Civilinė byla Nr. e2A-887-803/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31702-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.1.5.2; 2.4.2.3; 2.6.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. L., V. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarei L. Š., Š. S., I. S., J. K., J. B. S., V. M., R. M., D. Š., R. Š., S. Š., V. S., K. V., R. Ž., R. S., P. A., V. V., K. A., J. V., A. M., A. V., M. V., R. J. S., R. K., D. K., E. K., D. A., E. A., T. T. ir E. T., dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė

1. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės pirkimą – pardavimą ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo bei teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė teismui ieškinį, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2014-12-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SUI-(14.49.56)-75 (notarinio registro Nr. 1-15648); 2) panaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-11 įsakymą Nr. 30-1637 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-01-13 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-55 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre“; 4) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-10-24 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1279 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo V. L. ir V. L.“; 5) taikyti restituciją, grąžinant valstybei 0,0478 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš NŽT 5 010,75 Eur sumą V. L. ir V. L..
3. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-11 įsakymu Nr. 30-1637 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, pagal kurį žemės sklypą sudaro 0,1958 ha, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0478 ha sklypą prie 0,1480 ha privataus žemės sklypo. Vadovaujantis šiuo planu atsakovės NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014-01-13 priėmė sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-55, kuriuo nuspręsta suformuoti 0,0478 ha žemės sklypą ir patvirtinti jo kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sanora“ parengtą kadastro duomenų bylą. Minėto sprendimo pagrindu suformuotas 0,0478 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos valstybei ir patikėjimo teise valdomas NŽT. Atsakovės NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-10-24 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1279 nuspręsta nustatyti 0,0478 ha žemės sklypo pardavimo kainą – 44 200,00 Lt (12 801,20 Eur) ir parduoti jį atsakovams V. L. ir V. L.. Sklypo perleidimas buvo įformintas 2014-12-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 49SUI-(14.49.56.)-75.
4. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016-05-18 buvo pradėtas tyrimas dėl galimo teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimo, perleidžiant papildomus plotus fiziniams asmenims prie jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėse, Vilniuje. Ieškovo teigimu, 0,0478 ha žemės sklypas, kuris parduotas ne aukciono būdu, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 692) 2.15 punkto, t. y. ginčo žemės sklypas parduotas pažeidžiant imperatyvią valstybinės žemės pardavimo tvarką, parduodant jį ne aukciono būdu, nes: ginčo žemės sklypas nebuvo išsidėstęs siauroje juostoje, šlaite ar griovoje, jame buvo galima suformuoti atskirą ar atskirus racionalaus dydžio žemės sklypą ar sklypus; laisvos valstybinės žemės plotas į kurį pateko ir ginčo sklypas žymiai viršijo laisvos valstybinės žemės sklypams nustatytus 0,04 ha be aukciono parduodamiems įsiterpusiems žemės sklypams nustatytą maksimalų dydį gyvenamosiose teritorijose (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau ir – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 4 dalis ir 5 dalies 4 punktas, Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.4 punktas). Nustačius, kad valstybinės žemės sklypo pardavimo sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, sandorį bei administracinius aktus, kurie buvo priimti formuojant žemės sklypą ir jį parduodant, ieškovas parašo panaikinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi) bei taikyti restituciją natūra.
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį, nes ieškinys teismui pateiktas praleidus 1 mėnesio terminą ginčyti administracinius aktus. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybėje, gavus V. L. ir V. L. prašymą, buvo atlikti visi teisės aktuose įtvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (struktūrinių padalinių) kompetencijai priskirti veiksmai ir atliekant šiuos veiksmus buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. Nurodė, jog miestų teritorijose pagal Vyriausybės nustatytą tvarką parengtus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, esamas žemės sklypas gali būti padidinamas ne daugiau kaip 0,06 ha laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą, o ar laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės ploto sąvoką sprendžia savivaldybė (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau ir – Teritorijų planavimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas, Aprašo 4.4 punktas, 12 punktas, 17.1 punktas). Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai (tarp kurių buvo ir atsakovai V. L. ir V. L.), pageidaujantys įsigyti laisvos valstybinės žemės plotus tarp jiems nuosavybės teise priklausančių suformuotų žemės sklypų, 2012-01-24 susitarimu, patvirtintu notaro (toliau – notarinis susitarimas), susitarė dėl naujai suformuotinų žemės sklypų ribų ir dydžių pagal L. įmonės „Normeda“ parengtą žemės sklypų formavimo projektą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto klausimais metu 2012-05-23 buvo nuspręsta, kad ginčo sklypas gali būti laikomas siaura juosta, todėl atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Pagal galiojančius detaliuosius planus, apimančius (duomenys neskelbtini) esančius sklypus, yra suplanuoti du savarankiški individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalai, tarp kurių liko laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame nebuvo galimybės (atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą) suformuoti atskirų savarankiškų racionalių ribų žemės sklypų, kuriuose galėtų būti vykdoma individualių namų statyba. Prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiuojamas kelias (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 40 punktas). Šiuo atveju laisvos valstybinės žemės plotas buvo apribotas individualių gyvenamųjų namų kvartaluose esančiais privačiais žemės sklypais, todėl nebūtų galimybės į tokį sklypą (suformuotą kaip atskirą) įrengti įvažiavimo. Tuo metu, kai buvo priimami ieškiniu ginčijami administraciniai aktai, dar nebuvo įsigaliojusi Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2016-05-25 redakcija, kurioje buvo įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovos sąvokos, todėl kiekvienu atveju žemės sklypo atitikimas minėtoms sąvokoms buvo vertinamas pagal faktinę žemės plote esančią situaciją. Viešasis interesas nebuvo pažeistas, nes valstybei priklausęs žemės sklypas buvo parduotas brangiau nei vidutinė rinkos kaina, o ieškovas neįrodė, kad aukciono metu jis būtų parduotas už didesnę kainą.
6. Atsakovas V. L. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad praleistas ieškinio senaties terminas ginčyti administracinius teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 28 straipsnio 12 dalis). Teigia, jog formuojant atsakovams V. L. ir V. L. parduodamą 0,0478 ha ploto žemės sklypą teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi tuo metu teisės aktuose įtvirtintų konkrečių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti žemės ploto atitikimui įsiterpusio sklypo sąvokai, nebuvo, todėl 13,1 m pločio žemės plotas, išsidėstęs ilga ir siaura juosta, vietomis su gana stačiais šlaitais, galėjo būti laikomas siaura juosta, todėl NŽT vadovo sprendimu buvo galima pasinaudoti Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtinta išimtimi ir padidinti žemės sklypą. Parduoto žemės sklypo plotas taip pat atitiko ir Aprašo 4.2 punkto, 4.4 punkto, ir 17 punkto reikalavimus, jog prijungiamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,06 ha.
7. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį prašo ieškovo reikalavimus tenkinti visiškai, iš esmės pakartodama ieškovo argumentus ir pritardama, jog ginčo žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniuje.
8. Tretieji  asmenys T. T. ir E. T. pateiktu atsiliepimu prašo civilinę bylą dalyje dėl ginčijamų individualių administracinių teisės aktų nutraukti, o ieškinį atmesti. Nurodė, jog jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Savivaldybės administracija 2012 m. patenkino T. T. ir E. T. teisės aktų nustatyta tvarka pateiktą prašymą dėl žemės sklypo suformavimo laisvoje valstybinėje žemėje ir leido pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. NŽT 2013 m. suformavo 0,0598 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė parduoti jiems. 2014 m. buvo sudaryta minėto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria tretieji asmenys nuosavybės teise jį įsigijo. 2014 m. NŽT pertvarkė T. T. ir E. T. priklausančius žemės sklypus sujungimo būdu ir 0,0594 ha žemės sklypą prijungė prie 0,0802 ha tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo. Ieškovas 2015 m. vykdė ikiteisminį tyrimą, kurio metu vertino ir faktines aplinkybes, susijusias su 0,0594 ha žemės sklypo suformavimu bei kitų sklypų suformavimu ir konstatavo, kad savivaldybės administracija formuodama žemės sklypus įvertino atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorius, galimybę įrengti privažiavimą į valstybinės žemės plotą, 0,0594 ha suformuotas žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktą, o minėto suformuoto sklypo atžvilgiu priimti NŽT Vilniaus skyriaus sprendimai nesukėlė žalos fiziniams ar juridiniams asmenims bei valstybės interesams. Visa tai įrodo, kad ieškovas yra patvirtinęs trečiųjų asmenų nuosavybės teise įgyto 0,0594 ha žemės sklypo suformavimo ir su tuo susijusių individualių administracinių aktų teisėtumą bei šių žalos viešajam interesui nebuvimo faktą. Mano, jog šiuo atveju turėtų būti nagrinėjamas visas „L“ formos valstybinės žemės plotas. Visos valstybinės žemės ploto, sudarančio „L“ formą teritoriją, gamtinė situacija (reljefas, geografiniai ypatumai, planavimo dokumentų rengimas) yra skirtinga kiekvieno žemės sklypo, esančio šioje teritorijoje, atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad esami gyvenamieji kvartalai yra prie pat Pavilnių regioninio parko ir saugomo gamtos paveldo objekto – Rokantiškių kalvų (gamtinio karkaso), o didžioji dalis likusių laisvų žemės plotų – lokaliniai vidinio stabilizavimo arealai. Tai reiškia, kad užstatymo didinimas formuojant naujus sklypus statybai su naujomis gatvėmis, keičiant kraštovaizdį, neatitiktų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto bendrojo plano, pagal kurio sprendinius, be kita ko, „L“ formos valstybinės žemės teritorijoje nėra numatytų inžinerinių komunikacijų, be kurių negalima naujų gyvenamųjų namų statyba ir eksploatacija, todėl tam tikslui formuojant naujus sklypus nėra galimybės. Tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra šlaite, kas sudarė pagrindą taikyti Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytą specialiąją taisyklę dėl valstybinės žemės sklypų suformavimo trečiųjų asmenų atveju. Nurodė, jog ieškovas apie veiksmus, kuriais galimai buvo pažeistas viešasis interesas, sužinojo vykdydamas ikiteisminį tyrimą, o ieškinys teismui buvo pateiktas jau suėjus 1 mėnesio senaties terminui.
9. Tretieji asmenys D. A. ir E. A. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad D. A. ir E. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Jis suformuotas NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2015-03-24 sprendimu, sujungiant 0,0898 ha ploto ir 0,0599 ha ploto žemės sklypus, daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2015-04-09 ir nuo to laiko sklypas naudojamas kaip vientisa teritorija. 0,0599 ha žemės sklypas suformuotas valstybinėje žemės juostoje, esančioje tarp viena lygia eile išsidėsčiusių privačių žemės sklypų ir privataus 3,9599 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurią sudaro šlaitas. Tuo metu vykdytais topografiniais teritorijos matavimais nustatyta, kad vietomis įsiterpusios valstybinės žemės plote esančių šlaitų nuolydis buvo net 51 laipsnio. Už sklypą sumokėjo didesnę nei rinkos vertė kainą. Taip pat minėtas žemės sklypas yra įkeistas hipoteka bankui. Galimi įsiterpusiais laikytinų valstybinės žemės plotų dydžiai, ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sandorio sudarymo metu, buvo nustatomi iš esmės remiantis Vyriausybės nutarimu Nr. 692 ir Aprašu. Vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis, ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sandorio sudarymo metu maksimalus galimas įsiterpusio valstybinės žemės ploto dydis gyvenamosiose teritorijose, esant tam tikroms sąlygoms, buvo 0,06 ha. Pažymėjo, kad šiuo Vyriausybės nutarimu Nr. 692 nebuvo nustatyta maksimali įsiterpusios valstybinės žemės ploto riba, iki kurios toks žemės sklypas gali būti didinamas esant nurodytai sąlygai, t. y. kai žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Taip pat, kad šiuo atveju nėra taikoma sąlyga dėl nesiribojimo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu, laisvos valstybinės žemės plotu. Nurodė, jog iš esmės ne ginčijami sandoriai ir administraciniai aktai, o ieškinio reikalavimai prieštarauja viešajam interesui. Taip pat laiko, jog ieškovas yra praleidęs ieškininio senaties terminą.
10. Tretieji asmenys R. Ž. ir K. V. pateiktame atsiliepime į ieškinį  į nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad R. Ž. bei K. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso du, vienas su kitu besiribojantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) Vilniuje. 0,0429 ha žemės sklypas suformuotas valstybinėje žemės juostoje, esančioje tarp viena lygia eile išsidėsčiusių privačių žemės sklypų, esančių nuo (duomenys neskelbtini), kurią sudaro siaura juosta ir šlaitas. Atsiliepime tretieji asmenys pakartojo trečiųjų asmenų D. A. ir E. A. pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus bei motyvus.
11. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros 92,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti 0,0478 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš byloje esančių kadastrinių duomenų matyti, kad ginčo sklypas yra 0,0478 ha, jo plotis 13,10 (13,90) m, o ilgis tris kartus didesnis 36,24 m, kadastro duomenys fiksuoti 2013-09-03. Iš pateiktų teritorijų planavimo suvestinių skaitmeninių žemėlapių taip pat matyti, kad ginčo sklypo reljefas nėra lygus, stebimas šlaitas. Iš rytų pusės ginčo sklypas ribojasi su suformuotais ir išpirktais kaip įsiterpusiais žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš šiaurinės pusės su laisvos valstybinės žemės suformuotu sklypu prie (duomenys neskelbtini), iš pietinės pusės su privataus asmens žemės sklypu. Ginčo žemės sklypas suformuotas apverstos „L“ formos teritorijoje, įsiterpusioje tarp (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalų. Iš byloje pateiktų Kadastro žemėlapių ištraukų bei skaitmeninio suvestinio Vilniaus miesto plano ištraukos su (duomenys neskelbtini) matyti, jog teritorija (tarp (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalų), prie kurios priskiriamas ginčo žemės sklypas, sudaro „L“ formą, t. y. šis žemės plotas yra siauras ir pailgas, tarp sklypų (duomenys neskelbtini) 4,6 plotis sudaro apie 16 m, kai tuo tarpu ilgis apie 9-10 kartų didesnis.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas buvo apleistas, kurio valstybė visiškai neprižiūri, leisdama daugiau nei 20 metų žemei dirvonuoti. Iš abiejų šios valstybinės žemės ploto pusių buvo atkurta nuosavybės teisė privatiems asmenims, vėliau suformuoti gyvenamųjų namų kvartalai. Bylos nagrinėjimo metu faktinė situacija yra tokia, kad valstybinės žemės plotas (į kurį patenka ginčo žemės sklypas bei kiti suformuoti valstybinės žemės sklypai) iš dviejų pusių yra supamas privačių žemės sklypų. Vadinasi, planuojant tokio žemės sklypo panaudojimą kaip atskiro žemės sklypo, turi būti įvertinta ir su šiuo žemės sklypu susijusi infrastruktūra, pavyzdžiui, kelio į jį nutiesimas, apsisukimo vieta, elektros kabelių tiesimas, dujų pravedimas, apšvietimas ir pan. Šioje teritorijoje nėra jokių komunikacijų, jų nenumatyta atvesti. Pagal bendrąjį savivaldybės teritorijos planą, kurio sprendiniai nėra ginčijami šioje byloje, teritorija numatyta kaip mažo užstatymo intensyvumo teritorija. Iš esmės ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus savo ieškovui raštu pateiktoje išvadoje nurodė, kad valstybinės žemės teritorija, sudaranti „L“ formą, kuriai priskirtinas ir ginčo žemės sklypas, patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas, kuriose galima planuoti kitos pagrindinės naudojimo paskirties teritorijų žemės sklypus, todėl rekomenduojama, kad gyvenamoji teritorija su komunikaciniais koridoriais sudarytų iki 70 proc. viešojo naudojimo želdynų. Ginčo sklypas (ir visa „L“ formos teritorija yra prie saugotino gamtos paveldo objekto – Rokantiškių kalvos, esančios Pavilnių regioninio parko Tuputiškių geomorfologiniame draustinyje. Tad nors teritorija ir nepatenka į saugotinų teritorijų zoną, tačiau saugotinų teritorijų prieigose negali būti didinamas užstatymo intensyvumas.
15. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nei viena ieškovo nurodyta su ginču susijusi teisės norma negali būti laikoma imperatyvia ir duodančia pagrindą pripažinti ginčijamus sandorius niekiniais, kadangi dauguma ieškovo nurodytų teisės normų pateikia bendrąją taisyklę, pažymint, jog iš jos yra išimčių, kai kurios iš nurodytų teisės normų apskritai yra blanketinės, nukreipiančios į kitus įstatymus ar poįstatyminius teisės aktus, kitos normos yra numatančios įstatymo leidžiamų išimčių įgyvendinimo mechanizmą ir galiausiai sąvokos „įsiterpęs sklypas“ aiškinimas yra paliktas specialistų interpretavimui, todėl būtų nesąžininga iš valstybės pusės, persigalvojus vienai iš institucijų, dalyvaujančių teritorijų planavime ir valstybinės žemės pardavime, ginčyti kaip prieštaraujančius imperatyvios teisės normoms priimtus administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sandorį. Teismas sprendė, jog nesąžininga iš privačių asmenų reikalauti geresnio neaiškių ir / ar painių teisės aktų išmanymo nei iš institucijų, kurios dalyvauja teritorijų planavimo ir valstybinės žemės pardavimo procedūrose. Iš pačių teritorijų planavime dalyvaujančių institucijų pozicijų, specialistų paaiškinimų matyti, kad netgi bylos nagrinėjimo metu nebuvo vienareikšmės valstybinių institucijų pozicijos dėl įsiterpusio sklypo sąvokos, dėl sąvokų ir reglamentavimo.
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismų praktikoje yra išaiškintos teisės normos, reglamentuojančios įsiterpusio žemės sklypo sąvoką,  konstatuojant, kad žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusą, kai yra tokių sąlygų visuma: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo žemės sklypas pagal ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusį reglamentavimą suformuotas neviršijant nustatyto ploto reikalavimų (iki 6 arų). Hipotetiniai pasvarstymai, kad galėtų būti suformuotas atskiras sklypas ar sklypai, taip pat, kad sklypas galėtų būti panaudotas rekreaciniai zonai, nėra įrodymas civilinėje byloje. Tuo atveju, jei 0,1958 ha bendrame žemės plote (į kurį įeina ginčo sklypas bei kitose bylose ginčijami valstybinės žemės suformuoti atskiri sklypai) būtų formuojamas vienas bendras sklypas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kelio įrengimo, kurio apsauginė zona yra ne mažesnė nei 10 metrų, išspręstas transporto priemonių apsisukimo klausimas, kam reiktų dar papildomos zonos. Be to, „L“ formos žemės sklypas, kuris buvo padalintas į mažesnius sklypus, yra atskirtas nuo bendrųjų tinklų, kelių, tad jo eksploatavimas būtų įmanomas tik apsunkinant (duomenys neskelbtini) gyventojus servitutiniais keliais (D. A. paaiškinimai). Teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypas (tiek atskirai kaip vienas vienetas, tiek kartu su „L“ formos teritorijoje suformuotais žemės sklypais) racionaliai, ekonomiškai bei protingai negalėtų būti panaudotas kaip vienas atskiras žemės sklypas.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pati NŽT (jos specialistai) tikrinimo aktuose nurodo šlaitą ginčo sklype. NŽT Vilniaus miesto skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo 2016-06-29 akte Nr. 49ŽN-257 nurodoma, jog patikrinti žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir greta suformuotas įsiterpęs žemės sklypas, kuriam adresas nesuteiktas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, jog įsiterpęs žemės sklypas ribojasi su žemės sklypais kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinė dalis sutvarkyta, riba sutampa su šlaito viršumi, sklypas neaptvertas. Teismas nurodė, jog byloje taip pat pateikti 2016-06-29 NŽT Vilniaus miesto skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktai, kuriuose patikrinti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) taip pat žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys trečiajam asmeniui V. S. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybei (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pateikta jų fotofiksacija. Šlaito apibrėžimas teisės aktuose įstatymų leidėjo pateiktas vėliau nei ginčijami sandoriai, todėl teismas sprendė, kad nesąžininga reikalauti anksčiau priimtų administracinių aktų atitikties vėliau priimtiems teisės aktams.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog duomenų, kad valstybė būtų nukentėjusi ekonomiškai ar kad sudarytas sandoris būtų jai ekonomiškai nenaudingas, nepateikta. Byloje įrodyta, jog atsakovai yra sumokėję dalį ginčo žemės sklypo rinkos kainos, o likusios kainos sumokėjimas užtikrintas priverstine hipoteka. Tokia pati situacija yra visoje „L“ formos teritorijoje. Argumentų, kad susidariusi faktinė situacija dėl ginčo žemės sklypo perleidimo iš valstybės privačion nuosavybėn neatitiktų darnaus teritorijų planavimo reikalavimų, nenurodyta. Procedūrinių pažeidimų priimant ginčijamus administracinius aktus, sudarant pirkimo – pardavimo sandorį, taipogi nenurodoma. Ieškovo įvardintas kaip viešasis interesas valstybės siekis bet kokia kaina ištaisyti galimai padarytas valstybės institucijų klaidas, visiškai neatsižvelgiant į dėl šio intereso gynimo galimai pažeidžiamus kitus viešuosius interesus, be kita ko, ir ne vieno privataus asmens interesus, teisėtus lūkesčius, neįvertinant proporcingumo ir protingumo principų reikalavimų, visiškai neatitinka teisinės valstybės, teisingumo suvokimo. Priešingai nei nurodo ieškovas, ieškinio šioje byloje tenkinimas sumažintų pasitikėjimą valstybės institucijomis, jų priimamais sprendimais, pažeistų teisinio tikrumo principą. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovai ir tretieji asmenys, „L“ formos teritoriją išsipirkę ar inicijavę šias procedūras, būtų buvę nesąžiningi. Teismas sprendė, jog ir pats šios teritorijos planavimo procesas, trukęs ne vienerius metus nuo asmenų prašymų pateikimo, įtraukęs ne vieną instituciją ir jos pareigūną, neduoda pagrindo priešingai išvadai.
19. Dėl atsakovų prašymo taikyti 1 mėnesio ieškinio senaties terminą administraciniams aktams ginčyti, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentais dėl termino pradžios eigos skaičiavimo nuo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus 2016 m. vasario 15 d. nutarimo priėmimo dienos, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kadangi atliekant šį tyrimą buvo vertinamas ir ginčo žemės sklypo suformavimo procedūros, priimtų administracinių aktų teisėtumas. Teismas sprendė, jog vieno mėnesio terminas ginčyti administraciniams aktams buvo praleistas, o jo atnaujinti neprašoma. Ieškovo nurodomas aplinkybes, jog pakartotinai atlikus tyrimą ieškovas surinko daugiau duomenų, teismas atmetė, nurodydamas, jog šios aplinkybės nepaneigia išvados apie tai, kad dar nutraukiant ikiteisminį tyrimą buvo surinkta pakankamai duomenų ginčyti administracinius aktus. Teismas sprendė, jog prokurorui su ieškiniu kreipusis į teismą tik 2016-08-31 jau buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas ginčyti administracinius aktus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

20. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė šiuos, kaip esminius, apeliacinio skundo argumentus:
1. Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis vienareikšmiškai numato, kad valstybinė žemė kitų asmenų nuosavybėn perleidžiama tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas viešosios teisės principas reikalauja, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, 5 dalies 4 punktas numato, kad valstybinės žemės sklypai yra parduodami aukciono būdu, o be aukciono tik išimtiniais atvejais – kai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Tokius dydžius nustato vienintelis teisės aktas – Nutarimas Nr. 692, jo 2.15 punktas. Šis teisinis reglamentavimas, be jokių abejonių, yra imperatyvus, nors jame gal ir nėra tiesiogiai sutinkami žodžiai „draudžiama“ ar „privaloma“. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-237/2011, 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015). Nagrinėjamu atveju be aukciono kaip įsiterpęs parduotas valstybinės žemės sklypas (1) neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų (nėra įsiterpęs) ir (2) dar viršija Vyriausybės nustatytą dydį, t. y. kad buvo parduotas ne įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, akivaizdu, kad toks valstybinės žemės pardavimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, todėl yra niekinis;
2. sprendimo dalis, jog 0,0478 ha ploto ginčo sklypas neviršija teisės aktuose nustatyto maksimalaus galimo įsiterpusio žemės sklypo dydžio (0,06 ha), numatyto Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte bei Aprašo 4.4. punkte yra nepagrįsta, prieštaraujanti teismų praktikai. Nurodė, jog Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte, Aprašo 4.4. punkte įtvirtintos teisės normos leidžiamo parduoti įsiterpusių žemės sklypų dydžio apskritai nereglamentuoja, todėl negali būti aiškinama, kad jos visais atvejais suteikia teisę pirkti iki 6 arų dydžio įsiterpusius žemės sklypus;
3. ginčo žemės sklypas, pradedant jo formavimo ir pardavimo procedūras, tik iš vakarų ir pietų pusių ribojosi su suformuotais žemės sklypais, o iš šiaurės ir rytų pusių jo gretimybes sudarė laisva valstybinė žemė, t. y. ginčo žemės sklypas buvo gretimybėje su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Faktiškai ginčo žemės sklypas buvo didesnio vientiso nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto dalis, esanti minėto ploto pietvakariniame kampe. Pagal minėto teisinio reguliavimo bendrą taisyklę (Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą) šis sklypas neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Ginčo sklypo visame minėtame vientisame nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote tuo pačiu laikotarpiu analogiškomis aplinkybėmis buvo numatyta suformuoti dar 18 analogiškų „įsiterpusių“ žemės sklypų, kurių daugumos (17), kaip ir ginčo sklypo, dydis siekia ir šiek tiek viršija 400 kv. m., t, y., tiek teisės aktuose (Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte) numatytą maksimalų dydį be aukciono parduodamiems įsiterpusiems sklypams gyvenamosiose teritorijose, tiek minimalų dydį miestuose formuotiniems sklypams individualiai statybai. Bendras ginčo sklypo ir kitų „įsiterpusių“ žemės sklypų, kuriuos buvo numatyta suformuoti minėtame vientisame nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote, plotas sudaro apie 8 698 m2 (0,8698 ha arba 86,98 a), ir dar likę laisvos žemės. Šis vientisas nesuformuotas laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame suprojektuotas ginčo žemės sklypas ribojasi su S. L. gatve ir yra taisyklingos keturkampės konfigūracijos, ją sudaro du susiliečiantys stačiakampiai, sudarantys savotišką L raidę), Šio žemės ploto plotis visose vietose siekia nemažiau kaip 30 m., o bendras jo plotas - apie 12 600 kv.m. (Tai nesunkiai gali būti apskaičiuota išmatavus ir sudauginus minėtą L raidės formos laisvos valstybinės žemės plotą sudarančių dviejų stačiakampių ilgius (200 ir 220 m.) bei plotį (abiejų ne mažiau kaip 30 m.) suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukose ar kadastro žemėlapio ištraukose ir atsižvelgus į jose nurodytą mastelį). Pirmosios instancijos teismo išvada, jog „ginčo sklypas (tiek atskirai kaip vienas vienetas, tiek kartu su „L“ formos teritorijoje suformuotais žemės sklypais) racionaliai, ekonomiškai bei protingai negalėtų būti panaudotas kaip vienas atskiras žemės sklypas“ yra apskritai nelogiška, siejama tik su konkrečiu ginčo sklypu, t. y. kad ginčo sklypas negalėtų būti panaudotas kaip vienas atskiras žemės sklypas. Kaip minėta, galimybė formuoti (ir ne vieną) savarankišką žemės sklypą sietina su ginčo sklypo buvimu didesnio žemės ploto dalimi;
4. teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ir atsakovo NŽT reikštą poziciją, kad minėtame plote pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius galimas ne tik individualiai statybai skirtų žemės sklypų, tačiau ir kitokios paskirties sklypų formavimas. Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas, įsiterpusių žemės plotų lengvatinę pardavimo galimybę siedamas su negalimumu suformuoti atskirus žemės sklypus, nereikalauja, kad tie atskiri sklypai būtų skirti būtent gyvenamajai statybai, t. y. nenustato jokių reikalavimų tokių formuotinų sklypų naudojimo paskirčiai ar naudojimo būdui. Ginčo vietoje bendrasis planas numato ne tik kitos paskirties gyvenamųjų teritorijų žemės naudojimo galimybę, bet ir kitų žemės naudojimo būdų ar net apskritai kitų žemės paskirčių galimybę. Šioje vietoje be gyvenamųjų teritorijų dar yra leidžiamas žemės naudojimas visuomeninės paskirties teritorijoms (pvz., sporto inžineriniams statiniams), komercinės paskirties objektų teritorijoms (pvz., prekybos, paslaugų pastatams pan.), rekreacinėms teritorijoms (pvz., trumpalaikiam poilsiui), bendro naudojimo teritorijoms (pvz., urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms), taip pat inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, ir išvis netgi žemės ūkio paskirčiai bei miškų ūkio paskirčiai;
5. sprendime kaip papildoma aplinkybė nurodoma, jog visa teritorija ir ginčo sklypas atskirai protingai galėjo būti laikoma pailga juosta. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte kaip išimtis leidžianti formuoti didesnį nei 0,04 ha įsiterpusį žemės sklypą yra nurodoma ,,siaura juosta“, o ne „pailga juosta“, todėl ši aplinkybė neleidžia konstatuoti pagrindo išimčiai iš Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto buvimo. Nurodo, jog laisvos valstybinės žemės plotas (įskaitant jame suformuotą ginčo sklypą) nelaikytinas ir siaura žemės juosta Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692, 2.15 punkto prasme, kadangi tokio pločio (30 m.) ir dydžio (virš 1 ha) žemės plotas nėra per siauras įrengti atskirus žemės sklypus ar žemės sklypą, nesvarbu, ar tai būtų vienbučių – dvibučių gyv. pastatų teritorijų, ar kitokie kitos paskirties teritorijų žemės sklypai. 2016-06-01 įsigaliojo Nutarimo Nr. 692, 2.15 punkto pakeitimas, kuriuo buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą siaura juosta sudaro tik tuomet, jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų. Ir nors ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu šis siauros juostos apibrėžimas dar negaliojo, jame numatytas objektyvusis kriterijus – 10 metrų pločio neviršijimo reikalavimas – šioje byloje nėra nereikšmingas. Nagrinėjamu atveju ginčo plotis net tris kartus viršija minėtą teisės aktų siaurai juostai šiuo metu nustatytą 10 metrų pločio ribą. Todėl nagrinėjamu atveju ta pati faktinė situacija, kai įsiterpęs žemės plotis net tris kartus viršija šiuo metu nustatytą maksimalų siauros juostos dydį, negali būti vertinama skirtingai iki ir po 2016-06-01, t. y. toks žemės plotis iki 2016-06-01 negali būti laikomas įsiterpusiu ir parduotinu be aukciono, nes yra siaura juosta, o po 2016-06-01 neįsiterpusiu ir neparduotinu, nes nėra siaura juosta. Tai prieštarautų protingumo principui;
6. pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė ir atmetė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A-3882-261/2015 reikšmę šiai bylai, formaliai pažymėjęs, jog pastarojoje byloje nebuvo vertinamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-01-13 sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109)-55, kuriuo buvo suformuotas ginčo sklypas, teisėtumas. Minėtoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažinta, kad tame pačiame vientisame atskiru žemės sklypu nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote, kuriame parduotas ir ginčo sklypas, suformuoti kiti analogiški valstybinės žemės sklypai, esantys prie privačių žemės sklypų Džiaugsmo g. 86, Svajos g. 14 ir Svajos g, 26, Vilniuje, nėra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų taip, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, todėl negalėjo būti suformuoti kaip atskiri žemės sklypai pardavimui be aukciono. Nurodo, jog negali būti priimami vienas kitam prieštaraujantys skirtingų teismų sprendimai dėl vieno ir to paties vientiso laisvos valstybinės žemė ploto. Vientisame laisvos valstybinės žemės plote suformuotų žemės sklypų (įskaitant ir ginčo žemės sklypą ir LVAT 2015-12-17 sprendime nurodytus žemės sklypus) neteisėtumas pirmiausia buvo nustatytas komisijos, sudarytos NŽT direktoriaus 2014-12-30 įsakymu Nr. 1PS1-(2.1.)-1208 „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ 2015-01-19 išvadoje Nr. lPS17-50-8-(2.30.) „Dėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjos J. R. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“. Iš šios išvados 1.1. punkto, 1.2 punkto matoma, kad visų joje nurodytų žemės sklypų neteisėtumas pripažintas identiškais pagrindais, tačiau tik dėl minėtų trijų žemės sklypų, suformuotų prie privačių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tuo metu dar nebuvo suėjęs tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, dėl ko tik šie trys žemės sklypai buvo minėtos administracinės bylos ginčo objektu;
7. teismas nepagrįstai supaprastino ir susiaurino ieškiniu ginamo viešojo intereso pobūdį ir svarbą, išskirdamas tik ieškovo siekį bet kokia kaina ištaisyti galimai padarytas valstybės institucijų klaidas. Visuotinai pripažįstama, kad niekas, net ir valstybė, negali praturtėti iš neteisėtų veiksmų, o jeigu taip įvyko, tai kaip tik pažeidžia viešąjį interesą, o ne jį užtikrina. Rinkos kainos gavimas nepaneigia ir tokio svarbaus viešojo intereso pažeidimo aspekto, kaip lygių galimybių įsigyti ginčo žemės sklypą kitiems asmenimis, visiems visuomenės atstovams, ne tik atsakovams, neužtikrinimas, tiksliau tokios galimybės panaikinimas apskritai. Iš viso laisvoje valstybinėje žemėje, juosiančioje Svajos g. gyvenamųjų namų kvartalą, kuriame yra atsakovų namų valdos žemės sklypas (t. y. prie (duomenys neskelbtini) gatvės kvartalų), buvo pradėtos 24 tokių „įsiterpusių“ žemės sklypų formavimo ir pardavimo procedūros. Tačiau pardavimo sandorio sudarymu buvo užbaigtos tik 10 žemės sklypų pardavimo procedūros (6 – L raidės formos plote, ir dar 4 sklypų procedūros – šalia esančiame plote, išsidėsčiusiame palei S. L. gatvę). Likusių 14 žemės sklypų pardavimo procedūros nebaigtos, pirkimo – pardavimo sandoriai nesudaryti, nes tam laiku buvo užkirstas kelias. Tokiame kontekste ieškinio netenkinimo atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas (pvz., kitų asmenų, kurie nespėjo sudaryti analogiškų pirkimo-pardavimo sandorių atžvilgiu), be to, būtų iš esmės įteisintas ydingas precedentas, jog teisė gali atsirasti iš neteisės, o tai iš esmės sudaro pagrindą ir kitiems asmenims tikėtis, kad imperatyvioms normoms prieštaraujantys valstybinės žemės pardavimo sandoriai yra galimi. Nurodė, jog atsakovai Vitalija ir V. L. ginčo sklypo nėra įrengę, todėl galima teigti, jog jie neturėjo didesnių papildomų išlaidų;
8. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas praleido 1 mėnesio terminą ginčyti administracinius teisės aktus. NŽT, nustačiusi teisės aktų pažeidimus, tuo metu pati ėmėsi aktyvių veiksmų pažeidimams pašalinti. Pirmiausia, NŽT nusprendė stabdyti neteisėtai suformuotų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos procedūras ir 2015-01-30 pavedimu Nr. 1PAV-39-(1.8.) pavedė tą padaryti Vilniaus miesto skyriaus vedėjui, o kad jis buvo vykdomas, matoma iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016). NŽT taip pat ėmėsi spręsti (vertinti) jau sudarytų pirkimo – pradavimo sutarčių (įskaitant ginčo sklypo pardavimo sutartį) panaikinimo klausimą, kas buvo pavesta specialiam NŽT padaliniui. Duomenų, kad NŽT nevykdytų šių jai suteiktų įgaliojimų šalinant padarytus pažeidimus, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo. NŽT 2015-03-19 pranešime Nr. lSD-848-(9.3.) „Dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos“ nebuvo dėstoma jokių argumentų, kad dėl padarytų pažeidimų yra pažeistas viešasis interesas ir kad reikalingas prokuroro įsikišimas jį ginant, iš esmės buvo prašoma tik spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir galimo nusikalstamos veikos ištyrimo. Tokiomis aplinkybėmis pagal Prokuratūros įstatymą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jį nutraukiant prokurorui dar nebuvo jokio pagrindo spręsti dėl viešojo intereso gynimo taikant konkrečias viešo intereso gynimo priemones, nes nebuvo jokių duomenų, kad kompetentinga valstybės institucija pati nesiima priemonių pažeidimams pašalinti. Tokie duomenys buvo gauti tik vėliau, po to, kai pati NŽT 2016 m. kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (2016 m. balandžio mėn.);
9. tam, kad ginčo pirkimo – pardavimo sutartis butų pripažinta negaliojančia ir ginčo žemės sklypas būtų grąžintas valstybei, ginčo administracinių aktų ginčijimas ir panaikinimas teisme apskritai nėra būtinas. Tai reiškia, kad net jei teismas ir netenkintų reikalavimų panaikinti ginčo administracinius aktus dėl tariamo ieškinio senaties termino praleidimo, tai vis tiek savaime nesudarytų pagrindo atmesti kitus, t. y. pagrindinius, ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojančia ginčo sutartį ir taikyti restituciją, paaiškėjus, kad ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Visiškas ieškinio atmetimas dėl suėjusio 1 mėnesio termino šiuo atveju negalimas, kadangi bylos esmę sudaro ginčo pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumas, kuriam ginčyti taikomas bendrasis 10 metų senaties ieškinio terminas. Vis dėl to, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas praleido 1 mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti, teigia, kad yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ir ieškovas prašo tą padaryti. Nurodo, jog terminas, jei ir buvo praleistas, tai dėl svarbių ir iš esmės nuo prokuroro nepriklausančių priežasčių, susijusių su tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, t. y. vienas iš atsakovų šioje byloje, tinkamai nesiėmė visų įmanomų priemonių pažeidimams pašalinti, o prokuroras apie tai duomenis gavo tik vėliau, kai atliko tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Taip pat vertintina ir ta aplinkybė, jog tyrimas dėl viešojo intereso gynimo buvo didelės apimties, apėmė kelias dešimtis žemės sklypų, o laiko tarpas, praėjęs nuo 2016-02-15 iki ieškinio pareiškimo nėra neprotingai ilgas;

19.10. pirmosios instancijos teismas padarė ir procesinės teisės pažeidimą nepagrįstai priteisdamas į valstybės biudžetą iš Vilniaus apygardos prokuratūros 92,00 Eur teismo patirtų pašto išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo. CPK numato, kad tais atvejais, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, iš prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų atlyginamos tik atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 961 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas nenumato teismo patirtų pašto išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo atlyginimo iš prokuratūrai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Be to, sprendimas priteisti į valstybės biudžetą valstybės biudžeto lėšas prieštarauja protingumo principui (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 92,00 Eur priteisimo į valstybės biudžetą turi būti panaikinta nepriklausomai nuo to koks bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl ieškinio pagrįstumo.

20. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą apeliacinį skundą, kuriuo prašo prokuroro skundą tenkinti. Atsiliepime nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su apelianto pozicija ir iš esmės palaiko NŽT 2017 m. liepos 18 d. pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus.
21. Atsakovė NŽT pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti. Nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:
1. ypatingo valstybės turto – valstybinės žemės pardavimas gali būti vykdomas tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje imperatyviai nurodyta, kada gali būti parduodamas žemės sklypas gretimo žemės sklypo savininkams (įsiterpęs), o tai kad, įstatymo leidėjas imperatyviam reikalavimui daro išimtį (siaura juosta, šlaitas, griova) kuri taikoma tik konkrečiomis sąlygomis (įsiterpus tarp miško, kelio, kito žemės sklypo) – jokiu būdu nepakeičia teisės normos imperatyvaus reguliavimo. Negali susiklostyti tokia situacija, kad suformuotas įsiterpęs žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) rytinėje ir šiaurinėje pusėse ribotųsi su laisva valstybine žeme;
2. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas eiliškumas, kaip turi būti disponuojama valstybine žeme. Analizuojant minėtą nuostatą, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas numato prioritetą nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms bei žemės sklypo pardavimui aukciono būdu, o tik po to yra numatoma galimybė parduoti besiribojančio žemės sklypo savininkams atitinkamą įsiterpusį žemės sklypą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016 nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, yra išaiškinęs, jog žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014). Taigi, tik jeigu žemės sklypas atitinka minėtą visetą sąlygų, tada jį galima parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą;
3. nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1688-816/2017 neturėtų kilti ginčas, ar žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) atitinka pirmąją sąlygą keliamą įsiterpusiam žemės sklypui, nes ginčo žemės sklypo dydis yra ne 0,04 ha, o 0,0478 ha. Taip pat šis žemės sklypas yra didesnės nei 1 ha „L“ raidės formos Džiaugsmo ir Svajos gatvių kvartalo dalis, kuri atitinkamų administracinių procedūrų metu buvo dirbtinai suskaldyta į mažesnius atskirus įsiterpusius žemės plotus. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte inter alia numatyta galimybė rengti žemės sklypo planą siekiant padidinti esamą žemės sklypą ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, jokiu būdu nereiškia, kad visais atvejais galėjo būti parduodami įsiterpę iki 6 arų dydžio žemės sklypai. Tiek Nutarime, tiek teismų praktikoje maksimalus įsiterpusio žemės sklypo dydis siejamas su 0,04 ha (4 arai), kuris sutampa su minimaliu žemės sklypo dydžiu individualiai statybai. Norint padidinti imperatyvų šį imperatyvų reikalavimą turi egzistuoti konkrečios Nutarimo 2.15 papunktyje nurodytos sąlygos (žemės sklypas įsiterpęs tarp kelio, gatvės, miško, žemės sklypo ir jį turi sudaryti siaura juosta, šlaitas, griova, t. y. jeigu formuojamą žemės sklypą sudarytų šlaitas, bet jis ribotųsi su laisva valstybine žeme – tokio žemės sklypo nebūtų galima parduoti lengvatine tvarka besiribojančių žemės sklypų savininkams);
4. sprendžiant dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atitikimo siauros juostos išimčiai reikalinga atsižvelgti, kad atkarpa tarp (duomenys neskelbtini) yra daugiau nei 30 m. Aktualioje Nutarimo redakcijoje yra įtvirtinta, kad siaura juosta yra laikoma neplatesnė nei 10 m teritorija. Taigi, platesnė nei 10 m. teritorija, besiribojanti su laisva valstybine žeme, yra laikoma racionalia panaudojimui kitais būdais. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) reljefas yra sąlyginai lygus, t. y. minėto žemės sklypo paviršiaus palinkimas kuria nors kryptimi nesiekia 1 metro. Visoje „L“ formos (duomenys neskelbtini) gatvių kvartalo teritorijoje reljefo nelygumas yra sąlyginai vienodas, o tokie reljefo nelygumai nekliudė formuoti pagrindinių žemės sklypų (su įvažiavimais) prie kurių buvo suformuoti įsiterpę žemės sklypai. Juolab ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra „L“ formos Džiaugsmo bei Svajos gatvių kvartalo teritorijos pietų pusėje (toliausiai nuo Rokantiškių kalvos) kur reljefo nelygumai yra nežymūs;
5. išformavus tiek šį įsiterpusį žemės sklypą, tiek kitus įsiterpusius žemės sklypus, esančius apverstos „L“ raidės formos (duomenys neskelbtini) gatvių kvartale, turėtų būti rengiamas atskiras teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas) numatant konkrečius žemės sklypų naudojimo būdus. Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1688-816/2017 pripažįsta, kad jos priimti administraciniai aktai bei sandoris buvo sudaryti neteisėtai. Nurodė, jog šiuos aktus priėmusiems asmenims buvo pritaikyta tarnybinė atsakomybė. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad jos priimti administraciniai aktai yra teisėti ir žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) buvo pagrįstai pripažintas įsiterpusiu žemės sklypu bei nurodo, kad toje teritorijoje nėra ir nebuvo įmanomas racionalus žemės sklypų formavimas. Nurodė, jog tolimesnėse administracinėse procedūrose (formuojant naujus žemės sklypus susigrąžintoje valstybinėje žemėje) net ir nustačius, kad dėl kažkokių aplinkybių nėra galimybės formuoti žemės sklypų individualiai statybai (nuosavybės teisės atkūrimui), Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrasis planas iki 2015 m. numato ir kitas teritorijos naudojimo galimybes (inter alia rekreacinę).
22. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė atsiliepimą į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodė, jog sutinka su NŽT apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir juos palaiko pilna apimtimi.   
23. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinius skundus atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius atsikirtimų argumentus:
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija sklypo pripažinimo įsiterpusiu ir pardavimo procese dalyvauja tik kaip už teritorijų planavimą atsakinga institucija. Vykdydama teritorijų planavimo funkciją Savivaldybės administracija vadovaujasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu. Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi 2013-07-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymo Nr. 30-1637 priėmimo metu, numatė, kad leidžiama rengti žemės sklypo planus, kuriais esamas žemės sklypas padidinamas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskiro sklypo (21 straipsnio  4 dalis). Ginčo sklypo plotas yra 478 kv.m. Rengdama žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, Savivaldybės administracija vadovaujasi Aprašu, kurio 4.4. punkte numatyta, kad rengiant žemės sklypo planą padidinami ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esami žemės sklypai, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Taigi, teisės aktuose nustatyti įsiterpusio žemės ploto reikalavimai Savivaldybei nustatė, kad leidžiama rengti planus, prilyginamus detaliesiems planams, kai toks sklypas neviršija 6 arų dydžio. Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos (redakcija, galiojusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymo priėmimo metu) 2.15 punktas numatė, kad įsiterpę žemės sklypai gyvenamosiose teritorijose turi būti ne didesni nei 0,04 ha (4 arai). Tačiau, Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje numatyta išimtis, kad jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už 2.15 punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas;
2. teismų praktika, kuria remiasi apeliantai skiriasi savo ratio decidendi. NŽT cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016, arba apelianto Vilniaus apygardos prokuratūros Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014 buvo priimtos jau pasikeitus Teritorijų planavimo įstatymui, kuris nebenumatė maksimalaus 6 arų reikalavimo, todėl vadovautis apeliantų pateikiama teismų praktika, numatančia, kad žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, būtų teisiškai nepagrįsta, kadangi šia teismų praktika aiškinamas reglamentavimas, kuris Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymo priėmimo ir sklypo pardavimo metu dar negaliojo;
3. iš VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapio ištraukos, pateiktos byloje, matyti, kad ginčo sklypas žemėlapyje pažymėtas Nr. 116: 1) iš dešinės pusės (rytuose) ribojasi su žemės sklypu, žemėlapyje pažymėtu Nr. 154. Šis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuosavybės teise priklauso V. S. ir buvo suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-945 „Dėl žemės sklypo esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo formavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. neįsigaliojusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1689-987/2017 su ginčo sklypu besiribojantis sklypas pripažintas suformuotu ir parduotu nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų; 2) iš dešinės (pietuose) ginčo sklypas taip pat ribojasi su žemės sklypu, žemėlapyje pažymėtu Nr. 155, kuris priklauso K. V. ir R. Ž.. Šis žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-1026 ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamo turto registre“; 3) iš apačios (pietuose) ginčo sklypas ribojasi su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, žemėlapyje pažymėtu Nr. 217, nuosavybės teise priklausančiu privačiam asmeniui; 4) iš viršaus (šiaurės) ginčo sklypas ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemėlapyje pažymėtu Nr. 225, kurio detalusis planas (1704 kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 489 kv. m sklypą prie 1215 kv. m privataus žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 30-2440 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui tvirtinimo“. Nei vienas žemės sklypas, įskaitant ir ginčo sklypą nesiribojo, ir šiuo metu nesiriboja su laisvu valstybinės žemės plotu kaip teigia apeliantai;
4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistai pirmieji, kurie buvo nuvykę į ginčo sklypo teritorijos vietą ir joje nustatė, jog ginčo teritorija yra užpelkėjusi, dirvonuojanti, neprižiūrima teritorija, kurią sudaro nuo Rokantiškių kalvos besitęsiantis ženklus nuolydis – šlaitas. Vertinti šiuo metu esamą situaciją vadinamoje „L“ formos teritorijoje sprendžiant apie žemės sklypo suformavimo metu buvusią situaciją, ką daro prokuratūra ir NŽT, nėra tikslu, nes nuo Ginčo sklypo suformavimo ir pardavimo praėjo beveik 4 metai ir asmenys, siekdami sutvarkyti įsigytus žemės sklypus, atliko intervenciją į juos – išlygino, sutvarkė, pašalino nelygumus, užsėjo žole, todėl dabartinė situacija nebeatspindi tokių pat šiurkščių landšafto svyravimų, kurie buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymo priėmimo metu. Ginčo sklypas yra išsidėstęs stačiakampe juosta, kurios plotis tik 13,1 m. Vertinant teritorijų planavimo požiūriu, 13 metrų žemės plotas nėra didelio ploto teritorija, ypač, jei toje teritorijoje reikėtų numatyti pastatų statybą, išlaikyti teisės aktų nustatytus atstumus tarp pastatų ir pan. Atsižvelgiant į tai, ir, ginčo sklypo suformavimo metu nesant nustatytų konkrečių griežtų reikalavimų siauros juostos sąvokai, 13 metrų pločio ginčo žemės sklypo laikymas siaura juosta nelaikytinas protingumo, teisingumo principus pažeidžiančiu vertinimu. Teisės akto leidėjas aiškiai įtvirtino savo valią ir nustatė, kad naujosios 2.15 papunkčio nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams dėl kurių iki nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimti sprendimai juos parduoti arba išnuomoti. Taigi šios nuostatos neturi grįžtamosios galios ir yra nukreiptos tik į ateityje sudaromus sandorius ir procedūras, todėl jomis remiantis vertinti ginčo sklypo sudarymo teisėtumą būtų teisiškai nepagrįsta, tai pažeistų kertinį teisės principą Lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja);
5. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta savarankiška savivaldybės funkcija –  teritorijų planavimas (6 straipsnio 19 dalis). Tai reiškia, kad nei prokuratūra, nei NŽT nėra kompetentingos spręsti dėl žemės sklypų formavimo tikslingumo, galimybių suformuoti atskirus sklypus ir pan. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad žemės sklypo vietoje būtų galima suformuoti racionalius sklypus, tačiau nei konkrečių pasiūlymų, nei įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, nepateikė. Apeliaciniuose skunduose pateikti samprotavimai neįrodo, kad ginčo sklype būtų galima kitų pastatų statyba; jokių konkrečių planų dėl šios teritorijos panaudojimo nėra ir nebus numatyta. Ginčo teritorijoje žemės sklypų suformavimas prieštarautų racionaliam teritorijų planavimui ir būtų aiškiai per mažo ploto individualių namų statybai, kadangi, kaip numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimai, minimalus vienbučių – dvibučių gyvenamųjų pastatų sklypas turi būti ne mažesnis nei 0.04 ha (400 kv. m.). Taip pat namo statybai reikėtų išlaikyti minimalius atstumus tarp pastatų, sklypų ribų, todėl sklypo suformavimas tokiame plote yra visiškai neracionalus ir neįmanomas. Vien kelio įrengimui būtų reikalinga mažiausiai 6 metrų ploto vieta važiuojamajai daliai, plius po vieną metrą iš kiekvienos pusės kelkraščiams, dviračių takams ir šoninei apsaugos zonai, taigi iš viso kelio įrengimui reikėtų mažiausiai 10 m. ploto juostos. Tam, kad ginčo sklype, ar kitoje vietoje įrengti apsisukimą, prireiktų mažiausiai 15,65 metrų ploto teritorijos (11,65 metrai apsisukimas plius iš kiekvienos pusės po vieną metrą kelkraščiams ir apsaugos zonai), o siekiant gyvenamajame kvartale įrengti apsisukimą šiukšliavežiui, kuris taip pat be abejonės yra būtinas, reikėtų 22,8 – 24,5 metrų pločio apsisukimo, taigi laisvos žemės formuoti sklypams lieka tik apie 4.2 – 2,5 metro. Ginčo sklype dar labiau neįsivaizduojami kitos paskirties sklypai. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo sklypas yra praktiškai viduryje privataus gyvenamojo namo kvartalo iš visų pusių supamo privačių, gyvenamųjų namų sklypų ir Rokantiškių kalvos. Į šią teritoriją nėra galimybės patekti, kadangi kvartalas yra uždara, aptverta, saugoma teritorija, į kurią patekti leidžiama tik gyventojams;
6. nurodo, kad ieškinys teismui pateiktas praleidus 1 mėnesio senaties terminą. Ieškovo reikalavimas dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra laikytinas išvestiniu, nes yra neatsiejamai susijęs su administracinių aktų priėmimu, kurie sudaro pagrindą pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį. Taigi, civiliniai santykiai susiklostė priėmus administracinius aktus, todėl būtent pastarieji, sudarę pagrindą sutarčiai pasirašyti, laikytini esminiais, pirminiais ginčo pobūdį lemiančiais veiksniais. Akivaizdu, kad reikalavimo dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio reikalavimo – panaikinti sklypo suformavimą ir pardavimą lėmusius teisės aktus. Priešingu atveju, nepripažinus administracinių aktų neteisėtais, neaišku kokiu pagrindu pati sutartis būtų pripažįstama sudaryta neteisėtai. Tai, kad prokuratūra apeliaciniame skunde teigia, jog administracinių aktų apskritai nebūtina naikinti, tokiu būdu tarsi keisdama ieškinio reikalavimą ir savo poziciją, išsakytą bylos nagrinėjimo metu, neįrodo, jog jų panaikinimas yra nereikšmingas ir byloje kilęs civilinio pobūdžio ginčas. Nurodo, jog aplinkybė, kad apeliantė 2016 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimu kreipėsi į teismą tik gavusi NŽT pateiktą informaciją, kurią pati prokuratūra galėjo surinkti ir iš ankstesnės turimos informacijos pagrįstai manyti, jog NŽT vilkins šios informacijos pateikimą, nesudaro pagrindo atnaujinti žymiai, beveik 6 mėnesiais praleistą ieškinio senaties terminą. Toks prašymo tenkinimas sudarytų pagrindą, precedentą viešąjį interesą ginančius asmenis nepagrįstai ilgai rinkti informaciją, kurią galima surinkti žymiai greičiau ir skatintų prokuratūros neveiklumą ir įtakotų trečiųjų asmenų teisėtų lūkesčių pažeidimus.
24. Atsakovas V. L. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius atsikirtimų argumentus:
1. nei viena su ginču susijusi teisės norma negali būti laikoma imperatyvia ir duodančia pagrindą pripažinti ginčijamus sandorius niekiniais, kadangi dauguma apeliantų nurodytų teisės normų pateikia bendrąją taisyklę, pažymint, jog iš jos yra išimčių, kai kurios iš nurodytų teisės normų apskritai yra blanketinės, nukreipiančios į kitus įstatymus ar poįstatyminius teisės aktus. Sąvokos „įsiterpęs sklypas“ aiškinimas yra paliktas specialistų interpretavimui. Institucijoms, įgyvendinančioms atitinkamas funkcijas, nustatytas reglamentavimas yra imperatyvaus pobūdžio, privalomas vykdyti, tačiau nesąžininga iš privačių asmenų reikalauti geresnio neaiškių ir / ar painių teisės aktų išmanymo nei iš institucijų, kurios dalyvauja teritorijų planavimo ir valstybinės žemės pardavimo procedūrose, specialistų;
2. tam, kad bendrame žemės plote (į kurį įeina ginčo sklypas bei kitose bylose ginčijami valstybinės žemės suformuoti atskiri sklypai) būtų formuojamas vienas bendras sklypas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kelio įrengimo, kurio apsauginė zona yra ne mažesnė nei 10 metrų, išspręstas transporto priemonių apsisukimo klausimas, kam reikėtų papildomos zonos. „L“ formos žemės sklypas, kuris buvo padalintas į mažesnius sklypus, yra atskirtas nuo bendrųjų tinklų, kelių, tad jo eksploatavimas būtų įmanomas tik apsunkinant Svajos arba Džiaugsmo gatvių gyventojus servitutiniais keliais. Apeliantai bylos nagrinėjimo metu privalėjo pateikti įrodymus, kad patenkinus ieškinį ir žemę grąžinus valstybei, yra reali galimybė visame „L“ formos žemės sklype, kurio dalis yra ir ginčo sklypas, suformuoti racionalaus dydžio žemės sklypus, tam tikslui pasiekti panaudojus protingo dydžio investicijas. Akivaizdu, kad susidarytų visiškai nepriimtina situacija, jei po ieškinio patenkinimo paaiškėtų, kad tokių tikslų pasiekti neįmanoma;
3. NŽT (jos specialistai) tikrinimo aktuose nurodo šlaitą ginčo sklype (2016-06-29 NŽT Vilniaus miesto skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-257; 2016-06-29 NŽT Vilniaus miesto skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktai. Tiek šlaito, tiek siauros juostos apibrėžimas teisės aktuose įstatymų leidėjo pateiktas vėliau nei ginčijami sandoriai. Vertinant ginčo žemės sklypo sudarymo procedūrą būtų nesąžininga taikyti vėliau nustatytus kriterijus iki tol galiojusioms procedūroms. Vertinant ir visą „L“ formos teritoriją, matyti, kad nuo Rokantiškių kalvos einantis reljefas labai skiriasi visame plote, vietomis ypatingai statėja, o visa teritorija ir ginčo žemės sklypas atskirai ir kartu paėmus protingai galėjo būti laikomi siaura juosta;
4. byloje nebuvo pateikta argumentų, kad susidariusi faktinė situacija dėl ginčo žemės sklypo perleidimo iš valstybės privačion nuosavybėn neatitiktų darnaus teritorijų planavimo reikalavimų. Procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamus administracinius aktus, sudarant pirkimo – pardavimo sandorį, taipogi nenurodoma. Ieškovo įvardintas kaip viešasis interesas valstybės siekis bet kokia kaina ištaisyti galimai padarytas valstybės institucijų klaidas visiškai neatitinka teisinės valstybės, teisingumo suvokimo;
5. pirmosios instancijos teismas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal iš NŽT gautą medžiagą dar 2015-03-19, o tai sudaro pagrindą teigti, jog visus duomenis apie ginčijamus administracinius aktus ir sutartį Prokuroras turėjo jau pradėdamas ikiteisminį tyrimą. Be to, ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai visus duomenis apie padarytus pažeidimus gavo Vilniaus apygardos prokuratūra kaip institucija, o ne jos pareigūnas pagal prokuratūros vidaus tvarką, atsakingas už viešojo intereso gynimą civilinėse bylose.
25. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pateiktus apeliacinius skundus nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilo ginčas, ar žemės sklypas, esantis šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas įsiterpusiu ir atsakovams V. L. ir V. L. parduotas nepažeidžiant imperatyvių teisės normų (CK 1.80 straipsnis), t. y. ar žemės sklypas atitiko teisės aktuose nurodytas išimtis, leidžiančias jį parduoti ne aukciono būdu.
27. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2007-07-05 raštu Nr. S16-296 perdavė savivaldybės administracijai informaciją apie Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje esantį laisvos valstybinės žemės fondą, esant valstybinės žemės trūkumą Vilniaus mieste, tikslu formuoti naujus žemės sklypus individualiai statybai bei pažymėjo, jog asmenys, pageidaujantys naujų žemės sklypų individualiai statybai minėtoje teritorijoje, turi teisę pasirinkti ne didesnį kaip 0,04 – 0,06 ha žemės sklypą. 2012-01-24 Susitarimu Nr. 1-822, patvirtintu Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š., tretieji asmenys, vadovaudamiesi 2012-01-15 S. L. įmonės „Normeda“ parengtu žemės sklypų formavimo projektu LVŽF tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susitarė, kad jie prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų išsipirks naujai suformuotus valstybinės žemės sklypus, įskaitant ir atsakovus V. L. su V. L. (kurie susitarė, jog įgis 0,0478 ha ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 02-3, linijomis ir skaičiais 2-3-6-29-30-2).
28. Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu, išnagrinėjusi V. L. prašymą dėl esamo žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje, ir nustačiusi, kad prašyme nurodyta teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, 2012-05-30 raštu dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje Nr. A256-997-(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į NŽT ir vadovaudamasi minėto Aprašo 17.2 punktu prašė duoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą padidinti žemės sklypą ne daugiau kaip 0,06 ha laisvoje valstybinėje žemėje. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012-08-09 raštu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), padidinimo prie jo prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-353 informavo savivaldybės administraciją bei V. L., jog neprieštaraujama, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, padidinant žemės sklypo plotą iš jo rytinės pusės apie 0,0478 ha. Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojo 2012-09-18 įsakymu Nr. A30-2878 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Aprašu buvo leista pradėti rengti apie 0,1958 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, kurio tikslas – padidinti ne daugiau kaip 0,06 ha laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Šio įsakymo priede pateikti 2012-09-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus nustatyti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Plano rengimo reikalavimai Nr. A648-509-(2.14.2.12-MP8) bei Preliminari žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų schema.
29. NŽT 2013-05-26 buvo pateiktas prašymas suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-11 ginčijamu įsakymu Nr. 30-1637 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Aprašu bei Vyriausybės nutarimu Nr. 692, buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Planas, pagal kurį žemės sklypą sudaro 0,1958 ha, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0478 ha sklypą prie 0,1480 ha privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2002-06-20 Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios V. L. ir V. L..  2013-09-03 buvo atlikti 0,0478 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastriniai matavimai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre savivaldybės administracija 2013-10-10 įregistravo UAB „Sanora“ 2012-09-18 pradėtą ir 2013-07-11 baigtą rengti 0,0478 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Į 2013-09-03 vykusius sklypo, esančio šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus ir minėto žemės sklypo ribų ženklinimą buvo kviečiamas ir NŽT atstovas, kadangi su ginčo sklypu taip pat ribojosi ir valstybinė žemė.
30. NŽT Vilniaus miesto teritorinio padalinio Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo 2013-11-20 aktu Nr. 49KAM-101063 buvo konstatuota, jog ginčo žemės sklypo kadastro bylos duomenys, parengti UAB „Sanora“, yra patikrinti ir nenustatyta aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėja 2014-01-13 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-55 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo nuspręsta suformuoti 0,0478 ha žemės sklypą ir patvirtinti jo kadastro duomenis pagal UAB „Sanora“ 2013-09-03 parengtą kadastro duomenų bylą. Minėto sprendimo pagrindu suformuotas 0,0478 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos valstybei ir patikėjimo teise valdomas NŽT, 2014-01-21 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 0,0478 ha žemės sklypo, esančio šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta vidutinė rinkos vertė – 41 200,00 Lt (11 932,34 Eur). Atsakovės NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-10-24 ginčijamu įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1279 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo V. L. ir V. L.“ nuspręsta nustatyti ginčo žemės sklypo pardavimo kainą – 44 200,00 Lt (12 801,20 Eur) ir parduoti jį atsakovams V. L. ir V. L..
31. Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, 2014 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 49SUI-(14.49.56.)-75 pardavė V. L. ir V. L. 0,0478 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 44 200,00 Lt (12 801,20 Eur) kainą išsimokėtinai (iki 2021-01-15). Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypui 2014-12-17 buvo įregistruota priverstinė hipoteka valstybės naudai, o 2014-12-29 buvo įregistruota V. L. ir V. L. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą. 2016-08-12 dienai atsakovai V. L. ir V. L. už 0,0478 ha ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigytą pagal 2014-12-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį buvo iš viso sumokėję 4 951,49 Eur.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

32. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo priimti į bylą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2017-01-31 potvarkiu Nr. TT-2 patvirtinto detaliojo plano duomenis. Nurodo, jog šie duomenys papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atskiro žemės sklypo suformavimo ginčo teritorijoje negalimumo nepagrįstumą. Nurodė, jog taip pat prideda dokumentus, patvirtinančius, kad šių duomenų ieškovas negalėjo pateikti į bylą anksčiau, nes iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo jais nedisponavo. Nurodė, jog šiuos duomenis prokuratūra gavo 2017-06-02 iš VMSA atliekant kitą, su nagrinėjama byla nesusijusį, tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.
33. Nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
34. Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (žr. CPK 314 straipsnį).
35. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), jog naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr. pirmiau minėtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 15 punktą). 
36. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad priešingos bylos šalies teisės pasisakyti dėl naujų įrodymų užtikrinimas yra būtinoji naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlyga. Ši sąlyga nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta CPK 314 straipsnyje, reglamentuojančiame naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimą, tačiau išplaukia iš pamatinių rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12 ir 17 straipsniai), kurie privalo būti užtikrinti visų instancijų teisminiuose procesuose.
37. Apeliacinės instancijos teismas priima naujus į bylą pateiktus dokumentus, siekiant visapusiško ir išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo (CPK 7, 14 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teisėtas procesinis veiksmas, nes apeliantui pateikus į bylą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2017-01-31 potvarkiu Nr. TT-2 patvirtinto detaliojo plano duomenis kartu su apeliaciniu skundu, atsakovai galėjo procesiniuose dokumentuose, atsikirsdami į apeliacinį skundą dėl jo pasisakyti. Plano priėmimas nepažeis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos, kuri užtikrina šalių lygybės principą (CPK 314 straipsnis).

