodė, kokiais motyvais yra priimtas toks ribojimas, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nustatė neteisėtus apribojimus be jokių motyvų, toks administracinio akto trūkumas yra esminis, todėl teismas pagrįstai panaikino skundžiamą Įsakymo dalį.
15. Bylos nutraukimas akivaizdžiai pažeistų pareiškėjo konstitucinę teisę ginti savo pažeistas teises teismine tvarka, kadangi jokiais kitais būdais pareiškėjas savo teisių apginti negali.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 30-505/24 „Dėl organizuojamo susirinkimo“ 2.1 papunkčio, kurio pagrindu Telšių rajono ūkininkų sąjunga buvo įpareigota užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, pripažinęs, jog ginčijama Įsakymo dalimi yra iš dalies ribojama susirinkimų laisvė, šis ribojimas nėra motyvuotas.
18. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nepakankamai išanalizavo visas bylai reikšmingas aplinkybes, o tai lėmė formalų bylos išnagrinėjimą bei netinkamo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų tesenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Pagrindinis byloje nagrinėjamas klausimas yra dėl pareiškėjo teisės į susirinkimų laisvę įgyvendinimo apimties. Teisė į susirinkimų laisvę yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 7 d. nutarime yra suformavęs konstitucinius reikalavimus, aktualius organizuojant susirinkimą, ir pažymėjęs, kad įstatyme nustatyti susirinkimų vietos, laiko ir formos reikalavimai negali paneigti Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad taikių susirinkimų laisvė negali būti ribojama, išskyrus, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.
21. Teisė į susirinkimų laisvę taip pat garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurios 11 straipsnyje yra nurodyta: „1. Kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. 2. Naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves.“ Europos žmogaus teisių teismas nurodo, kad kišimasis į taikių susirinkimų ir asociacijos laisvę bus laikoma Konvencijos 11 straipsnio pažeidimu, nebent tai yra „nustatyta įstatymo“, siekiama vieno ar kito teisėto tikslo pagal šio straipsnio 2 dalį ir yra būtinas demokratinėje visuomenėje, kad būtų pasiekti aptariami tikslai (2013 m. balandžio 11 d. sprendimas byloje Vyerentsov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 20372/11, 51 punktas).Teisė į susirinkimų laisvę yra pagrindinė teisė demokratinėje visuomenėje ir, kaip ir saviraiškos laisvė, yra viena iš tokios visuomenės pamatų. Tad ji neturėtų būti aiškinama siaurai (Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Kudrevičius ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 37553/05, 91 p., 2003 m. vasario 20 d. sprendimas byloje Djavit An prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 20652/92, 56 p.).
22. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Administracija skundžiama Įsakymo dalimi neribojo susirinkimų laisvės, teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Įsakymo 2.1 papunkčiu suformuluotas įpareigojimas pareiškėjui užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos lemia protesto formos ir jo metu naudojamų priemonių ribojimą bei uždeda papildomą teisinę prievolę susirinkimo organizatoriui. Taigi pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiama Įsakymo dalimi susirinkimo laisvė buvo iš dalies ribojama.
23. Konstitucinės teisės į taikių susirinkimų laisvę ribojimai yra galimi, tačiau jie turi būti numatyti įstatyme ir jais turi būti siekiama teisėto tikslo. Nagrinėjamu atveju įpareigojimas užtikrinti kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos nėra tiesiogiai pagrįstas kuriuo nors Susirinkimų įstatyme numatytu teisėtu tikslu. Administracija vėliau teiktuose procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nurodė, jog tokiu ribojimu siekė užtikrinti viešąją tvarką, užkirsti kelią gatvių teršimui, nemaloniems kvapams, tačiau tokie argumentai nepakankamai pagrindžia aptariamą ribojimą, nes iš esmės draudžia protesto dalyviams atvykti traktoriais su priekabomis, puspriekabėmis ar kita žemės ir miškų ūkio technika, kuri nėra kuo nors pakrauta, nėra nešvari ar teršianti aplinką. Šie Administracijos nurodomi tikslai visiškai pasiekiami Įsakymo 2.2 papunkčiu, kurio teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas neginčijo, taigi Įsakymo 2.1 papunktis tuo aspektu yra perteklinis.
24. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą vertino Įsakymo dalies atitiktį tiek Susirinkimų įstatymo, tiek Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytiems reikalavimams.
25. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo argumentams, susijusiems su ginčijamos Įsakymo dalies atitikimu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje išdėstytiems reikalavimams, keliamiems individualiam administraciniam aktui. Įsakymo 2.1 papunktį vertinant tiek atskirai, tiek ir kartu su kitomis Įsakymo dalimis, pripažintina, kad jis nėra motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis. Tuo tarpu ginčijamo akto motyvų išdėstymas tik nagrinėjant ginčą administraciniame teisme nėra tinkama priemonė pašalinti minėtus individualaus administracinio akto trūkumus.
26. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ABTĮ 91 straipsnyje numatytų teisės akto panaikinimo pagrindų nebuvimu, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčijamo Įsakymo dalis prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, t.y. Konstitucijos 36 straipsniui bei Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui, o tai lemia Įsakymo 2.1 papunkčio pripažinimą neteisėtu iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d.1 p.)
27. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Nagrinėjimu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų taisyklių laikėsi, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini.
28. Nors atsakovas teigia, kad administracinė byla turėjo būti nutraukta, nes Įsakymo dalies panaikinimas nebėra teisiškai reikšmingas, kadangi planuoto protesto data jau praėjo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pagal jo priėmimo metu buvusią padėtį, į satisfakcinę kreipimosi į teismą išpildymo funkciją bei aptariamos konstitucinės teisės reikšmę vertina, kad byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo nagrinėjimas iš esmės buvo ir yra reikšmingas siekiant užtikrinti gero viešojo administravimo standartus ir pareiškėjo teisę į veiksmingą teisinę gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-456-552/2017 ir kt.).
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija minėtiems apeliacinio skundo argumentams pagrįsti nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-643-968/2021; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010. Tačiau nagrinėjamos bylos ir atsakovo nurodytų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Tad nurodytose bylose pateiktomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis.
30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
31. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, teismo nutartis priimta pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas įgijo teisę į išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
33. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti 605 Eur sumą, sumokėtą jo atstovui advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024 m. kovo 19 d. sąskaita faktūra Nr. 24-03-03, 2024 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1130027859).
34. Rekomendacijų 8.11 papunktis numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 1,3 sandaugai.
35. Bylos duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo apmokėta 2024 m. kovo 19 d., todėl vertinant patirtų išlaidų dydį aktualus 2023 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2018,2 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą suma (605 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir yra pagrįsta.
36. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p.), pareiškėjo prašymą tenkina ir priteisia pareiškėjui 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui Telšių rajono ūkininkų sąjungai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius