Civilinė byla Nr. 2-148-393/2020
Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00373-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8.; 1.3.2.11.; 1.3.5.5.; 1.3.6.4.1.3.; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 24 d.
Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teismo teisėja Irma Blekaitienė,
sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei,
dalyvaujant ieškovui M. L., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei
atsakovė VšĮ „Lazdijų ligoninė“ atstovui advokatui Justinui Borevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei VšĮ „Lazdijų ligoninė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas prašo teismo pripažinti atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 58 straipsnio 2 d. 1 p. neteisėtu; iš atsakovo VšĮ „Lazdijų ligoninė“ priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. gegužės 13 d.) iki sprendimo įvykdymo pilna apimtimi dienos; priteisti neišmokėtą darbo užmokestį – 1694,8 Eur (už 2019 m. balandžio 1 d. – gegužės 13 d.).
Ieškinys grindžiamas ir ieškovas paaiškino, kad ieškovas su atsakove VšĮ „Lazdijų ligoninė“ sudarė 2019 m. kovo 15 d. darbo sutartį Nr. 978, pagal kurią pas atsakovą nuo 2019 m. kovo 18 d. turėjo dirbti juristo pareigose, 1 etato darbo krūviu, 40 valandų per savaitę, dirbant 8 val. per dieną, už 1800 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Atsakovė 2019 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. LLS-166 dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo nuo 2019 m. gegužės 13 d. nutraukė darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 d. 1 p. Ginčijamas sprendimas yra grindžiamas tuo, kad ieškovas 2019 m. balandžio 17-19 d. bei 2019 m. gegužės 7-10 d. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvyko į darbo vietą. Ieškovas nesutinka su ginčijamu sprendimu, laiko sprendimą ir atleidimą iš darbo neteisėtu. 2019 m. balandžio 16 d. atsakovui įteikė prašymą dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu 2019 m. balandžio 17 d. iki gegužės 31 d. Ant prašymo, tuo metu ėjusio direktoriaus pareigas K. M. uždėta rezoliucija. Prašymą pateikė tiesiogiai K. M.. Taip pat nurodė priežastis nuotolinio darbo poreikiui, gavo žodinį direktoriaus K. M. sutikimą dėl prašymo tenkinimo. Toks elgesys buvo nulemtas objektyvių priežasčių – dėl užklupusių sveikatos problemų. 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Būtent sveikatos poreikiai lėmė poreikį dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys jokių nusiskundimų ieškovo darbu neturėjo, jis pareigas vykdydavo kiekvieną dieną, darbus atlikdavo kruopščiai, stengdamasis maksimaliai patenkinti atsakovo interesus. Taip pat negavęs įspėjimų ar kitų drausminių nuobaudų. Atsakovas elgėsi nesąžiningai. Darbo ginčų komisijoje nagrinėjant skundą, iš atsakovo pateiktų dokumentų tapo žinoma, kad ieškovui dar esant neatleistam, į darbą jau buvo priimtas kitas juristas, todėl ieškovo darbas pas atsakovą tapo nereikalingas. Buvęs ligoninės direktorius V. Š., grįžęs po nedarbingumo norėjo susigrąžinti maksimalią kontrolę ir paskirti jam lojalius darbuotojus. Atsakovo nesąžiningą elgesį suponuoja ir tai, kad grįžęs į darbą V. Š. nesikreipė į ieškovą nei telefonu, nei elektroniniu paštu dėl poreikio pasirodyti darbo vietoje, o tik formaliai pradėjo vykdyti DK 58 straipsnio reikalavimus. Atsakovas įrodinėdamas šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, visiškai nenurodė dėl kokių konkrečių darbų, kuriuos jis paskyrė ir kurių neįvykdė ieškovas, o taip pat neįrodė, kokios neigiamos pasekmės ir padariniai dėl šių darbų neatlikimo kilo atsakovui. Atsakovas atleido dėl to, kad 2019 m. balandžio 17-19 bei gegužės 7-10 d. nepasirodė darbovietėje. Reikalavimą pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą 2019 m. balandžio 17-19 priežasčių darbdavys registruotu paštu išsiuntė 2019 m. balandžio 19 d., nevertindamas ligos, taip pat fakto, kad registruotu paštu siunčiamas pranešimas keliauja 1-2 darbo dienas, taip pat to kad, balandžio 21-22 d. šv. Velykos, darbdavys terminą paaiškinimui pateikti nustatė iki 2019 m. balandžio 25 d.. Pačią pirmą po švenčių dieną ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tai reiškia, kad terminas pasiaiškinimui apima ir nedarbingumo laikotarpį, kai ieškovas lankėsi pas gydytojus. Todėl dėl objektyvių priežasčių neturėjo nei vienos dienos, per kurias galėjo surinkti įrodymus ir tinkamai paaiškinime išdėstyti savo poziciją. Todėl galima pagrįstai teigti, kad atsakovo duotas terminas negali būti laikomas protingu, atitinkančiu DK 58 straipsnio 4 d. reikalavimus. Atsakovas nereikalavo pasiaiškinti dėl 2019 m. gegužės 7-10 d. neatvykimo į darbą, nors šią aplinkybę laikė pakankamu pagrindu atleisti iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad darbdavys nesilaikė atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį procedūrinių reikalavimų, taip pat į tai, kad ieškovo neatvykimas į darbovietę pats savaime nereiškia šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, taip pat į tai, kad atsakovas neįrodė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, o atleido tik formaliai rėmęsis aplinkybe, kad ieškovas neatvyko į darbo vietą, laikytina, ieškovą atsakovas atleido iš darbo neteisėtai. Atsakovas taip pat ir neatsiskaitė su ieškovu už darbą balandžio ir gegužės mėnesiais. Iki bylos nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje atsakovas neginčijo aplinkybės, kad balandžio 1 d. – balandžio 17 d. ieškovas dirbo tenkindamas atsakovo reikalavimus. Aplinkybių, kad nebuvo darbe nenurodyta ir ginčijamame sprendime. Bylą pradėjus nagrinėti darbo ginčų komisijoje, atsakovas savo poziciją pakeitė, atgaline data supildė darbo laiko apskaitos dokumentus, taip pat juos siekdamas pagrįsti. Atsakovas darbo grafiko nerado, pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame visos balandžio darbo dienos sužymėtos pravaikštos, nors darbe ieškovas nebuvo tik nuo balandžio 17 d. po prašymo pateikimo.
Taip pat prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Ieškovas M. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su VšĮ „Lazdijų ligoninė“ sudarė 2019 m. kovo 15 d. darbo sutartį, pagal kurią pas atsakovą nuo 2019 m. kovo 18 d. turėjo dirbti juristo pareigose. Šiose pareigose turėjo dirbti 1 etato darbo krūviu (40 valandų per savaitę) 8 valandas per dieną, už 1 800 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Įsidarbinus pas atsakovą stengėsi susipažinti su dokumentais. Su K. M. priimant į darbą buvo aptarta dėl nuotolinio darbo, vėliau pateikė prašymą raštu dėl sveikatos problemų. 2019 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą, žodžiu K. M. sutiko, kad dirbtų nuotoliniu būdu. Atskiro darbo kabineto neturėjo, dirbo kabinete šalia direktoriaus, kartu su direktoriaus patarėju E. D.. Jis dirbdamas nuotoliniu būdu parengė darbo apmokėjimo tvarkos projektą bei nuotolinio darbo tvarkos projektą, tačiau darbdaviui šių projektų nepateikė. Ieškovas gyvena Kaune, darbo sutartyje savo gyvenamosios vietos adresą nurodė, Lazdijuose. Ieškovas buvo pažįstamas su E. D. ir jis klausė ar nenorėtų dirbti juristu pas atsakovą. K. M. pateikė prašymą ir gyvenimo aprašymą, bei pasirašė su atsakovu darbo sutartį. Penktame aukšte įrengtame juristo kabinete jis nedirbo. 2019 m. balandžio 17 d. jis bendravo su K. M., jis ieškovui nesakė, kad į darbą grįžo V. Š.. Su grįžusiu į darbą V. Š. jis nekontaktavo. Negalėjo paaiškinti, kokius įrodymus rinko, kai atsakovas registruotu laišku pareikalavo pasiaiškinti kodėl neatvyksta į darbą. Atsakovui pareikalavus pateikti pasiaiškinimą, jis taip pat nenurodė, kad pateikęs prašymą dėl nuotolinio darbo pobūdžio ir, kad jam K. M. leido žodžiu dirbti nuotoliniu būdu.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, dėl to, kad jis neatvyko į darbą 2019 m. balandžio 17, 18, 19 dienomis, o taip pat gegužės 7-10 dienomis. Ieškovas nurodė, kad iš darbo buvo atleistas nepagrįstai, nes darbdavys negali remtis vien ta aplinkybe, kad ieškovas neatvyko į darbą. Ieškovas nurodė, kad darbdavys privalo vertinti ar atleidimas yra proporcingas ir tikslingas, įvertinti darbuotojo neteisėtus veiksmus, ar veiksmai buvo atlikti tyčia, dėl kokių priežasčių, kokia žala darbdaviui buvo padaryta. Atsakovas nevertino tokių aplinkybių, o sprendime tik formaliai nurodė, kad neatvykimo į darbą aplinkybes bei jas vertino kaip absoliutų pagrindą atleisti ieškovą iš darbo. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas į darbą buvo priimtas dabartinio vadovo nedarbingumo laikotarpiu. 2018 m. lapkričio 19 d. Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis priėmė potvarkį Nr. 8P-113 „Dėl VšĮ „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pavadavimo“, kuriuo pavedė K. M., VšĮ „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjui pavaduoti direktorių, kol po ligos grįš V. Š.. K. M. įdarbino ligoninėje naujus darbuotojus, taip pat ir m. L.. 2019 m. balandžio 17 d., pasibaigus V. Š. nedarbingumo laikotarpiui ir jam sugrįžus į darbą, nuo šio momento darbe nepasirodė K. M., nei jo į darbą priimtas ieškovas. Direktoriui sužinojus, kad į darbą priimtas juristas, kurio darbo vietoje nebuvo matęs nei vienas darbuotojas, 2019 m. balandžio 19 d. M. L. buvo išsiųstas reikalavimas pasiaiškinti, kodėl jis nepasirodė 17, 18, 19 dienomis darbe. Reikalavimas buvo išsiųstas darbo sutartyje nurodytu adresu. M. L. reikalavimą gavo 2019 m. balandžio 20 d., tačiau pasiaiškinimo nepateikė nei nurodytu terminu, t. y. 2019-04-25, nei vėliau. 2019 m. balandžio 23 d. M. L. ir toliau neatvykstant į darbą, buvo sušauktas ligoninėje susirinkimas, kurio metu buvo nustatyta, kad ieškovas į darbą buvo priimtas kovo 18 d., tačiau darbo grafikas nebuvo rastas, o darbuotojo darbo vietoje nieks nematė. Susirinkimo metu A. P. (personalo inspektorė) paprašius pasiaiškinti apie darbuotojų priėmimą į darbą, darbo sutarčių sudarymą ir darbo grafikus, ji tai atsisakė daryti. Nesulaukus ieškovo darbe, taip pat iš darbuotojų gavus informaciją, kad ieškovo darbe nieks nematė. 2019 m. balandžio 20 d. buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti, tačiau ieškovas su darbdaviu nesusisiekė ir savo neatvykimo į darbą priežasčių nepaaiškino, nei raštu nei žodžiu, o nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki gegužės 6 d. susirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Nors ieškovas teigia, kad terminas buvo per trumpas, o dalį laiko jis sirgo, tačiau paaiškinimo jis nepateikė iki atleidimo dienos.
Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, paaiškėjus, kad darbuotojo nieks išviso nebuvo matęs darbe, ir jam nepasirodžius darbe, buvo priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį. Atsakovas įvertino nedarbingumo laikotarpį, jam pasibaigus laukė kelias dienas ieškovo ar jo pasiaiškinimo. Tačiau ieškovas nė vieno iš šių veiksmų neatliko. Taip pat ieškovo nurodyti teiginiai, kad jam reikėjo surinkti įrodymus yra deklaratyvūs, nes jis grindžia nebuvimą darbe tik prašymu leisti dirbti nuotoliniu būdu. Nors ieškovas teigia, kad neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties negali būti laikomas šiurkščiu pažeidimu ir lemti darbuotojo atleidimo iš darbo, tačiau darbuotojas darbo vietoje nepasirodė ne vieną dieną, o nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 13 d., nors dalį laiko turėjo nedarbingumą, tačiau kodėl nebuvo darbe kitomis dienomis taip ir neaišku. Net jei ieškovas darbo funkcijas vykdė nuotoliniu būdu, jis atsakovei nenurodė kokias darbines funkcijas jis vykdė ir kokias užduotis atliko. Tai leidžia manyti, kad ieškovas sąmoningai nevyko į darbą, nebendravo su darbdavius ir jokių darbinių funkcijų nevykdė. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą yra svarbus, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas, turi reikšmės darbdavio sprendimui. Ieškovo teiginiai dėl darbo nuotoliniu būdu yra neteisingi, nes darbo ginčų komisijai pateiktas prašymas nėra užregistruotas ligoninės dokumentų valdymo sistemoje (DVS), nėra nurodyta ligoninėje gavimo data, registracijos numeris. Nors ant prašymo yra K. M. viza, tačiau personalo skyriui prašymas nebuvo perduotas, įsakymas dėl prašymo leisti dirbti nuotoliniu būdu nebuvo priimtas.
Ieškovas teigia, kad jam dar neatleistam, jau į juristo pareigas buvo priimtas kitas asmuo. Tačiau taip nebuvo, nes kitas asmuo nebuvo priimtas į juristo pareigas, o atsakovas tik vykdė 2019 m. balandžio 11 d. Alytaus DGK sprendimą, nes buvo nuspręsta, kad K. M. anksčiau ėjęs juristo pareigas E. V. buvo atleistas neteisėtai ir jis privalėjo būti grąžintas į darbą.
Ligoninė ieškovui atleidimo dieną išmokėjo jam priklausančią sumą už ligos laikotarpį, tačiau kitomis dienomis 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesius ieškovas darbe nebuvo, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotos pravaikštos, todėl darbo užmokesčio už tai nemokėjo.
Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savo poziciją grindžia atsiliepime ir teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis. Su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, t. y. dėl to, kad ieškovas neatvyko į darbą 2019 metų balandžio 17,18,19 dienomis. Ieškovo atstovas teigia, kad prašymas leisti dirbti nuotoliniu būdu yra suklastotas. V. Š. grįžus į darbą, tapo žinoma kad ligoninėje dirba juristas M. L.. Ligoninėje nebuvo jokių juristo darbo rezultatų. M. L. darbo vietoje taip pat nebuvo. Darbo sutartyje adresas neteisingas, kontaktiniai duomenys nenurodyti. Prašymas dirbti nuotoliniu būdu turi būti registruotas sistemoje. M. L. darbe jokių funkcijų neatliko. Nuo 2019 m. balandžio 17 d., kai grįžo V. Š., K. M. jau nebuvo direktoriumi. Todėl ligoninė išsiuntė registruotu laišku pranešimą pasiaiškinti, ieškovas gavo pranešimą. Po ieškovo ligos atsakovė dar laukė savaitę pasiaiškinimo, tačiau negavus pasiaiškinimo ir ieškovui visiškai nebendraujant su atsakove priėmė sprendimą atleisti iš darbo. Ieškovas teigia, kad dėl neatvykimo gegužės 7 – 10 dienomis neprašė pasiaiškinimo, tačiau jo prašyti nereikia, nes tęstinis pažeidimas ir iki begalybės reikalauti nereikia. Ieškovas teigia, kad dėl ligos privalėjo dirbti nuotoliniu būdu, tačiau jis pats teigia, kad ši liga kartojasi iš metų į metus. Nedarbingumo datos nesusiję su šia situacija. Praėjus gerokai laiko po bylos užvedimo, ieškovas pateikė nuotolinio darbo tvarkos projektą, tačiau reikėtų įrodymų, kad jis šį dokumentą pateikė darbdaviui. Taip pat ieškovo pateiktas dokumentas merei A. Miškinienei yra parašytas ant ligoninės firminio blanko, renkami duomenys apie 2016 metus, ir šį raštą ieškovas pats pasirašo, darytina išvada, kad jis rašytas tik renkant įrodymus bylai. Ieškovas nedirbo pas atsakovą, darbo sutartis buvo sudaryta nedalyvaujant darbo pokalbyje, neatliko darbinių funkcijų atsakovui, darbuotojai darbe jo nematė. Tabelį pasirašė V. Š., nes jis pildomas pasibaigus mėnesiui. Ieškovas kompiuteriu nesinaudojo, elektroninio pašto sukūręs nebuvo, todėl joks kontaktas su juo nebuvo galimas atliekant darbo funkcijas nuotoliniu būdu. DK 52 straipsnyje yra apibrėžtas nuotolinis darbas. Kadangi tai yra darbo sąlygų pakeitimas, tai turėjo būti daroma raštu. Darbuotojas aprūpinamas darbo priemonėmis, nustatoma kuri darbo dalis bus dirbama nuotoliniu būdu. To padaryta nebuvo. Ligoninėje juristas tiesiogiai yra pavaldus direktoriui ir vykdo direktoriaus nurodytas funkcijas bei atlieka visą eilę darbo aprašyme nurodytų funkcijų. Ieškovas jokių darbinių funkcijų ligoninėje neatliko. Prašo ieškinį atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
2019 m. kovo 15 d. ieškovas M. L. ir atsakovė VšĮ „Lazdijų ligoninė“ sudarė darbo sutartį Nr. 978, pagal kurią ieškovas turėjo pradėti dirbti nuo 2019 m. kovo 18 d. juristo pareigose 40 val. per savaitę, už 1800 eurų tarnybinį atlyginimą, darbo sutartis nutraukta 2019 m. gegužės 13 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, įmonė nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. ir nuo gegužės 7 iki 10 d. darbuotojui žymėjo pravaikštas (b. l. 13-15, 16, 71,72), darbuotojas 2019 m. birželio 18 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl atleidimo iš darbo (b. l. 169), kuri 2019 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovo M. L. prašymą atmetė (b. l. 37–47). 2019 m. balandžio 19 d. atsakovas VšĮ „Lazdijų ligoninė“ registruota siunta išsiuntė M. L. reikalavimą pateikti pasiaiškinimą kodėl 2019 m. balandžio 17, 18, 19 dienomis neatvyko į darbą ir nepranešė neatvykimo į darbą priežasčių, reikalavimas siųstas adresu (duomenys neskelbiami), (b. l. 21). VšĮ „Lazdijų ligoninė“ sušaukė 2019 m. balandžio 23 administracijos susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo numatytas klausimas ir dėl juristo M. L. darbo ir darbo grafiko. Susirinkimo protokole nurodyta, kad 2019 m. kovo 18 d. į darbą yra priimtas juristas M. L. 1, 0 etato krūviu. Darbo grafikas už balandžio mėnesį nerastas, darbo vietoje niekas nematė. Apie darbuotojų priėmimą į darbą, darbo sutarčių sudarymą ir darbo grafikus personalo inspektorė A. P. paaiškinti atsisakė, rašyti paaiškinimą taip pat atsisakė (b. l. 74).
DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
Pagal DK 32 straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.
DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.
Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.
Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.
DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.
DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią darbo sutarties nutraukimas dėl neatvykimo į darbą pripažįstamas pagrįstu tik konstatavus dvi esmines faktines aplinkybes: pareigos atvykti į darbą pažeidimą ir priežasčių, kurios pakankamai pateisintų tokį elgesį, nebuvimą. Pareigos pažeidimą turi įrodyti darbdavys, o neatvykimo priežasčių svarbą – darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-687/2015, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-415/2017).
Su ieškovu M. L. darbo sutartis buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 17, 18, 19 dienomis bei gegužės 7 – 10 dienomis, neatvyko į darbą. Byloje kilo ginčas, dėl to, kad ieškovas iš darbo atleistas nepagrįstai, nes darbdavys žinojo apie poreikį dirbti nuotoliniu būdu, bei K. M., tuo metu einančio direktoriaus pareigas jis buvo pateikęs prašymą dėl darbo nuotoliniu būdu. Atsakovas atleisdamas iš darbo negali remtis vien ta aplinkybe, kad darbuotojas nepasirodė darbe, bet privalo vertinti, ar atleidimas yra proporcingas ir tikslingas, įvertinti darbuotojo neteisėtus veiksmus, ar tie veiksmai atlikti tyčia, dėl kokių priežasčių, kokia padaryta darbdaviui žala. Pasak ieškovo ligoninė nevertino tokių aplinkybių, sprendime tik formaliai nurodė neatvykimo į darbą aplinkybes, taip pat nesuteikė realios galimybės ieškovui pasiaiškinti.
Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovas į darbą buvo priimtas ligoninės direktoriaus V. Š. nedarbingumo laikotarpiu. Lazdijų rajono savivaldybės merui Artūrui Margeliui paskyrus K. M. pavaduoti direktorių laike jo nedarbingumo. K. M. į darbą priėmė tris naujus darbuotojus, tarp jų ir ieškovą M. L.. Su ieškovu sudaryta darbo sutartis 2019 m. kovo 15 d. ir dirbti jis turėjo pradėti juristo pareigose nuo 2019 m. kovo 18 d., 1 etatu, 40 valandų per savaitę, 8 valandų darbo dieną.
Pasibaigus V. Š. nedarbingumui ir jam 2019 m. balandžio 17 d. sugrįžus į darbą, baigėsi K. M. įgaliojimai pavaduoti direktorių. Nuo šio momento į darbą neatvyko nei K. M., nei ieškovas. Todėl ieškovui 2019 m. balandžio 19 d. buvo išsiųstas reikalavimas pasiaiškinti dėl kokių priežasčių ieškovas neatvyksta į darbą 2019 m. balandžio 17, 18, 19 dienomis, jo darbo sutartyje nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Pasiaiškinimą ieškovas turėjo pateikti iki 2019 m. balandžio 25 d., tačiau nei tą dieną, nei vėliau ieškovas darbdaviui pasiaiškinimo taip ir nepateikė. 2019 m. balandžio 23 d. sušaukto ligoninėje susirinkimo metu administracijai taip pat nepavyko išsiaiškinti apie ieškovą, nebuvo surastas darbo grafikas, darbuotojo darbo vietoje niekas nematė ir jo niekas nepažinojo, inspektorė A. P. atsisakė pateikti informaciją susijusią su ieškovo įdarbinimu, todėl ieškovui dar nepasirodžius darbe ir pasibaigus nedarbingumui nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki gegužės 10 d. d., buvo priimtas sprendimas su ieškovu sudarytą darbo sutartį nutraukti pagal darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Nors ieškovas teigia, kad nėra padaręs darbo pareigų pažeidimo, nes buvo pateikęs 2019 m. balandžio 16 d. prašymą K. M. dėl nuotolinio darbo ir jis su K. M. buvo sutarę, kad jis dirbs nuotoliniu būdu, tačiau jis į darbą nuo 2019 m. balandžio mėnesio 17 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. ir nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki gegužės 10 d. neatvyko visiškai ir jokių funkcijų bei darbų atsakovui neatliko.