Dėl sandorio negaliojimo pagrindų

38. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras įrodinėja, jog teismas netinkamai aiškino Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir LRV) 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 nurodydamas, kad jo 2.15 punktas nėra imperatyvus. Be kita ko, byloje kyla ginčas ir dėl teisinių santykių kvalifikavimo pagal šį teisės akto galiojimą laike.
39. LRV 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 pakeitimų įsigaliojimas yra apibrėžtas pačiame teisės akte, kur nurodyta, kad iki 2014 m. sausio 1 d. patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai taikomi, o pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi su prašymu išduoti planavimo sąlygas, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.
40. Teisėjų kolegija nurodo, kad bet kokie ginčai, ypatingai tarp valstybės institucijų, dėl to, kokio ploto sklypas gali būti parduodamas kaip įsiterpęs ar kas yra įsiterpęs žemės sklypas, esant teisės akte formuluotei „gali būti“, nagrinėjamoje byloje turi būti aiškinami žmogaus teisių apsaugos kontekste. Tai teisės normos dispozicija, suteikianti galimybę pasirinkti. Įstatymo leidėjas suteikė teisę spręsti rengiant teritorijų planavimo dokumentus, kuriais, tame tarpe, rengiami detaliojo plano sprendiniai turint tikslą parduoti valstybei priklausančią žemę, pasirinkdamas dispozityvų reguliavimo metodą, jog pasikeitęs teisinis reguliavimas nepažeistų teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principo.
41. Atsižvelgiant į tai, atmetamas apelianto Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro argumentas, kad 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojo Nutarimo Nr. 692 2.15 p, pakeitimas, kuriuo buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurių laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypų siaura juosta sudaro tik tuomet, jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, nes jis neatitinka teisės aktų taikymo laike taisyklės. Asmuo negali būti įpareigotas laikytis tokių reikalavimų, kurie bus numatyti ateityje, tai neatitinka teisinio tikrumo principo.
42. Prokuroras prašė pripažinti negaliojančia 2014-12-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SUI-(14.49.56)-75. Ieškovui neįrodinėjant, jog fiziniai asmenys V. L. ir V. L. įgydami sklypą  veikė neteisėtai, o ieškinys grindžiamas argumentu, kad sklypas parduotas pažeidžiant imperatyvią valstybinės žemės pardavimo tvarką, parduodant jį ne aukciono būdu, o už tvarkos tinkamą įgyvendinimą yra atsakingos valstybės institucijos, reikalavimas vertinamas teisme atsižvelgiant į Konstitucijos laiduojamą teisę į nuosavybę.
43. Taigi ieškinys nagrinėjamas bendros kompetencijos teisme, sandoris ginčijamas remiantis civilinės teisės normomis. CK 1.1 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Vadinasi, pasisakant dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo ir sprendžiant dėl žalos, kaip būtino civilinės teisės pažeidimo sudėties elemento,  svarbu nustatyti ne tiek patį imperatyvus teisinio reguliavimo pažeidimo faktą, padarytą valstybės institucijų, bet tai, kokį galėjo turėti pažeidimas poveikį valstybės turtiniam interesui. 
44. Pažymėtina ir tai, jog nors nagrinėjamoje byloje ginčijami sprendimai, sudarę prielaidą sandoriui, pagal savo pobūdį yra administraciniai aktai (savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-11 įsakymas Nr. 49SK-(14.49.109)-55 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre“; NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-01-13 sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109)-55 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo);  NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-10-24 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1279 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo V. L. ir V. L.“), tačiau pagal savo esmę šie aktai yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais. Ginčo aktus priimdama savivaldybė ir NŽT veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas vykdant viešojo administravimo procedūras, bet kaip lygiateisė civilinių teisinių santykių dalyvė.
45. Tai, jog valstybė šiame teisiniame santykyje veikė kaip civilinių teisinių santykių dalyvė, įrodo aplinkybė, kad žemės sklypas buvo parduotas brangiau nei vidutinė rinkos kaina, t. y. sandorio aplinkybės patvirtina, jog lengvatinėmis sąlygomis, kurios būtų nukreiptos į būtinų socialinių poreikių užtikrinimą, nesinaudota. Žemės sklypo, esančio šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 0,0478 ha plotą nustatyta vidutinė rinkos vertė – 41 200,00 Lt (11 932,34 EUR) (I t., e. b. l. 37-38). Atsakovės NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-10-24 ginčijamu įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1279 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo V. L. ir V. L.“ (I t., e. b. l. 145-147) nuspręsta nustatyti ginčo žemės sklypo pardavimo kainą – 44 200,00 Lt (12 801,20 EUR) ir parduoti jį atsakovams V. L. ir V. L..
46. CK 4.96 straipsnio 2 dalis numato, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
47. Valstybę, kaip nekilnojamojo daikto savininką, atstovaujantis prokuroras neįrodinėja, kad sklypo pardavimas įvyko dėl valstybės tarnautojų padaryto nusikaltimo. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra įrodinėjamas atsakovų V. L. ir V. L. nesąžiningumas.
48. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarime „Dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo“ išaiškinta, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas reiškia, jog asmuo, nors ir sąžiningai įgijęs turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra prilyginamas to daikto savininkui. Vadinasi, konstitucinė vertybė nuosavybė gali būti išreikalauta iš atsakovų, jei prokuroras įrodytų, jog valstybė prarado sklypą dėl nusikaltimo.
49. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškinio faktinės aplinkybės yra nukreiptos į teisės aktų, reglamentuojančių žemė sklypo pardavimo procedūras, pažeidimą, ir tai savaime, anot prokuroro, daro sandorį neteisėtu. Minėta, kad šis ginčas yra civilinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo suabsoliutinti tik teisės aktų pažeidimo padarymo faktą, atsakomybę ir to pasekmes perkeliant sąžiningiems turto įgijėjams. Pirmosios instancijos teismas yra visiškai teisus nurodydamas, kad valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo (žr. 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 55555/08, par. 74). Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (žr. mutatis mutandis Pincov? ir Pinc, par. 58; 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 32457/05, par. 40; 2009 m. birželio 11 d. sprendimą byloje Trgo prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 35298/04, par. 67).
50. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo pripažinti, jog valstybinės žemės sklypo pardavimo sandoris yra niekinis, kaip ir administraciniai aktai, kurie buvo priimti formuojant žemės sklypą ir jį parduodant, vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
51. Kaip vieną iš imperatyvių normų nurodo Žemės įstatymo10 straipsnio 4 dalį, numatančią, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą.
52. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroru, jog ši norma yra imperatyvi. Joje yra numatytas įpareigojimas, liepiantis daryti tai, kas nurodyta šioje normoje, t. y. parduoti žemės sklypą aukciono tvarka didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.
53. Nagrinėjamoje byloje buvo priimtas sprendimas parduoti ginčo sklypą ne aukciono tvarka, ir ieškovas įrodinėja, kad valstybės institucijos pažeidė Žemės įstatymo10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, suteikiantį teisę parduoti žemės sklypus be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.
54. LRV 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692, priimtas siekiant įgyvendinti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, numato, jog jo paskirtis yra sudaryti sąlygas įsigyti nuosavybėn valstybės žemę. Iš šio teisės akto sisteminio aiškinimo galima spręsti, jog pagrindinis reikalavimas praduodant žemę yra įpareigojimas veikti pagal civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas. Pardavimas ne aukciono būdu nėra savaime laikomas kaip neatitinkantis Žemės įstatymo 1 straipsnio  2  dalies, numatančios, jog įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
55. Taigi Žemės įstatymo 1 straipsnio 2  dalis įpareigoja ieškoti kompromiso tarp visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikių tenkinimo, siekiant racionaliai naudoti žemę. Nagrinėjamoje byloje prokuroras įrodinėja, jog buvo pažeistas visuomenės interesas tuo, kad galėjo būti prielaidos parduoti ginčo žemės sklypą brangiau, pasirinkus aukciono būdą.
56. Minėta, žemės sklypo, esančio šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 0,0478 ha plotą nustatyta vidutinė rinkos vertė – 41 200,00 Lt (11 932,34 EUR) (I t., e. b. l. 37-38). Atsakovės NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-10-24 ginčijamu įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1279 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo V. L. ir V. L.“ (I t., e. b. l. 145-147) nuspręsta nustatyti ginčo žemės sklypo pardavimo kainą – 44 200,00 Lt (12 801,20 Eur).
57. Teisėjų kolegija nurodo, kad prokuroro hipotezė dėl netaisyklingai išdėstyto sklypo pardavimo už didesnę nei rinkos kainą aukciono būdu verslo požiūriu nėra tikėtina, todėl atmestina (CPK 185 straipsnis). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad visuomenės interesas, pardavus sklypą už didesnę nei rinkos kainą, buvo pažeistas ir nesuderinamas su Žemės įstatymo 1 straipsnio 2  dalimi, dėl ko atsirastų teisinis pagrindas taikyti CK 4.96 straipsnio 2 dalį.
58. Taip pat prokuroras nagrinėjamoje byloje nepagrindė: a) kaip dvidešimt metų dirvonuojantis žemės sklypas atitinka visuomenės poreikius ir b) ar visuomenės poreikį labiau atitiktų naujo sklypo suformavimas, turint tikslą jį parduoti komerciniais tikslais ar / ir didinat teritorijos užstatymo intensyvumą individualiais namais (CPK 12, 178 straipsniai).
59. Taip pat prokuroras galimą visuomenės interesų pažeidimą įrodinėja bendro pobūdžio svarstymais, kad 27 metrų žemės ploto juostoje galima įrengti bendros paskirties statinius (stadioną, salę ir pan.). Teisėjų kolegija nurodo, jog tai aplinkybės, kurios gali būti patvirtintos į bylą pateiktais detaliojo kvartalo, kaip planuojamos teritorijos, sprendiniais. Kaip nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundu, ji, kaip institucija, turinti savarankišką funkciją spręsti dėl teritorijų planavimo, nėra patvirtinusi toje teritorijoje konkretaus žemės sklypo ar jo dalies sprendinių dėl teritorijos vystymo visuomenės poreikių užtikrinimui. Taigi pagal Teritorijų planavimo įstatymą žemės valdos projektų rengimą organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, todėl prokuroras negali ginčyti sandorio, remiantis argumentais, dėl kurių jis neturi diskrecijos teisės pasisakyti. 
60. Apeliantas NŽT taip pat įrodinėja, jog teritorijoje yra patvirtintas, galiojantis ir visiems privalomas „Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 m.“, o žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas. Tai, anot apelianto, rodo, kad nurodytoje teritorijoje yra leidžiama statyba.
61. Teisėjų kolegija nurodo, kad NŽT nepateikė įrodymų, jog teritorijos bendrajame plane yra priimti ir suprojektuoti sprendiniai dėl urbanizuojamos teritorijos vystymo. Teritorijų planavimo įstatymas numato, jog savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais (Įstatymo 1 straipsnio 36 dalis). Nustatytas faktas dėl suprojektuotų inžinerinių komunikacijų koridorių sprendinių galėtų patvirtinti apelianto NŽT įrodinėjamą galimybę didinti užstatymo intensyvumą. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas paneigia šią aplinkybę.

Dėl žemės sklypo pardavimo ne aukciono būdu

62. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktas (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-03-27 iki 2014-03-28, rengiant ginčo savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-11 įsakymą Nr. 30-1637 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“) numatė, jog „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.“
63. Nagrinėjamoje byloje iš prie prokuroro parengto apeliacinio skundo pridėtos schemos nustatyta, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ir yra didesnis nei 0,04 ha. Tokiu atveju leidimas ne aukciono būdu parduoti žemę yra siejamas su sąlyga – įsiterpęs plotas sudaro siaurą juostą, yra šlaitai ar griovos.
64. Teisėjų kolegija nurodo, kad Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatyta galimybė plotą didinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, aiškiai neapibrėžiant kriterijų, reiškia, jog įstatymo leidėjas šio teisinio santykio sureguliavimui pasirinko dispozityvų metodą. Dispozityvus metodas leidžia reguliuojamo santykio dalyviams parodyti iniciatyvą, pasirinkti vieną ar kitą elgesio variantą (A. V.. Teisės teorija. Justitia, 2004. P. 205).
65. Šiuo atveju, planuojant teritoriją tarp dviejų gyvenamųjų kvartalų, liko įsiterpusių žemės plotų. Žemės įstatymo10 straipsnio 5 dalies 4 punkte eksplicitiškai yra nustatyta, jog įstatymo leidėjas suteikė Vyriausybei kompetenciją nustatyti Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, kuri suteikė Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu galimybę padidinti parduodamą žemės plotą, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Taigi tai yra pagrindinės normos, kurios reglamentuoja galimo parduoti kaip įsiterpusio žemės sklypo dydį. Vadinasi, yra preziumuojama, kad planuojant teritoriją gali likti įsiterpusių sklypų, dėl kurių racionalaus panaudojimo sprendžia Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovas. Jei valstybė iš sandorio gauna ekonominę naudą, nėra pagrindo konstatuoti, jog toks sandoris pažeidžia jos interesus, dėl ko būtų galima spręsti dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo, šiuo atveju įrodinėjamo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo.
66. Toks aiškinimas neprieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015), nurodytai apelianto, dėl valstybinės žemės perleidimo santykių. Jei valstybės nuosavybė perleidžiama pagal teisės aktų nuostatas, imperatyvas veikti legaliai yra įgyvendintas.
67. Apeliantas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykio kvalifikavimui taikė Teritorijų planavimo įstatymas 21 straipsnio 3 dalies 4 punktą, Aprašo 4 punktą, nes įtvirtintos teisės normos leidžiamo parduoti įsiterpusių žemės sklypų dydžio apskritai nereglamentuoja, todėl negali būti aiškinama, kad jos visais atvejais suteikia teisę pirkti iki 6 arų dydžio įsiterpusius žemės sklypus.
68. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų NŽT ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro argumentais, jog Teritorijų planavimo įstatymas nėra skirtas reglamentuoti valstybės žemės pirkimo – pradavimo santykius, kaip ir patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnį šis Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese. Kartu atkreipia dėmesį, jog LRV 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 dėl jo pakeitimų įsigaliojimo aiškiai yra nukreipiama į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Tai reiškia, kad LRV 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 ir teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai veikia sistemoje, nes pardavimui skirtas valstybei priklausantis žemės sklypas formuojamas pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nuostatas.
69. Pirmosios instancijos teismas, pasinaudojo tiek Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, tiek Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.4 p., 17.1 p., 17.3 p, siekdamas atskleisti išsireiškimo „įsiterpęs sklypas“ turinį, o ne juos vertinti teisės pirkti aspektu. Minėta, teisės aktai veikia sistemoje, todėl toks turinio analizės būdas yra dogmatiškai pagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog koks įsiterpęs plotas sudaro siaurą juostą, nėra apibrėžta Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, o tai reiškia, kad šios normos dispozija pagal jos raiškos būdą yra santykinai apibrėžta ir todėl, kaip Teisėjų kolegija jau nurodė, dispozityvi.
70. Apeliantas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras įrodinėja, jog teismas be pagrindo sukritikavo jo ir NŽT argumentus dėl galimybės suformuoti atskirą sklypą, kadangi pradedant jo formavimo ir pardavimo procedūras, buvo galimybė sujungti su laisvais valstybei priklausančiais žemės plotais, kurių buvo 18. Apeliaciniame skunde NŽT taip pat nurodo, kad išformavus tiek šį įsiterpusį ginčo žemės sklypą, tiek kitus įsiterpusius žemės sklypus, esančius apverstos „L“ raidės formos Džiaugsmo ir Svajos gatvių kvartale, turėtų būti rengiamas atskiras teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), numatant konkrečius žemės sklypų naudojimo būdus.
71. Teisėjų kolegija nurodo, kad buvusi galimybė suformuoti atskirą sklypą, yra prielaida, kuri neįrodo imperatyvių teisės normų pažeidimo, ypatingai tuo atveju, kai Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte dispozicija yra santykinai apibrėžta, paliekant diskrecijos teisę NŽT spręsti, kokia žemės sklypo dalis sudaro siaurą juostą, nustatant jos plotą. Apeliantas ir pats nurodo, kad tai apie 30 m. pločio su gatve besiribojantis 1 ha dydžio plotas. Iš šio ploto, per visą perimetrą, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, būtina palikti privalomą atstumą keliui (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnis, numatantis, jog III kategorijos keliui būtinas 10 metrų plotas).
72. Apelianto Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro argumentas, jog pagal STR 2.06.04:2014 nuostatas iš 0,04 ha sklypo galima formuoti sklypus gyvenamajai statybai, nustatant inžinierinių tinklų koridoriaus servitutus, yra neatitinkantis Žemės įstatymo 1 straipsnio 2  dalies ir galintis sukelti konfliktus tarp savininkų. Apeliantas NŽT taip pat pripažįsta, jog vykdant naujas administracines procedūras gali kilti sunkumų dėl galimybės ginčo teritorijoje formuoti žemės sklypus su atskiru įvažiavimu. Tai reiškia, kad NŽT apeliacinio skundo argumentai dėl siekio užtikrinti gerą viešąjį administravimą yra nukreipti į kitų savininkų konstitucinės vertybės – nuosavybės, ribojimą. Tai neatitinka viešojo intereso gynimo koncepcijos teisinėje valstybėje ir akivaizdžiai patvirtina pirmosios instancijos išvadą, jog valstybės institucija administracines procedūras siekia gerinti kitų asmenų sąskaita.
73. Teisėjų kolegija pažymi, kad servitutas, pirmiausia, yra atlygintinis, o apeliantai NŽT ir prokuroras nei konkrečiai nurodo galimus sprendinius dėl jų nustatymo nei tarnaujančių daiktų savininkų pažeistų teisių kompensacijos mechanizmą, nei kas jį turėtų apmokėti, ypatingai teritorijoje, kuri jau užstatyta gyvenamaisiais namais. Bendro pobūdžio apeliantų pasvarstymai, neturinčių diskrecijos teisės spręsti dėl detaliojo plano sprendinių priėmimo ir jų įgyvendinimo, kurie nėra teisiškai pagrįsti, nenurodytas teritorijos panaudojimo pasiūlymų ekonominis atsiperkamumas, negali paneigti sąžiningo daikto įgijėjo teisių. Bet kuriuo atveju, toks viešojo intereso gynimas neatitinka Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatų.
74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje e3K-3-200-916/2018 išaiškino, jog visais atvejai servitutas riboja kito asmens nuosavybės teises, todėl  jis nustatomas tik tada tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo. Taigi prokuroro siūlydamas dėl galimos gauti valstybei naudos formuojant sklypus be susiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriaus, kurio įrengimu būtų panaudotas servituto teisinis institutas, yra susijęs su kitų asmenų nuosavybės teisių apribojimu, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras ir NŽT neįrodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimas parduoti didesnį įsiterpusį žemės plotas pažeidė Žemės įstatymą, Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktą.
75. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo sklypo reljefas nėra lygus, stebimas šlaitas (e.b.l. 2 t., 100). Iš byloje pateiktų Kadastro žemėlapių ištraukų (I t., e. b. l. 10-11, 15; II t., e. b. l. 80-84, 98-101, 108-116) bei skaitmeninio suvestinio Vilniaus miesto plano ištraukos su (duomenys neskelbtini) gatvėmis (I t., e. b. l. 190) matyti, jog teritorija (tarp (duomenys neskelbtini) gatvių gyvenamųjų namų kvartalų), kuriai be kita ko priklauso ginčo žemės sklypas, sudaro „L“ formą. Pats „L“ formos žemės plotas siauras ir pailgas, tarp sklypų (duomenys neskelbtini),6 plotis sudaro apie 16 m, kai tuo tarpu ilgis apie 9-10 kartų didesnis.
76. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginčydamas teismo išvadą dėl to, kad nebuvo galimybės suformuoti žemės sklypo šlaite, įrodinėja, jog šlaitas nebuvo status, jame nėra griūvančių skardžių, kad šioje vietoje galima suformuoti atskirą sklypą. Apeliantas NŽT taip pat įrodinėja, jog yra įmanoma suformuoti racionalaus dydžio žemės sklypą, pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikius restituciją.
77. Teisėjų kolegija nurodo, kad grunto stabilumo, žemės sandaros ypatumai yra nustatomi atliekant geodezinius tyrimus (Inžinerinių geodezinių statybinių tyrimų reikalavimų aprašas, patvirtintas Žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu. Nr. 3D-530). Nesant į bylą pateiktos geodezinių tyrimų pagrindu parengtos išvados dėl sklypo panaudojimo galimybės kitoms reikmės, Teisėjų kolegija laiko prokuroro argumentus šioje dalyje neįrodytus (CPK 185 straipsnis). Apelianto paskaičiavimai dėl šlaito nuolydžio pagal Aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl- 571 patvirtinto STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 4 priede įtvirtintus nuolydžių skaičiavimo reikalavimus, kai teisės aktais yra suteikta teisė priimti inžinierinius sprendinius architektams, nelaikomi pagrįstais. Apeliaciniame skunde išsakomi teisininko argumentai negali įrodyti Nutarimo Nr. 692 2.15 p. numatytos išimties dėl įsiterpusio žemės ploto priskyrimo šlaitui ar griovai netaikymo, kai nėra pagrįsti geodeziniais tyrimais.
78. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroras, pradėdamas ginčą dėl viešojo intereso gynimo, pirmiausia, turėjo kreiptis dėl ekspertinio pobūdžio išvados gavimo dėl ginčo sklypo panaudojimo galimybės. Apeliantė NŽT apeliaciniame skunde patvirtina Teisėjų kolegijos padarytą išvadą, kad ieškinys pareikštas teisme nesurinkus jį pagrindžiančių įrodymų. Apeliantė aiškiai nurodė, jog „Neatlikus konkrečios kompleksinės situacijos analizės negalima tiesiog preziumuoti fakto, kad naujų žemės sklypų formavimas yra neįmanomas“. Vadinasi NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinis, turintis veikti atsakingai, pripažindama ieškinį, nėra išsiaiškinęs naujų žemės sklypų formavimo galimybės ginčo situacijoje, nors turi visus duomenis apie laisvą valstybei priklausantį žemės fondą. Pažymėtina, kad tinkamas pasirengimas teismo procesui, kurio kaštus nagrinėjamoje byloje apmoka valstybė, taip pat yra susijęs su viešuoju interesu, todėl teismo procesas gali būti pradėtas tik visapusiškai įsitikinus jo būtinumu.
79. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant apie maksimalius įsiterpusių žemės sklypų dydžius orientuojamasi į minėtas Nutarimo Nr. 692 2.15 p. nuostatas dėl 0,04 ha. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 -09-29 nutartis administracinėje byloje  Nr. A438-1063/2014, 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3999- 858/2016). Taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-1723/2014, yra išaiškinęs, kad „nelygus, kalvotas žemės reljefas savaime netrukdo tokioje žemėje suformuoti atskirą žemės sklypą ir nereiškia, kad turi būti taikoma minėta LRV Nutarimo Nr. 692 2.15 p. numatyta išimtis“.
80. Šiame kontekste pažymėtina nuosekliai suformuota kasacinio teismo praktika, pagal kurią nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas); bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką).
81. Vadinasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bendra tendencija dėl 0,04 ha sklypo dydžio ir reljefo savaime neįrodo ad hoc nagrinėjamoje byloje imperatyvaus teisės normų pažeidimo fakto. Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-3882-261/2015 reikšmę šiai bylai, pažymėjęs, jog pastarojoje byloje nebuvo vertinamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-01-13 sprendimo Nr. 49SK-(14.49,109)-55, kuriuo buvo suformuotas ginčo sklypas, teisėtumas. Tam, kad būtų galima teigti, jog buvo sprendžiama dėl analogiškų sklypų, prokuroras privalėjo pateikti jau minėtus įrodymus dėl geodezinių tyrinėjimų, nustatytų altitudžių, sklypo posūkio taškų ir pan. Be to, mažai tikėtina analogijos galimybė per 1 ha žemės juostą (CPK 182 straipsnis). Tokiu atveju atmetamas apelianto argumentas, jog susiklostė situacija, kad  priimami vienas kitam prieštaraujantys skirtingų teismų sprendimai dėl vieno ir to paties vientiso laisvos valstybinės žemė ploto (CPK 12, 178 straipsniai).
82. Apeliantė NŽT nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 yra konstatavęs įstatymai valstybinės žemės administravimui nustato specialius, dažniausiai imperatyvius reikalavimus, kurie garantuoja viešojo intereso apsaugą. Argumentas dėl kasacinio teismo praktikoje bendros taisyklės aiškinimo neatleidžia NŽT pareigos įrodinėti konkrečioje byloje faktines aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija paaiškina, kad teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su šios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 306 straipsnio1 dalies 4 punktas).
83. Apeliantė NŽT taip pat siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimą, išdėstydama nuomonę, jog valstybinės žemės pardavimo tvarka yra reglamentuojama imperatyvių teisės normų, kurios negali būti aiškinamos plečiamai ar kaip nors interpretuojamos valstybės institucijų. Toks NŽT atliekamas teisės akto aiškinimas neįpareigoja teismo (CPK 185 straipsnis, numatantis, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą). NŽT teisės akto interpretavimas yra neoficialus ir neprivalomas, nes įstatymo leidėjas nesuteikė NŽT teisės aiškinti nei Aprašo, nei LRV Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto.
84. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde įrodinėja, jog už žemę gauta valstybės nauda nepaneigia viešojo intereso pažeidimo, nes niekas, net ir valstybė, negali praturtėti iš neteisėtų veiksmų. Be to, anot apelianto, buvo pažeista teisė lygiomis galimybėmis įsigyti ginčo žemės sklypą kitiems asmenimis.
85. Teisėjų kolegija dėl šio argumento nurodo, kad prokuroras, pirma, nepateikė įrodymų, jog valstybės nauda yra gauta nusikalstamu būdu (dėl to pasisakyta nutarties 46, 47 punktuose), antra, kaip jau minėta, pradėtas civilinis procesas, kuriame žalos konstatavimo faktas yra būtina sąlyga taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.249 straipsnis), o viešieji teisės aktai, kurie yra skirti reguliuoti valstybės žemės pardavimo klausimus, tiek, kiek jie nėra susiję su valstybės vykdoma socialine apsauga, yra orientuoti į naudos gavimą. Be to, prokuroras argumentuodamas ieškinį yra nenuoseklus, nes vienu metu teigia, jog valstybės prarado naudą parduodant žemę ne aukciono būdu ir dėl to yra padarytas imperatyvus teisės normų pažeidimas, o kitu atveju jau įrodinėja, kad naudos gavimas nėra esminė sandorio teisėtumą įrodanti aplinkybė. Tokiu atveju galima teigti, kad apeliantas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras negali atriboti pagal kokią teisių hierarchiją ir kurios kartos žmogaus teisę apginti reiškia ieškinį (ar teisę į gerą valstybės turto administravimą (trečios kartos teisė, kuri yra kolektyvinė) ar teisę į nuosavybę (antros kartos teisė).
86. Teisėjų kolegija nesutinka ir su tokiu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro argumentu, kad parduodant ginčo sklypą buvo pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principo užtikrinimas, ir tai sudaro viešojo intereso pažeidimą. Nutarimo Nr. 692 2.15 p. sudaro, esant jame nustatytoms sąlygoms, įsigyti valstybei priklausančius sklypus visiems lygiai, nenustatant jokių išimčių. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nenurodė, kad priimant sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo buvo taikomi apribojimai, kurie būti išdėstyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-01-13 sprendime Nr. 49SK-(14.49.109)-55 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre“ ir kurie leistų konstatuoti  Konstitucijos 29 straipsnio pažeidimą.
87. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų paveikti neteisėto sprendimo priėmimą, todėl tenkinti apeliacinius skundus nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties

88. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras įrodinėja, kad sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas praleido 1 mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti, o šio termino praleidimas paveikia ir tai, jog negalima atskirai nagrinėti ir spręsti ginčijamos 2014-12-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 49SUI-(14,49.56)-75 (notarinio registro Nr. 1-15648) teisėtumo bei restitucijos taikymo. Tačiau, tuo atveju, jei jo argumentai būtų atmesti, ieškovas prašo terminą atnaujinti.
89. CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tai yra savarankiškas pagrindas netenkinti ieškinio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Net ir tuo atveju, kai prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nepateiktas, teismas šį klausimą turi spręsti ef officio. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, todėl teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
90. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog ieškovas neįrodė sandorio negaliojimo pagrindų, atmesdamas ieškinį. Taigi byloje buvo ištirtas įrodinėjamas veikos neteisėtumas, ir ieškinys nebuvo atmestas nenustatinėjant pažeidimo sudėties, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties yra teisiškai nereikšmingi. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ieškinio senaties klausimo ir dėl jo nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

91. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras skundžia teismo sprendimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, nurodydamas, jog įstatymas nenumato teismo patirtų pašto išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo atlyginimo iš prokuratūrai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Be to, anot apelianto, sprendimas priteisti į valstybės biudžetų valstybės biudžeto lėšas prieštarauja protingumo principui.
92. Kasacinis teismas išaiškino, jog CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taigi bylinėjimosi išlaidos nesudaro materialinio ginčo objekto, todėl pirmosios instancijos teismas nepadarė CPK 330 straipsnio pažeidimo.
93. Tačiau įvertinant tai, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies  5 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleidžiamas prokuroras, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, apeliacinės instancijos teismas patikslina pirmosios instancijos sprendimo rezoliucinio dalies 2 pastraipą, panaikinant jį toje dalyje, kurioje yra priteista į valstybės biudžetą iš ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros (juridinio asmens kodas 19188469) 92,00 Eur (devyniasdešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
94. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

n u t a r ė:

ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir  išdėstant taip:

„atmesti ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti 0,0478 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą“.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                           Ramunė Mikonienė

                                                                                                                                Rūta Petkuvienė

                                                                                                   Andrius Verikas