Ieškovas teigia, kad jis dirbo nuotoliniu būdu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., jis buvo įsitikinęs kad jam nustatytas nuotolinio darbo grafikas, gavęs 2019 m. balandžio 20 d. reikalavimą pasiaiškinti, turėjo galimybę atsakovui nurodyti šią aplinkybę, tačiau ieškovas su atsakovu visiškai nebendravo ir tos aplinkybės, kad jam leista dalį darbo funkcijų atlikti nuotoliniu būdu darbdaviui nepranešė. Taip pat nepateikė paaiškinimo, kodėl neatvyko į darbą. Ieškovas nurodė, kad terminas neprotingas ir jis rinko įrodymus, tačiau teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kokius įrodymus jis ketino rinkti. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo šis argumentas yra deklaratyvus ir antra vertus, rodantis, ieškovo abejingumą ir nesiskaitymą su atsakovo interesais. Atsakovas nepažeidė DK 58 straipsnio procedūrinių reikalavimų, darbuotojui buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinimas, tačiau nei nustatytu terminu, nei vėliau iki ieškovo atleidimo iš darbo atsakovui paaiškinimas pateiktas nebuvo.
Ieškovo pateikti dokumentai teismui, t. y. nuotolinio darbo VŠĮ Lazdijų ligoninėje tvarkos aprašo patvirtinimo projektas (b. l. 129-131) ir 2019-04-17 rašto Lazdijų rajono savivaldybės merei Ausmai Miškinienei projektas (b. l. 132-134), darbdaviui nebuvo pateikti ir nebuvo užregistruoti dokumentų valdymo sistemoje. Juos ieškovas pateikė tik teismui, šių dokumentų neminėjo ir nepateikė DGK ir jie nebuvo įvertinti sprendime. Be to ieškovas nepateikė įrodymų, kada ir kas jam davė pavedimą paruošti minėtų dokumentų projektus ir kada, bei kam jis turėjo juos pateikti. Rašto projektas A. Miškinienei, kurio data yra nurodyta 2019 m. balandžio 17 d., kai darbe jau dirba V. Š., o renkami duomenys apie V. Š. priimto sprendimo ir jo žmonos įdarbinimo pas atsakovą teisėtumą, rašto projektą pasirašo pats juristas, neįrodo, kad ieškovas minėtą dieną, kai ieškovas žymėjo pravaikštą darbe, atliko atsakovo pavedimus, nes tai prieštarauja logikai.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas, turi reikšmės darbdavio sprendimui, nes tokios aplinkybės parodo, ar darbdavys ateityje gali pasitikėti darbuotoju, kad jis pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ir nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Įvertinus aplinkybių visumą, darbdavys sprendžia ar galima darbuotoju pasitikėti. Jei išvardintos aplinkybės rodo darbuotojo abejingumą dėl savo padarytų veiksmų, ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai tokį pasitikėjimo praradimą ir jo nulemtą darbdavio pasirinkimą nutraukti darbo santykius teismas gali pripažinti proporcinga priemone ginant darbdavio interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-441/2014, Nr. 3K-3-55-248/2018, e3K-3-130-701/2019).
Šios bylos aplinkybių kontekste ieškovas į darbą buvo priimtas direktoriaus nedarbingumo laikotarpiu. Jis į darbą neatvyko nei vieną balandžio mėnesio darbo dieną, apie tai darbdavys patvirtino darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir šią aplinkybę patvirtina Ligoninės susirinkimo protokolas, kurio metu susirinkę skyrių vedėjai bei administracijos darbuotojai pasisakė, kad juristo M. L. darbo grafiko už balandžio mėnesį nerado, bei jo darbe nieks nematė. Ieškovas su grįžusiu direktoriumi V. Š., t. y. su darbdaviu visiškai nebendravo. Ligoninės patvirtinto juristo pareiginių nuostatų 3 punkte nurodyta, kad juristas pavaldus ligoninės direktoriui. Akivaizdu, kad ieškovas M. L. grįžus į darbą direktoriui V. Š. nevyko į darbą, nebendravo su darbdaviu, neteikė pagal reikalavimą pasiaiškinimo dėl ko jis neatvyksta į darbą, kaltindamas darbdavį neprotingu pasiaiškinimui pateikti termino nustatymu, šios aplinkybės turėjo įtakos darbdavio apsisprendimui.
Ieškovas akcentavo, kad atsakovui įteikė prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu pablogėjus jo sveikatai. Jis nurodė, kad 2019 m. balandžio 16 d. jis pateikė K. M. prašymą, o K. M. uždėjo rezoliuciją personalo skyriui, o taip pat žodžiu patvirtino, kad jo prašymas yra tenkinamas. Taip pat ieškovas nurodo, kad nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, taip pat pateisinantis neatvykimo į darbą dienas. Tačiau pasisakymai apie darbą nuotoliniu būdu yra neteisingi. 2018 m. rugpjūčio 16 d., ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. LLV-61 patvirtintame ligoninės administracijos darbo reglamento 32, 33, 36 punktuose nurodyta, kad „Gauti dokumentai skirstomi į registruotinus ir neregistruotinus, Registruotini dokumentai registruojami atitinkamuose dokumentų registruose. Dokumentas atiduodamas rezoliucijoje nurodytam vykdytojui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po rezoliucijos surašymo. Informacinius vidaus dokumentus, direktoriaus įsakymus ir įsakymais patvirtintus organizacinius dokumentus registruoja personalo specialistas. Šie dokumentai registruojami jų pasirašymo dieną, o jų kopijos atiduodamos įstaigos padaliniams, į padalinius neįeinantiems darbuotojams“ Pagal šio reglamento 21 punktą, administracijos darbuotojai, vykdydami direktoriaus pavedimus, rengia direktoriaus įsakymų, įvairių aprašų projektus, atsakymus į gautus raštus ir kitus dokumentus. Ieškovo pateiktas prašymas nėra registruotas atsakovo dokumentų valdymo sistemos registre, prašyme nėra nurodyta jo ligoninėje gavimo data, o taip pat nėra ir prašymo registracijos numerio. Atsakovui nėra žinoma kokie buvo žodiniai susitarimai tarp K. M. ir ieškovo, nes prašymas dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu nebuvo gautas, jis nebuvo perduotas personalo skyriui. Liudytoja I. L. taip pat patvirtino, kad minėto ieškovo prašymo ji nebuvo gavusi ir jo neužregistravo DV sistemoje. K. M. grįžus dirbti V. Š. į darbą nevyko pats ir akivaizdu, kad V. Š. nebuvo žinoma apie ieškovo ir K. M. susitarimą. Taip pat pažymėtina, kad darbuotojų prašymai, nėra tenkinami vien pagal uždėtas vizas, ieškovas ėjęs juristo pareigas, o K. M. ėjęs direktoriaus pareigas, o vėliau direktoriaus patarėjo pareigas, turėjo žinoti dokumentų rengimo tvarką (ieškovo nuostatų 5.5 p.). Pasirašytoje ieškovo ir atsakovo darbo sutartyje (b. l. 13-15), nebuvo aptarta nuotolinio darbo galimybė, todėl tenkinant darbuotojo prašymą turėtų būti parengtas įsakymas, kuris vėlgi užregistruojamas dokumentų valdymo sistemoje. Negavus atsakovui prašymo ir jo neužregistravus dokumentų valdymo sistemoje, jo neperdavus personalo skyriui, nebuvo priimtas sprendimas leisti dirbti nuotoliniu būdu ir toks susitarimas nebuvo sudarytas su atsakovu. Prašymas ar paaiškinimas nebuvo pateiktas ir grįžus į darbą direktoriui V. Š., todėl darytina išvada, kad toks prašymas buvo surašytas prieš kreipiantis į Darbo ginčų komisiją atgaline data, o 2019 m. balandžio 16 d. jo dar nebuvo.
Liudytojai K. M. ir I. L. tvirtina, kad ieškovas dirbo ir į darbą iki 2019 m. balandžio 16 d. atvykdavo, tačiau šiais liudytojų parodymais teismas negali tikėti. Liudytoja I. L. nurodė, kad M. L. dirbo penktame aukšte įrengtame juristo kabinete, vėliau persikėlė į pirmą aukštą, o M. L. tvirtina, kad jis dirbo kartu su D. viename kabinete, kuris yra pirmame aukšte prie direktoriaus kabineto ir juristo kabinete nedirbo. Esant tokiems prieštaravimams tarp šių parodymų, teismas jais tikėti negali. Be to liudytoja I. L. negalėjo nurodyti kada tiksliai ji matė M. L. ligoninėje.
Liudytojo K. M. parodymais dalyje dėl ieškovo atliktų darbų ligoninėje teismas taip pat netiki, nes liudytojas nurodė ieškovo atliktus darbus, kurių pats ieškovas pasisakydamas neminėjo.
Be to ieškovas ligoninėje buvo priimtas eiti juristo pareigas, kurių specifika lemia ir šių pareigų atsakomybės ypatumus. Tokios pareigos ligoninėje yra svarbios ir atsakingos, jų neatlieka eilinis ligoninės darbuotojas, tokiai pareigybei keliami ir aukšti specialieji reikalavimai: jis privalo žinoti teisinius darbo santykius, civilinio, civilinio proceso, baudžiamojo ir administracinių teisės pažeidimų kodeksų reikalavimus, susipažinęs su teismų praktika, mokantis suvokti ir logiškai aiškinti teisės problemas, galintis savarankiškai dirbti bei kvalifikaciniai reikalavimai nurodyti pareigybės paraše nuo 5 p. iki 7 p., todėl ieškovui taikytini aukštesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, ieškovas turėjo tinkamai suderinti savo darbo grafiką, nurodyti visus kontaktus teisingai, kad darbdavys galėtų su juo susisiekti, bendradarbiauti su ligonine, tai yra veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise.
Todėl teismas visų aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste prieina prie išvados, kad tenkinti ieškovo reikalavimą, pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnį neteisėtu, nėra jokio nei teisinio nei faktinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje darbuotojo elgesys tiek padarant darbo drausmės pažeidimą, tiek vėliau, rodo, kad darbdavys turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotoju ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo. Darbdavys atsižvelgė ir tinkami įvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. Darbdavio sprendimas nutraukto darbo santykius su ieškovu buvo priimtas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse reglamentuotos tvarkos ir terminų: prieš priimant sprendimą buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą, nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavio sprendimu su kuriuo darbuotojas supažindintas registruotu laišku. Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad ieškovas savo elgesiu sukūrė sau nenaudingą situaciją, pažeidė pareigą būti darbe ir vykdyti pareigas, nepateikė pasiaiškinimo, todėl darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu yra adekvatus padarytam pažeidimui.
Nors ieškovas teigia, kad iš ieškovo nebuvo pareikalautas pasiaiškinimas dėl neatvykimo į darbą 2019 m. gegužės 7 – 10 dienomis, tačiau reikalavimas pasiaiškinti nėra būtinas, nes ieškovo neatvykimas į darbą yra tęstinio pobūdžio pažeidimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – atsakovui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta, priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-359-701/2019, 40 punktas)
Darbo kodekso 146 straipsnis numato, kad: Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip“,
Ieškovas teigia, kad atsakovė jam neišmokėjo darbo užmokesčio už 2019 metų balandžio mėnesį, gegužės mėnesį už iki nedarbingumo dirbtas dienas. Ieškovas balandžio mėnesį į darbą nei vieną dieną neatvyko (b. l. 71), todėl jam buvo žymimos pravaikštos nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 19 d., bei 2019 m. gegužės mėnesio 7 d. iki 10 d. o gegužės 13 d. buvo nutraukta su ieškovu darbo sutartis, todėl darbo užmokestis ieškovui pagrįstai nebuvo skaičiuojamas, tuo pačiu ir išmokėtas.
Be to DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Ieškovas nuo darbo sutarties pasirašymo į darbą nepasirodė, nepateikė pasiaiškinimo, nebendravo su darbdaviu, jam nebuvo nustatyta galimybė dirbti nuotoliniu būdu, nes ši sąlyga turi būti įforminta raštu, jokių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl jis pagrįstai buvo atleistas iš darbo, darbdaviui konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismui priėjus prie išvados, kad darbdavys ieškovą atleido iš darbo tinkamai, ieškovo reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo pilna apimtimi dienos, taip pat atmestini.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė ją atstovavusiam advokatui yra sumokėjusi 1089 Eur (b. l. 111, 115, 157). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iš ieškovo 1089 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos 6,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteisiamos iš ieškovo M. L..
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 282 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei VšĮ „Lazdijų ligoninė“ įmonės kodas 165220415, 1089 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) advokato atstovavimo išlaidų ir 6,94 (šešis eurus 94 ct) valstybei už dokumentų siuntimą, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Teisėja Irma Blekaitienė